Žemės ūkio naujienos

Žemės ūkio naujienos: 2022-01-07

NMA parama, žemės ūkio naujienos, pieno ukis

Žemės ūkio naujienos: 2022-01-07. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.

Iš Latvijos pieno pramonės per 5 metus pasitraukė beveik pusė ūkių

Latvijoje per penkerius metus (nuo 2015 iki 2020 metų) iš pieno pramonės pasitraukė 8,14 tūkst. ūkių, o tai – beveik 42 proc. visų buvusiųjų, rodo Žemės ūkio išteklių ir ekonomikos instituto atliktas tyrimas. Jo duomenimis, ryškiausias mažėjimas pastebimas ūkių, kuriuose melžiamų karvių skaičius mažesnis nei 10, grupėje, tačiau kritimas užfiksuotas ir kitose pieno gamintojų grupėse.

Bendras melžiamų karvių skaičius sumažėjo 26,4 tūkst., iš jų 14,3 tūkst. grupėje pieno gamintojų, kurie laiko nuo vienos iki devynių melžiamų karvių.

Melžiamų karvių sumažėjo visose ūkių grupėse, išskyrus ūkius, kurių bandoje yra 200 ir daugiau melžiamų karvių – juose galvijų skaičius išaugo apytikriai 14 tūkst., tačiau, anot tyrimo autorių, šis augimas bendro nuosmukio nekompensuoja.

Anot instituto mokslininkų, viena pagrindinių nuosmukio šalies pieno sektoriuje priežasčių yra skirtumas tarp vidutinės pieno supirkimo kainos Latvijoje ir Europos Sąjungoje – vidutinė pieno supirkimo kaina Latvijoje per ilgą laiką buvo bent 5 proc. mažesnė nei ES. Tai galėjo nulemti nepakankama vertikali integracija ir mažesnis sausųjų medžiagų (riebalų ir baltymų) kiekis latviškame žaliaviniame piene.

Tyrimas taip pat atskleidė tai, kad Latvijos pieno gamyboje dominuoja nedideli jo statytojų kooperatyvai, kurių narių skaičius neviršija šimto, todėl jie negali stipriai paveikti supirkimo kainų.

Latvijos pieno kooperatyvų dalis žaliavinio pieno supirkimo rinkoje 2020 metais sudarė 33 proc., o pieno perdirbimo įmonių – 35 procentus. Palyginimui, vidutiniškai ES kooperatyvams tenka apie 64 proc. supirkto pieno, o, pavyzdžiui, Airijoje – 98 procentai.

Šaltinis: valstietis.lt, 2022-01-06

Diskusijoje su ūkininkais nutarta tikslinti suartų pievų žemėlapį

Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) patikslins suartų pievų žemėlapį ir kartu su Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) įvertins netipinius atvejus, kai prašymai atkurti išartas daugiametes pievas ūkininkams buvo pateikti galimai nepagrįstai. Tai paaiškėjo Žemės ūkio rūmų surengtoje nuotolinėje konsultacijoje dėl pievų atkūrimo, kurioje dalyvavo beveik tūkstantis ūkininkų.

„Išartų pievų žemėlapyje yra netikslumų, kuriuos reikia ištaisyti, taip pat iš ūkininkų gauname informacijos apie netipinius atvejus, kai reikalavimas atkurti pievas būtų nelogiškas. Dėl to NMA įpareigojome susisteminti probleminius atvejus ir kartu juos įvertinsime.

Susitikimas su ūkininkais buvo naudingas – susidarėme realesnį vaizdą apie situacijas ir sulaukėme pasiūlymų, kaip jas būtų galima taisyti“, – ŽŪM pranešime cituojamas žemės ūkio viceministras Egidijus Giedraitis.

NMA praėjusių metų pabaigoje 30 tūkst. ūkininkų išsiuntė laiškus, informuojančius apie tai, kad jiems gali tekti atkurti suartas pievas. Laiškų gavėjų sąrašas suformuotas automatiškai, neatsižvelgiant į individualią ūkininkų situaciją – įvertinta tik tai, kad pareiškėjo deklaruotas pievų plotas per pastaruosius dvejus metus sumažėjo.

Šie laiškai, kaip pažymi ŽŪM, buvo bendro informacinio pobūdžio – tokią informaciją NMA privalo ūkininkams pateikti pagal Europos Sąjungos reglamentą, nors galutinio sprendimo, ar reikės atkurti išartas pievas, dar nėra – Lietuva laukia atsakymo iš Europos Komisijos.

