Žemės ūkio naujienos

Žemės ūkio naujienos: 2021-11-17

NMA parama, zemes ukio naujienos, pieno ukis

Žemės ūkio naujienos: 2021-11-17. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.

Žemės ūkio ministerija turi palankių žinių pievas išarusiems ūkininkams

Žemės ūkio ministerija pasiūlė išeitį iš situacijos, kurioje atsidūrė daugiametes ganyklas ir pievas suarę ūkininkai. Išartų pievų plotus atkurti reikės, tačiau tai bus galima padaryti ir deklaruojant naujas daugiametes ganyklas bei pievas. Kad ateityje ūkininkai turėtų daugiau paskatų pievas ir ganyklas išsaugoti, numatoma didinti paramą už ekstensyvų pievų tvarkymą ganant gyvulius.

Iššūkiams, kilusiems dėl peržengtos išartų pievų ribos spręsti suburta darbo grupė, kurioje – Žemės ūkio rūmų, Žemės ūkio tarybos, Lietuvos ūkininkų sąjungos, kitų asociacijų, Nacionalinės žemės tarnybos, Žemės ūkio ministerijos atstovai.

„Išartų daugiamečių ganyklų ir pievų plotus atkurti reikės. Apie tai diskusijos būti negali – kaip ir visos kitos ES valstybės narės, esame įsipareigoję Europos Komisijai, o ir ūkininkai, deklaruodami pasėlius, nedviprasmiškai įsipareigojo pievų nearti arba jas atkurti Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos (NMA) pareikalavus. Tačiau siūlomas sprendimas, kad nebūtinai reikės atsėti tas pačias pievas, kurios buvo išartos.

Lietuvoje yra nemažai nedeklaruotų pievų ir ganyklų plotų, ta informacija ūkininkams bus pateikta. Jie galės pasirinkti, kokiu būdų užartų pievų plotus atkurti – atsėti užartus plotus toje pačioje vietoje arba kitur, deklaruoti naujus pievų plotus ar naudmenas sertifikuoti ekologiniam ūkininkavimui“, – sako ministras.

Anot jo, vienas efektyviausių būdų „įdarbinti“ pievas yra galvijai, todėl ieškoma būdų ateinančiame finansiniame laikotarpyje didinti išmokas už ekstensyvų pievų tvarkymą ganant gyvulius.

Pievos saugo vandenį ir gamtą

Atkurti užartų pievų plotus ūkininkai turės dėl to, kad Lietuva yra įsipareigojusi Europos Komisijai, jog daugiamečių ganyklų ir pievų plotai negali sumažėti daugiau nei 5 proc.

Reikalavimas išsaugoti pievas nėra savitikslis. Pievos saugo biologinę augalų ir gyvūnų įvairovę, kuri mažėja ariant žemę. Ariant nelieka kitų augalų, paukščiai praranda perėjimo ir maitinimosi vietas ir jų mažėja. Be to, ilgalaikės pievos ir ganyklos sugeria anglies dvideginį – šilumos efektą sukeliančias dujas – ir taip padeda kovoti su klimato atšilimu.

Natūralios daugiametės pievos nėra tręšiamos arba trąšų naudojama labai mažai. O tai reiškia, kad mažiau teršiama gamta, taip pat mažiau teršiamas vanduo, nes iš suartos žemės daug lengviau išplaunamas azotas, kuris yra pagrindinis vandens taršos šaltinis.

Kad ūkininkai laikytųsi klimatui ir aplinkai naudingos žemės ūkio veiklos reikalavimų, jiems skiriamos žalinimo išmokos, kurios iki šiol sudarė apie 30 proc. visų tiesioginių išmokų. Viena iš šių išmokų mokėjimo sąlygų, kad valstybės mastu pievų nemažėtų, o už tą atsakingi ūkininkai, gaunantys žalinimo išmokas.

Pievas keitė kviečiais bei rapsais

Iki 2018 metų deklaruotų daugiamečių ganyklų ir pievų plotai Lietuvoje netgi augo. Vis dėlto, nuo 2019 metų deklaruoti pievų plotai ėmė sparčiai mažėti, o tuo pačiu ženkliai išaugo pasėlių ariamoje žemėje, ypač – kviečių, rapsų plotai. Be kitų priežasčių tam įtakos galėjo turėti ir pasaulinėje rinkoje ženkliai išaugusios grūdų kainos.

Tiek 2019, tiek 2020 metais daugiamečių pievų ir ganyklų mažėjimas beveik pasiekė Europos Komisijos nustatytą ribą, tačiau jos neperžengė. O remiantis jau šių metų naudmenų deklaravimo duomenimis, pievų plotas, palyginti su referenciniu 2015 m. laikotarpiu, sumažėjo daugiau negu 12 proc.

ES teisės aktuose nurodyta, kad iki šių metų gruodžio 15 d. Lietuva turi notifikuoti Europos Komisiją, kaip žadama atkurti išartų pievų plotus ir pasiekti leistiną rodiklį.

„Pievų išsaugojimas yra ne vien Žemės ūkio ministerijos rūpestis. Turime laikytis įsipareigojimų. Kartu su socialiniais partneriais ieškojome sprendimų, kaip įveikti šią situaciją kartu, nepažeidžiant tų ūkininkų, kurie taisyklių laikėsi ir pievų nearė, interesų.

