Žemės ūkio naujienos

Žemės ūkio naujienos: 2022-07-28

NMA parama, žemės ūkio naujienos, pieno ukis
Foto Ajdan28Pixabay

Žemės ūkio naujienos: 2022-07-28. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.

Žemdirbiai meldžia, kad nebelytų

Nuo „Prašome Dievulio, kad daugiau nebelytų“, – sakė telefonu kalbinta rajono ūkininkų sąjungos pirmininkė Lina Židonienė. Tą patį turbūt pasakytų visi grūdininkyste ir daržininkyste užsiimantys ūkininkai. Regis, žemdirbių maldos kol kas eina į dangų – jau kelios dienos be lietaus. Rajono ūkininkų vadovė priminė, kad prieš porą metų buvo panaši padėtis. Pagerėjus orams, derlius gavosi visai neblogas.

Juodąja diena žemdirbiams tapo lietingoji liepos 12-oji. Prakiuręs dangus ir gūsingo vėjo šuorai daug kur išguldė javus. Tad neverta tikėtis puikaus derliaus ir geros kokybės grūdų. Prieš kelias dienas „Kaimo laikraštis“ rašė, kad grūdų pirkliai ir eksportuotojai preliminariai jau įvertino netektis – nukentėjo per 20 proc. pasėlių, prarasta mažiausiai 0,5 mln. t grūdų.

Antradienį telefonu taip pat kalbėjomės su Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro žemdirbystės instituto Joniškėlio bandymų stoties direktoriumi dr. Vidu Damanausku. Mokslininkas sakė, kad liepos 12-ąją mūsų krašte iškrito per 40 mm kritulių – pusė mėnesio normos. Smarkų lietų lydėjęs gūsingas vėjas prispaudė javus prie žemės. Labiausiai nukentėjo žieminių kviečių laukai. Kur kas geriau atrodo žieminių miežių laukai. Tačiau ši grūdinė kultūra mūsų krašte nėra populiari.

Tačiau padėtis ne visur vienoda. Matyti ir neišguldytų laukų. Bandymų stoties vadovas V. Damanauskas minėjo, kad javų kokybė ir derlingumas priklauso ne tik nuo gamtos, bet ir nuo technologinių jų auginimo niuansų – pasirinktos veislės, pasėlių tankumo, tręšimo normų ir kt. Mažiau išguldyti ar išvis vėjo gūsius atlaikė javų laukai, kurie laiku buvo nupurkšti augimo reguliatoriumi.

Tačiau kelis kartus išaugus trąšų ir pesticidų kainoms, anot pašnekovo, spėjama, kad jų šiemet buvo mažiau naudojama. „Pavyzdžiui, tona salietros jau kainuoja per 800 Eur – keturis kartus daugiau nei prieš metus, kuomet tekdavo mokėti 200– 220 Eur“, – kalbėjo V. Damanauskas.

Joniškėlio bandymų stoties direktorius V. Damanauskas prognozuoja, kad šiemet javapjūtė, priklausomai nuo tolesnių oro sąlygų, vėluos mažiausiai porą savaičių. Tuo tarpu žieminių miežių javapjūtė turėtų prasidėti netrukus.

Šaltinis: valstietis.lt, 2022-07-26

Šiuolaikinių modernių ūkių ištakos – iš tėvų, iš senelių…

Lietuvos ūkininkų sąjungos Pasvalio skyrius tradiciškai organizavo „Metų ūkio“ konkursą. Jame dalyvavusius ūkius vertino komisija: Pasvalio rajono ūkininkų skyriaus pirmininkė Lina Židonienė, Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Pasvalio biuro vadovė Eglė Baltrūnienė, rajono Savivaldybės žemės ūkio skyriaus vedėjas Justas Zabėla, ūkininkai Algimantas Mašalas ir Vilhelminas Janušonis, Pasvalio rajono savivaldybės tarybos narys.

