Žemės ūkio naujienos

Žemės ūkio naujienos: 2021-11-19

Žemės ūkio naujienos: 2021-11-19. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.

Dirvožemį saugosime kaip vandenį ir orą – kam to reikia?

Dirvožemių būklė Lietuvoje prastėja. Mokslininkų duomenimis, apie 19 proc. Lietuvos žemės ūkyje dirbamo dirvožemio yra paveikta erozijos. Tad nuo šiol dirvožemį saugosime taip pat kaip vandenį, orą ir jūras. Europos Komisija šią savaitę pristatė naująją Europos Sąjungos (ES) dirvožemio strategiją. Joje numatyta ir ilgalaikė vizija, kad iki 2050 m. ES dirvožemio ekosistemos turės būti geros būklės, dirvožemis būtų atkurtas, tausiai naudojamas ir tinkamai apsaugotas.

Lietuvoje taip pat kitąmet planuojama parengti Dirvožemio tvaraus naudojimo veiksmų planą. Jam rengti suformuota darbo grupė, sudaryta iš Žemės ūkio ir Aplinkos ministerijų ir joms pavaldžių įstaigų, ūkininkų ir nevyriausybinių organizacijų atstovų bei mokslininkų.

Gerinti dirvožemio kokybę siekiant tvarios žemės ūkio, akvakultūros ir maisto gamybos, yra ir vienas šios Vyriausybės programos tikslų. Siekiama dirvožemyje išsaugoti daugiau organinės anglies, atkurti dirvožemio humuso sluoksnį ir mažinti eroziją.

Taip pat Vyriausybės programoje dėmesys skiriamas ūkiuose taikomai subalansuoto tręšimo ir tvaraus maisto medžiagų valdymo praktikai, taip siekiant mažinti sukeliamą taršą. Dėl prastos dirvožemio būklės augalams neįsisavinus naudojamų maisto medžiagų, aplinkoje susidaro jų perteklius, jos išplaunamos ir prisideda prie oro, dirvožemio, vandens taršos ir klimato kaitos. Planuojama sukurti ir dirvožemio kokybės stebėsenos sistemą.

Dirvožemis yra ne tik ūkininkavimo pagrindas ir maisto šaltinis, jame yra daugiau kaip 25 proc. pasaulio biologinės įvairovės ir tai yra didžiausias sausumos anglies telkinys planetoje. Tačiau, anot Europos Komisijos, net 70 proc. ES dirvožemių nėra geros būklės.

Siekiant pagerinti dirvožemio būklę, jį apsaugoti, ES Dirvožemio strategijoje siūlomas savanoriškų ir privalomų priemonių rinkinys bei planuojami konkretūs veiksmai tvariam dirvožemio valdymui integruoti. Vienas svarbiausių strategijos pasiūlymų – iki 2023 m. pateikti ES Dirvožemio sveikatos teisės akto (Soil Health Law) projektą.

ES Dirvožemio strategijoje siūlomais veiksmais siekiama skatinti darnų ir žiedinį iškasto dirvožemio naudojimą ir darnų dirvožemio valdymą, prisidėti prie klimato neutralumo tikslo ir prisitaikymo prie klimato kaitos, saugoti dirvožemio bioįvairovę, mažinti dirvožemio taršą ir stabdyti dykumėjimą.

Strategijoje taip pat minimas nemokamo dirvožemio testavimo „Test your soil for free“ sistemos kūrimas ES šalyse narėse, prie kurios prisidės ir Europos Komisija.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2021-11-18

Susitikime su Švedijos ambasadore Lietuvoje – dėmesys žemės ūkio iššūkiams

Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas su Švedijos ambasadore Lietuvoje Inger Buxton aptarė abiem šalims aktualius žemės ūkio klausimus: bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) strateginių planų rengimą, Žaliojo kurso įgyvendinimo iššūkius.

Ambasadorė domėjosi kiaulininkystės sektoriaus krizės suvaldymu mūsų šalyje. Dėl konkrečių priemonių taikymo šią savaitę ministras K. Navickas kreipėsi į ES žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų tarybą.

BŽŪP strateginiai planai Europos Komisijai turi būti pateikti iki 2022 m. sausio 1 d. Pasak ministro K. Navicko, dokumentas rengiamas atsižvelgiant į specifinius poreikius, nacionalinius tikslus ir diskusijas su socialiniais partneriais, mokslininkais ir nevyriausybinėmis organizacijomis.

