Žemės ūkio naujienos: 2021-11-18

Tuo tarpu maždaug dešimties ūkininkų grupė trečiadienį prie Žemės ūkio ministerijos surengė protesto akciją, reikalaudami ministro pasitraukti. K.Navickas sako, kad tai yra spaudimas prieš derybas, bet protestą jis vadino pozityviu. Šalies vadovas pokalbyje su ministru akcentavo, kad vienas aktualiausių prioritetų žemės ūkio sektoriuje yra žaliojo kurso tikslų įgyvendinimas.

„Žemės ūkio, kaip ir kitų sektorių, transformacija yra būtina, tačiau tam reikia užtikrinti adekvatų finansavimą bei konstruktyvų dialogą su žemdirbiams atstovaujančiomis organizacijomis“, – teigė Prezidentas. Šalies vadovas su žemės ūkio ministru aptarė ministro siūlomas smulkiųjų ir vidutinių, šeimos ir ekologinių ūkių stiprinimo, didesnės pridėtinės vertės kūrimo, kooperacijos skatinimo, trumpųjų maisto tiekimo grandinių diegimo priemones. Prezidentas akcentavo trumpųjų maisto grandinių diegimo svarbą, kaip priemonę regionų gyvybingumui didinti.

Prezidentas su ministru aptarė Žemės ūkio ministerijos pasiūlymus dėl žemės valdymo ir administravimo reformos. Šalies vadovas pabrėžė, kad valstybinė žemė turi būti naudojama efektyviai, skaidriai, jos valdymas turi atitikti visuomenės interesus ir užtikrinti maksimalią ekonominę ir socialinę naudą. Prezidentas tikisi, kad artimiausiu metu Vyriausybė pateiks konkrečius pasiūlymus dėl reformos įgyvendinimo. Penktadienį šalies vadovas susitiks su ūkininkų atstovais.

K. Navickas: jaučiu prezidento pasitikėjimą

Žemės ūkio ministras K.Navickas sako jaučiantis prezidento pasitikėjimą. Susitikime su G.Nausėda jis aptarė socialinį dialogą su žemdirbiais, žaliąją transformaciją, investicijas, būtinybę išsaugoti darbo vietas, smulkius vidutinius ūkius. „Tiesmukai neklausiau, bet jaučiu palaikymą (…) Aptarėme ir tai, kad reikia konstruktyvumo dialoge su žemdirbiais“, – BNS po susitikimo trečiadienį sakė ministras.

Pasak K. Navicko, prezidentas teiravosi, kaip sekasi įgyvendinti planus, išsakytus prieš paskiriant jį į postą. „Kalbėjome apie skaičius, pastangas, ką darome tam pasiekti. Aptarėme Žaliojo kurso transformaciją, svarbą, prezidentas pabrėžė tokį dalyką, kad bet kokios transformacijos turi turi ir atitinkamai finansuojamos“, – sakė ministras. „Paminėjau, kad rytoj turime derybinius susitikimus. Tą ir pabrėžiau, kad mano supratimu, tai ir yra būdas ir prielaidos konstruktyvumui atsirasti, kai kalbėsime apie konkrečias priemones“, – sakė ministras.

K. Navickas ketvirtadienį su mokslo institucijų, Žemės ūkio rūmų ir Žemės ūkio tarybos atstovais toliau tarsis dėl 2023-2027 metų žemės ūkio strategijos. „Aptarsime dalykus, dėl kurių nesutariame ir tada pasižiūrėsime, kuriuos dalykus galime toliau palikti ekspertams susiderinti techniniame lygmenyje, o su kuriais reikės grįžti į vadinamą Starkevičiaus (Seimo Ekonomikos komiteto pirmininko Kazio Starkevičiaus – BNS) grupę ar pas premjerę, visaip gali būti. Svarbu tiksliai žinoti, dėl kokių dalykų nuomonės stipriai išsiskiria“, – sakė K. Navickas.

