Žemės ūkio naujienos

Žemės ūkio naujienos: 2022-06-16

NMA parama, žemės ūkio naujienos, pieno ukis
Peter Skitterians, Pixabay

Žemės ūkio naujienos: 2022-06-16. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.

K. Navickas: apsirūpinimui maistu svarbi ir augalų apsauga, ir žuvininkystė

Tarp svariausių klausimų, kuriuos Liuksemburge aptarė susirinkusi Europos Sąjungos (ES) Žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų taryba – situacija žuvininkystės sektoriuje, padėtis žemės ūkio rinkose po Rusijos invazijos į Ukrainą, apsirūpinimas maistu, tausus augalų apsaugos produktų naudojimas.

Žuvininkystė: nebebūsime pasyvūs Rusijos neteisėtos žvejybos Baltijos jūroje stebėtojai

Birželį pradedamas kasmetinis žvejybos galimybių nustatymo ciklas, kurio gaires ir tikslus pristatė Europos Komisija (EK). Gairėse akcentuojamas žuvininkystės sektoriaus atsparumas, apsirūpinimo maistu svarba, tvari žvejybos veikla. Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas atkreipė dėmesį, kad Komisijai teikiant pasiūlymus dėl žvejybos kvotų pakankamas dėmesys turi būti skiriamas socialinei ir ekonominei analizei.

„Mano didžiausias susirūpinimas susijęs su Baltijos jūros situacija, šio regiono žvejybos sektoriaus ateitimi. Žvejai jau sumokėjo didelę kainą, nors Baltijos jūroje išteklių būklė blogėja ir dėl kitų nei žvejyba veiksnių. Nuo liepos Lietuva pradės pirmininkavimą BALTFISH regioninei grupei. Skirsime daug dėmesio konstruktyviam dialogui ir susitarimui dėl žvejybos galimybių 2023 metams, kuris geriausiai atspindėtų kylančius iššūkius“, – teigia K. Navickas. Ministras akcentavo, kad pagrįstą pasipiktinimą kelia ir tai, kad mūsų žvejai turi įgyvendinti griežtus žvejybos ribojimus, kuomet Rusija, visiškai ignoruodama tarptautines mokslines rekomendacijas, intensyviai žvejoja Baltijos jūroje. Nepaisant to, kad remiantis mokslininkų rekomendacijomis tikslinė menkių žvejyba Baltijos jūroje draudžiama, Rusija menkes žvejoja didele apimtimi.

K. Navickas pakvietė valstybes nares prisidėti prie Lietuvos parengto pareiškimo EK, neatidėliojant pasiūlyti taikyti visas galimas poveikio priemones Rusijai dėl tokios jos elgesio ne tik Baltijos jūroje, bet ir kitose žvejybos zonose. „Norisi tikėti, kad šioje situacijoje nebebūsime tik pasyvūs stebėtojai, o pagaliau imsime veikti ir gebėsime apginti savo ir bendrąjį interesą. Ne tik žvejams, bet ir visai mūsų visuomenei svarbu žinoti, kokių veiksmų planuojame ir galime imtis. Prie Lietuvos iniciatyvos prisijungė Estija, Danija, Latvija, Lenkija, Suomija ir Švedija – palaikė dauguma valstybių narių.

Apsirūpinimui maistu svarbi vienybė ir parama Ukrainai. Padėtis rinkose išlieka trapi

Solidarumas su Ukraina, jos grūdų išvežimas – vienas svarbiausių prioritetų, kurį pažymėjo dauguma ministrų, ES Tarybai pirmininkaujanti Prancūzija, taip pat ir žemės ūkio komisaras Janusz Wojciechowski. Anot komisaro, vienybė ir parama yra svarbiausi signalai, kuriuos turime nusiųsti pasauliui.

