Žemės ūkio naujienos: 2022-06-17. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Žolinio įsėlio sėjimo reikalavimai EASV įskaitai
Pareiškėjai, deklaruojantys daugiau kaip 15 ha ariamosios žemės, mažiausiai 5 proc. jos dalies privalo deklaruoti kaip ekologiniu atžvilgiu svarbią vietovę (EASV). Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) atkreipia pareiškėjų dėmesį į reikalavimus, kai dirvos gerinimo tikslais EASV įskaitai sėjamas žolinis įsėlis. 1 m2 žolinio įsėlio atitinka 0,3 m2 EASV ploto. Pareiškėjas, siekiantis atitikti EASV reikalavimus, žolinį įsėlį į pagrindinį pasėlį turi įsėti laikotarpiu nuo balandžio 1 d. iki liepos 1 d.
Įsėlis pavasarinės sėjos metu įsėjamas į pareiškėjų deklaruotus pasėlių (avižų, vasarinių kvietrugių, vasarinių kviečių, žieminių kviečių, vasarinių miežių, vasarinių rugių, žieminių kvietrugių, žieminių miežių, žieminių rugių) laukus, prie kurių pareiškėjai paraiškoje nurodė, kad juose sės žolinį įsėlį EASV įskaitai. Įsėlį turi sudaryti žoliniai augalai, kurie priklauso III klasifikatoriaus grupei „Žoliniai azotą kaupiantys augalai ariamojoje žemėje“ (dobilai, esparcetai, barkūnai, liucernos, gargždeniai, ožiarūčiai, seradelės), arba GPŽ kodu deklaruojami augalai (eraičinai, miglės, motiejukai, svidrės ir kt.).
Įsėti žoliniai augalai turi būti sudygę ir matomi lauke po pagrindinės rūšies augalų derliaus nuėmimo nuo rugsėjo 1 d. iki spalio 1 d. Tačiau įsėlį galima išlaikyti trumpiau, jei jis nepertraukiamai išlaikomas dirvoje bent 8 savaites. Tokiu atveju pareiškėjas, įsėjęs įsėlį, ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas el. paštu iselis@nma.lt ar naudodamas mobiliąją programėlę „NMA agro“ turi informuoti NMA apie sėją, nurodydamas valdos numerį, kontrolinio žemės sklypo (KŽS) ir lauko numerius, tikslią sėjos datą, nuo kurios bus skaičiuojamas įsėlio išlaikymo dirvoje terminas. Fotografavimo, naudojant mobiliąją programėlę, instrukciją galima rasti čia.
Primintina, kad pasėlis negali būti naudojamas ganyti ar derliui gauti. Nuo rugpjūčio 15 d. iki spalio 15 d. arba įsėlio išlaikymo laikotarpiais draudžiama naudoti augalų apsaugos produktus. Pagrindinės deklaruojamos augalų rūšies plotuose, kai juose įsėtas pasėlis, augalų apsaugos produktus naudoti leidžiama.
Su svarbiausių ūkio darbų terminais bei įsipareigojimų aktualiomis datomis kviečiame susipažinti NMA interneto svetainės skiltyje „Atmintinės ir rekomendacijos“.
Informaciją apie programėlės „NMA agro“ panaudojimo galimybes, pranešimo siuntimo, nuotraukų fotografavimo instrukciją bei kitą naudingą informaciją rasite specialioje programėlei skirtoje skiltyje www.nmaagro.lt.
Šaltinis: nma.lt, 2022-06-16
Augalų apsaugos produktų naudojimo reikalavimai žalinimo plotuose
Pareiškėjai, deklaruojantys daugiau kaip 15 ha ariamosios žemės, mažiausiai 5 proc. jos dalies privalo deklaruoti kaip ekologiniu atžvilgiu svarbią vietovę (EASV). Primename, jog EASV plotuose draudžiama naudoti augalų apsaugos produktus. Žalinimo išmoka skiriama kiekvienam pareiškėjui už trijų pagrindinių žalinimo reikalavimų laikymąsi: pasėlių įvairinimą, ekologiniu atžvilgiu svarbių vietovių (EASV) išskyrimą, turimų daugiamečių pievų ir ganyklų plotų išlaikymą.
Augalų apsaugos produktai naudojami augalams ar augaliniams produktams apsaugoti nuo visų kenksmingų organizmų (augalų ligų sukėlėjų, parazitų ir kitų kenkėjų) arba užkirsti kelią tokių organizmų veikimui, veikti augalų gyvybinius procesus, augaliniams produktams konservuoti, nereikalingiems augalams naikinti.