Iš ūkininkų tikimės supratimo ir solidarumo diskutuojant dėl pievų išsaugojimo ir kitų agro-aplinkosaugos reikalavimų naujoje finansinėje perspektyvoje įgyvendinant Žaliąjį kursą“, – sako ministras K. Navickas.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2021-11-16

NŽT auditą atliks keturių ministerijų ekspertai

Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) auditą atliks speciali auditorių grupė, suburta iš keturių ministerijų atstovų. Į Žemės ūkio ministerijos vidaus audito grupę savo atstovus delegavo ir Susisiekimo ministerija, Vidaus reikalų ministerija bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Tai precedento neturintis atvejis, kai įstaigos auditą atlieka jungtinė tarpinstitucinė vidaus auditorių grupė.

Pavedimą atlikti NŽT auditą ir pasitelkti kitų ministerijų ekspertus pasirašė žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.

Vidaus audito grupė peržiūrės Nacionalinės žemės tarnybos administracinę struktūrą bei įvertins dokumentų skaitmenizavimo galimybes.

Taip pat auditoriai tikrins, kaip vykdomos valstybinės žemės valdymo teisių suteikimo procedūros, valstybinės žemės nuoma, išduodami leidimai laikinai naudotis valstybine žeme žemės ūkio veiklai vykdyti, žemės naudojimo valstybinės kontrolės planavimas, organizavimas, vykdymo tvarka ir kontrolė, prašymų ir sprendimų dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę, mišką ir vandens telkinius organizavimas, privačios žemės valstybės nuosavybėn įsigijimas, žemėtvarkos planavimo dokumentų tvirtinimas, valstybinės žemėtvarkos planavimo dokumentų priežiūra.

Išsamų NŽT veiklos auditą nuspręsta atlikti po to, kai po pirminio vidinio tyrimo paaiškėjo, jog Nacionalinė žemės tarnyba neužtikrino, kad jai patikėti valstybinės žemės plotai būtų naudojami skaidriai ir teisingai.

Žemės ūkio ministerija kreipėsi į Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT), kuri nustatė, jog ŽŪM ir jai pavaldžių įstaigų darbuotojai, 2020-aisiais deklaravę pasėlius tiesioginėms išmokoms gauti, galėjo piktnaudžiauti tarnybine padėtimi – ES išmokas gavo ir už deklaruotus valstybinės žemės plotus.

Žemės ūkio ministerijos Korupcijos prevencijos ir vidaus tyrimų skyriaus analizė rodo, kad Nacionalinėje žemės tarnyboje, kuri turi užtikrinti, jog valstybinė žemė būtų naudojama skaidriai, yra sisteminių problemų.

Pirmiausia dėl to, kad įstaiga neužtikrina valstybinės žemės sklypų nuomos bei valstybės žemės laikino naudojimo žemės ūkio veiklai vykdyti kontrolės konkrečiomis priemonėmis. NŽT žemės sklypų naudojimo ar valdymo sistema yra nepakankamai skaitmenizuota.

Informacija apie leidimus laikinai naudoti žemės plotą žemės ūkio veiklai vykdyti konkrečiam asmeniui nėra registruojama ir viešinama Nekilnojamojo turto registre. Kai tokių duomenų nėra, didėja rizika, kad paramos lėšos gali būti išmokėtos už neteisėtai deklaruotą plotą neturint valstybinės žemės valdymo teisės.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2021-11-16

Gavusių sankcijas kasmet mažėja

Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) ir pareiškėjų bei paramos gavėjų bendradarbiavimas, taip pat taikomos sankcijų mažinimo priemonės jau džiugina rezultatais – sankcijų gavėjų skaičius kasmet pastebimai mažėja.   Tai, kad taikomų sankcijų pareiškėjams, paramos gavėjams mažėja, rodo NMA atlikta 2015–2021 metų investicinių priemonių analizė. Pavyzdžiui, 2015 m. sankcijos buvo pritaikytos 1,5 tūkst. paramos gavėjų, o jau 2020 ir 2021 m. jų skaičius yra net trigubai mažesnis.

Taikomos įvairios sankcijų mažinimo priemonės

Toks kiekvienais pastaraisiais metais pritaikomų sankcijų skaičiaus mažėjimas įrodo, jog taikomos sankcijų mažinimo priemonės yra veiksmingos. Paramos gavėjų siekiama nebausti už mažareikšmius pažeidimus, o sankcijos taikomos tik tuomet, kai jos yra neišvengiamos ir pažeidimas negali būti laikomas nereikšmingu.

Nustačius neatitikimus, paramos gavėjo prašoma paaiškinimo, leidžiama išsitaisyti, pašalinti neatitikimus, organizuojami paraiškų, mokėjimo prašymų pildymo mokymai, vykdomos tiesioginės transliacijos, kurių metu akcentuojamos dažniausiai daromos klaidos.

NMA teikia siūlymus Žemės ūkio ministerijai (ŽŪM) dėl sankcijų švelninimo teisės aktuose. Pavyzdžiui, pateiktas siūlymas reikalavimą dėl draudimo taikyti tik privalomai registruojamam turtui. Į siūlymą buvo atsižvelgta ir jam pritarta. Tačiau labai svarbu, kad ir patys NMA klientai paisytų teisės aktų stengtųsi vengti klaidų.