„Metų ūkis“ – ilgiausias tradicijas turintis žemdirbiškas konkursas, kurio tikslas išrinkti geriausius Pasvalio krašto ūkius, skleidžiant jų gerąją patirtį, visus žemdirbius skatinti pažangiai ūkininkauti, siekti ne tik gamybos efektyvumo, bet ir ūkininkavimo darnos, tausojant gamtą ir jos išteklius, skatinti gražiau tvarkytis savo ūkiuose.

Šiemet komisija pirmą vietą skyrė Zvanagalos viensėdžio, netoli Vaškų, ūkininkui Mantui Vegiui, antrą – Kalno kaimo ūkininkams Augustui ir Snieguolei Juzeliūnams, trečią – Valakėlių ūkininkams Alvydui ir Editai Baliūnams.

– Naujas modernus grūdų elevatorius, išmanus tręštuvas, – komisijos narys Algimantas Mašalas atskleidė, kas jam labiausiai įstrigo zvanagaliečio Manto Vegio ūkyje.

– Rašėm projektą, bet nepraėjo. Mažai balų, ūkyje nėra gyvulių, – Mantas prisiminė, kaip patys įsigijo šį pirminio grūdų apdirbimo (džiovykla, valymas, saugykla) elevatorių, o per javapjūtę prie jo valdymo pulto įdarbinta net mama.

Audronei Vegienei teko išmokti laiku mygtukus spaudyti.

– Per praėjusią javapjūtę čia dirbdama spėjau ir penkias knygas perskaityti, – šypteli Audronė.

Beje, Vegių sodyboje lankėmės visai neseniai ir kalbėjomės apie jos grožį. Ir štai vėl sugrįžome į šį ūkį.

Prieš šešerius metus Mantas Vegys, diplomuotas agronomas, įregistravo savo ūkį – iš 85 hektarų žemės trisdešimt nuosavos. O su tėčiu Tautvydu iš viso dirba pusantro šimto hektarų. Žemė aplinkui sodybą, nors ir per du rajonus. Bet Pakruojo žemių riba – vos už puskilometrio.

Vegiai augina rapsus, kviečius, pupas.

– Esam laikę ir karvių, bet kad kainos nėra, – anksčiau yra išsitaręs Tautvydas Vegys, ūkininkauti pradėjęs nuo dešimties hektarų, kuriuos iš Leveikonių buvo persikėlusi jo mama.

Per trisdešimt metų išaugo ne tik ūkis. Užaugo ir sūnus Mantas – modernaus ūkio šeimininkas.

Šaltinis: valstietis.lt, 2022-07-26

Purkšti pasėlius pilotuojamais dronais kol kas neleidžiama

„Lietuvoje nėra nei vieno registruoto AAP, skirto apdoroti žemės ūkio pasėlius su ne antžemine įranga, – sako Valstybinės augalininkystės tarnybos Agrochemijos skyriaus patarėja Aida Andruškevičienė. – Šiuo metu Lietuvoje registruotas tik vienas insekticidas „Foray 76B“, skirtas drugių vikšrams miškuose naikinti ir kurį galima purkšti iš pilotuojamų orlaivių.“

Augalininkystės tarnyba primena, kad profesionaliam naudojimui registruotus AAP galima naudoti tik su techniškai patikrinta AAP įranga, kuri turi galiojantį Augalų apsaugos produktų įrangos pažymėjimą. Be to, naudoti galima tik Lietuvos Respublikoje registruotus AAP laikantis produkto etiketėje nurodytų reikalavimų.

Situacija ateityje gali pasikeisti, kadangi jau pradėtas svarstyti Europos Komisijos parengtas pasiūlymas dėl tausiojo augalų apsaugos produktų naudojimo, kuriuo iš dalies keičiamas reglamentas (ES) 2021/2115. Šio projekto 21 str. numatytos nuostatos dėl AAP naudojimo juos paskleidžiant iš oro tam tikrų kategorijų bepiločiais orlaiviais, kuriems priskiriami ir dronai. Norint naudoti tokius bepiločius orlaivius turėtų būti įrodyta, kad jie kels mažesnę riziką aplinkai ir žmonių sveikatai nei laukus purškiant kitokia AAP paskleidimo iš oro ar antžemine įranga.