NMA paviešintame žemėlapyje nurodyti visi plotai, kur daugiamečių pievų plotų neliko. NMA skaičiavimu, atkurti reikės tik apie pusę ploto, o tai padaryti galima ir nebūtinai ten, kur pievos suartos – tai galima padaryti ir kitame plote arba deklaruojant visiškai naujus pievų plotus.

Žemės ūkio ministerija informuoja, kad visi ūkininkai, kurie anksčiau gavo pranešimus apie tai, kad jiems gali tekti atkurti suartas pievas, bus dar kartą informuoti individualiai, ar jiems reikės atkurti pievas, įvertinus visus atvejus ir galimas išimtis.

Skaičiuojama, kad iš 30 tūkst. pareiškėjų, kuriems gali tekti atkurti pievas, pusės prašoma atkurti ne daugiau nei vieną hektarą ploto. To nepadaręs ūkininkas, priklausomai nuo savo suartos daugiamečių pievų dalies, nebegautų naujos žalinimo išmokos tik už neatkurtą plotą (mažiau nei 70 eurų už ha), o tiems, kuriems atkurti reikia daugiau nei 3 ha, dar sumažės visa žalinimo išmoka (ne daugiau kaip 25 proc.).

Nearti daugiamečių pievų visos Europos Sąjungos šalys narės, tarp jų ir Lietuva, įsipareigojo dar nuo 2015 metų. Tai viena iš sąlygų ūkininkams gauti žalinimo išmokas. Jeigu valstybės mastu deklaruojamų pievų plotas, palyginti su 2015 metais, sumažėja daugiau nei 5 proc., valstybė narė privalo pradėti pievų atkūrimo mechanizmą. Taip atsitiko ir Lietuvoje.

Šaltinis: valstietis.lt, 2022-01-06

Brangstant trąšoms, ūkininkai kalba be užuolankų – galime pamatyti nenormalias maisto kainas

Nuo praėjusių metų pradžios trąšų kainoms kylant ir jau siekiant aukštumas, ekspertai sako, kad tai neabejotinai didins žemdirbių sąnaudas, todėl brangs ir jų užauginta produkcija, o kartu ir maistas. Be to, Lietuvos Vyriausybei siekiant stabdyti Baltarusijos kalio trąšų milžinės „Belaruskalij“ tranzitą per Lietuvą, trąšų naudojimas pasaulyje gali sumažėti, tačiau mokslininkai joms turi alternatyvų.

Trąšų kainos – aukštumose

Kalio chlorido kaina pasaulinėje rinkoje per 2021 metus pabrango nuo 215 iki 710 eurų už toną. Trąšų, sėklų, augalų apsaugos priemonių prekybos bendrovės „Scandagra“ produkto vadovas Linas Grinevičius teigia, jog toks kainų lygis buvo tik 2008–2009 metais. Didžiausias kalio trąšų kainų augimas nuo 2021 metų pradžios buvo Brazilijoje (didėjo 490 eurų už toną), Pietryčių Azijoje (310 eurų) ir JAV vidurio vakarų regione (400 eurų). „Kainų augimui didžiausią įtaką turi per pastaruosius metus išaugęs kalio trąšų suvartojimas, kuris bendrai pasaulyje pernai buvo 70,2 mln. tonų – 1,5 proc. didesnis nei 2020 metais, o Europoje siekė 11,5 mln. tonų ir buvo 5,2 proc. didesnis“, – naujienų agentūrai BNS teigė L.Grinevičius.

Šiemet pasaulyje prognozuojamas dar 2 mln. tonų didesnis šių trąšų suvartojimas. Lietuvoje didžiausi kalio trąšų kiekiai tenka vasariniams ir žieminiams javams bei rapsams. Trąšomis, pesticidais, augalų apsaugos priemonėmis prekiaujančio „Agrokoncerno“ vadovas Edgaras Šakys pastebi, kad jau kurį laiką smarkiai kyla ne tik kalio, bet ir kitų trąšų – fosfatų, azoto kainos. Be to, trąšų trūksta.

„Kylančios kalio trąšų kainos paveiks pasaulio žemės ūkio sektorių – padidės ūkininkų sąnaudos, būtinos derliaus užauginimui, atitinkamai brangs jų užauginta produkcija ir brangimo tendencija bus jaučiama visoje prekybos grandinėje iki galutinio produkto pardavimo“, – BNS sakė E.Šakys. „Produkcijos kainų augimui įtakos turi ir tai, kad pastaraisiais metais išaugo ir sėklų, augalų apsaugos priemonių kainos, žemės nuomos kainos“, – pridūrė jis.

