Žemės ūkio naujienos: 2022-04-12. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Ministras K. Navickas: „Apsirūpinimas maistu – svarbi saugumo sąlyga“
Neapibrėžtumas ir nerimas rinkose po karinės invazijos į Ukrainą paskatino ES žemės ūkio ir žuvininkystės ministrus pratęsti diskusijas apie apsirūpinimą maistu ir padėtį ES žemės ūkyje. ES Žemės ūkio ir žuvininkystės Taryba balandžio 7 d. susirinko Liuksemburge. Susitikime svečio teisėmis dalyvavo ir naujasis Ukrainos žemės ūkio ir maisto ministras Mykola Solsky.
ES Taryboje aptartas neseniai paskelbtas Europos Komisijos (EK) komunikatas „Apsirūpinimo maistu užtikrinimas ir maisto sistemų atsparumo didinimas“, kuriame išdėstytos įvairios priemonės, skirtos mažinti karo Ukrainoje poveikį apsirūpinimui maistu bei didinti ES maisto sistemos atsparumą krizėms.
Ministrai iš esmės palankiai vertino EK komunikatą, dar kartą vieningai išreiškė solidarumą ir palaikymą Ukrainai dabar ir ateityje.
„Apsirūpinimas maistu, visų maisto tiekimo grandžių atsparumas – viena iš svarbių sąlygų visų mūsų saugumui užtikrinti. Privalome solidariai teikti taip reikalingą paramą Ukrainai, kad būtų užtikrintas apsirūpinimas maistu ir Ukrainoje, ir ES šalyse, ir globaliu mastu,“ – sakė Lietuvos žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.
Vertindamas situaciją šalies žemės ūkio sektoriuje, ministras išreiškė susirūpinimą dėl išaugusių gamybos sąnaudų, ypač energijos išteklių, pašarų, kuro – turime užtikrinti, kad mūsų ūkininkai, maisto gamintojai tęstų savo veiklą, ji turi būti rentabili. Tik taip galėsime apsirūpinti maistu patys ir padėti Ukrainai.
„Vertinant patiriamų sunkumų mastą, akivaizdu, kad visų problemų, EK jau pasiūlytomis paramos priemonėmis, neišspręsime. Tačiau tikimės bent iš dalies sušvelninti esančią padėtį labiausiai paveiktiems mūsų šalies sektoriams. Nėra gerai, kad didžioji dalis finansinės naštos kovojant su tokio masto sunkumais ir vėl dedama ant pačių valstybių narių pečių“, – sakė K. Navickas.
Ministras palankiai įvertino numatytą galimybę į žemės ūkio gamybą įtraukti pūdymą kaip papildomą gamybos potencialą – atitinkamai jau pakoreguotos pasėlių deklaravimo taisyklės. Svarbi ir Komisijos iniciatyva – reguliariai rinkti duomenis apie privačias pagrindinių maisto, pašarų, žaliavų atsargas.
Ministras atkreipė dėmesį ir į dėl augančios infliacijos didėjančią maisto įperkamumo problemą. „Numatome teikti paramą labdaros ir paramos organizacijoms, teikiančioms paramą maistu. Tikimės prisidėti ir prie maisto švaistymo mažinimo, kai, pavyzdžiui, būtų išdalinamos tinkamos vartoti, bet nustatytų standartų neatitinkančios daržovės ar jau pagaminta produkcija“, – sakė K. Navickas.
ES Taryboje taip pat aptarta žemės ūkio žemės paskirties keitimo ir miškininkystės (LULUCF) reglamento peržiūra, kuria siekiama prisidėti prie ES klimato tikslų. Ministras K. Navickas pažymėjo, kad peržiūrint šį reglamentą būtina atsižvelgti į nacionalinius valstybių narių ypatumus. „Svarbu užtikrinti ES šalių nacionalinių politikų ir tikslų suderinamumą bei nuoseklumą plėtojant biologinės įvairovės apsaugą, atsinaujinančią energetiką, maisto tiekimo grandis. Žemės ūkio sektorius turi didelį potencialą prisidėti prie klimato tikslų, bet tai turi derėti su apsirūpinimu maistu“, – pažymėjo ministras K. Navickas.
ES Taryboje taip pat aptarti klausimai dėl paukščių gripo užkardymo, geografinių nuorodų reglamento peržiūros.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2022-04-08
Apie paramos administravimo procesą – glaustai
Suprantama, kad daliai NMA klientų paraiškų ir mokėjimo prašymų vertinimo procesas kelia klausimų bei atrodo painus, todėl NMA svetainėje jau įkeltos schemos, vaizduojančios paraiškos „kelią“ nuo jos pateikimo NMA iki jos galutinio įvertinimo, kaip ir mokėjimo prašymo – nuo jo pateikimo iki paramos lėšų išmokėjimo.
Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA), siekdama padėti pareiškėjams ir paramos gavėjams aiškiai suprasti paramos administravimo procesus, parengė schemas, kuriose grafiškai pavaizduota paraiškų ir mokėjimo prašymų vertinimo eiga.
Schemose nurodyti terminai, kurių laikantis administruojami dokumentai. Informacija parengta vykdantiems projektus tiek pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programą (KPP), tiek pagal Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014–2020 m. veiksmų programą (EJRŽF).
Tikimasi, jog toks glaustas ir supaprastintas paramos administravimo proceso atvaizdavimas padės NMA klientams lengviau suprasti teisės aktuose pateikiamą informaciją. Schemas galima rasti NMA svetainės skiltyje „Parama“: www.nma.lt →Parama →Paramos administravimo procesų schemos.
Šaltinis: nma.lt, 2022-04-11
Lietuvoje 2022 m. kovo pabaigoje – balandžio pradžioje daugumos grūdų ir rapsų supirkimo kainos sumažėjo
Kvietrugiai Lietuvos grūdų supirkimo įmonėse šių metų 13 savaitę (03 28–04 03) buvo superkami vidutiniškai po 246,30 EUR/t ir, palyginti su kaina buvusia prieš savaitę, buvo superkami 10,89 proc. mažesne, bet 43,08 proc. didesne kaina negu prieš metus (2021 m. 13 savaitę (03 29–04 04). Kviečių vidutinė supirkimo kaina 13 savaitę, palyginti su prieš savaitę buvusia kaina, buvo 9,28 proc. mažesnė, bet 44,61 proc. didesnė negu 2021 m. analogišku laikotarpiu.
Analizuojamu laikotarpiu rapsai buvo superkami vidutiniškai po 657,36 EUR/t –22,95 proc. mažesne kaina negu prieš savaitę, bet 57,19 proc. didesne kaina negu prieš metus. Rapsų supirkimo kaina šių metų 13 savaitę buvo maža, kadangi didžioji dalis rapsų buvo pirkti pašarams. Tik pašarinių miežių (II klasės) vidutinė supirkimo kaina šių metų 13 savaitę buvo 9,60 proc. didesnė negu prieš savaitę, bei 80,59 proc. didesnė negu prieš metus.
Šaltinis: Agro RINKA, 2022-04-11
Kas gresia Europai, nepasirūpinus maisto atsargomis?
Rusijos karas Ukrainoje sudavė smūgį pasaulio mitybos grandinės saugumui – abi šalys pernai pateko į didžiausių pasaulio kviečių, kukurūzų, rapsų, saulėgrąžų aliejaus ir sėklų didžiausių eksportuotojų trejetuką. Nuo jų produkcijos ypač priklausomos mažiau išsivysčiusios ar maisto trūkumą patiriančios pasaulio valstybės, kuriose gresiantis badas gali sukelti naują migrantų bangą, plūstelėsiančią į Europą.
Agroverslo ekspertai ragina nerizikuoti Europos ūkių efektyvumu ir derliaus saugumu, lanksčiai ir greitai reaguoti į pokyčius, įsileisti inovacijas.
ES koreguoja savo politiką
Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacija (FAO) praneša apie Rusijos pradėto karo padarinius visai mitybos sistemai – prekybai, kainoms, logistikai, gamybai ir kt. Ukrainoje uždaryti uostai, sustabdytos rapsų perdirbimo gamyklos, neaiškus šių metų derliaus likimas, Rusijos prekyba apribota sankcijų. Abi valstybės išaugina apie 30 proc. visų pasaulio kviečių, tad susirūpinę pasaulio valstybių vadovai ėmė atitinkamai riboti savo atsargų eksportą, masiškai supirkinėti grūdus į savo aruodus, taip išpūsdami rinkos kainas.
„Europos Komisija, atsižvelgusi į pasaulinę maisto krizę, kylančią dėl Rusijos invazijos į Ukrainą, žengė pirmuosius žingsnius keisdama savo politiką ir planuoja taikyti išimtį dėl pupinių augalų sėjos pūdyme ir planuojama leisti naudoti augalų apsaugos produktus. Iniciatyva sveikintina, tačiau vien šio sprendimo, siekiant pašalinti pasaulio maisto sistemos saugumui karo keliamas grėsmes, nepakanka“, – sako Lietuvos augalų apsaugos asociacijos (LAAA) direktorė Zita Varanavičienė.
FAO prognozuoja, kad ir taip aukštos maisto kainos kils dar 8–22 procentais. Ataskaitoje pateikiama prognozė, kad vienas galimų karo padarinių bus badaujančių žmonių skaičiaus augimas nuo 8 iki 13 mln. Pietryčių Azijoje, rytinėse ir šiaurinėse Afrikos dalyse.
