Žemės ūkio naujienos: 2022-04-13

Pasak Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Strateginio planavimo departamento Ekonominės analizės skyriaus vedėjo Evaldo Pranckevičiaus, Rusijos invazija į Ukrainą smarkiai sutrikdė žemės ūkio rinkas, sukėlė nerimą dėl nepakankamo apsirūpinimo maistu. Įtampų kelia ir ES priklausomybė nuo pašarų ir trąšų importo iš Ukrainos, Rusijos ir Baltarusijos, ženkliai išaugusios trąšų kainos, užsitęsę sausi orai.

„Tačiau ES iš esmės apsirūpina maistu ir turi didžiulį žemės ūkio ir maisto produktų prekybos perteklių, todėl, remiantis Europos Komisijos prognozėmis, galima tikėtis, kad ES bendroji rinka amortizuos galimus sukrėtimus. Ukraina yra pagrindinė pasaulio grūdų ir sėklų aliejaus rinkos žaidėja, o karo sukelti transporto ir logistikos sutrikimai bei Juodosios jūros uostų blokada stipriai paveiks jos galimybes eksportuoti turimą ir būsimą produkciją. Todėl geras šių metų grūdų derlius ES šalyse sušvelnintų numatomo grūdų eksporto iš Ukrainos trūkumo poveikį pasaulinėms grūdų rinkoms“, – teigia ŽŪM atstovas.

Didėja žieminių rapsų pasėliai

Kad šiemet derliaus bus daugiau, vilčių teikia mūsų šalyje išaugę žieminių pasėlių plotai. Ypač daug žieminių rapsų, kurių pasėta 326 tūkst. ha – tai yra 10 proc. daugiau, negu buvo ankstesniais metais. Tai yra pats didžiausias šios kultūros plotas, kada nors pasėtas Lietuvoje.

2021 m. rudenį pasėta 887 tūkst. ha žieminių javų (2021 m. – 907,9 tūkst.). Iš jų 780 tūkst. ha apsėta žieminiais kviečiais, 54 tūkst. – žieminiais kvietrugiais, 26,5 tūkst. – žieminiais rugiais (toks pat plotas apsėtas ir žieminiais miežiais).

Kol kas nėra duomenų, kiek šiemet bus pasėta vasarinių grūdų (javų ir ankštinių augalų), tikėtina, kad per 600 tūkst. ha – apie 40 proc. visų žieminių ir vasarinių grūdų ploto.

Prognozės – atsargios

Lietuvoje žiemkenčiai javai sudaro apie 60 proc. visų grūdų pasėlių, o sėjomainoje žieminiams rapsams beveik išstūmus vasarinius, tikėtina, kad šiuos pasėti žemdirbiams nebus daug sunkumų.

„Įvertinę gerą žiemkenčių peržiemojimą ir prognozuodami naująjį 2022m. derlių, šiuo metu neturime pagrindo pesimistinėms prognozėms. Žinoma, žemdirbių dar laukia daugybė iššūkių, ypač dėl gamtos veiksnių. Jeigu nepasikartos ekstremalios sąlygos, tikėtina, jog sulauksime ir gausesnio derliaus nei pernai, kai pasėlius laukuose niokojo ir naikino sausra bei škvalai“, – sako ŽŪM Ekonominės analizės skyriaus vedėjas E. Pranckevičius.

Būsimam derliui įtakos turės ir pabrangusios trąšos, ypač azotinės, kurios pavasarį vegetacijos pradžioje augalams ypač reikalingos. „Tikėtina, kad dalis ūkininkų sunkiai išgalės jų įsigyti pakankamai, todėl ir derlius gali būti mažesnis“, – teigia ŽŪM atstovas.

2021/2022m. grūdų, rapsų bei kitų pasėlių tikslesnę derliaus prognozę ŽŪM skelbs birželį.

Šaltinis: zum.lrv.lt,2022-04-11

Todėl augintojai šiuo metu turi galimybę, įvertinę galimas rizikas, sudaryti su supirkėjais išankstines grūdų bei rapsų pardavimo sutartis. Viešai skelbiamoje informacijoje supirkėjai už I ir II klasės kviečius, pristatytus į Klaipėdos jūrų uostą, įsipareigoja mokėti apie 370 Eur/t. Kaina be pristatymo į uostą būtų mažesnė apie 15-20 Eur/t, priklausomai nuo augintojo sandėlių iki pristatymo vietos esančio atstumo ir kitų sąlygų.

