Žemės ūkio naujienos: 2021-11-12

„Vos pradėję dirbti pradėjome gilintis į ministerijai pavaldžių valstybės įmonių ir įstaigų veiklą. Auditoriai atskleidė, kas vyko valstybės valdomose įmonėse – jos buvo valdomos neprofesionaliai, netgi aplaidžiai, dirbo nuostolingai, o iš jų veiklos galimai tenkinami asmeniniai interesai“, – sako ministras K. Navickas.

Vyriausybei svarstyti pateiktas siūlymas privatizuoti bendrovių „Kiaulių veislininkystė“, “Panevėžio veislininkystė” bei “Šilutės veislininkystė” valstybei nuosavybės teise priklausančias akcijas.

Neseniai šias įmones patikrinusi Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba nustatė aibę pažeidimų, kai kurių įmonių veikla buvo laikinai sustabdyta. Daug sisteminių problemų atskleidė ir žemės ūkio ministro iniciatyva atliktas šių įmonių auditas.

Blogiausia padėtis – „Kiaulių veislininkystėje“, kurioje galimai veikė nelegali mėsos rūkykla, vyko šešėlinė prekyba, o bendrovė jau kuris laikas patiria sunkumų atsiskaitydama su kreditoriais, darbuotojais.

Pokyčiai laukia ir skandalingai pagarsėjusios valstybės įmonės „Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras“, kuriame, kaip išsiaiškino Žemės ūkio ministerija, kai kuriems specialistams mokėti atlyginimai keleriopai viršijo rinkoje siūlomą darbo užmokestį, nors pati įmonė ne vienus metus dirbo nuostolingai.

Žemės ūkio ministrui K. Navickui pareikalavus pasiaiškinti dėl susidariusios situacijos, savo pareigas paliko įmonės generalinis direktorius Sigitas Puodžiukas.

„Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centrą“ planuojama sujungti su „Valstybės žemės fondu“ bei „Distancinių tyrimų ir geoinformatikos centru „GIS-Centras“. Jų veiklą siūloma konsoliduoti, o po reorganizavimo veiksiančią valstybės įmonę pertvarkyti į kitos teisinės formos juridinį vienetą.

Žemės ūkio ministerija taip pat parengs ir pateiks sprendimus dėl bendrovių „Lietuvos žirgynas“,, „Genetiniai ištekliai“ ir „Lietuvos veislininkystė“ tolesnės veiklos perspektyvų ir galimų pertvarkų, atsižvelgiant į atlikto įmonių audito ir išorės ekspertų atliktos studijos dėl genetinių išteklių užtikrinimo ir saugojimo galimybių šalyje rezultatus.

Taip pat bus įvertintos bendrovės „Šilutės polderiai“ reorganizavimo arba privatizavimo galimybės.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2021-11-12

Iš viso per rugsėjį – spalį trukusį paraiškų surinkimo laikotarpį preliminariais duomenimis buvo pateiktos 42 paraiškos. Prašoma paramos suma – 3 371 274 Eur. Šiam paraiškų rinkimo etapui buvo skirta 3 686 976 Eur paramos lėšų, taigi paramos pakanka visiems jos paprašiusiems.

Šiuo metu jau atliekamas paraiškų atitikties atrankos kriterijams vertinimas, po kurio, vadovaujantis KPP administravimo taisyklėmis, per 30 darbo dienų bus sudaryta paraiškų pirmumo eilė, kurią bus galima rasti NMA svetainėje, čia. Atrankos kriterijus galima rasti kvietime teikti paraiškas, taip pat įgyvendinimo taisyklėse.

Primename, jog paramos paraišką pareiškėjas turėjo teikti kartu su partneriais, užsiimančiais ta pačia veikla, skatinant smulkių ūkio subjektų bendradarbiavimą organizuojant bendrus darbo procesus, dalijantis įrenginiais ir ištekliais, vykdant bendrą ūkinę, komercinę, aplinkosauginę veiklą. Didžiausia galima paramos suma vienam bendradarbiavimo projektui – 90 tūkst. Eur be PVM.

Šaltinis: nma.lt, 2021-11-11

„Baigsime susiderinti politiniame bloke ir nuspręsime“, – ketvirtadienį po TS-LKD prezidiumo sudarytos darbo grupės, ieškančios kompromiso tarp žemdirbių ir žemės ūkio ministro, pirmojo posėdžio BNS sakė ministras. Darbo grupei vadovaujantis buvęs žemės ūkio ministras, Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius ūkininkų atstovams pažadėjo, kad ministro komanda bus stiprinama žemdirbių atstovais. „Jo komanda bus sustiprinta žmonėmis iš kaimo“, – posėdyje teigė K.Starkevičius.