Būtina atkreipti dėmesį, kad, jeigu paramos gavėjai negalėjo įvykdyti savo įsipareigojimų ar pasiekti nusimatytų projekto tikslų, uždavinių ar rodiklių dėl Covid-19 pandemijos, šalyje paskelbto karantino ar ekstremalios situacijos, jis turi pateikti paaiškinimą bei, jei įmanoma, tai pagrindžiančius dokumentus, ir tokiu atveju sankcijos nėra taikomos.

Dėl ko tenka taikyti sankcijas?

Visgi, siekdama dar labiau sumažinti sankcijų gavėjų skaičių, NMA ragina visus investicinių projektų vykdytojus atkreipti dėmesį į dažniausias sankcijų pritaikymo priežastis.

Projekto priežiūros laikotarpiu sankcijos dažniausiai taikomos dėl paramos lėšomis įgyto, bet neapdrausto turto, nepasiektų priežiūros rodiklių, atrankos kriterijų, nevykdomos projekte numatytos veiklos. Vertinant mokėjimo prašymus, sankcijas tenka taikyti dėl netinkamų išlaidų, netinkamai atliktų pirkimų, pavėluotai pateikto mokėjimo prašymo, nevykdomos veiklos.

Sankcijos dažnai taikomos, kai paramos gavėjai nepradeda laiku arba nustoja vykdyti projektą ar projekte numatytą veiklą. Tai yra rimti bei esminiai pažeidimai ir tokiu atveju paramos sutartys yra nutraukiamos o, jei parama jau būna išmokėta, ji susigrąžinama. Šių sankcijų būtų galima išvengti, jei paramos gavėjai, dar prieš teikdami paraiškas, gerai apgalvotų planuojamą veiklą bei projekto įgyvendinimo galimybes.

Taip pat žymią sankcijų dalį sudaro sankcijos už netinkamas išlaidas – pavyzdžiui, investicijos įsigyjamos aukštesne nei rinkos kaina, mokėjimo prašyme prašoma paramos už neatliktus ar nepilnai atliktus darbus. Šiuo atveju paramos gavėjams rekomenduojama atidžiau laikytis įsipareigojimų, prieš įsigyjant investicijas atlikti rinkos analizę, kad investicijos būtų įsigyjamos realiomis rinkos kainomis. Svarbu atkreipti dėmesį, kad 2021 m. tokių sankcijų, lyginant su 2020 m., akivaizdžiai mažėja – šiuo metu jų pritaikyta perpus mažiau nei už visus praėjusius metus ir labai tikėtina, jog ši tendencija išliks.

Viena iš paramos gavėjams taikomų skaudžiausių sankcijų – dėl esminių viešojo pirkimo ar rangos sutarties sąlygų pakeitimo. Pažymėtina, kad neužtenka tinkamai atlikti viešuosius pirkimus – pasirašytos sutartys su tiekėjais ar rangovais turi būti vykdomos ir prižiūrimos taip, kad neprieštarautų Viešųjų pirkimų įstatymui ir/ar taisyklėms. Dažnu atveju paramos gavėjai, vykdydami viešuosius pirkimus, pirkimo sąlygose nusimato, kad darbai bus pabaigti ar prekės bus pristatytos iki tam tikro termino, pirkimo sąlygose nenusimato sutarties termino ar prekių/darbų atlikimo termino pratęsimo. Vykdant projektą, atsiradus poreikiui pratęsti darbų atlikimo ar prekių pristatymo terminą, pažeidžiant pirkimo sąlygas, terminai būna pratęsiami, todėl, kai pažeidžiamos viešojo pirkimo esminės sąlygos, gali būti taikoma 25 proc. sankcija.

Kita iš dažnai taikomų sankcijų – dėl neapdrausto turto. Paramos gavėjas visiškai ar iš dalies nevykdo paramos sutarties sąlygų ar paramos paraiškoje, įgyvendinimo taisyklėse nurodytų įsipareigojimų, susijusių su turto, kuriam įsigyti ar sukurti buvo suteikta parama, draudimu, t. y. įsigytas ilgalaikis turtas būna neapdraudžiamas – pateikiamas mokėjimo prašymas, deklaruojamos ilgalaikio turto išlaidos, tačiau nepateikiami draudimo faktą įrodantys dokumentai. Sankcijos dydis dėl tokių pažeidimų gali priklausyti nuo pažeidimo trukmės – kuo ilgiau nedraustas turtas, tuo sankcija gali būti didesnė.

Kita dažnai taikoma sankcija – dėl pavėluotai pateikto mokėjimo prašymo, kai paramos gavėjas, nesilaikydamas paramos sutarties ar paraiškoje numatyto termino, pateikia mokėjimo prašymą pavėluotai. Sankcijos už tokius pažeidimus taikomos skaičiuojant kiekvieną pavėluotą darbo dieną, o kuo labiau vėluojama, tuo didesnė taikoma sankcija. Vėliau nei 60 darbo dienų nuo sutartyje/paraiškoje numatyto termino pateikti mokėjimo prašymai gali būti nepriimami.