Kad grūdų supirkimo kainos nekris, rodo ir MATIF biržoje prognozuojami maistinių kviečių ir rapsų ateities sandoriai. Labai tikėtina, kad dėl karo vienoje didžiausių grūdų eksportuotojų – Ukrainoje, grūdų supirkimo kainos ir toliau augs.

„Toks kainų lygis, net ir gaunant mažesnius derlius, augintojams turėtų tapti neblogu garantu užsitikrinti stabilų pelningą ūkininkavimą. Tiesa, derlius dar priklausys nuo daugybės kitų faktorių, kol paskutinis grūdas po javapjūtės pasieks aruodus“, – teigia Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Strateginio planavimo departamento Ekonominės analizės skyriaus vedėjas Evaldas Pranckevičius.

Grūdų supirkėjų sandėliuose saugomas bendras grūdų, ankštinių bei aliejinių augalų sėklų kiekis 2021m. ir 2022m. vasarį skyrėsi nedaug (+4,2 proc.). Šios atsargos – tai grūdai bei rapsai, kurie jau nupirkti iš augintojų ir bus pateikti vidaus bei užsienio rinkose.

„Nėra oficialių duomenų, kiek grūdų atsargų savo talpyklose dar saugo patys augintojai, tačiau, sprendžiant iš supirkimo kiekio dinamikos kiekvieną mėnesį nuo javapjūtės, grūdų atsargos pardavimui jau neturėtų būti ženklios, o rapsų – artėti prie pabaigos. Vasarį rapsų tesupirkta 4 tūkst. tonų, tačiau senojo derliaus kviečių supirkimas dar solidus – 120 tūkst. tonų, o kaina rekordinė – 277 Eur už toną“, – teigia ŽŪM atstovas.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2022-04-11

Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas Aušrys Macijauskas įsitikinęs, kad derlius bus mažesnis dėl menkesnio tręšimo. Žemės ūkio rūmų pirmininkas Arūnas Svitojus mano, kad didžiausias trukdis sėjai – permainingi orai. Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas sako, kad nėra jokio pagrindo manyti, jog grūdų Lietuvoje pristigs.

Trąšų turėtų užtekti, galima tręšti mažiau

A. Svitojus sako, kad paprastai ūkininkai 70 proc. trąšų nusiperka rudenį. „Jeigu tu – Jemelia (tinginį įkūnijantis animacinis personažas – BNS), miegi ant pečiaus, tada pavasarį perki trąšas. Visi ūkininkai perka trąšas vėliausiai iki spalio-lapkričio. Jeigu jau kitą savaitę reikėtų sėti ar šią, viskas jau po ranka“, – BNS teigė jis. „Ypač verkia tie, kurie daug turi. Vidutiniai ūkiai neverkia, nes visada trąšų naudojo mažiau. Norinti didelių derlių, be saiko tręši. Kai pigios trąšos buvo, tada ir barstydavom, o dabar turime taupyti ir skaičiuoti“, – kalbėjo A. Svitojus. Žemės ūkio rūmų vadovas abejoja, ar daug ūkininkų perka brangias trąšas: „Žemė iš anksčiau įtręšta ir ji nejaus trąšų trūkumo. Dvejus metus gali maitintis iš tų turimų lašinukų. Ateityje, manau, kad kainos normalizuosis, pakris“.

Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos vadovas Vytautas Buivydas teigė girdėjęs kalbų, jog Kinija turi didelį pigių grūdų rezervą ir juos gali patiekti į rinką: „Jeigu norėtų pakenkti, patiektų į rinką. Pirko nuo 150 eurų už toną, o dabar grūdų kaina apie 400 eurų“. Jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos pirmininkas mano, kad išbrangusios trąšos duos ir naudos – bus galima greičiau įgyvendinti europinius žalinimo reikalavimus: „Bus tam tikras spyris pergalvoti, ar tikrai reikia tų trąšų tiek, kiek buvo naudojama, kai jos buvo pigios“.