Pasak jo, susitikime prezidentas taip pat norėjo išgirsti, kaip sekasi įgyvendinti trumpųjų grandinių koncepciją, kalbėta apie Nacionalinės žemės tarnybos reformą, žemės perdavimą savivaldybėms. Pasak ministro, prezidentas tikisi iš Vyriausybės greitų sprendimų ir pasiūlymų.

Šaltinis: lrytas.lt, 2021-11-17

Rugiai vidutiniškai supirkti po 177,2 euro – 3,9 proc. pigiau negu prieš savaitę, bet 44,3 proc. brangiau nei prieš metus. Pašarinių miežių kaina per savaitę augo 6,6 proc. iki 247,4 euro bei buvo 55,7 proc. didesnė negu prieš metus. Kvietrugiai supirkti po 227,9 euro – 11,6 proc. didesne kaina nei prieš savaitė ir 49,5 proc. brangiau negu prieš metus. Rapsai supirkti po 667,9 euro – atitinkamai 9 proc. ir 79,5 proc. brangiau.

Šaltinis: 15min.lt, 2021-11-17

Bakterijų atsparumo antimikrobinėms medžiagoms didėjimas yra vienas pačių didžiausių pavojų žmonių ir gyvūnų sveikatai pasaulyje. Besaikis ir netinkamas antibiotikų naudojimas skatina bakterijų atsparumo vystymąsi ir didėjimą. Vis daugiau antimikrobinių medžiagų tampa nebeveiksmingos prieš tam tikrus sukėlėjus, tuo tarpu naujų vaistų artimoje ateityje sunku tikėtis. Kita vertus, naujų vaistų paieškos nepadės pilnai išspręsti didėjančios bakterijų atsparumo problemos, kadangi bakterijos stengsis išvengti žalingo naujų vaistų poveikio ir taps atsparios naujai sukurtoms antimikrobinėms medžiagoms.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba vykdo dar 2016 m. patvirtiną Kovos su bakterijų atsparumu antimikrobinėms medžiagoms veiksmų planą. Plane buvo išsikeltos ambicingos užduotys dėl atliekamų valstybinės kontrolės tyrimų, gyvūnų infekcinių susirgimų profilaktikos ir kontrolės praktikos gerinimo, veterinarijos gydytojų ir valstybinių veterinarijos inspektorių profesinės kvalifikacijos kėlimo, ypač akcentuojant tinkamą antimikrobinių medžiagų naudojimo praktiką.

Bakterijų atsparumo antimikrobinėms medžiagoms vystymosi problema yra vienodai aktuali tiek medicinoje, tiek veterinarijoje. Žmonių užsikrėtimo galima išvengti tik derinant žmonių ir gyvūnų infekcijų sukėlėjų atsparumo antimikrobinėms medžiagoms stebėsenos veiksmus. Harmonizuota žmonių ir gyvūnų infekcijų sukėlėjų atsparumo stebėsena leidžia palyginti žmonių ir gyvūnų infekcijų sukėlėjų, maiste nustatomų mikroorganizmų atsparumo antimikrobinėms medžiagoms duomenis. Todėl 2017 m. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba kartu su Sveikatos apsaugos ministerija patvirtino bendrą Antimikrobinėms medžiagoms atsparių mikroorganizmų plitimo prevencijos ir kontrolės veiksmų planą.

Vykdydama planą, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba stebi zoonotinių ir simbiotinių bakterijų atsparumo antimikrobinėms medžiagoms vystymąsi, vykdo sustiprintą receptinių veterinarinių vaistų skyrimo ir naudojimo kontrolę, vykdo įvairias švietimo kampanijas, skirtas gyvūnų augintojams, veterinarijos gydytojams, veterinarijos inspektoriams, organizuoja ir dalyvauja mokymuose, susijusiuose su racionaliu antimikrobinių medžiagų naudojimu, bendradarbiauja su tarptautinėmis ir nacionalinėmis institucijomis.