Būdai išvengti pažeidimų

Siekiant išvengti pažeidimų ir sankcijų, paramos gavėjams būtina nuodugniai susipažinti su teisės aktais, kurie susiję su prašoma/gaunama parama. Taip pat svarbu dar prieš rengiant projektą įvertinti galimą projekto riziką, sunkumus, turimus išteklius bei galimybes, pagal tai nusistatyti rodiklius, kurių bus siekiama įgyvendinant projektą.

Labai svarbu numatyti realius mokėjimo prašymo (-ų) teikimo terminus, taip vėliau išvengiant šių terminų nukėlimo procedūrų. Atliekant viešųjų pirkimų procedūras, svarbu nusimatyti pirkimo sąlygose galimybę pratęsti prekių ar paslaugų suteikimo terminą, įsivertinti kitas esmines pirkimo sąlygas. Pasirašius sutartis, būtina jų laikytis, atliekant statybos ir/ar rekonstrukcijos darbus, būtina laikytis techninio projekto, paraiškoje numatytų sąmatų bei rodiklių, o atsiradus poreikiui keisti darbus ar jų kiekius, projekto pakeitimus visada reikia suderinti su NMA.

Taip pat, norint išvengti sankcijų, svarbu, kad paramos gavėjai, vykdydami projektus, kuriuose numatyti statybos ar rekonstrukcijos darbai, atkreiptų dėmesį į atliekamus darbus ir jų atitikimą numatytiems darbams paraiškoje, techniniame projekte. Dažnai pasitaiko, kai paramos gavėjai, atlikdami statybos ar rekonstrukcijos darbus, nesilaiko numatytų darbų paramos paraiškoje ir/ar techniniame projekte, dalį darbų pakeičia kitais, pakeičia darbų kiekius, tačiau šių pakeitimų iš anksto nesuderina su NMA. Nesuderinti, pakeisti ar neatlikti darbai gali būti pripažinti netinkamomis finansuoti išlaidomis ir dėl to gali būti taikomos sankcijos.

Primintina, kad paramos gavėjo įsipareigojimai yra nustatyti atitinkamos priemonės įgyvendinimo taisyklėse. Aktualias taisykles galima rasti www.nma.lt svetainėje, čia skelbiama ir apie svarbius taisyklių pakeitimus, aktualius terminus ir pan., todėl raginame sekti NMA naujienas, užsisakyti NMA naujienlaikraštį.

Paramos gavėjo įsipareigojimai išdėstyti ir paraiškoje gauti paramą bei, jei buvo pasirašyta, paramos sutartyje – kiekvienas pareiškėjas teikdamas paraišką parašu patvirtina jam aktualių įsipareigojimų laikymąsi. Laikantis prisiimtų įsipareigojimų, projektas bus įgyvendintas sklandžiai ir sėkmingai, o parama laiku pasieks jo vykdytoją.

Norint išvengti klaidų, pabrėžtina ir bendravimo bei bendradarbiavimo su NMA svarba. Iškilus sunkumų, raginame nedelsiant kreiptis į savo projekto administratorių arba skambinti telefonu šiais numeriais: (8 5) 252 6999, 1841. Išdėsčius iškilusią problemą, Jums bus suteikta reikiama informacija.

Šaltinis: nma.lt, 2021-11-17

Žemės ūkio biudžetas pilnėja, finansavimo skylės gilėja

Kitais metais žemės ūkio sričiai numatomas apie 13 proc. didesnis biudžetas, tačiau jis pilnėja ne dėl didesnio valstybės finansavimo, o dėl padidėjusios europinių tiesioginių išmokų sumos. Finansavimo labiausiai stinga melioracijai, savivaldybėms priskirtoms žemės ūkio funkcijoms vykdyti, pasienio veterinarijos postams sutvarkyti, krizę patiriantiems sektoriams pagelbėti. Šalia tokių poreikių – politikų įpirštas privalomas kačių, šunų ir šeškų ženklinimas mikroschemomis, kuriam taip pat stinga lėšų.

Didėja išmokų suma

Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) valdymo sričiai 2022 metais numatyta skirti 1 mlrd. 157,9 mln. eurų – 128 milijonų eurų arba per 13 proc. daugiau negu pernai (1 mlrd. 29,7 mln. eurų). Didžiąją dalį šios sumos sudaro ES parama – 916,5 mln. eurų, valstybės biudžeto ir bendrojo finansavimo lėšos – 215,5 mln. eurų.

Specialios tikslinės dotacijos savivaldybėms sudarytų apie 25 mln. eurų. O Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai (VMVT) planuojama skirti 34,2 mln. eurų – 2,3 mln. eurų (7,6 proc.) daugiau nei 2021-aisiais.

ŽŪM Žemės ūkio sektoriaus finansų valdymo grupės vadovė Regina Mininienė pabrėžė, kad daugiausia žemės ūkio biudžetas auga dėl ES tiesioginių išmokų padidėjimo – kitąmet didėjimas siekia per 52 mln. eurų. Iš viso tiesioginėms išmokoms bus skiriama 569 mln. eurų.