A. Macijausko teigimu, Lietuvoje trąšų trūkumo nėra, jas atgabena britai, norvegai, tačiau jos yra brangios. „Trąšų yra, jų yra pakankamai, bet jos labai brangios. Lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, azotinės trąšos pabrango 6 kartus – amonio salietra kainavo 600 eurų, dabar – 1,2 tūkst. eurų už toną“, – BNS teigė A. Macijauskas. V. Buivydo skaičiavimais, kai kurie trąšų komponentai pabrango net 12 kartų, dvigubai trigubai kilo dyzelino, du – detalių ir remonto kainos.

„Ūkininkai neturi pinigų – apyvartinių lėšų pirkti tas trąšas. Tai arba neperka iš viso, arba perka žymiai mažiau – už tiek, kiek turi pinigų, arba tiek, kiek mano, kad jiems apsimoka. Ir daug kas jau arti tos ribos, kai finansiškai-ekonomiškai nebeapsimokės investuoti į trąšas. Esame labai arti tos ribos“, – situaciją aiškino A. Macijauskas.

Pūdymų naudojimas gali didinti derlių

Kol kas neaišku, ar šalies ūkininkai šiemet turės daugiau darbų – ar ryšis apsėti didesnius laukų plotus, nes dėl Rusijos karo Ukrainoje pasekmių pasaulinei maisto rinkai leista laikinai neriboti žemės ūkio veiklos pūdymuose. V. Buivydas mano kad besinuomojantieji žemę bandys iš jos „ištraukti maksimalią naudą“ – imsis pūdymų. A. Macijausko skaičiavimais, dėl to atsirastų apie 100 tūkst. hektarų papildomos dirbamos žemės, bet A. Svitojus mano – apie 40 tūkst. ha. Jo teigimu, pūdymus apsėjus grūdinėmis kultūromis efektas nebūtų didelis – reikia ieškoti pelningesnių kultūrų. „Reikėtų daugiau investuoti į kukurūzų sėją, kuriuos pašarams perkame, kanapėmis galima apsėti“, – svarstė jis.

A. Macijauskas sako, kad besiilsinčią žemę apsėjus grūdinėmis kultūromis rudenį pavyktų papildomai prikulti 300-400 tūkst. tonų grūdų – tai leistų iš dalies kompensuoti galimas derliaus netektis. A. Svitojus abejoja, ar daugiau negu pusę pūdymų pavyktų užsėti. „Padidėtų pasėlių plotai ir galbūt su sumažėjusiomis trąšų normomis sugebėtume užsiauginti pakankamą gerą derlių, kuris atitiktų daugiametį vidurkį“, – BNS tvirtino A. Macijauskas. Jis prognozuoja, kad grūdų derlius šiemet bus menkesnis – apie 5-6 mln. tonų – mažiau negu daugiametis vidurkis.

Ministras: Lietuva grūdų nepristigs

Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas sako, kad Lietuva pagal apsirūpinimą grūdais ir jų produktais pirmauja Europos Sąjungoje (ES). „Todėl nėra jokio pagrindo manyti, kad grūdų pristigs“, – BNS pareiškė ministras. Tačiau jis pripažįsta, kad pasauliniu mastu susirūpinimą kelia geopolitinė situacija, nes Rusija ir Ukraina buvo svarbios pasaulinės grūdų ir aliejinių augalų sėklų rinkos dalyvės. K. Navicko teigimu, mažiau kukurūzų ar kitų pašarų iš Ukrainos šiemet reiškia ir mažiau ir brangesnius pašarus gyvuliams. Anot jo, šiuos iššūkius ES spręs skatindama auginti daugiau pašarinių baltyminių augalų vidaus rinkoje.

Lietuvoje pernai rudenį buvo pasėta 887 tūkst. ha žieminių javų (Iš jų 780 tūkst. ha kviečių) – panašiai, kiek ir ankstesniais metais, o žieminių rapsų pasėta 326 tūkst. ha – 10 proc. daugiau negu pernai. Sąlygos sėjai ir peržiemojimui apskritai, pasak ministro, buvo palankios. Lietuvoje žiemkenčiai javai sudaro apie 66 proc. visų javų, o žieminiai rapsai beveik išstūmė vasarinius. Ruošiantis likusiai vasarinių pasėlių sėjai žemdirbiams neturėtų būti sunku susidoroti – daugelis yra sėją suplanavę ir apsirūpinę trąšomis bei sėkla.