Pasak ministro K. Navicko, siekiant išvengti pasaulinės apsirūpinimo maistu krizės, būtina siekti kuo skubesnio Ukrainos Juodosios jūros uostų atblokavimo žemės ūkio produkcijos eksportui, užtikrinant ir reikalingą apsaugą kroviniams išvežti. Baltijos jūros uostai pasirengę perkrauti apie 25 mln. tonų ukrainietiškų grūdų, tačiau reikia išspręsti ribojančius veiksnius grūdus atgabenant iki jų, aplenkiant Baltarusiją, kitaip negalėtume garantuoti, kad Ukrainos grūdai sėkmingai pasieks norimą tikslą, gabenant juos per agresijoje prieš Ukrainą dalyvaujančią šalį. Ministras priminė, kad pagrindinės problemos rinkose išlieka tos pačios. Gamintojai ir toliau patiria sunkumų dėl itin išaugusių gamybos sąnaudų, didėja finansų poreikis apyvartinėms lėšoms, išlieka nestabilumas ir nežinia dėl ateities. Neramina ir tai, kad pastaruoju metu Lietuvoje vėl matome kiaulienos supirkimo kainų kritimo tendenciją, jos vienos žemiausių ES.

„Teikiame maksimalią ES ir nacionalinę išimtinę sureguliavimo pagalbą, siekdami kompensuoti dalį nuostolių dėl pabrangusių pašarų labiausiai paveiktiems sektoriams – kiaulienos, paukštienos, kiaušinių. Tačiau situacija išlieka trapi. Būtina ją ir toliau atidžiai stebėti. Prireikus Europos Komisija turi būti pasirengusi nedelsiant pasiūlyti papildomų sprendimų“, – sako K. Navickas.

Šiuos tebesitęsiančius sunkumus minėjo daugelis ministrų. Žemės ūkio komisaras patikino, kad Komisijos tarnybos išlieka ypač budrios, labai atidžiai stebi situaciją rinkose. Taip pat užsiminė, kad Komisija svarsto ir papildomų instrumentų taikymo galimybes apsirūpinti maistu ES.

Augalų apsaugos tikslai turi atitikti valstybių narių specifiką

Ministras K. Navickas kartu su Austrijos, Vokietijos, Bulgarijos, Estijos, Latvijos Lenkijos, Rumunijos, Slovakijos, Slovėnijos, Vengrijos, Graikijos, Italijos, Kipro, Airijos, Maltos, Kroatijos, Portugalijos, Suomijos kolegomis išreiškė susirūpinimą ir dėl Komisijos planų mažinti augalų apsaugos produktų naudojimą.

„Nekvestionuojame ES Žaliojo kurso. Tačiau valstybėms narėms keliami tikslai turi atitikti realią situaciją ir būti pasiekiami. Būtina atsižvelgti į regiono bei valstybių narių specifiką, klimatines sąlygas, esamą augalų apsaugos produktų sunaudojimą ir jau pasiektą sumažinimą, užtikrinti ūkininkams alternatyvas kovoti su augalų ligomis ir kenkėjais. Tik taip galėsime siekti tvaraus tikslo apsirūpinti saugiu ir kokybišku maistu, išlaikyti ir stiprinti žemės ūkio sektoriaus konkurencingumą“, – sako K. Navickas.

Komisijos atstovė Stella Kyriakides akcentavo didesnių pastangų būtinybę mažinant pesticidų naudojimą – tai svarbu bioįvairovei, aplinkai, to nori ir mūsų piliečiai. Pasak jos, Komisija siekia, kad dėl būsimo teisėkūros pasiūlymo nenukentėtų nei ūkininkai, nei vartotojai, taip pat pažadėjo, kad būsimajame Komisijos siūlyme bus atsižvelgta į daugelį ministrų siūlymų.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2022-06-14

LEAN taikoma metodologija lemia spartesnį paraiškų vertinimą

Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) aktyviai siekia, kad visi NMA procesai vyktų sklandžiai, paslaugos klientams būtų teikiamos greitai ir kokybiškai. Todėl vis daugėja sričių, kuriose pritaikomas LEAN metodas. Jo naudojimas ypač pasiteisina paramos administravimo procesuose, kuomet naudą tiesiogiai gali pajusti NMA klientai, o rezultatus jau galima ir pamatuoti bei jais pasidžiaugti.

NMA nuolat deda pastangas, kad pareiškėjų pateiktos paraiškos būtų įvertintos kuo greičiau. Tam, kad tai būtų kokybiškai atlikta, turi būti paisoma teisės aktų, procedūrų, rekomendacijų, be to, neretai ir numatomi įgyvendinti projektai yra unikalūs, reikalaujantys atskiros analizės. Nepaisant to, statistika rodo, jog paraiškų vertinimo laikotarpis kasmet ženkliai trumpėja.