Kaimo plėtros programai (KPP) teks beveik 400 mln. eurų. Iš KPP bus finansuojamos tęstinės, kompensacinės priemonės (ekologinės išmokos, kompensacinė parama ūkininkaujantiesiems mažiau palankiose vietovėse ir kt.)

Rinkos reguliavimo priemonėms skiriama beveik 12 mln. eurų. Pereinamojo laikotarpio nacionalinės paramos, kuri kasmet mažėja, suma kitais metais sudarys 24,7 mln. (tai išmokos už parduotą pieną, karves žindenes ir kt.) Valstybės pagalbos priemonėms numatyta beveik 31 mln. eurų. „Jos finansuojamos tik suderinus su Europos Komisija. Tokių priemonių yra nemažai: pavyzdžiui, parama kaimo bendruomenėms, veislininkystei, palūkanoms, draudimo įmokoms kompensuoti“, – priminė R.Mininienė.

ŽŪM biudžetinių įstaigų išlaikymui, kompensacijos už valstybės išperkamą žemę, žemės reformai ir kitoms priemonės suplanuota per 80 mln. eurų.

„Dažnai sakoma, kad mes turime daug pinigų, tačiau beveik 80 proc. žemės ūkio biudžeto sudaro ES lėšos, kurioms reikia beveik 7 proc. bendrojo finansavimo, atitinkamai prisideda pridėtinės vertės mokestis, kurio negalima finansuoti iš valstybės biudžeto. Šitos lėšos yra nepajudinamos, nes didžiąją jų dalį sudaro būtent tiesioginės išmokos“, – aiškino ŽŪM atstovė.

Melioracijai tenka trupiniai

Nors žemės ūkio srities biudžetas pilnėja, finansavimo daug kam nepakanka. Bene didžiausia skylė – melioracijos poreikiai. Melioracijos statinių rekonstravimui iš viso reikėtų vieno milijardo eurų, arba vidutiniškai po 66,7 mln. eurų kasmet, jei būtų įsipareigota juos rekonstruoti per 15 metų. 2022 metais reikėtų skirti nors 2 proc. nuo viso įvardyto lėšų poreikio – apie 20 mln. eurų. Tačiau, pasak R.Mininienės, kol kas melioracijai suplanuota tik 2,88 mln. eurų.

Nepakankamai lėšų tenka ir savivaldybėms prižiūrėti melioracijos statinius. „Skiriamų 11 mln. eurų užtenka tik avarinėms situacijoms, kosmetiniam remontui atlikti. Melioracijos grioviams tvarkyti kasmet reikėtų bent po 19 mln. eurų“, – skaičiavo ji.

Lietuvos melioracijos įmonių asociacijos pirmininkas Kazys Sivickis, išvydęs kitiems metams numatytas lėšas melioracijai, pratrūko: „Iš savivaldybėms skiriamų 11 mln. eurų dotacijų nepakanka net pusei ūkininkų, kurie prašo paramos valstybinių melioracijos statinių avariniam gedimui likviduoti, paraiškas patenkinti. O dėl lėšų investicijoms jau net trūksta žodžių, iki kur mes nusiritome.“

Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) pirmininkas Arūnas Svitojus pasidžiaugė, kad žemės ūkio srities biudžetas kažkiek didėja, tačiau atkreipė dėmesį į tuos dalykus, kurie kelia nerimą žemdirbiams. Pirmiausia tai menkas melioracijos finansavimas. „Apie melioracijos problemas ir finansavimą kalbama dešimtmečiais, bet sprendimų vis nerandama. Turime didelį automobilį, kuriam reikia keisti nudilusias padangas, tačiau lėšų skiriama tik ventiliams pakeisti, ir tai tik keliems ventiliams“, – palygino jis.

Kontrolei pinigų yra

R.Mininienė pripažino, kad per mažai lėšų skiriama ir savivaldybėms patikėtoms žemės ūkio funkcijoms vykdyti. Tam numatyta skirti 25 mln. eurų, o reikėtų kasmet papildomai po 9 mln. eurų. „Metai po metų paliekamas toks pats finansavimas, nors poreikis auga“, – teigė ji.

A.Svitojus pritaria, kad reikia didinti minėtą finansavimą savivaldybėms, ir pastebi paradoksalią situaciją: „Valstybės tarnyboms, kurios kontroliuoja ūkininkus, skiriami milijonai, tačiau pristingama lėšų žemdirbių ir kaimo gyventojų švietimui, informavimui. Ypač to reikia dabar, nes atsiranda naujos priemonės ir nauji reikalavimai, sprendžiasi kaimo ateitis, jo likimas.“

Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos vadovas Saulius Daniulis pasigenda adekvataus ekologinių ūkių finansavimo: „Vyriausybės programoje numatyta padvigubinti ekologinės gamybos plotus, bet kitų metų biudžete nesimato, kad tam būtų skirtas atitinkamas finansavimas. Jau dabar šis biudžetas traška braška, be pinigų ekologinės gamybos niekas nesiims.“

Pagalbos prašo krizės ištikti sektoriai

Finansavimo stinga ir VMVT tarnybos pasienio veterinarijos postų (skyrių) pastatų ir įrenginių einamajam remontui atlikti – kitais metais tam reikia 300 tūkst. eurų. Jie netvarkyti nuo pat Lietuvos įstojimo į ES. ŽŪM kancleris Valdas Aleknavičius užsiminė, kad stinga lėšų ir socialiai remtinų asmenų ir gyvūnų globėjų laikomų kačių, šunų ir šeškų ženklinimo ir registravimo išlaidoms kompensuoti – 2022 m. papildomai reikės 700 tūkst. eurų. Politikai įvedė naują prievolę – privalomai ženklinti namų augintinius, ir ją palydėjo biudžeto pinigais.