Siekdama vykdyti tikslią veterinarijoje sunaudojamų antimikrobinių medžiagų apskaitą, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba sukūrė ir 2020 m. įdiegė Veterinarinių vaistų apskaitos informacinę sistemą, įgalinančią veiksmingai kontroliuoti išduodamus veterinarinius vaistus, supaprastinti veterinarinių vaistų pardavimo ir įsigijimo procesus bei rinkti duomenis apie gyvūnams naudojamus receptinius veterinarinius vaistus. Įdiegta elektroninė antimikrobinių medžiagų naudojimo apskaitos sistema, suteikia galimybę analizuoti veterinarinių vaistų sunaudojimo duomenis ir priimti atitinkamus sprendimus, rekomendacijas dėl atsparumo antimikrobinėms medžiagoms mažinimo. Joje kaupiami duomenys apie paskirtus ir gyvūnams sunaudotus receptinius veterinarinius vaistus kiekvieno receptinį veterinarinį vaistą išrašiusio veterinarijos gydytojo, kiekvieno veterinarinį vaistą pardavusio ūkio subjekto ir kiekvieno veterinarinį vaistą sunaudojusio maistinio gyvūno gydymui subjekto lygmenyse. Tokia kaupiama informacija suteikia galimybę identifikuoti rizikingiausius etapus ir ūkio subjektus, kuriuose yra didžiausia rizika antimikrobinio atsparumo vystymuisi dėl netinkamo veterinarinių vaistų naudojimo.

VMVT ir kitų socialinių partnerių vykdomi veiksmai mikrobinio atsparumo mažinimo srityje duoda teigiamus rezultatus, surinkti duomenys rodo, kad veterinarijos gydytojai tampa kur kas atsakingesni skirdami antimikrobines medžiagas gyvūnų gydymui. Sunaudojamų antimikrobinių medžiagų kiekis smarkiai mažėja – per paskutinį dešimtmetį pardavimai sumažėjo beveik 62 % (2010 m. Lietuvoje buvo parduota 16,4 t, o 2020 m. – 6,3 t. antimikrobinių medžiagų).

Bakterijų atsparumo mažinimas turėtų būti kiekvieno asmens ir kiekvienos susijusios institucijos tikslas, kuris turi būti įgyvendinamas nuolat kasdieninėje darbų ar įpročių rutinoje. Kiekvienas asmuo, naudojantis, konsultuojantis ar skiriantis antimikrobines medžiagas, turi prisiimti atsakomybę ir neieškoti lengviausių ir greičiausių kelių iškylančioms problemoms spręsti. Tik tokiu būdu visuomenė bus apsaugota nuo labai sudėtingų sveikatos problemų.

Šiais metais, minint Pasaulinę supratimo apie antibiotikus dieną, Europos vaistų agentūra European Medicines Agency (EMA) kartu su Europos veterinarijos federacija Federation of Veterinarians of Europe (FVE) lapkričio 24 dieną organizuoja bendrą nuotolinį seminarą apie antimikrobinių medžiagų pardavimą, naudojimą ir šių duomenų rinkimą, plačiau pristatant ES šalių patirtį.

Šaltinis: vmvt, 2021-11-17

Paramos gali kreiptis vaikų ugdymo įstaigos, dirbančios pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo programas, taip pat daugiafunkciniai centrai.

Ji bus teikiama visus 2022 metus – nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d., o tai ypač aktualu darželiams, kurie, skirtingai nei mokyklos, vaikus maitina visus kalendorinius metus.

Parama skiriama kompensuoti pagal kokybės sistemas pagamintų ir įprastinių produktų, įsigytų paramos teikimo laikotarpiu, kainų skirtumą. Ministerija vaikų darželiams ir mokykloms siūlo dvi pasirinkimo galimybes. Jeigu jie įsigis ne mažiau kaip 50 proc. pagal kokybės sistemas pagamintų produktų viso vaikų maitinimui skirto maisto kiekio, tai vienam vaikui per mėnesį bus skirta 17 eurų parama. O jeigu maitinimui bus skirta ne mažiau kaip 60 proc. tokių produktų, tai parama vienam vaikui per mėnesį sieks 20 eurų.