Augalų apsaugos produktus draudžiama naudoti:
pūdymui (išskyrus žaliąjį pūdymą, kuriame vykdoma žemės ūkio gamyba), kurio 1 m2 atitinka 1 m2 EASV ploto, – nuo einamųjų metų sausio 1 d. iki rugpjūčio 1 d.;
azotą kaupiantiems augalams, nurodytiems klasifikatoriaus II, III grupėse ir deklaruotiniems kodu BMI, kurių 1 m2 atitinka 1 m2 EASV ploto, – visą augalų vegetacijos laikotarpį, t. y. nuo sėjos iki derliaus nuėmimo;
posėliui arba žoliniam įsėliui, kurio 1 m2 atitinka 0,3 m2 EASV ploto, – nuo einamųjų metų rugpjūčio 15 d. iki spalio 15 d. arba posėlio ir įsėlio išlaikymo laikotarpiais.
Pagrindinės deklaruojamos augalų rūšies plotuose, kai juose įsėtas įsėlis, augalų apsaugos produktus naudoti leidžiama.
Primename, jog Žemės ūkio veiklos valdymo ir trąšų bei augalų apsaugos produktų naudojimo reikalavimų turi laikytis žemės ūkio veiklos subjektai, siekiantys gauti tiesiogines išmokas bei paramą pagal su plotu susijusias Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones. Taip pat šie reikalavimai aktualūs pareiškėjams pagal kai kuriais miškų priemones.
Šaltinis: nma.lt, 2022-06-16
Ūkininkaudamas esi pats sau viršininkas
Sprendimas ūkininkauti gimė jau daugiau kaip prieš dešimt metų. Išmėginęs kitas patirtis ir kurį laiką pagyvenęs Vilniuje jaunas vyras suprato, kad miesto gyvenimas ir dienos režimas „darbas – namai“ yra ne jam, kad jis yra kaimo vaikas ir nori būti pats atsakingas už savo veiklą. Mantas nusipirko savo prosenelių sodybą, esančią Lazdijų rajone, Stebulių kaime, ir veiklą pradėjo nuo nulio. Trys hektarai žemės ir daugiau nieko. Tačiau tai buvo vieta, kur vaikystėje darbuodavosi pas „diedukus“. Palyginti su šiais laikais darbas buvo fiziškai sunkus – be našios technikos, daug rankų darbo.
Dabar Manto ūkis užima apie 50 ha, dalis žemės yra nuomojamos. Ūkyje derinamos dvi veiklos – avininkystė ir triušininkystė.
Triušiai savotiškas prosenelių prisiminimas. Mantas užaugo valgydamas dietinės triušienos valgius, iš prosenelio mokėsi ir ilgaausių auginimo įgūdžių. Ūkininko ūkį įkūręs M.Jančiukas įsirengė patogesnes triušides. Jose palaiko apie šimto mėsinių triušių bandą. Joje Prancūzijos avinai, didieji šviesiai sidabriniai ir Belgijos milžinai, nors veislės šiek tiek sumišrintos. Vyras atvirauja, kad ši ūkio kryptis labiau savo ir artimų žmonių ratui. Norint gauti reikšmingų pajamų iš triušininkystės, pasak ūkininko, tam reikėtų skirti daug daugiau laiko nei dabar ar palyginti su avininkyste. Svarbu važinėti į parodas užsienyje, o tai darant nebeliktų laiko pašarų ruošai. Be to, kaip pastebi Dzūkijos ūkininkas, Lietuvoje sunkoka rasti grynaveislių patinų kergimui.
Manto ūkyje auginamos avys sofolkų veislės, kuri išsiskiria geru produktyvumu. Yra ir sofolkų mišrūnų, tačiau veislę ūkininkas yra nutaręs gryninti, bandą pamažu plėsti. Mato natūralų poreikį, nes kartais avyčių pritrūksta pardavimui ar pakeitimui. Dabar ėriavedžių yra turbūt jau per šimtą.
Paklaustas apie tai, kaip realizuoja ūkio produkciją, M.Jančiukas atskleidžia, jog turi pirkėjų ratą. Jį susikurti labai padėjo socialiniame tinkle susikurtas ūkio profilis. Ilgainiui padaugėjo pažinčių.
Dzūkijos ūkininkas sofolkus pardavinėja ne mėsai, o paauginimui. „Labai paplitę pavasariniai pirkimai – žmonės nusiperka auginimui per vasarą. Avys padeda nužoliauti pievutę, o rudenį žmonės turi sveikos užsiaugintos mėsytės“, – pašnekovas pasakoja apie savo pirkėjus, tarp kurių nemažai vasarotojų, vadinamųjų antrųjų namų savininkų.