Remiantis faktiniais duomenimis, lyginant paraiškų pagal investicines priemones vidutinę vertinimo trukmę Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (Programa) laikotarpio pradžioje, 2016 m., su šių paraiškų vertinimo tempu 2021 m., investicinės priemonės paraiška, skaičiuojant vertinimo trukmę nuo tinkamumo kriterijų vertinimo pradžios iki paraiškos įvertinimo pabaigos, įvertinama beveik du kartus greičiau. Svarbu paminėti, kad paraiškų kasmet pateikiama vis daugiau, tuo tarpu jas vertinančių NMA darbuotojų skaičius lieka beveik nepakitęs, tad paraiškų vertinimo greitis įgauna dar svaresnę reikšmę.

Įdomu palyginti ir vienus pirmųjų Programos metų – 2017-uosius ir „pandeminius“ 2020-uosius: pateiktų paraiškų skaičius 2020 m. padidėjo daugiau nei du kartus, tačiau vertinimo trukmė išliko panaši. Taigi, didžiulis 2020 metais teikiamų paraiškų srautas ir faktas, jog dėl šalyje siautusio COVID-19 viruso reikėjo prisitaikyti prie netikėtų darbo sąlygų ir sklandžiai perorientuoti visus darbo procesus, patvirtina išvadą, kad paraiškų vertinimo tempai tik spartėja.

Paraiškas, taikant LEAN metodus, vertinti ir administruoti greičiau padeda darbo procesų optimizavimas – tam tikrų darbų atsisakymas, jų trumpinimas: naudojantis LEAN metodu buvo peržiūrimos NMA darbo procedūros, optimizuoti procesai, parengti atsakymų į paklausimus šablonai, stengiamasi mažinti siunčiamų paklausimų skaičių, kad bendravimas ir bendradarbiavimas su pareiškėjais bei paramos gavėjais taptų laisvesnis, paprastesnis ir priimtinesnis. Vertinant paraiškas bei mokėjimo prašymus, daliai investicijų yra nustatytos vidutinės rinkos kainos, kurios yra paskelbtos NMA interneto svetainėje – tai mažina paklausimų skaičių bei leidžia padidinti paslaugų teikimo greitį.

Optimizuoti darbą padeda ir elektroninių priemonių tobulinimas bei naudojimasis jų duomenimis, kai tam tikra informacija, kartą užregistruota, patenka į reikiamą dokumentaciją ir jos nereikia ieškoti ir tikslinti su kituose viešuosiuose registruose esančia informacija (pavyzdžiui, pakartotinai teikiant paraiškas). Tai labai padeda taupyti tiek pareiškėjų, tiek NMA darbuotojų laiką.

Tai, kad NMA daug dėmesio skiria informacinių technologijų naujovėms, kurios ūkininkams leidžia dirbti efektyviau, patvirtino Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos vadovas Jonas Sviderskis, mat jų ūkiai yra mažiau kontroliuojami kontaktiniu būdu.

Jam antrina ir Žemės ūkio rūmų pirmininkas dr. Arūnas Svitojus, pabrėžiantis ir elektroninių priemonių naudą, ir NMA specialistų geranoriškumą. „Itin džiugina tai, kad tarp NMA ir ūkininkų atsiranda vis draugiškesnis ryšys. Greičiau randame bendrus sprendimus, pastebime ir sumažėjusį sankcijų bei baudų kiekį už mažareikšmius pažeidimus. Patirdami mažiau streso ūkininkai gali daugiau dėmesio skirti savo ūkio vystymui, tvarumui ir ilgalaikiškumui“, – teigia A. Svitojus.

Šaltinis: nma.lt, 2022-06-15

J. Bidenas: „Vakarai statys grūdų silosus eksportuoti Ukrainos kviečius“

JAV prezidentas Joe Bidenas antradienį atskleidė Vakarų planą statyti silosus prie Ukrainos sienų, kad būtų palengvintas grūdų eksportas, stabdomas Rusijos Juodosios jūros uostų blokados, sukėlusios pasaulinę maisto tiekimo krizę. J. Bidenas kaltino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną dėl aukštų maisto kainų Jungtinėse Valstijose ir perspėjo, kad naujos infrastruktūros planas, kad daugiau Ukrainos kviečių patektų į pasaulio rinkas, „reikalauja laiko“.