Remiantis šiais rodikliais Lietuvoje galima būtų tikėtis apie 6 mln. tonų bendro grūdų derliaus. Priklausomai nuo įvairių sąlygų derlius gali svyruoti iki milijono tonų. 2020 metais prikultas rekordinis kiekis grūdų – 6,9 mln. tonų, o pernai dėl itin sudėtingų orų prikulta gerokai mažiau – 5,6 mln. tonų, bet ir tokio kiekio Lietuvai užtektų beveik trejiems metams. Didžiąją dalį grūdų Lietuva eksportuoja: 2020 metais – 4,9 mln. tonų, o 2021 metais – 3,6 mln. tonų.

Šaltinis: delfi.lt, Sniegė Balčiūnaitė, BNS, 2022-04-11

Beveik 500 NMA socialinių partnerių, savivaldybių žemės ūkio skyrių bei seniūnijų specialistų dalyvavo nuotolinėje konferencijoje, kurios metu buvo pristatyti su plotu susijusių priemonių ir išmokų už gyvulius taisyklių pakeitimai, 2022 m. pasėlių deklaravimo naujovės, administravimo ir kontrolės pokyčiai, aptarti sankcijų ir skolų prevencijos veiksmai.

Konferencijoje sveikinimo žodį tarė ir svarbiausius teisės aktų pokyčius įvardijo žemės ūkio viceministras Egidijus Giedraitis. Jis taip pat pasidžiaugė savivaldybių ir seniūnijų darbuotojų efektyvia pagalba ūkininkams: „apie 92 proc. paraiškų yra pateikiama seniūnijose, tai iš tikrųjų seniūnijos labai svarbų vaidmenį atlieka deklaravimo procese. Nuo Jūsų priklauso deklaravimo kokybė“.

NMA direktoriaus pavaduotojas Tomas Orlickas pristatė pagrindinius NMA tikslus – efektyvus paramos administravimas, sankcijų prevencija ir mažinimas tikriesiems ūkininkams, šiuolaikinių technologijų naudojimo plėtra.

„Šiemet planuojame, kad deklaravimo metu bus prieiga prie visos Lietuvos palydovinės informacijos 1 m tikslumu. Visos kovo pabaigos – balandžio pradžios Lietuvos vaizdas bus įkeltas į deklaravimo sistemą ir visi galėsime deklaruoti tiksliau. Tai daroma siekiant išvengti neatitikimų ir sankcijų, ir tai yra didelis žingsnis į priekį“, – pažymėjo T. Orlickas.

Vienas svarbiausių NMA siekių – greičiau atlikti patikras, dar greičiau mokėti išmokas ir netrukdyti ūkininkų fiziškai atvykus, o viską, kas įmanoma, patikrinti nuotoliniu būdu. Jį įgyvendinti padės diegiama Automatinė laukų nuolatinio stebėjimo sistema (ALNSIS), kurios duomenis jau nuo šių metų birželio mėnesio agentūros informaciniame portale, savo paskyroje, galės stebėti ir kiekvienas ūkininkas. Fizinių patikrų taip pat padeda išvengti ir programėlė „NMA agro“ – džiaugiamės, kad ją jau yra atsisiuntę ir aktyviai naudoja net 24 tūkst. naudotojų.

Konferencijos metu Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Išmokų už plotus skyriaus patarėja Jolanta Ašmonienė pristatė 2022 metų su plotu susijusių priemonių taisyklių pakeitimus ir naujoves. Pranešimas1.

ŽŪM Gyvulininkystės ir gyvūnų gerovės skyriaus vyr. specialistės Lina Šimonienė ir Neringa Michailovaitė pristatė išmokų už gyvulius 2022 m. taisyklių pakeitimus. Pranešimas2.

Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro Geografinių informacinių sistemų skyriaus vadovė Raminta Vitkauskienė konferencijos dalyviams ir stebėtojams pristatė 2022 m. pasėlių deklaravimo terminus ir Paraiškų priėmimo informacinės sistemos naujoves. Pranešimas3.

Su 2021 m. paramos administravimo aktualijomis supažindino ir 2022 m. laukiančius pokyčius pristatė NMA Žemės ūkio paramos departamento direktorė Enrika Raibytė. Pranešimas4.