Kalbėdamas apie Žaliąjį kursą ministras K. Navickas pabrėžė, kad tai – vienas svarbiausių prioritetų ir nemenkas iššūkis. Tam paantrino ir ambasadorė – Švedijai itin svarbūs ir jautrūs „žalieji“ klausimai: perėjimas prie platesnio atsinaujinančių išteklių naudojimo, miškų politika, jų valdymas ir apsauga.

Susitikime taip pat aptartas eksportas, ūkių stambėjimas ir kaimo senėjimas, kas aktualu ir Švedijos žemės ūkiui.

Ministras K. Navickas pristatė ambasadorei apie vieną prioritetinių savo darbų – trumpųjų maisto tiekimo grandinių skatinimą.

2023 m. pirmą pusmetį Švedija pirmininkaus ES Tarybai. Bendrą Prancūzijos, Čekijos ir Švedijos pirmininkavimo programą numatyta paskelbti gruodį. Ambasadorė teigė, kad Švedijai itin svarbios sritys, kurios, tikėtina, ir bus akcentuojamos jų pirmininkavimo metu – Žaliasis kursas, sklandus žaliasis perėjimas, bioįvairovės apsauga, taip pat atviros tarptautinės prekybos, vieningos ES rinkos aspektai.

Šaltinis: zum.lrv.lt,2021-11-18

Norintiems apsaugoti gyvulius nuo vilkų paramos lėšų užteks

Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) sudarė nuo vilkų kenčiančių sklypų savininkų paraiškų, NMA teiktų rugpjūčio 2 d. – spalio 15 d., pirmumo eilę.   Per paraiškų priėmimo laikotarpį pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos veiklos sritį „Prevencinių priemonių taikymas prieš vilkų ūkiniams gyvūnams daromą žalą“ buvo pateikta beveik 120 paraiškų, jose bendra prašoma parama sudarė 534 tūkst. Eur. Šiai priemonei įgyvendinti skirta 529 603 tūkst. Eur.

Pradėjus papildomą paraiškų reitingavimą pagal atitiktį atrankos kriterijams, dalis paraiškų išregistruota, kitos buvo anuliuotos ir pirmumo eilėje atsidūrė likusios 113 paraiškų, kuriose bendra prašoma paramos suma siekia 510 tūkst. Eur. Taigi paramos pakanka visoms paraiškoms, esančioms pirmumo eilėje.

Su paraiškų pirmumo eile galite susipažinti čia.

Paraiškos bus vertinamos toliau – tikrinamas jų tinkamumas gauti paramą, o atitikusiems tinkamumo vertinimo kriterijus bus išsiųsti pranešimai dėl paramos skyrimo.

Primintina, jog dėl paramos pagal šią sritį galėjo kreiptis fiziniai ir juridiniai asmenys, užsiimantys žemės ūkio veikla ir valdantys žemės sklypus, kuriuose numatoma įrengti apsaugos priemones, skirtas gyvuliams apsaugoti nuo vilkų.

Paramos suma – iki 5 000 Eur be PVM vienam paramos gavėjui, finansuojama 100 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų.

Šaltinis: nma.lt,2021-11-18

I. Šimonytė nemato rimtų priežasčių K. Navicko atsistatydinimui

Premjerė Ingrida Šimonytė teigia nematanti rimtų priežasčių atsistatydinti žemės ūkio ministrui Kęstučiui Navickui, kaip reikalauja dalis žemdirbių. „Pripažįstu visų teisę protestuoti prieš visus ir prieš viską, kaip tik atrodo reikalinga demokratinėje šalyje, bet ministro atsistatydinimui reikia rimtesnių priežasčių nei tai, kad kažkokiai visuomenės grupei ministras nepatinka“, – žurnalistams trečiadienį sakė ji.

Premjerė sako, kad joks ministras negali atstovauti kiekvieno individualiems interesams, tačiau turi bandyti kaip įmanoma labiau juos suderinti, kad būtų maksimaliai užtikrintas visuomenės interesas.

„Natūralu, kad atskiros visuomenės grupės nebūtinai bus patenkintos tais sprendimais, kuriuos siūlo politikai, nes galbūt jie tikėtųsi savo reikalavimo patenkinimo 100 proc., bet šiaip tas laba retai gyvenime įmanoma, nes politika ne tas darbas, kuris tenkina kažkieno individualius interesus, o bando suderinti skirtingus“, – kalbėjo I. Šimonytė.