Kitų metų biudžete prašoma papildomų lėšų kiaulininkystės ir paukštininkystės sektorių patiriamiems nuostoliams kompensuoti. Kiaulininkystės sektoriui, priklausomai nuo kompensacijų intensyvumo (70 proc. arba 50 proc.), 2022-aisiais papildomai reikėtų nuo 12,3 mln. iki 8,8 mln. eurų. O paukštininkystės sektoriui laikinosios valstybės pagalbos priemonėms reikėtų 2,5 mln. eurų. Dar papildomai lėšų reikės patikslintam Pluoštinių kanapių įstatymui įgyvendinti. ŽŪM atstovų teigimų, lėšų poreikio apimtis dar tikslinama.

Valstybės požiūris

2022 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą svarstant Seimo Kaimo reikalų komitete (KRK), jo narys konservatorius Andrius Vyšniauskas siūlė pasidžiaugti išaugusiu žemės ūkio biudžetu ir netampyti jo nei į kairę, nei į dešinę. „Žemės ūkyje problemų yra, buvo ir bus, bet reikia įvertinti esminį dalyką – biudžetas didėja net 13 proc. Tokio augimo gana seniai nebuvo“, – džiūgavo parlamentaras.

ŽŪM Žemės ūkio sektoriaus finansų valdymo grupės vadovė R.Mininienė pastebėjo, kad žemės ūkio sektoriaus biudžetas didėja ne dėl išaugusio valstybės finansavimo, o dėl padidėjusių ES tiesioginių išmokų. „Jeigu įvertintume tendenciją, tai ji tokia: valstybės biudžeto asignavimai kasmet auga, bet žemės ūkio sričiai jie mažėja“, – mūsų valstybės požiūrį į žemės ūkį taikliai atskleidė ŽŪM atstovė.

Siūlo peržiūrėti funkcijas

KRK siūlo papildomai skirti 19 mln. eurų ŽŪM kuruojamai valstybės perduotai savivaldybėms funkcijai atlikti – valstybei nuosavybės teise priklausančių melioracijos ir hidrotechnikos statinių valdymui ir naudojimui patikėjimo teise. Taip pat – papildomai 7 mln. eurų melioracijos statinių rekonstravimui (Melioracijos programai įgyvendinti). Papildomai prašoma ir 300 tūkst. eurų VMVT pasienio veterinarijos postų remontui.

Politikai taip pat sutarė, kad reikia daugiau lėšų (papildomai apie 9 mln. eurų) skirti savivaldybių vykdomoms žemės ūkio funkcijoms atlikti. KRK posėdyje žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas prasitarė, kad turėtų būti peržiūrėtos savivaldybių žemės ūkio skyrių funkcijos. Pasak jo, žemės ūkio specialistams turėtų būti daugiau laiko paliekama žemdirbių konsultavimui, atlaisvinant juos nuo traktorių techninės apžiūros, žemės ūkio naudmenų deklaravimo. Šias paslaugas, žemės ūkio ministro teigimu, reikėtų teikti tik smulkiesiems ūkininkams, o stambieji turėtų deklaruoti patys.

KRK pritarė Seimo narių pasiūlymui 110 mln. eurų padidinti valstybės biudžeto asignavimus Susisiekimo ministerijai kelių priežiūrai bei plėtrai finansuoti ir parlamentaro Kęstučio Mažeikos pasiūlymui skirti VMVT papildomą 2,79 mln. eurų finansavimą išlaidoms, susijusioms su darbo užmokesčiu dėl pasikeitusio teisinio reguliavimo ir infliacijos, padengti.

Šaltinis: Vida Tavorienė, valstietis.lt, 2021-11-16

Privačios žemės savininkai laiku sumokėjo beveik 80 proc. žemės mokesčio

Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenimis, beveik 500 tūkst. žemės savininkų laiku sumokėjo apie 31,4 mln. eurų žemės mokesčio: 487 tūkst. gyventojų (25,6 mln. eurų) ir 11 tūkst. įmonių (5,8 mln. eurų). 65 tūkst. savininkų (4,2 mln. eurų.) žemės mokestį sumokėjo per pastarąsias tris dienas. VMI Mokestinių prievolių departamento direktorė Stasė Aliukonytė-Šnirienė sako, kad finansinių sunkumų turintys mokesčių mokėtojai gali kreiptis į VMI dėl mokesčio išdėstymo dalimis sudarant mokestinės paskolos sutartį.