Pasak E.Šakio, trąšų, įskaitant kalio, brangimas lemia ir kitus reiškinius, kurie toliau veikia trąšų kainas. Pavyzdžiui, Indija, Egiptas atnaujino valstybinius pirkimus, suaktyvėjo trąšų poreikis JAV, Brazilijoje bei Argentinoje. Be to, Rusijoje įvesta limitų sistema – gamintojai gali eksportuoti tik tiek trąšų, kiek numatyta licencijoje.

„Lietuvos rinkoje politikų žingsniai taip pat suteikia vis daugiau galimybių gamintojams didinti kainas dėl konkurencijos stokos – jeigu anksčiau kalio trąšoms įsigyti buvo du konkuruojantys šalys-tiekėjai – Rusija ir Baltarusija, tai toliau Lietuvos vartotojams lieka galimybės įsigyti trąšas iš Rusijos ar kitų valstybių – Vokietijos, Kanados, tačiau ženkliai brangiau“, – sakė „Agrokoncerno“ vadovas. Pasak jo, trąšų tiekėjai dėl itin aukštų kainų vengia laikyti dideles trąšų atsargas – laiko jų maždaug 2-4 savaičių prekybai.

Maistas neišvengiamai brangs

Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Juknevičius sako, kad brangstant trąšoms, kintant išankstiniams kontraktams, ūkininkai susiduria su dilema, kiek trąšų jiems dar ekonomiškai apsimoka naudoti. „Apribojimai kalio prekybos galimai irgi prisideda prie kalio trąšų brangimo. Kitas dalykas, kalio pervežimo kaštai iš Baltarusijos ar kitos vietos tiekiant į Lietuvą, logistikos kaštai keičia buvusią nusistovėjusią kainą. Tai kelia ūkininkams susirūpinimą, kokiu būdu subalansuoti tręšimą. Suprantant tai, subalansavimas bus trešimo mažėjimo linkme, o tai reiškia ir mažesnį derlių, mažesnes pajamas“, – BNS sakė R.Juknevičius.

Anot jo, retas ūkininkas trąšų nusiperka į priekį, ne vien būsimam derliui. Kalio trąšos dabar aktualios tiems, kurie galvoja apie tręšimą pavasarį. Tačiau didesnį rūpestį ūkininkams kelia azoto trąšos. R.Juknevčiaus teigimu, įprasta jų kaina siekdavo apie 200 eurų už toną, o šiuo metu ji siekia maždaug 650 eurų. „Kalio trąšų klausimas nėra toks degantis, palyginti su tuo klausimu, kurį sprendžia ūkiai dabar, kiek nusipirkti ir kiek tręšti azotinių trąšų, nes jų panaudojimas bus tik pavasarį.

Azotinių trąšų nebuvo įsigyta ruošiantis rudeninei sėjai, ta situacija būtent dėl azoto labiausiai dabar kaitina ūkininkų emocijas“, – teigė R.Juknevičius. „Ūkininkai neišvengiamai pirks mažiau trąšų, mažiau jų naudos, tai greičiausiai turės reikšmingos įtakos derliui. Deficitas išbalansuoja rinkas ir galime pamatyti nenormalias maisto kainas“, – teigė jis.

Nutrūkus „Belaruskalij“ tranzitui, mato išeičių

„Belaruskalij“ per metus gamina apie 12,5 mln. tonų kalio trąšų ir didžiausią dalį eksportuoja į Kiniją, Indiją ir Braziliją. Apie 11 mln. tonų kraunama per Klaipėdos uostą. L.Grinevičius teigia, jog nutrūkus tranzitui per Klaipėdą, Baltarusijos gamykla jau dabar apie 40–50 proc. trąšų gali eksportuoti per kitus uostus, o pastačius terminalus po 3–4 metų galės beveik visą kiekį pateikti rinkai per kitus uostus. Anot jo, Lietuvoje kalio trąšų kainų poveikis labiausiai bus juntamas antroje metų pusėje, kai ūkininkai pradės apsirūpinti rudeniui skirtomis trąšomis.