„Glaudžiai bendradarbiauju su mūsų Europos partneriais, kad 20 milijonų tonų Ukrainoje užblokuotų grūdų patektų į rinką ir padėtų sumažinti maisto kainas“, – sakė J. Bidenas per profesinių sąjungų suvažiavimą Filadelfijoje. „Tai, ką padarė Putino karas, yra ne tik bandymas ištrinti ukrainiečių kultūrą, naikinti žmones, įvykdyti daugybę karo nusikaltimų, bet jis taip pat užkirto kelią grūdams, tūkstančiams tonų grūdų, kurie yra blokuojami“, – kalbėjo J. Bidenas.

J. Bideno teigimu, alternatyvų eksportą sausuma apsunkina tai, kad Ukrainos geležinkelio bėgių vėžė skiriasi nuo kaimyninių šalių. Siekdami pašalinti kliūtis, „statysime laikinus silosus Ukrainos pasienyje, taip pat ir Lenkijoje, kad galėtume perkelti juos iš vagonų į tuos silosus, į vagonus Europoje ir nuvežti iki vandenyno bei toliau visame pasaulyje“, – sakė J. Bidenas.

Šaltinis: valstietis.lt, 2022-06-15

Marius Dubnikovas. Pasauliui badas negresia, agresoriai meluoja

Kartais verta įsijungti kalkuliatorių ir įvertinti apie ką diskutuojame. Turiu įtarimą, kad papuolėme į propagandos tinkliuką. Labai daug eterio sudeginama diskusijai apie tai, kad artėja badas, nes Rusija blokuoja Ukrainos uostus ir neleidžia išvežti 20 mln. tonų seno derliaus grūdų ir potencialiai apie 35 mln. naujo derliaus grūdų.

Galima įtarti, kad diskusijos tikslas ne Ukrainos grūdų išvežimas, bet eilinis bandymas atšaukti sankcijas, kurios realiai smaugia agresorių. Pateiksiu skaičiais, kurie priverčia susimąstyti.

Išjunkime emociją, kad Afrikos vaikai badaus, ir paskaičiuokime. 20 mln. kviečių kainuoja ne daugiau 8 mlrd. JAV dolerių. Ar tai didelė suma? Žmogui – nesuvokiama, Lietuvos įmonei daug, o pasaulinei kompanijai, netgi rusiškai – lygu nieko. Palyginimui: Rusijos bendrovė „Lukoil“ prekiaudama nafta, kurios nebepirks Europos Sąjunga, gavo 121 mlrd. dolerių pajamų 2019 metais.

Dar niekada joks 8 mlrd. turtas nesustabdė pasaulio ekonomikos, nes yra tiesiog niekingai mažas. Palyginimui – jautienos pasaulinė rinka vertinama 330 mlrd. dolerių kasmet, vištienos – 270 mlrd., kiaulienos – 400 mlrd., o kur soja, kukurūzai ir įvairūs aliejai? Ukrainos biudžetas dėl 60 proc. susitraukusios ekonomikos negauna 5 mlrd. dolerių pajamų, kurios reikalingos biudžeto išlaidoms (pensininkams, mokytojams ir visiems kitiems) apmokėti. Tai lengva ranka kompensuoja Tarptautinis valiutos fondas (TVF). Grūdų klausimas yra 1,5 mėnesio problema, kurią kompensuoja TVF.

Agresorius siūlo, kad gali atlaisvinti uostus mainais į atšauktas sankcijas, bet Rusijos centrinio banko rezervo pinigų vien įšaldyta virš 300 mlrd. dolerių vertės. Siūloma keisti 300 mlrd. jau grynais pinigais į 8 (galbūt, nes neaiški kaina ir kokybė) mlrd. pajamų, iš kurių galbūt bus gauta pelno (grynų pinigų) – prekiauti sankcijomis nelygiomis teisėmis. Šį komentarą paskatino parašyti ir išgirsta diskusija per radiją, kad gal reikėtų tartis su Baltarusija ir taip skelti pleištą tarp agresoriaus ir Baltarusijos. Skatinti Baltarusijos eksportą ir stiprinti jos nepriklausomumą. Su teroristais tartis negalima – jie atėjo plėšti mūsų vertybių, kad ir kaip yra nepatogu – kaunamės, bet nesitariame.