VMI atstovė taip pat atkreipia dėmesį, kad išsamios žemės mokesčio deklaracijos išsiunčiamos per VMI Elektroninio deklaravimo sistemą (EDS), o elektroninėmis paslaugomis nesinaudojantiems – klasikiniu paštu. Deklaracijų sulaukiantys laišku, turėtų savarankiškai pasitikrinti, ar teisingai yra deklaravę savo gyvenamąją vietą ir nurodę konkretų adresą (gatvę ir namo numerį). Tik tikslus šių duomenų nurodymas gali užtikrinti, jog deklaracijos gyventojus pasieks sklandžiai ir laiku, kaip kad pasiekia e. paslaugomis besinaudojančius.

Kaip ir kasmet žemės mokestis apskaičiuojamas už nuosavybės teise turimą žemę (išskyrus miško žemę ar dalį) pagal Registrų centro nustatytas mokestines vertes bei savivaldybių nustatytus mokesčio tarifus. Šiais metais iš daugiau nei 1 mln. žemės savininkų dėl pritaikytų įvairių lengvatų mokėtina 40 mln. eurų suma apskaičiuota 719 tūkst. jų. Žemę įsigiję iki birželio 30 d. žemės mokestį moką jau šiais metais, o įsigiję po liepos 1 d. – nuo kitų metų.

Kelių mygtukų paspaudimu žemės mokesčio sumą sužinoti ir sumokėti galima per Mano VMI, taip pat sumokėti galima per e. bankininkystę ar kitose mokėjimus priimančiose vietose. Mokant už kitą asmenį svarbu nurodyti žemės savininko vardą, pavardę, asmens kodą ir įmokos kodą (3011).

Šaltinis: valstietis.lt, 2021-11-16

Parama padės įgyvendinti seną svajonę

Daugiau kaip dešimtmetį mėsinius galvijus auginanti ir mėsą pardavinėjanti Ingrida Gulbinienė iš Šiaulių rajono visuomet svajojo dirbti nepriklausomai nuo supirkėjų. Ji norėjo pati, o ne per tarpininkus, tiekti galutinį produktą klientams. Dabar, gavusi Nacionalinės mokėjimo agentūros paramą, ūkininkė pagaliau galės įgyvendinti šią seną svajonę

Patirties sėmėsi Vokietijoje

Mintis apie galimybę užsiimti mėsine galvijininkyste I.Gulbinienei ir jos vyrui kilo dar 2008-aisiais. „Ieškojome alternatyvų verslui. Suradome išmanantį žmogų, paskui patys kelis kartus važiavome į Vokietiją, aplankėme nemažai vietinių ūkių. Domėjomės ir sprendėme, kas mums geriau: ar auginti ir pardavinėti galvijus veislei – ar mėsai. Pasirinkome pastarąjį variantą, nes Lietuvos rinkai jis yra kur kas tinkamesnis“, – pasakoja moteris.

Toje pačioje Vokietijoje ūkininkai 2009 metais įsigijo savo pirmuosius galvijus: karves, veršelius, bulius. Verslas startavo. Viskas sekėsi neblogai, išskyrus vieną niuansą: Gulbinai visad norėjo būti šeimininkais visoje grandinėje, nuo pat galvijo užauginimo iki mėsos pardavimo. To daryti patys negalėjo, nes neturėjo reikiamos technikos ir įrangos. „Su mėsos pardavimu, matyt, yra panašiai, kaip ir su pieno: supirkėjas tau moka tiek, kiek moka. Privalai prisitaikyti, savo kainos nenustatysi, savų taisyklių neįvesi. Mūsų ūkis nedidelis, todėl puikiai supratome: jei norime eiti pirmyn, jei norime didinti savo pajamas, turime galvoti apie savą produkcijos realizaciją“, – tvirtina I.Gulbinienė.

Nereikia bijoti ar dvejoti

Čia moteris dar kartą pasidomėjo NMA teikiamomis galimybėmis šalies ūkininkams. Jai ir anksčiau jau teko bendrauti su agentūra, kuomet prieš kelis metus pateikė paraišką ūkiui modernizuoti. Sėkmingai įgyvendinus projektą, ūkininkė ryžosi ir antrajam. Šį kartą Gulbinams skirta parama savo ūkyje užaugintos mėsos perdirbimo cecho įrengimui. Darbai dar tik startuos, tačiau moteris jais džiaugiasi jau šiandien. „Turėsime savo skerdyklą ir mėsos išpjaustymo cechą su brandinimu. Taigi pagaliau bus visas pilnas ratas: nuo produkcijos atsiradimo iki galutinio kliento.

Be to, turėdami cechą galėsime gaminti daugiau ir įvairesnės produkcijos: pavyzdžiui, galėsime rūkyti dešras, gaminti sardeles ir panašiai“, – džiaugiasi ūkininkė. Paraiškos pildymas ir tolesni susiję veiksmai, pasak jos, ėjosi sklandžiai ir paprastai. NMA specialistai buvo geranoriški, kuomet reikėjo – paaiškino, patarė, padėjo. „Tikrai rekomenduočiau bet kam. Apskritai rekomenduočiau nebijoti, nedvejoti ir kreiptis dėl paramos. Kai finansavimas siekia 50 ar 70 procentų, tai tikrai labai rimta parama, ypač pradedantiems ūkininkams, o ir ne tik jiems“, – įsitikinusi I.Gulbinienė.