„Pastaruoju metu brango ištekliai, o pasaulio lyderiai prabilo apie kylančią pasaulinę maisto grandinės krizę ir būtinybę užkirsti jai kelią, skatinant prekybą ir maisto bei pašarų auginimą. Šiame įtampos fone Rusijos pajėgos iš Ukrainos pavogė ir penkiais laivais išplukdė kelias dešimtis tūkst. tonų grūdų, Prancūzijoje aplinkosaugos aktyvistai sunaikino 1 500 tonų grūdų krovinį, todėl daliai Afrikos regionų susiklosčiusi situacija gali reikšti badą, kuris tų vietų gyventojus atves į Europą. Reaguojant į susidariusią situaciją, būtina permąstyti žemės ūkio strategiją“, – sako Z. Varanavičienė
Kaip niekad būtinas lankstumas
„Nematant Rusijos karo Ukrainoje pabaigos, būtina adekvačiai vertinti pasaulio mitybos sistemai keliamus iššūkius ir dėti visas pastangas tam, kad būtų užtikrintas ūkių efektyvumas. Mažindami augalų apsaugos produktų ir trąšų naudojimą, rizikuojame skurdesniu derliumi, taip pat paliekame pasėlius likimo valioje prieš augalų ligas ir kenkėjus, kasmet pridarančius daug žalos. Pasaulinės maisto krizės akivaizdoje tai – prabanga“, – sako Z.Varanavičienė.
Ekspertė primena, kad ES ūkiuose auginamas maistas yra saugiausias pasaulyje, nuolat tiriamas, o augalų apsaugos produktų naudojimas ribojamas griežtais įstatymais. Iš Europoje paimtų 100 tūkst. įvairių maisto produktų mėginių, 96,1 proc. nebuvo aptikta jokių pesticidų likučių pėdsakų ir tik 3,9 proc. iš ištirtų augalų ir augalinių produktų mėginių turėjo likučių (bet nebūtinai viršijo normas).
„Matant tokius ES auginamo maisto saugumo rodiklius galima sau leisti daugiau lankstumo ir užtikrinti efektyvų Europos maisto atsargų pildymą. Prieš keletą dienų įvykusio ES Žemės ūkio ministrų tarybos posėdžio metu išreiškus solidarumą Ukrainai, buvo pritarta, kad maisto grandinių saugumui kyla grėsmė. Nors pasigedau konkretumo, neprarandu vilties, kad tai reiškia, jog bus pasiūlytos pataisos ir pagal naują realybę pakoreguoti reikalavimai žemės ūkiui. Tiesa, laikas tai padaryti tirpsta, nes pavasarinė sėja jau čia pat“, – sako Z.Varanavičienė.
Visiems vienas dydis netinka
Pasak LAAA direktorės, žaliojo kurso keliami reikalavimai visoms valstybėms vienodi, nors augalų apsaugos produktų naudojimas skirtingose valstybėse labai skiriasi.
„Europa nėra vienoda žvelgiant nuo Portugalijos iki Suomijos, ar nuo Prancūzijos iki Lietuvos. Skiriasi tiek klimatinės sąlygos, tiek auginami augalai, skiriasi dominuojantys kenkėjai, jų generacijų skaičius ar ligų protrūkių dažnumas. Vienas reglamentas visoms šalims tinka tiek pat, kiek vieno dydžio batai. Neapausi tais pačiais ir pirmoko, ir dvyliktoko. Lietuvoje turime blaiviai vertinti mūsų situaciją. Ne spręsti Prancūzijos ar Nyderlandų problemas, bet rūpintis savo augintojais ir savo aplinka“, – sako Z.Varanavičienė.
Pasak ekspertės, „Eurostat“ duomenys rodo, kad Lietuvos ūkiuose augalų apsaugos produktų naudojama mažiau nei 90 proc. visų ES valstybių. Pavyzdžiui, Maltoje naudojama 10,8 kg/ha pesticidų, Lietuvoje hektarui tenkantis skaičius svyruoja tarp 0,7 ir 1,5 kg/ha. Tačiau pasitelkus matematines formules, projektuojamas neproporcingai didelis augalų apsaugos produktų sumažinimas Lietuvai.
„Pavyzdžiu galima paimti itin taršų dyzelinį automobilį ir kur kas draugiškesnį aplinkai hibridinį. Įsivaizduokime, kad abiejų automobilių savininkams įvedame tą patį normatyvą – perpus sumažinti išmetamo CO2 kiekį. Jei pirmasis gali tiesiog pasikeisti transporto priemonę naujesne, antram gali tekti važinėti dviračiu. Tvarumo būtina siekti, tačiau tai galima daryti investuojant į tiksliosios žemdirbystės įrangą, didinant efektyvumą, bet ne atimant iš žemdirbių darbo priemones“, – sako Z.Varanavičienė.