Vaikams skirtą maistą vaikų ugdymo įstaigos turi gaminti tik tam tikslui skirtose patalpose ir turėti galiojantį Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos išduotą maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimą, t. y. ne pirkti maitinimo paslaugas, o gaminti pačios.

Vaikai turėtų gauti visų šių grupių ekologiškų bei pagal nacionalinę žemės ūkio ir maisto kokybės sistemą pagamintų maisto produktų: mėsos ir jos produktų, pieno ir jo produktų, kiaušinių, grūdų produktų, duonos bei pyrago gaminių, aliejaus ir riebalų, vaisių ir jų produktų, daržovių ir jų produktų, uogų ir jų produktų, kitų (pvz., medaus, žuvies). Kiekvienoje iš šių grupių, išskyrus kitų maisto produktų grupę, per visą paramos laikotarpį pagal kokybės sistemas pagaminti produktai turi sudaryti ne mažiau kaip 15 proc.

Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (NMA), reitinguodama paramos paraiškas, pirmenybę teiks toms vaikų ugdymo įstaigoms, kurios vaikus maitins tik ekologiškais produktais. Toliau eilėje rikiuosis vaikų ugdymo įstaigos, kurios nurodys didžiausią numatomų įsigyti pagal abi kokybės sistemas pagamintų produktų procentinę dalį.

Žemės ūkio ministerija siekia, kad vaikai valgytų vietoje užaugintą ir pagamintą maistą, todėl vienas iš pareiškėjų atrankos kriterijų yra maisto tiekimo trumposios grandinės, t. y. tarp vartotojo ir augintojo gali būti ne daugiau kaip vienas tarpininkas. Reitinguojant paraiškas, pirmenybė teikiama produktams, užaugintiems ar pagamintiems pareiškėjo savivaldybėje arba kaimyninėse savivaldybėse.

Paraiškos finansinei paramai gauti renkamos iki gruodžio 31 d.

Daugiau informacijos galima rasti NMA interneto svetainėje www.nma.lt. Papildomą informaciją teikia Žemės ūkio ministerijos Maisto pramonės ir kooperacijos skyrius tel.: +370 2391 282 ir NMA Nacionalinės paramos skyrius tel. +370 5 2526 736.

Žemės ūkio ministerijos inicijuotoje programoje šiemet dalyvavo ir sveikatai palankiais produktais vaikus maitino 45 ugdymo įstaigos, kurias lanko 7200 vaikų. Ministerija šią programą įgyvendina nuo 2018 metų.

Šaltinis: zum.lrv.lt,2021-11-17

Netoli Vievio, Lunkiškių kaime, įsikūręs „Baltosios avies“ kooperatyvas veikia daugiau nei 8-erius metus. Nors pavadinimas ir sufleruoja apie avininkystę, tačiau ūkininkas Gintautas Migonis jų nebeaugina. Prieš kurį laiką ūkį aplankė vilkai ir išpjovė mėsines avis. Dabar jo ūkyje moderniose palapinėse auginami ir penami mėsiniai galvijai, daugiausiai – angus veislės, taip pat yra šarolė ir holšteinų veislių galvijų.

Visus metus gyvena lauke

Šie gyvuliai visais metų laikais laikomi lauke, moderniose apvaliose palapinėse be sienų. Prieš 7-erius metus ūkininkas šį projektą nusižiūrėjo Danijoje ir pasistatė pirmąją palapinę, neseniai – ir antrą. Vienoje telpa apie 80-120 galvijų. Ūkį prižiūrinti veterinarė Raminta Freimanaitė pasakoja, kad šios palapinės turi daug privalumų, tačiau ji įžvelgia ir keletą minusų. „Pirmiausia jose nesikaupia amoniako dujos, viršuje – anga, tad neturime tvarto šiltnamio efekto. Jei vasarą esate buvę tikroje fermoje, kai temperatūra pašoka iki 30 laipsnių, jaučiamas stiprus kvapas, gyvuliams per karšta, dedami ventiliatoriai, o mums to nereikia.