K.Navickas BNS sakė, kad tai bus politiniai viceministrų postai. „Kadangi tai politiniai postai, tai vien ministro sprendimo neužtenka. Derinamės“, – teigė jis. „Terminų dar nenusistatėme“, – pridūrė, paklaustas, kada paaiškės, kas taps naujais viceministrais. „Užduotys aiškios, kurią vietą reikia stiprinti – pirminę gamybą žemės ūkyje. Ypatingai tą dalį, kuri susijusi su žaliuoju kursu“, – teigė jis. Dabar dirba du žemės ūkio viceministrai – Donatas Dudutis ir Paulius Lukševičius.

Šaltinis: 15min.lt, 2021-11-11

ŽŪPGF suteiktų garantijų dėka ūkio subjektai, kurių veikla susijusi su žemės ūkiu, maisto ūkiu, miškų ūkiu, kaimo plėtra ir žuvininkyste, galėjo palankesnėmis sąlygomis įgyvendinti projektų už daugiau kaip 1,6 mlrd. eurų.

1997 m. rugpjūčio 22 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu nustačius, kad ŽŪPGF teiks valstybės garantuojamos garantijų institucijos individualias garantijas, tų pačių metų lapkritį bendrovė buvo įregistruota Registrų centro juridinių asmenų registre ir pradėjo savo veiklą. „Simboliška, kad lapkritį minėdami savo veiklos gimtadienį – šiemet 24 metus – kaip tik peržengėme 1 mlrd. eurų suteiktų garantijų sumą“, – džiaugiasi ŽŪPGF l. e. direktorės pareigas Romalda Globienė.

Auga suteiktų garantijų skaičius

Vienas iš ŽŪPGF tikslų yra padidinti ūkio subjektams finansinių paslaugų prieinamumą ir sudaryti palankesnes skolinimosi sąlygas, užtikrinant individualių garantijų teikimą. Šios paslaugos poreikis ypač išryškėjo pernai, prasidėjus COVID-19 pandemijai. 2020 m. patvirtinus palankesnes individualių garantijų teikimo sąlygas, ŽŪPGF per metus suteiktų garantijų suma pasiekė daugiau kaip 40 mln. eurų ir, palyginus su 2019 m., augo 84 proc. Šiemet planuojamos panašios per metus suteiktų garantijų apimtys, tačiau turėtų smarkiai augti suteiktų garantijų skaičius – jų jau dabar yra daugiau negu 2020 m.: 2020 m. – 286 vnt., 2021 m. sausį-spalį – 338 vnt.

Ir investicijoms, ir apyvartinėms lėšoms finansuoti

„Garantijos suteikiamos siekiant skatinti ūkio subjektus nuolat investuoti į modernias, išmaniąsias technologijas, prisidėti prie klimato kaitos mažinimo. Jeigu vertintume šiemet per pirmus 10 mėnesių suteiktas garantijas, tai 57 proc. visų 2020 m. suteiktų garantijų buvo už finansavimą, skirtą investicijoms, o 43 proc. – už apyvartinėms lėšoms finansuoti ir biologiniam turtui įsigyti skirtą finansavimą“, – sako R. Globienė.

Vertinant 2021 m. sausį-spalį suteiktų garantijų struktūrą pagal ūkio subjektus, daugiausiai garantijų, 43 proc. garantijų sumos, šiemet buvo suteikta ūkininkams. Vertinant pagal ūkio subjektų veiklą, augalininkystę plėtojantiems ūkio subjektams teko 46 proc. visų suteiktų garantijų, užsiimantiems alternatyviąja veikla kaimo vietovėje – 19 proc., gyvulininkystei plėtoti – 18 proc.

Garantijų įsipareigojimų limitai dar nepasiekti

Šiuo metu ŽŪPGF įsipareigojimai pagal suteiktas garantijas siekia 108,6 mln. eurų, o LR Vyriausybės nustatytas ŽŪPGF įsipareigojimų pagal garantijų sutartis vienu metu limitas šių metų pabaigai yra 153,6 mln. eurų.

„Pernai dėl COVID-19 pandemijos išaugus apyvartinių lėšų poreikiui, o dabar ūkio sektoriams atsigaunant ir pradėjus aktyviau investuoti – auga patrauklaus finansavimo poreikis, todėl stebime ir individualių garantijų paklausos augimą. Šiuo metu ŽŪPGF suteiktas individualių garantijų limitas mums leidžia patenkinti rinkos poreikį, tad ūkio subjektus, neturinčius pakankamai įkeičiamo turto, bet ieškančius papildomo finansavimo kurti ir plėtoti verslą – kviečiame naudotis ŽŪPGF teikiamomis garantijomis“, – pažymi R. Globienė.