Ekspertė ragina įsipareigojimus Lietuvos žemės ūkiui prisiimti pagal šalies situaciją, kuri jau dabar Europoje yra pavyzdinė. Pasak jos, būtina lanksčiau ir greičiau priimti pataisas, įgalinančias ūkininkus išnaudoti dar nedirbamą žemės ūkio paskirties plotą, neatimti iš ūkininkų įrankių, leidžiančių užtikrinti didelį ir sveiką derlių karo akivaizdoje.
Šaltinis: valstietis.lt, 2022-04-11
Ūkininkams per brangios trąšos tapo aukso gysla: savo laukų tręšti nebenori
Iki 1200 eurų už toną išaugusios azotinių ir kitų trąšų kainos atnešę naują tendenciją – ūkininkai, kurie jas buvo įsigiję sąlyginai pigiai rudenį, nusprendė laukus tręšti mažiau nei reikalauja technologijas, o likučius kiek pigiau nei prašo prekybininkai parduoti kolegoms.
Kokios „trąšų iš antrų rankų“ kainos, nėra aišku, nes rinka tik formuojasi. „Trąšos brango šešis kartus, augo dyzelino, augalų apsaugos priemonių kainos. Žmonės skaičiuoja, kad grūdų tonai kainuojant 400 eurų laikytis ūkininkavimo technologijų neverta. Geriau parduoti dalį trąšų ir susimažinti tręšimo normą iki 60-70 proc. įprastinio kiekio. Turi būti idealios gamtinės sąlygos, kad gautum pelną pildamas pilną trąšų po 1200 eurų už toną kiekį“, – aiškina Aušrys Macijauskas, Lietuvos grūdų augintojų asociacijos prezidentas ir prisipažįsta, kad trąšų normas mažins net patys stipriausi ūkiai.
Dauguma smulkiųjų tiesiog nepajėgs įsigyti trąšų ir kitų priemonių. A. Macijauskas skaičiuoja, kad hektarui visų trąšų reikės už tūkstantį eurų. Žmonės investuos apie 600 eurų. Iki šiol tam reikėdavo iki 200 eurų. Degalų hektarui sunaudojama 115 litrų, žemės nuoma, atlyginimai, mokesčiai. Vidutinis Lietuvos kviečių derlius 5-5,5 t. „Niekas nežino, kokios bus grūdų kainos. Jos gali tiek kristi, tiek augti. Tačiau jei kviečiai kaip dabar kainuos 400 eurų už toną, pelno nebus. Rizikos milžiniškos, nes mes priklausomi nuo gamtos“, – sako A. Macijauskas, tačiau sako, jog nuotaikos kovinės ir maisto žemdirbiai užaugins.
Tačiau jis nesupranta kiaulių augintojų siūlymų stabdyti javų, kurių mes užauginame keletą kartų nei suvartojame, eksportą. Tai būtų „bado eksportas“, nes daugelis šalių tiesiog neužsiaugina javų tiek, kiek joms reikia. Padėtį trąšų rinkoje neseniai Seimo Ekonomikos reikalų komiteto posėdyje apibūdino „Achema“. Bendrovė pateikė statistiką. Karbamido tona šiandien kainuoja 1100-1200 eurų už tonų, tačiau jis praktiškai neperkamas. Skystų azotinių trąšų ūkininkai taip pat neperka.
Kovą Lietuvoje šių trąšų įprastai buvo parduodama 50 tūkst. t, o dabar tik 5 tūkst. t. „Achemos“ atstovai įvardino pagrindinę bėdą, kodėl negali dirbti pilna jėga – pirkėjai nenori tiek mokėti ir viliasi, kad kainos kris. Dėl žaliavų iš sankcionuojamų šalių problemos nėra. Jų yra, tačiau tai brangiau nei pirkti iš Rusijos. Baltijos šalių rinkoje bendrovė parduoda apie trečdalį produkcijos. Ukrainoje parduodavo 100 tūkst. t. Problema, kad nebegalima vežti per Lenkiją, kur kita geležinkelio vėžė. Transportavimas per Baltarusiją nebeįmanomas.
„Mūsų šių klausymų tikslas – gal reikia „Achemai“ kokios nors pagalbos, ar įmonė nesusiduria su tuo, kad sankcionuojamos šalys negali pirkti trąšų, ar užtenka eksporto rinkų. Visi žino, kad trąšos, brango 5-6 kartus“, – pasakojo komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius. „Pagalba būtų gerai, nes matome, jog smulkieji ūkininkai trąšų tiesiog nepirks ir derlius bus prastas. O maisto produktų kainos labai smarkiai kils. Trąšos biržinė prekė ir vienintelis protingas sprendimas remti ūkininkus, kad jie augintų maistą“, – siūlė Gintaras Balčiūnas, „Achemos“ valdybos narys.