Liutauras Šimkus, NMA Kontrolės departamento direktorius, pranešimo metu aptarė 2021 m. patikrų rezultatus bei pristatė 2022 m. patikrų planą, naujoves ir tarpinstitucinio patikrų optimizavimo rezultatus bei siekius. Pranešimas5.

Konferencijos metu tradiciškai pagerbti ir NMA direktoriaus padėkomis apdovanoti seniūnijų darbuotojai. Už pagalbą ūkininkams, deklaravusiems žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus, apdovanoti: Plutiškių seniūnijoje dirbanti Kazlų Rūdos savivaldybės Infrastruktūros ir žemės ūkio skyriaus vyresnioji specialistė Aistė Pauliukonienė, Pušaloto seniūnijos kvalifikuota darbininkė Vilma Knizikevičienė ir Žvirgždaičių ir Kudirkos Naumiesčio seniūnijose dirbantis Šakių rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio ir kaimo reikalų skyriaus specialistas Vytautas Šimkonis. Už ūkininkų skatinimą naudotis elektroninėmis bendravimo su NMA priemonėmis padėkos įteiktos Upynos seniūnijos žemės ūkio specialistui Stasiui Rukui, Anykščių seniūnijos vyresniajai specialistei Daliai Kvaselienei ir Laukuvos seniūnijos žemės ūkio specialistei Virginijai Petkienei.

NMA dėkoja visiems dalyviams ir linki sėkmingo deklaravimo.

Šaltinis: nma.lt, 2022-04-12

Parama teikiama žemės ūkio veiklos subjektams, auginantiems ir (arba) gaminantiems ir teikiantiems rinkai kokybiškus žemės ūkio ir maisto produktus ir nustatyta tvarka įregistravusiems žemės ūkio valdą (kaip valdytojai arba partneriai) bei dalyvaujantiems vienoje iš šių kokybės sistemų:

ekologiškų produktų gamybos sistemoje;
ES pripažintų produktų gamybos sistemoje;
nacionalinėje žemės ūkio ir maisto produktų (NKP) kokybės sistemoje.

Remiama veikla

Pagal priemonę remiamos šios veiklos:

kokybiškų žemės ūkio ir maisto produktų sertifikavimas ir jų gamybos kontrolė;
įsitraukimo į kokybiškų žemės ūkio ir maisto produktų gamybą išlaidos;
metiniai įnašai už dalyvavimą remiamoje kokybės sistemoje.

Parama pagal priemonę teikiama ne ilgiau kaip penkerius metus iš eilės pirmą kartą įsijungiantiems į vieną ar kelias kokybės sistemas žemės ūkio veiklos subjektams arba tiems, kurie pastaruosius penkerius metus dalyvauja šiose sistemose. Svarbu, kad paraiška būtų pateikta per penkerius metus nuo pirmojo patvirtinamojo dokumento, sertifikato išdavimo arba gamintojo įregistravimo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos tvarkomame produktų, kurių pavadinimai įregistruoti Saugomų kilmės vietos nuorodų ir saugomų geografinių nuorodų arba Garantuotų tradicinių gaminių registre, gamintojų sąraše. Ilgiausia penkerių metų paramos trukmė sumažinama tokiu metų skaičiumi, kiek praėjo nuo pirminio dalyvavimo kokybės sistemoje ir paraiškos pateikimo dienos.

Kokia galima paramos suma?

Didžiausia galima paramos suma vienai žemės ūkio valdai per metus:

ekologiškų produktų kokybės sistemos dalyviams – 2 998 Eur,
ES pripažintų produktų kokybės sistemų dalyviams – 2 776 Eur,
NKP kokybės sistemos dalyviams – 2 895 Eur.

Atkreiptinas dėmesys

Priklausomai nuo pasirinktos veiklos srities gali būti finansuojamos šio išlaidos:

sertifikavimo,
kontrolės,
apmokėjimo už tyrimus, numatytus kokybiškų žemės ūkio produktų specifikacijose,
metinio įnašo už dalyvavimą remiamoje kokybės sistemoje.

Nefinansuojamos: kanceliarinių prekių, smulkios biuro ir kompiuterinės įrangos įsigijimo išlaidos, etikečių, pakuotės dizaino, skrajučių, vizitinių kortelių ir pan. reklaminių prekių sukūrimo, spausdinimo bei įsigijimo išlaidos.