Be to, Baltarusija nėra nepriklausoma šalis nuo Rusijos, nes visos finansavimo gijos yra būtent didesnėje valstybėje. Sankcijoms smaugiant, Rusija galimai nebeturi galimybės finansuoti Baltarusijos režimo, kuris bando įkvėpti oro senuoju būdu – vėl „versdamas kailį“ ir bandant užimti derybininko poziciją. Kyla klausimas, ar Baltarusijos kelias apskritai gali būti saugus, nes gauname pranešimus apie grobiamus Ukrainos turtus iš okupuotų teritorijų. Ir kokios gali būti derybos su šalimi, kuri leido savo teritoriją naudoti kaip kovos pagrindą.

Užduočiau klausimą: kaip susitarus su Baltarusija ir atnaujinus kalio trąšų eksportą, kuris siekė apie 11–12 mln. tonų per metus, kuris pilnai užkrovė Lietuvos geležinkelius ir uostą, galėtume dar papildomai eksportuoti 20–40 mln. tonų grūdų iš Ukrainos. Iš kur atsirastų technologinis pajėgumas – ar elementariai turėtume vagonų?

Atrodo, kad mūsų emocijomis yra žaidžiama propagandiniais žaidimais, nes: pirma – Ukrainos grūdai nepražudys pasaulio, jei nepasieks vartotojų; antra – siūlomi keliai yra nerealūs; trečia – diskutuoja tie, kuriems tie grūdai nepriklauso. Savininkas – Ukraina – turi spręsti, kur jo prekė keliaus. Šios diskusijos gali būti pakreiptos mums nedraugiška kryptimi dėl to, kad visuomenė pradėtų abejoti esamos padėties tvarumu ir kurtų politikams užsakymą keisti poziciją. Skaičiai prieštarauja minčiai, kuri yra kuriama viešoje erdvėje. Tiesiog, kartai įjunkime skaičiuotuvą ir matome tiesą, kuri išreikšta ne raidėmis, kurios brukamos, kad atlaisvintume rėžimui sankcijų prispaustą gerklę.

Šaltinis: lrytas.lt, Marius Dubnikovas, 2022-06-10

Svarbi kviečių eksportuotoja Argentina turi prastų žinių dėl sėjos

Kviečių kainoms staigiai kylant į viršų dėl ​​Rusijos invazijos į Ukrainą, svarbiai šios prekės eksportuotojai – Argentinai – gresia „blogiausias per 12 metų šios kultūros sėjos scenarijus“, ketvirtadienį buvo pareikšta dideliame prekybos forume.

Rosarijaus prekybos valdyba pareiškė, kad Argentinoje 2022–2023 metų sezonu kviečiais apsėtas plotas šalyje bus mažesnis nei tikėtasi – 6,2 mln. hektarų. Tai yra 700 tūkst. hektarų mažesnis plotas nei praėjusį sezoną, kuriuo metu nuimtas rekordinis 23 mln. tonų kviečių derlius. Remiantis Jungtinių Valstijų žemės ūkio departamento duomenimis, 2021–2022 metais Argentina buvo aštunta pagal dydį kviečių gamintoja pasaulyje.

Tuo tarpu JT Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) duomenimis, 2021 metais ji buvo septinta pagal dydį eksportuotoja, atsilikusi šeštą vietą užėmusios Ukrainos. Šiais metais Argentina susiduria su „labai sudėtingu kviečių sėjos scenarijumi“ dėl trejus metus iš eilės trunkančios sausros, kurią sukėlė „La Nina“ vadinamas cirkuliacinis oro reiškinys, nurodė valdyba.

Praėjusią savaitę FAO pranešė, kad kviečių kainos gegužę išaugo 5,6 proc., palyginti su balandžio mėnesiu, o palyginti su analogišku laikotarpiu prieš metus, jos buvo 56,2 proc. didesnės. Tai yra Rusijos karo su Ukraina, taip pat Indijos – aštuntos pagal dydį kviečių eksportuotojos 2021 metais – paskelbto eksporto draudimo rezultatas. Indijoje šiais metais kovą buvo užfiksuota rekordiškai aukšta temperatūra, o dėl sausros smarkiai nukentėjo derlius. Ukrainos grūdų asociacijos duomenimis, šį sezoną kviečių derlius Ukrainoje bus maždaug 40 proc. mažesnis. Karas taip pat sutrikdė žemės ūkio produktų tiekimą iš Ukrainos, padidindamas nerimą dėl pasaulinės maisto krizės.

Šaltinis: 15min.lt, 2022-06-10

Ankstesnės žemės ūkio naujienos