Ji sako, kad K. Navickas stengiasi tą daryti, be to, premjerė pripažįsta, jog žemės ūkyje yra didelių iššūkių, dėl kurių ir kyla papildomų įtampų.

„Žaliasis kursas yra ta sritis, kur žemės ūkiui tam tikra papildoma įtampa kyla ir ypač turint minty, kad mūsų žemės ūkis pridėtinės vertės požiūriu vis dar yra gana žemai vertės grandinėje, yra daugiau pirminio perdirbimo, o mažiau yra aukštos pridėtinės vertės“, – sakė I. Šimonytė.

„Kaita savaime yra reikalaujanti investicijų, galbūt atskirais atvejais turi uždarą ratą, kad CO2 emisijoms yra nebūtinai yra labai drauginga, tai reikia ieškoti sutarimų ir schemų, kaip tą perėjimą padaryti su maksimaliu visuomenei naudingu rezultatu nėra lengva“, – pridūrė ji.

Maždaug dešimties ūkininkų grupė trečiadienį protestavo prie Žemės ūkio ministerijos, reikalaudami K. Navicko atsistatydinimo. Anksčiau tą padaryti ministrą ragino Žemės ūkio taryba.

Šaltinis: valstietis.lt, 2021-11-18

Veislines avis auginantys ūkininkai: „Manėme, kad bus paprasčiau“

Daiva ir Valerijus Jakovlevai ūkininkauja 40 ha ūkyje Klaipėdos rajono Pangesų kaime. Šešerius metus avių auginimas jiems buvo tik pomėgis, o paskui nusprendė plėsti ūkį ir verstis Ile-de-France avių veislininkyste.

Auginti avis buvo Valerijaus sumanymas. Ūkininkai patys pasistatė tvartą, apsitvėrė ganyklas – dabar aptverta 10 ha, planuose dar 5, kad galėtų avis pervaryti. Šešerius metus jie augino Merinosų veislės ir mišrūnes avis. Pradžioje tai buvo tik hobis, o noras siekti daugiau, galima sakyti, dar visai šviežias. „Pagalvojome, kad reikia kažko geresnio. Pradėjome domėtis ir pasirinkome populiarią Prancūzijoje Ile de France veislę. Šios veislės avys mėsinės, stambios. Jų mėsa labai skani, nėra lajaus. Suaugę avinai sveria iki 150 kg. Žinoma, priklauso nuo to, kaip auginami. Svarbu ir tai, kad šių avių ruja ne sezoninė kaip kitų. Tad planuoti pagausėjimą galima ne tik rudenį, o ir pavasarį, vasarą“, – apie pasirinkimą pasakojo Daiva.

Vienas lauke ne karys

Mintys apie Ile de France avių veislinį ūkį subūrė bendraminčius. Dėl laikymo problemų Daiva ir Valerijus kreipiasi į daugiau patirties turinčius Kėdainių rajone, Dotnuvos seniūnijoje, ūkininkaujančius Augį Rimkevičių bei jo ūkio vedėją Rūtą Lukoševičiūtę ir Skuodo rajone tos pačios veislės avis auginantį Aurimą Jazbutį. „Mes trise bendradarbiaujame, parsivežame avis iš Prancūzijos. Visi esame šio verslo naujokai, daug patirties neturime, todėl stengiamės įgyti, tartis, mokomės vieni iš kitų. Taigi, jei kažko nesuprantu, skambinu į Kėdainius, Skuodą. Jie daugiau patirties turi su ta veisle“, – apie savotišką patirties perdavimo „kooperatyvą“ kalbėjo ūkininkė.

Tikslas – veislynas

Apsisprendę steigti veislyną, Jakovlevai pardavė beveik visas anksčiau laikytas avis. Kol kas Ile de France avių yra dvi bandos – 80 avyčių ir du avinai. Kaip tik dabar jos atskirtos apsėklinti. Veisliniams avinams reproduktoriams Napoleonui ir Markizui tenka po 40 avių. Su avinu avis reikia išlaikyti 40–45 d., kad visas apvaisintų.