M.Jančiuko ūkiui stiprėti padėjo KPP priemonė „Parama smulkiam ūkiui“, o kompensacine priemone „Prevencinių priemonių taikymas prieš vilkų ūkiniams gyvūnams daromą žalą“ Mantas pasinaudojo vienas pirmųjų Lietuvoje. Įsigijo tinklus, elektrinio piemens generatorių, energijos palaikymo įrenginius – saulės bateriją, akumuliatorių.
Smalsu sužinoti, kaip avių augintojas šiandien vertina šią apsaugą nuo vilkų, ar investicija pasiteisino.
Sutapo, kad kaip tik prieš įsirengiant aptvarus ūkyje vilkai buvo padarę žalos, tačiau tais pačiais metais vyko ir vilkų medžioklė, apylinkėje sumedžioti trys vilkai. Nuo to laiko bėdų dėl plėšrūnų nėra. Bet nežinia, ar tai lemia tik apsauga. Tikėtina, kad buvo sumedžiotas ir tas vilkas, kuris buvo padaręs žalos.
Tačiau Mantas neabejoja, kad tokia investicija reikalinga, juo labiau, kad išlaidos yra kompensuojamos: „Manau, kad tikrai gerai, aptvaras nuo vilkų geriau apsaugo negu paprasti elektriniai piemenukai. Vis dėlto tai vientisas tinklas, pajungtas į elektros generatorių. Saulės baterija gerai palaiko pakrautą akumuliatorių. Tai labai patogu, kai ganyklos tolimos, saulės baterijos per dieną įkrauna akumuliatorių“.
Apie tokio aptvaro įsigijimą mąstantiems ūkininkams dzūkas turi patarimą: kelias pirmąsias savaites reikia lankytis ir tikrinti, kad į aptvarą nebūtų įsipainiojusių laukinių žvėrių. Nors yra atbaidantys ženklai, stirnos ar kiti laukiniai gyvūnai pradžioje jų nepaiso, bloškiasi į tinklą, mėgina peršokti. Reikia tam tikro laiko, kol gyvūnija įpranta prie naujos kliūties vietovėje.
Smulkaus ūkio šeimininkui veiklos netrūksta ne tik savo ūkyje! Jis yra kaimo bendruomenės pirmininkas. Be to, apsaugos firmoje dirba apsaugininku. Darbas pamaininis, tad su ūkininkavimu suderinamas. „Dirbdamas apsaugininku fiziškai truputį pailsiu“, – prisipažįsta Mantas neslėpdamas, jog svarbus ir finansinis priedas prie ūkio pajamų. Tam, kad dirbti neapsimokėtų, ūkis turėtų būti išplėstas dvigubai.
O ūkio ateities planai daug priklausys nuo to, ar bus tinkamų paramos priemonių.
Vienas iš galimų pasirinkimų yra pasukti į ekologiją. Skamba viliojamai, tačiau smulkiam ūkiui ši perspektyva, kaip mano M.Jančiukas, vargu ar tinkama. Dabar prognozuoti sudėtinga, planai atsiremia į kainas, išlaidas. Štai pernai ūkyje žemės plotas šiek tiek padidėjo, o lengvatinio dyzelino pievų šienavimui neliko – jis paliktas tik už gyvulius. „Paramos mažiau, kuras dvigubai brangesnis. Nuėmė nuo stambiųjų, bet nuskriaudė ir smulkiuosius. Pievas vis tiek reik apsišienauti“, – padidėjusios išlaidos ūkininkui neleidžia pernelyg įsisvajoti.
M.Jančiukas seka informaciją, ko smulkusis ūkis gali tikėtis nuo ateinančių metų, prasidėjus naujam finansiniam laikotarpiui. „Girdėjau, kad liks parama smulkiam ūkiui, bet reikės didesniu procentu prisidėti… Kas pirmieji ėmė paramą, suskubo ir antrą kartą pasinaudoti, dabar tam pačiam dalykui nebeleidžiama imti paramos“, – svarsto dzūkas prisipažindamas, kad perdirbimu nenorėtų užsiimti. Tai visai kita veikla, jai reikia specifinio pasirengimo, pagaliau, turėti pomėgį gaminti. O tokio pomėgis jis neturįs. Ko reikėtų – tai nedidelės skerdyklos. M.Jančiukas viliasi, kad kada nors ateityje ją galės įsirengti.