Pats laikas teikti paraiškas

NMA specialistė Ana Suboč sako, jog žmonės, planuojantys modernizuoti savo ūkius, nuo lapkričio 3 d. kviečiami kreiptis dėl paramos. Paraiškos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ renkamos iki lapkričio 30 d.. „Šiuo laikotarpiu paramos lėšos skiriamos atskirai šiems sektoriams: pieninei galvijininkystei skirta 27 mln. eurų, kiaulininkystei – 6,2 mln. eurų, paukštininkystei, įskaitant kiaušinių gamybą – 6,2 mln. eurų, mėsinei gyvulininkystei, įskaitant mėsinę galvijininkystę, avininkystę, ožkininkystę, triušininkystę – 3,1 mln. eurų, o sodininkystei, daržininkystei ir uogininkystei – 8 mln. eurų“, – vardija Ana Suboč.

Jos teigimu, dėl paramos gali kreiptis fiziniai ir juridiniai asmenys, įregistravę valdą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registre (fizinis asmuo turi būti įregistravęs ir ūkininko ūkį) ir ne trumpiau kaip 12 mėn. vykdantys žemės ūkio veiklą bei iš jos gaunantys pajamų. Pareiškėjo pajamos iš žemės ūkio veiklos per ataskaitinius metus iki paramos paraiškos pateikimo turi sudaryti ne mažiau kaip 50 proc. visų pareiškėjo veiklos pajamų. Paraiškos, pateiktos fizinio ar juridinio asmens kartu su projekto partneriu (-ais), nepriimamos.

Parama teikiama, jei pareiškėjo valdos ekonominis dydis, išreikštas produkcijos standartine verte, yra didesnis kaip 8 tūkst. Eur (šis reikalavimas netaikomas pripažintiems žemės ūkio kooperatyvams, kurie superka ir realizuoja iš savo narių jų valdose pagamintus ar išaugintus žemės ūkio produktus arba supirktus iš savo narių jų valdose pagamintus ar išaugintus žemės ūkio produktus perdirba ir realizuoja iš jų pagamintus maisto ir ne maisto produktus). Žmonės, planuojantys modernizuoti savo ūkius, nuo lapkričio 3 d. kviečiami kreiptis dėl paramos.

Projektui – iki 300 tūkstančių eurų

NMA specialistė pažymi, jog remiama žemės ūkio produktų gamyba, prekinių žemės ūkio produktų (pagamintų ar išaugintų valdoje) apdorojimas, perdirbimas ir tiekimas rinkai. Jei tai yra pripažintas žemės ūkio kooperatyvas, remiamas iš kooperatyvo narių jų valdose pagamintų ar išaugintų žemės ūkio produktų supirkimas ir realizavimas, supirktų jų valdose pagamintų ar išaugintų žemės ūkio produktų perdirbimas ir iš jų pagamintų maisto ir ne maisto produktų realizavimas. Pasak Anos Suboč, paramos intensyvumas yra 50 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų, jei vykdoma žemės ūkio produktų gamyba gyvulininkystės, sodininkystės, daržininkystės ir uogininkystės sektoriuose. Intensyvumas gali būti padidintas 20-čia proc. punktų jaunajam ūkininkui, fiziniam asmeniui (kuriam dar nėra suėję 41 metai) ir žemės ūkio kooperatyvui, įgyvendinančiam kolektyvines investicijas.

Paramos intensyvumas 50 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų, jei vykdomas prekinių žemės ūkio produktų (pagamintų ar išaugintų valdoje) apdorojimas, perdirbimas ir tiekimas rinkai. Šiuo atveju intensyvumas gali būti padidintas 20 proc. punktų pripažintiems žemės ūkio kooperatyvams, kurie superka ir realizuoja iš savo narių jų valdose pagamintus ar išaugintus žemės ūkio produktus arba supirktus iš savo narių jų valdose pagamintus ar išaugintus žemės ūkio produktus perdirba ir realizuoja iš jų pagamintus maisto ir ne maisto produktus, įgyvendinantiems kolektyvines investicijas vieno iš pripažinto žemės ūkio kooperatyvo narių valdoje (taikoma tik gyvulininkystės, sodininkystės, daržininkystės ir uogininkystės sektoriuose).

Taip pat – pripažintiems žemės ūkio kooperatyvams, kurie patys užsiima žemės ūkio produktų gamyba ir įgyvendina kolektyvines investicijas (taikoma tik gyvulininkystės, sodininkystės, daržininkystės ir uogininkystės sektoriuose). Didžiausia paramos suma vienam paramos gavėjui – 300 tūkst. Eur, 2014–2020 metų laikotarpiu, įskaitant 2021–2022 metų pereinamąjį laikotarpį, 900 tūkst. Eur, susijusių įmonių, sutuoktinių didžiausia bendra gauta paramos suma 2014–2020 metų laikotarpiu, įskaitant 2021–2022 metų pereinamąjį laikotarpį, negali viršyti 1,3 mln. Eur.

Paraiškos priimamos Nacionalinės mokėjimo agentūros Kaimo plėtros ir paramos regionams departamento teritoriniuose paramos administravimo skyriuose adresais, nurodytais NMA interneto svetainės skiltyje „Susisiekite“.

Šaltinis: lrytas.lt, 2021-11-16

Ankstesnės žemės ūkio naujienos