Tai – natūralios sąlygos, gyvuliui geriau. Dažnai žmonės klausia, ar uždarome juos žiemai kur nors. Tačiau jie visus metus taip stovi, nesvarbu – sninga, lyja ar saulė šviečia. Yra pliusų, bet ir šiokių tokių minusų. Pavyzdžiui, krituliai – jei stiprus sniegas ir vėjas, jie patenka į vidų, automatiškai sunaudojame daugiau šiaudų, gyvuliams stresas dėl šalčio. Praeitą žiemą buvo 20 laipsnių šalčio, mūsų girdyklos šildomos, šiaudų daugiau ir visa kita, bet žmogui daugiau darbo palaikyti gyvulį švarų, tvarkingą ir patenkintą“, – dėsto ūkyje dirbanti moteris.

Anot jos, Europoje tokių projektų nemažai, tačiau Lietuvoje daugiau tokių nepamatysi pirmiausia dėl kainos. Prieš 7-erius viena palapinė kainavo apie 1 mln. litų arba apie 300 tūkst. eurų. Ūkininkas iš dalies pasinaudojo parama, tačiau nemažai prireikė ir savų investicijų. „Daug kainuoja betonuotas grindinys, turi būti šildymo sistemos, nes girdyklos šildomos, pravesti vamzdeliai, elektra. Lauke gali būti 30 laipsnių šalčio, bet vanduo neužšąla. Viduryje įrengtos svarstyklės, per valandą dviese pasveriame visus gyvulius. Pati konstrukcija nėra itin brangi, bet pagrindo paruošimas daug atsieina“, – pažymi R. Freimanaitė.

Parsivežė iš Vokietijos

Paklausta, ar patiems gyvuliams lietuviškos žiemos nėra per šaltos gyventi tokiomis sąlygomis, pašnekovė tikina, kad anguso veislės galvijai sutverti gyventi tokiomis sąlygomis – žiemą užsiaugina ilgesnį kailį, o vasarą būna trumpo plauko. Pirmąją motininę angusų bandą ūkininkas pirko Vokietijoje, vėliau atsivežė iš Danijos, Čekijos, o dabar angusų buliukus perka iš vietinių ūkininkų. Pašnekovė pasakoja, kad nusipirkti atjunkytą telyčią iš ekologinio ūkio kainuoja nuo 1200 iki 3000 eurų, priklausomai nuo amžiaus, augimo greičio, genetikos. Penimų galvijų ūkyje gyvena apie 200, motininių karvių – 170 ir apie 150 veršelių.

Gimęs veršelis su mama gyvena 7 mėnesius, tada jie atjunkomi, šeriami žoliniais pašarais iš ekologinių pievų ir koncentratu – 5 grūdų mišiniu, kol užauga iki 700-800 kg. Moteris skaičiuoja, kad vieną gyvulį išlaikyti kainuoja 3-4 eurus per dieną. „Mes šį svorį pasiekiame per 14-16 mėnesius, nes vėliau mėsa pradeda kietėti. Didžioji dalis Lietuvos ūkininkų gyvulius augina ilgiau, o Danijoje per 12 mėnesių gyvuliai pasiekia realizacijos svorį, tai – jau intensyvu, ten gyvuliai valgo nuolat iki soties“, – pasakoja veterinarė. Digital Matter icon Pasiekus reikiamą svorį, angusas išvežamas į skerdyklą, iš kurios vėliau atkeliauja mėsa, brandinama 21 parą sausuoju metodu. Tuomet ji keliauja į parduotuvę Kaune arba parduodama pagal individualius užsakymus. Pardavus visą skerdeną, ūkininkas uždirba apie 4 eurus už kilogramą. O parduotuvėje mėsos kaina gali svyruoti nuo 10 iki 60 eurų už kilogramą, priklausomai nuo produkto.