Ūkininkavimo veikloje problemų, iššūkių netrūksta. Tačiau kelią „be viršininko“ pasirinkęs M.Jančiukas dėl to nesigaili. O tuos, kurie šiandien pradeda nuo nulio kaip kadaise jis prieš daugiau nei dešimtmetį, savo pavyzdžiu norėtų padrąsinti: „Manau, esu savo rogėse ir neplanuoju iš esmės ką nors keisti ir puldinėti nuo vienos ūkio veiklos prie kitos. Tai netikslinga. Pradėjęs kurią nors veiklą žinok, kad tik pradžia būna sunkiausia. Gal bus sunkesnių momentų, bet jau nebus taip sunku kaip pradžioje. Tik reikia eiti su naujovėmis, žiūrėti, kaip atsinaujinti. Pavyzdžiui, socialiniai tinklai smulkmena, bet jie produkcijos realizacijai pradžioje man labai padėjo“.
Šaltinis: valstietis.lt, 2022-06-15
Ministras: naudą iš sumažinto PVM maistui ūkininkai pajaustų paskutinieji
Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas sako skeptiškai vertinantis opozicijos raginimus maisto produktams pritaikyti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą, kadangi tokio sumažinimo naudos ūkininkai, jo vertinimu, praktiškai nepajustų. „PVM mažinimas pirmiausiai suveikia segmente tarp perdirbėjo ir prekybininko, o ūkininkas yra paskutinis eilėje“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ kalbėjo K. Navickas.
Pasak ministro, patirtis rodo, kad tokių produktų kaip kiaulienos kainų pokyčiai pirmiausiai pastebimi parduotuvėse, o augintojai naudą iš kainų augimo pajunta paskutinieji.
„Metų pradžioje buvo didelė krizė, ypatingai dėl nukritusių kiaulienos supirkimo kainų. Kai jos pradėjo kilti, jos pirmiausiai sukilo segmente tarp perdirbėjo ir mažmeninės prekybos sektoriuje. Tik paskutiniame etape jos pradėjo kilti kaip supirkimo kainos“, – aiškino K. Navickas.
ELTA primena, kad ketvirtadienį dėl pasipiktinimo valdančiaisiais susivienijusi Seimo opozicija parengė rezoliuciją. Opozicija reikalauja besibaigiančioje Seimo pavasario sesijoje visą dėmesį skirti tik, pasak jų, būtiniausių ir neatidėliotinų socialinių ir ekonominių klausimų sprendimui, tarp kurių yra PVM maistui ir akcizų kurui mažinimas.
Europos šalyse 2022 m. derliui sumažinta javų ir rapsų derlingumo prognozė
ES pasėlių derlingumo prognozių sistemos (toliau – MARS) 2022 m. gegužės mėnesio duomenimis, daugelyje pagrindinių Europos žieminių kviečių ir miežių auginimo regionų (Prancūzijoje, Danijoje, Vokietijoje, Lenkijoje, Slovėnijoje, Kroatijoje, Rumunijoje, Bulgarijoje, Graikijoje) oro sąlygos yra sausesnės nei įprastai ir palaipsniui mažėja drėgmės atsargos dirvožemyje, tai neigiamai gali paveikti šiuos pasėlius.
Ispanijos centrinėje dalyje esant aukštai temperatūrai greitai mažėja dirvožemio drėgmė ir tai gali neigiamai paveikti žieminius ir vasarinius javų pasėlius. Šių metų balandžio pabaigoje drėgmės trūkumas Italijoje buvo gerokai sušvelnintas iškritus krituliams, bet prognozuojama aukšta temperatūra nuo gegužės vidurio gali vėl pabloginti javų augimo sąlygas.
Baltijos šalyse pavasarinė sėja praėjo sklandžiai, o žiemkenčių pasėliai, naujausios prognozės duomenimis, yra geros būklės. Drėgmės pakanka, bet dėl vėsesnės nei įprastai temperatūros dienomis ir naktimis bei pasitaikančių šalnų Baltijos šalyse javų pasėlių augimo tempas šiek tiek vėluoja. Kviečių derlingumo prognozė ES šalyse 2022 m. sumažinta nuo 5,74 t/ha iki 5,69 t/ha, bet tai būtų 2,2 proc. mažesnis kviečių derlingumas nei 2021 m. ir 1,2 proc. viršytų paskutinių penkerių metų vidurkį.
MARS ekspertai gegužės mėn. ataskaitoje Danijoje kviečių derlingumo prognozę sumažino nuo 8,05 t/ha iki 7,73 t/ha, Rumunijoje – nuo 4,70 t/ha iki 4,56 t/ha, Lietuvoje – nuo 4,95 t/ha iki 4,90 t/ha, o Lenkijoje – nuo 5,08 t/ha iki 5,03 t/ha. Kviečių derlingumo gegužės mėn. prognozė padidinta Portugalijoje (7,5 proc.) ir
Italijoje (5,5 proc.).