„Pati kalio trąšų rinka Baltijos šalyse nėra labai didelė, siekia apie 50 tūkst. tonų per metus, ir pateikti tokį kiekį kalio trąšų šioje rinkoje nebūtų didelė problema“, – teigė „Scandagros“ produkto vadovas. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos mokslininkas Vytautas Liakas teigia, jog situacija dėl trąšų rodo, kad žemdirbiai turės išmokti jas naudoti efektyviau, be to, jau dabar yra alternatyvų, kurios gali pakeisti trąšas. „Tai ne pirmas trąšų brangimas, buvo tokių laikotarpių, kai trąšos brango.

Žinome istorijų, kad kai kurios įmonės bankrutavo, nes nusipirko brangiai trąšų žaliavų, galvodamos, kad dar kainos kils, o po to jos krito, tada tiesiog sekė bankrotai“, – BNS teigė V.Liakas. „Trąšas reikės naudoti efektyviau, nesakyčiau, kad mažiau, bet efektyviau. Kai kurie buvo įpratę prie perteklinių tręšimų. Eidavo pačiu pigiausiu keliu. Šiandien reikės išmokti efektyviai naudoti – mažiau, bet gauti tą patį rezultatą“, – sakė jis. V.Liako teigimu, tai gali lemti, kad produkcija bus švaresnė, bet tuo pačiu ir brangesnė. Anot jo, mokslininkai daug metų analizavo, kuo galima pakeisti trąšas. Pasak V.Liako, dirvožemyje gausu mikroorganizmų, kuriuos išmokus tinkamai valdyti, tiek kalio, tiek fosforo trąšų galima nenaudoti daug metų.

„Fosforo dirvožemyje sukaupta labai daug, bet jis neprieinamas augalams. Jei įvedame į dirvožemį mikroorganizmus, kurie atpalaiduoja fosforą, jau galime pakeisti fosforo trąšas. Eilę metų galime tokių trąšų nenaudoti. Esame atlikę daug kalio tyrimų. Yra daug mikroorganizmų, kurie mobilizuoja kalį ir augalą aprūpina kaliu. Taip kad aš didelės problemos nematau, ypač inovatyviems ūkininkams, kurie domisi mokslo pasiekimais“, – sakė V.Liakas.

„Jie nepajus diskomforto, galbūt daugiau dėl azoto, nes kiekvienas nori gauti didesnį derlių, o be azoto to tikėtis sunku. Čia bus tam tikro streso, bet dėl fosforo, kalio, nematau problemų“, – kalbėjo jis. Jis taip pat teigia, kad pasunkėjus kalio trąšų prekybai, ūkininkai rastų išeitį, tačiau didžiausią nerimą kelia azoto trąšos, kadangi jas pakeisti sudėtingiau.

„Kalis nėra iš pačių svarbiausių elementų, be kurio augalas negali augti. Metus ar dvejus galima apsieiti be kalio trąšų. Per tą laiką tikrai kažkas išsispręstų, tuo labiau, kad mes turime alternatyvų. Galbūt kažkur sumažės efektyvumas, bet, mano nuomone, kažko kritinio nebus. Niekada nebūna tuščios vietos gamtoje. Jei kažkas užsidaro, tai atsidaro kitur“, – sakė V.Liakas. „Tuo labiau Lietuvoje dirvožemiai yra pakankamai kalingi, jį dar mobilizavus, nieko baisaus neįvyktų. Didžiausią rūpestį kelia azoto trąšos. Tai pagrindinė maisto augalų medžiaga“, – teigė jis.

Šaltinis: lrytas.lt, 2022-01-07

Biotechnologijų ir chemijos įmonė „Nando“ stiprina partnerystę su VDU ŽŪA

„Agronomijos fakulteto studentams atsiveria naujos galimybės aukšto technologinio lygio įmonėje atlikti  profesinės veiklos praktikas, šių praktikų metu gauti puikias rekomendacijas ir galbūt pradėti karjeros kelią, rinktis įmonei aktualias temas baigiamiesiems darbams. Taip pat tikimės  UAB „Nando” specialistų paskaitų Agronomijos fakulteto visų pakopų studentams bei įmonės atstovų dalyvavimo mūsų baigiamųjų darbų gynimo komisijų darbe.

Biotechnologijas bei chemijos produktus kuriančioje ir į 15 pasaulio šalių produkciją eksportuojančioje lietuviško kapitalo įmonių grupėje „Nando“ dirba itin stipri mokslo tyrėjų komanda. Įmonė nuolat aktyviai bendradarbiauja su Lietuvos mokslo įstaigose dirbančiais mokslininkais.