Didžiausi anguso privalumai

„Steikai padaromi iš visko: kumpinės, nugarinės, mentės. Yra ekonominės klasės steikai, aukštesnės klasės, pati brangiausia mėsa – išpjova, nes jos mažiausiai. Taip pat iš angusų gaminamos dešrelės, koldūnai, burgerių mėsa“, – pažymi R. Freimanaitė. Didžiausias anguso mėsos privalumas – marmuringumas, t. y. tarpraumeninis riebalas. Marmuringa mėsa – pati vertingiausia, ji – skanesnė, ją kepant riebalas tirpsta, mėsa būna sultingesnė ir skanesnė. Ūkininkai stengiasi, kad jų auginamų galvojų mėsa būtų kuo marmuringesnė, tad dalis buliukų yra kastruojami, tačiau yra ir genetinis faktorius. Nustatyti mėsos marmuringumą galima keliais būdais, o šiame ūkyje naudojamas ultragarso skeneris. Ūkyje dirbanti moteris neseniai lankėsi Ispanijoje, kur mokėsi, kaip skenuoti gyvulių nugaros raumenis. Veterinarė pasakoja, kad ūkis daug investuoja į gyvulių profilaktiką, atlieka įvairių ligų tyrimus, juos vakcinuoja, nors tai ir nemažai kainuoja.

Vyksta į Latvijos aukcionus

„Baltosios avies“ kooperatyve gyvena ir 30 šerolė veislės mišrūnų ir grynaveislių. Jie auga greičiau ir jų išeiga didesnė nei anguso veislės. Tačiau jų mėsa ne tokia vertinga, techninė, labiau tinkama produktams – koldūnams ar faršui. Šiuos galvijus, kaip sako, pabandymui ūkis įsigijo Latvijos aukcione. „Mes šiuos buliukus pirkome nuo 2,3 iki 2,8 už kilogramą. Vieno kaina išeina apie 650-900 eurų, priklausomai nuo svorio. Jie čia gyvena apie penkias savaites ir auga po 2 kilogramus per parą“, – pasakoja ūkyje dirbanti moteris.

Pašnekovė pažymi, kad Lietuvoje tokių prieauglių aukcionų nevyksta, tad Lietuvos ir net Lenkijos ūkininkai vyksta į Latviją. „Pirmą kartą buvau tokiame aukcione, labai patiko. Buvo apie du tūkstančius galvijų, jie parduodami grupėmis – po 5, 10 ar 12. Labai norėčiau, kad ir Lietuvoje atsirastų tokie dalykai. Tik nežinau, kiek Lietuvos ūkininkai pasitikėtų, nes dažniausiai sako, kad už gyvulį nori 800 eurų, nors nesvarbu, kad kartais jis nėra tiek vertas. Jie patys dažniausiai nusistato savo kainą, tai nežinau ar taip drąsiai jaustųsi kaip latviai, nes jų gyvuliai gali būti parduoti ir už 500 eurų. Digital Matter icon Tokiuose aukcionuose ūkininkas neturi jokios intensijos, atveža savo gyvulius ir net nežino, už kiek parduos juos parduos. Aukcione visi gyvuliai parduodami. Tikiuosi vieną gražią dieną Lietuvoje taip pat jie vyks“, – sako R. Freimanaitė.

Pas gyvulius vyksta ir naktį

Pati moteris ūkyje dirba 5,5 metų, nuo to laiko, kai ketvirtame kurse atvyko čia atlikti praktikos. Daugiausia užsiima ūkiniais darbais ir vadyba, o apie 20 proc. tenka veterinarijos klausimams. Visgi konsultuoti kitus ūkininkus kartais tenka ir naktį. „Padedu ir kitiems ūkininkams – konsultuoju, būna kad gaišta gyvulys, išskrodžiame ir pasakau priežastį, klaidas, padedu su vakcinacija. Gyvulys, būna, suserga naktį ar sekmadienį. Manęs tuomet prašo: „Karvė neapsiveršiuoja, Raminta, padėk“, sėdi ir važiuoji. Smagu nuvykti pas ūkininką, kuris dėkoja už tavo darbą. Man dėl to ir patinka šis drabas – turiu daug laisvės, džiaugiuosi, kad mane vertina ir pasitiki, tuomet jautiesi drąsiai, supranti, ką darai“, – šypsosi pašnekovė.

Šaltinis: delfi.lt, Aistė Žebrauskienė, 2021-11-06