Šįkart jiems skirta mažiau nei 40, nes kitos dar per jaunos. Po dviejų mėnesių planuojama skeneriu patikrinti, ar apvaisintos. Tai tik pradžia, sakė Daiva, ir akcentavo, kad norint įkurti veislyną, reikia nemažai investicijų, kurios atsipirks tik vėliau. Veislinis avinas kainuoja apie 1000 eurų, o avis- apie 300 eurų. „Avis iš veislyno perka ir tie, kas jas augina mėsai, nes nori geresnės kokybės mėsos. Kai turėsime didesnę pasiūlą, ir mes kažką galėsime. Penkios bandos jau yra labai gerai, tada neitume į minusą. Dabar kol kas tik įdedam“, – situaciją komentavo moteris.

Auginti avis ne taip paprasta

Ūkininkai pripažįsta iš pradžių galvoję, kad avis auginti visai nesudėtinga, o pamatė, kad nėra taip paprasta. Turi nusimanyti ir veterinarijoje, be gero pašaro, vitaminų, mineralų nieko nebus. Problemos tos pačios ir darbo tiek pat ar auginat veislines, ar mišrūnes. „Norint gauti kokybiškos mėsos, reikia gerai subalansuoti pašarus. Pagrindinis pašaras – šienas, šienainis. Didžiausias skanėstas – grūdai. Kai jų atnešu, vyksta kova už būvį. Su jais ir pervaryti į kitą ganyklą pavyksta, ir pervežti. Kai atsivežėme, jos lyg laukinės buvo. Galvojau, kad su langais išlėks.

Dabar jau prisipratinau su grūdais. Jų duodu kartą per dieną. Tik svarbu nepadauginti, nes galima nutukinti, o tai jau problema“, – šėrimo ir bendravimo su avimis subtilybes atskleidė Daiva. Jei tinkama mityba, pasak ūkininkės, ligos mažiau puls. Vis tik nukirminti avis reikia rudenį ir pavasarį. „Neseniai nukirminome. Konsultantai atvažiuoja, ištiria išmatas, pasako, kokius vaistus skirti, ir mes juos sugirdome“, – pasakojo Daiva. Dar vienas labai svarbus darbas – pasirūpinti visada švariu vandeniu. Ir tvarte, ir ganyklose kiekvieną dieną pakeisti vandenį loviuose, pasak Daivos, yra privalu. Avių vilną, taip pat ir nagus Jakovlevai kartą per sezoną kerpa patys.

Kitais metais planuoja nusipirkti stakles nagams kirpti. Avinukus ūkininkai paaugina 6–8 mėn. ir parduoda mėsai. Daiva teigė, kad kovą gimę mažiukai – geriau, gimę žiemą, būna lepesni. Daugiausia atveda du. Valerijus pasakojo, kad viena buvo atvedusi penkis, tris atmetė. Matematika tokia – 40 avių – 50–70 ėriukų. Su ėriavede juos laiko tris mėnesius. „Mėsinius ėriukus rekomenduojama nujunkyti 2,5–3 mėn. amžiaus. Bet kuo ilgiau su mama, tuo geriau. Jie stipresni. Kolega iš Kėdainių nusipirko aparatą iš Prancūzijos, kuriuo galima 30–40 ėriukų vienu kartu maitinti iš čiulpukų. Šis aparatas – pagalba ūkyje, kai ėriukai, likę be motinos, atvesti mažai pieningų avių. Pavasarį matysim, kaip bus. Galbūt ir mums teks nusipirkti“, – svarstė Daiva, pavasarį laukianti pirmosios Ile de France avių vados. Kol kas avių auginimas – ne vienintelis ūkininkų darbas. Vyras 2 mėnesiams eina į jūrą, o Daiva mokykloje ir poliklinikoje dirba kineziterapeute. Sako, kad gal jau paskutinius metus, nes sunku viską suspėti. Juk vaikais vadinamų, kaip ji sako – rankinių paprašaikų – vis daugės.

„Manęs darbe klausia, kam tau reikia to kaimo. Kiek ten darbo. Man patinka, sakau. Po darbo aš su jomis atsipalaiduoju. Apskritai man padeda medicininis išsilavinimas. Visai kitaip žiūriu, nebijau situacijų“, – pasakojo Daiva. Paklausti, kas svarbiausia ūkininkaujant mažame ūkyje, abu sutiko, kad jų atveju – mylėti gyvūnus. Jiems svarbu, pas ką avys ir avinai iškeliauja. „Kartais paprašau atsiųsti nuotraukų, noriu žinoti, kokios jų gyvenimo sąlygos kitame ūkyje“, – sakė ūkininkė.

Šaltinis: lrytas.lt, 2021-11-18

Ankstesnės žemės ūkio naujienos