Atrankos kriterijai

Paraiškų atrankos kriterijai:

Jei pareiškėjo ūkio ekonominis dydis, išreikštas standartine verte, yra:
iki 8 000 Eur įskaitytinai – suteikiama 50 balų;
didesni kaip 8 000 Eur – 30 balų.
Pareiškėjas yra žemės ūkio kooperatyvo ar asociacijos narys – suteikiama 30 balų.
Pareiškėjas ne anksčiau kaip prieš 2 metus iki paramos paraiškos pateikimo dalyvavo kvalifikacijos tobulinimo mokymuose pagal VšĮ Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūros interneto svetainėje https://www.litfood.lt nurodytas ir patvirtintas mokymų programas, susijusias su ekologiškų produktų, ES pripažintų produktų, NKP kokybės sistemų ar aplinkosaugos reikalavimų laikymusi (pateiktas tai patvirtinantis rašytinės formos mokymų baigimo pažymėjimas) – suteikiama 20 balų.

Privalomas mažiausias atrankos balų skaičius – 50 balų. Paramos paraiškų atrankos vertinimas atliekamas ir paramos paraiškų pirmumo eilė sudaroma Administravimo taisyklėse nustatyta tvarka.

Paraiškos pateikimo tvarka

Paramos paraiškas galima teikti pasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu ir siunčiant jas elektroniniu paštu dokumentai@nma.lt, arba teikti naudojantis ŽŪMIS pranešimų siuntimo funkcionalumu (ŽŪMIS meniu punktas „Pranešimai“), Administravimo taisyklėse nustatyta tvarka. Kitais būdais (pvz., paštu, per kurjerį, faksu ir t.t.) paraiškos nepriimamos.

Šaltinis: nma.lt, 2022-04-12

Jeigu su draudimais ar su kitais apribojimais nesusidūrėte, tuomet Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) teritoriniam padaliniui turite pateikti nustatytos formos prašymą. Šią formą galima rasti Miško įveisimo privačioje ne miško žemėje tvarkos aprašo 1 priede. Su prašymu dar reikia pateikti žemės sklypo plano kopiją ir kaimo plėtros žemėtvarkos projektą miškui įveisti ne miško žemėje.

NŽT teritorinis padalinys, gavęs žemės savininko prašymą, kreipiasi į reikiamas institucijas ir, gavęs jų atsakymus, ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo prašymo pateikimo dienos, žemės savininkui pateikia sprendimą.

Jei sprendimas teigiamas, žemės savininkas turi pateikti Valstybinei miškų tarnybai tvirtinti Miško želdinimo ir žėlimo projektą, parengtą pagal Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų reikalavimus.

Projektą patvirtinus, galima pradėti miško įveisimo darbus. Be abejo, juos reikia vykdyti pagal patvirtintą projektą ir Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų reikalavimus.

Įveisto miško duomenis būtina nustatyta tvarka pateikti Lietuvos Respublikos Miškų valstybės kadastrui. Valstybinė miškų tarnyba, gavusi žemės savininko prašymą, atlieka įveisto miško apskaitą ir per 20 d. d. išduoda pažymą apie miško želdinių / žėlinių apskaitą. Jeigu įveistas miškas atitinka Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų reikalavimus, duomenys per 20 d. d. nuo apskaitos atlikimo įrašomi į Miškų valstybės kadastrą.

Išsamiai tvarka išdėstyta Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministro ir Aplinkos ministro 2022 m vasario 1 d. įsakyme Nr. 3D-65/D1-28 „Dėl Miško įveisimo privačioje ne miško žemėje tvarkos aprašo patvirtinimo“.

Atkreiptinas dėmesys, kad asmenys, ketinantys įveisti mišką, gali pasinaudoti Nacionalinės mokėjimų agentūros (NMA) administruojama Europos Sąjungos parama miškui įveisti ir prižiūrėti. Vienkartinė kompensacinė išmoka mokama miškui įveisti ir 12 metų mokama kasmetinė kompensacinė išmoka įveistam miškui prižiūrėti, saugoti bei ugdyti. Taip pat įveistam, bet ekstremaliojo įvykio pirmaisiais želdinių ir (arba) žėlinių augimo metais pažeistam miškui atsodinti teikiama įveisiamo miško išmokos dalis, proporcinga atsodinamų sodmenų kiekiui.

Šaltinis: ap.lrv.lt,2022-04-12