UAB „Nando“ direktoriaus, JAV Silicio slėnyje įsikūrusio akseleratoriaus „The Alchemist accelerator“ alumno Justino Taruškos įsitikinimu, verslo ateities sėkmę lems šiandienos studentų žinios bei kompetencijos. Tad bendradarbiavimo lauką su VDU Žemės ūkio akademija plečianti įmonė įsteigė keturias vardines 500 Eur dydžio stipendijas Agronomijos fakulteto studentams, kurios, tikimasi, paskatins jaunuolius nuosekliai siekti užsibrėžtų tikslų.

Verslas atveria naujas galimybes tobulinti studijų procesą

VDU ŽŪA Agronomijos fakulteto dekanė doc. dr. Aida Adamavičienė atkreipia dėmesį, kad universiteto mokslininkai ir iki šiol aktyviai bendradarbiavo su UAB „Nando” atlikdami mokslinius tyrimus, tačiau nuo šiol planuojama į šį procesą aktyviai įtraukti ir studentus.
„Agronomijos fakulteto studentams atsiveria naujos galimybės aukšto technologinio lygio įmonėje atlikti profesinės veiklos praktikas, šių praktikų metu gauti puikias rekomendacijas ir galbūt pradėti karjeros kelią, rinktis įmonei aktualias temas baigiamiesiems darbams. Taip pat tikimės UAB „Nando” specialistų paskaitų Agronomijos fakulteto visų pakopų studentams bei įmonės atstovų dalyvavimo mūsų baigiamųjų darbų gynimo komisijų darbe.

Šiuo metu įmonė „Nando” kuriasi naujose moderniose patalpose, tad labai džiaugiamės, kad studentams galėsime parodyti, kaip kuriami ir gaminami inovatyvūs produktai bei koks yra visos įmonės veiklos modelis. Tikiu, kad universiteto ir verslo bendradarbiavimas skatins šiuolaikinį jaunimą rinktis studijas, susijusias su veikla agrosektoriuje“, – bendradarbiavimo su įmone „Nando” planus bei tikslus atskleidžia A. Adamavičienė.

Bendradarbiavimas naudingas abiem pusėms

UAB „Nando” direktoriaus J. Taruškos teigimu, įmonė nuolat plečia savo profesionalų komandą ir yra atvira išsilavinusiems, tarpdisciplininių žinių ir kompetencijų įgijusiems jauniems žmonėms. Todėl didinant bendradarbiavimo lauką tikimasi, kad jis bus naudingas abiem pusėms – ir įmonei, ir VDU Žemės ūkio akademijai.

Pasak UAB „Nando” direktoriaus, pastaraisiais metais didelė įmonės veiklos dalis yra orientuota į produktų kūrimą, tobulinimą bei jų pardavimus žemės ūkiui – nuo augalininkystės iki gyvulininkystės sričių. Įmonė technologijų klausimais teikia konsultacijas ūkininkams, distributoriams ir tiekėjams Vakarų Europoje. Šiuo metu rinkai siūlomos keturios produktų, skirtų žemės ūkiui grupės: paviršiaus aktyviosios medžiagos, mikrobiologiniai produktai augalininkystei, gyvulininkystei, cheminių trąšų gamintojams ir kitoms pramonės šakoms, biostimuliantai.

J. Taruška atkreipia dėmesį, kad įmonės „Nando” produktai tiesiogiai padeda spręsti pastaruoju metu aštrėjančias aplinkosaugos problemas – naudojant paviršiaus aktyviąsias medžiagas efektyviau išnaudojamas vanduo bei pesticidai, mišiniai tampa efektyvesni, ir tai ūkininkams gerokai sutaupo sąnaudų. ES išsikeltą uždavinį mažinti žemės ūkyje naudojamų cheminių trąšų kiekius padeda spręsti mikrobiologiniai produktai, skirti dirvožemiui bei efektyviam augalų maisto medžiagų pasisavinimui.

Ateities verslą kurs mokslininkai

„Suprantama, tokių rezultatų be mokslo indėlio niekada nebūtume pasiekę. Todėl bendradarbiaujame su šalies ir užsienio universitetuose, tyrimų centruose, tarp jų ir su Vytauto Didžiojo universitete, dirbančiais tyrėjais. Su jais drauge vykdome net keletą ES finansuojamų projektų, atliekame įvairius tyrimus komerciniais pagrindais, taip pat prisidedame ir prie VDU magistrų ir doktorantų tyrimų savo žiniomis ir kompetencijomis, konsultuojame, sudarome sąlygas naudotis įranga ir atlikti tyrimus mūsų įmonės tyrimų centre.