Šaltinis: lrytas.lt,2021-11-11

Remiantis Seime patvirtintais teisės aktais, už neregistruotų ar falsifikuotų produktų laikymą, naudojimą ar pardavimą baudos fiziniams asmenims gali siekti nuo 600 iki 3 800 eurų, o juridiniams – nuo 5 iki 14 proc. metinės apyvartos.

„Tikimės, kad numatytos griežtesnės sankcijos sumažins žemės ūkyje esančią augalų apsaugos produktų šešėlinę rinką, kuri Lietuvoje yra viena didžiausių ES ir sudaro beveik 18 proc. nuo visos rinkos.

Kasmet mūsų šalyje juodojoje rinkoje įvykdoma sandorių už maždaug 30–40 mln. eurų. Ir tokios nelegalios prekybos problema nėra tik nesumokėti mokesčiai – falsifikatų ar uždraustų apsaugos produktų naudojimas žemės ūkyje reiškia, kad iškyla grėsmė maisto produktų saugumui, jie gali būti užteršti žmogaus sveikatai pavojingomis medžiagomis ir padaryti nepataisomą žalą“, – teigia Lietuvos augalų apsaugos asociacijos direktorė Zita Varanavičienė.

Pernai FNTT pareigūnai surado kontrabandinių produktų perpakavimo „centrą“ Šiauliuose. Jame rasta nelegalių produktų ir tuščių pakuočių, gausybė falsifikuotų etikečių kopijų ir birių produktų pakavimo įranga. Šie produktai galėjo būti panaudoti laukuose, galbūt sunaikinti pasėlį ar net lemti aplinkos taršą neaiškiomis medžiagomis. Tokie neištirtos cheminės sudėties, dažnai gamybos priemaišų ir kitų neleistinų priedų turintys mišiniai yra grėsmė tiek aplinkai, tiek žmogaus sveikatai.

Anot Z. Varanavičienės, vien baudos nelegalios prekybos nesustabdys – būtina ir efektyvi kontrolė: atsakingos institucijos turėtų kruopščiau analizuoti duomenis, identifikuoti rizikas, atlikti tikrinimus.

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos analizė rodo, kad juodąją rinką labiausiai lemia trys probleminės sritys – sunkus nelegalių produktų judėjimo atsekamumas, silpna intelektinės nuosavybės apsauga ir egzistuojanti korupcija valdžios institucijose.

Dauguma nelegalių falsifikatų iš Kinijos į Lietuvos rinką patenka klastojant pervežamų krovinių dokumentus arba vežant kontrabanda iš Ukrainos per Lenkiją, iš kitų ES valstybių arba per Rusiją bei Latviją.

Vertinama, kad prekybos augalų apsaugos produktų falsifikatais pelningumas prilygsta pelnui iš tokių nelegalių veiklų, kaip prekyba narkotikais, ginklais ar žmonėmis.

Iki šiol uždraustus produktus pardavinėję prekeiviai išsisukdavo su vos 60-ies eurų baudomis. Ši suma – kelis šimtus kartų mažesnė nei valstybės rinkliava, kurią turi sumokėti legaliai veikiantis verslas, norėdamas užregistruoti sertifikuotus, mokslinius tyrimus turinčius augalų apsaugos produktus.

Šaltinis: valstietis.lt,2021-11-10

Renginio lektorė – ŽŪR konsultantė, Lietuvos galvijų veisėjų asociacijos prezidentė, ūkininkė Viktorija Švedienė išsamiai pristatė temą ir atsakė į daugiau kaip 300 dalyvių, prisijungusių prie renginio, klausimus.

„Kad tema yra aktuali ir labai svarbi, liudija toks didelis ūkininkų susidomėjimas. Žemės ūkio rūmai atstovaudami ūkininkams siekia mažinti biurokratinę naštą, teikia siūlymus valdžios institucijoms ir dėl mokestinių sistemų bei teisinės bazės tobulinimo. Čia svarbus visų bendras darbas ir konstruktyvūs siūlymai. Skaudu, kad per pastaruosius 10 metų, kaimo gyventojų skaičius sumažėjo net 14,6 proc., jauniausio (0–14 metų) amžiaus gyventojų – 28,2 proc, o kaimo gyventojų senėjimą lėmė mažėjantis gimstamumas ir jaunimo nenoras gyventi kaime”, – pabrėžė diskusijoje dalyvavęs ŽŪR vicepirmininkas ir Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos pirmininkas Vytautas Buivydas.

Tačiau primename, kad informacija yra aktuali tik šiais metais, nes kitais metais gali įvykti mokestinių pokyčių.
Sėkmės visiems ir gerų darbų.
Žemės ūkio rūmų informacija

Šaltinis: valstietis.lt, 2021-11-11