Tikimės, kad įsteigtos stipendijos paskatins ir jaunuosius kolegas dalyvauti mokslinėje veikloje, o ateityje galbūt rinktis ir tyrėjo kelią, nes į inovacijų kūrimą besiorientuojantiems verslams tokių profesionalų ateityje reikės vis daugiau“, – įsitikinęs J. Taruška.
Pretenduoti į UAB „Nando“ įsteigtas 500 Eur dydžio vienkartines stipendijas gali VDU ŽŪA Agronomijos fakulteto pirmosios pakopos Agronomijos studijų programos studentai, kurių paskutinių dviejų semestrų mokymosi galutinių rezultatų svertinis vidurkis buvo ne mažesnis kaip 8 balai. Pageidautina, kad studentas turėtų pasiekimų mokslinėje bei visuomeninėje veikloje. Pretendentų stipendijai gauti kandidatūras gali teikti grupių kuratoriai, dėstytojai, patys pretendentai.

Šaltinis: VDU ŽŪA pranešimas spaudai, 2022-01-05

Lietuvos žemės ūkio paskirties žemės rinka 2020 metais

Įprastinius žemės ūkio sektoriaus dalyvių nuogąstavimus dėl nepalankių klimato sąlygų ir klimato kaitos keliamų iššūkių, nerimą dėl ambicingų Europos žaliojo kurso tikslų, 2020 m. papildė įtampa dėl beprecedentės COVID-19 pandemijos. Vis dėlto žemė yra vertingas nekilnojamasis turtas ir baigtinis resursas, derlingos žemės pasiūlai nuolatos mažėjant, o paklausai augant, jos vertė mažėti nelinkusi.

Nors žemės pardavimo sandorių skaičius ir sumažėjo, pirkimo ir nuomos kainos toliau stabiliai augo, o žemės ūkio sektorius, lyginant su kitais pramonės sektoriais, padarė didžiausią įtaką lietuviškos kilmės prekių metiniam eksporto augimui.

Metų pradžioje pasaulį užklupusi koronaviruso pandemija tapo iššūkiu visiems sektoriams, neaplenkdama ir žemės ūkio sektoriaus: užsivėrus valstybių sienoms, atsirado įvairiausio pobūdžio apribojimų, sąlygojusių visos Europos Sąjungos maisto tiekimo grandinės trikdžius, pareikalavusius pertvarkyti ir optimizuoti pardavimo bei tiekimo kanalus.

Valstybinės institucijos kartu su Europos Sąjungos institucijomis, siekdamos padėti ūkiams, nukentėjusiems nuo pandemijos ir sumažinti neigiamus jos padarinius, pasitelkė įvairias priemones: teikė paramą tiesioginėmis išmokomis, lengvino skolinimosi sąlygas, dengė dalį palūkanų, didino finansinių paslaugų prieinamumą, sukūrė žaliuosius koridorius maisto tiekimo grandinės veiksmingumui užtikrinti.

Kita vertus, koronaviruso pandemija parodė, kad žemės ūkio sektorius šios krizės metu yra atsparesnis, lyginant su paslaugų sektoriumi, dažniau reikalaujančiu tiesioginio kontakto su žmonėmis. Pandemijos laikotarpiu atsiradus nuotolinio darbo poreikiui, kaimo vietovės dėl mažo žmonių tankio ir saugių poilsio gamtoje galimybių tapo dar patrauklesnės, nemažai ne žemės ūkio sektoriuje dirbančiųjų žmonių laikinai persikėlė į kaimiškąsias vietoves.

Intelektualiosioms technologijoms vis labiau skverbiantis į kasdienybę, modernėja ir žemės ūkio sektorius: diegiamos įvairios skaitmeninės žemės ūkio technologijos, laukų ir pasėlių stebėsenai pasitelkiami dronai, analizuojami palydovų duomenys, kuriami skaitmeniniai registrai, leidžiantys žemės ūkio sektoriaus dalyviams ir potencialiems investuotojams patogiai analizuoti duomenis ir priimti sprendimus. Dėl šių priežasčių investicinė grąža iš žemės auga. Vis dėlto pajamų skirtumas tarp miesto ir kaimo gyventojų išlieka gana didelis – vidutinės kaimo gyventojų pajamos, Žemės ūkio ministerijos duomenimis, 2020 m. sudarė 1 024 eurus.

Šaltinis: vic.lt, Agrorinka,2021-12-21

Ankstesnės žemės ūkio naujienos