Šaltinis: vatzum.lt, 2022-07-25

Pašarų gamybos įmonėje Kretingoje rasta pažeidimų

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) pareigūnai, vykdydami tęstinį tyrimą dėl pašarams gaminti naudoto galimai techninės paskirties sojų aliejaus, atliko neplaninį tyrimą įmonėje UAB „Kretingos grūdai“, veikiančioje Kretingoje.

VMVT dar šių metų balandį vykdyto patikrinimo metu priėmė sprendimą laikinai sustabdyti UAB „Kretingos grūdai“ pašarų tiekimą rinkai, nes jų sudėtyje buvo rasta, kaip įtariama, galimai techninės paskirties sojų aliejaus, tačiau įmonė šios produkcijos nepažymėjo taip, kad nebūtų galimybės sumaišyti su kitais produktais, nelaikė atskirai nuo kitų pašarų, tuo sukeldama abejonių dėl tolimesnės pašarų realizacijos.

Pašarų gamyboje naudoti techninės paskirties sojų aliejų draudžia teisės aktai, nes tokiame aliejuje gali būti įvairių draudžiamų medžiagų, kaip techninių ir cheminių priemaišų, dioksinų, organinių chloro junginių, sunkiųjų metalų. Tokį pašarą naudojant gyvūnų šėrimui kyla rizika ne tik maistinių gyvūnų, bet ir visuomenės sveikatai.

Inspektoriams atliekant aliejaus perpylimo patalpų apžiūrą įmonėje buvo nustatyta, kad nesilaikyta ir pašarų higienos reikalavimų. Be to, pareigūnai išsiaiškino, kad įmonėje neužtikrinama produkcijos bei žaliavų atsekamumo sistema, neefektyviai veikia savikontrolės sistema.

Užfiksuota, kad minėta įmonė iš Lietuvos Respublikos pašarų ūkio subjekte neregistruotos įmonės įsigijo maistinės paskirties nerafinuoto saulėgrąžų aliejaus. Kaip numato teisės aktai, įmonė turėjo atlikti įvežto aliejaus importo procedūras. Deja, bet pasienio veterinarijos pareigūnams nebuvo pateikta jokios išankstinės informacijos apie įvežamą aliejų ir importo kontrolės procedūros nebuvo užbaigtos, kaip ir nebuvo gautas VMVT leidimas realizuoti siuntą, tačiau įmonė pažeisdama reikalavimus su šiuo nerafinuotu saulėgrąžų aliejumi pagamino daugiau nei 1400 t pašaro, kurio likučių jau nebelikę.

Šiuo metu pareigūnai tyrimą tęsia. Įmonei gresia sankcijos už teisės aktų pažeidimus. Pareigūnai taip pat paėmė kiaulėms skirtų kombinuotų pašarų, kuriems gaminti naudotas sojų ir saulėgrąžų aliejus, mėginius tyrimams dėl jų saugos įvertinimo.

Šaltinis: vmvt.lt, 2022-07-26

Eksporto augimą ir toliau išlaiko mėsos, pieno produktų bei kiaušinių gaminiai

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) duomenimis, pirmojo pusmečio gyvūninių maisto produktų į ne Europos Sąjungos (ES) šalis eksportas rodo perpus mažesnį kritimą nei buvo metų pradžioje. Per du šių metų ketvirčius, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, gyvūninių maisto produktų eksportas sumažėjo 14 proc., o 2022 m. pradžioje fiksuotas 25 proc. mažėjimas.

Iš viso šiemet eksportuota beveik 112 tūkst. t gyvūninės kilmės produktų (2021 m. apie 130 tūkst.t.). Per šešis pirmus šių metų mėnesius mažesnis buvo bendras žuvies ir žuvies gaminių bei pieno ir pieno produktų eksportas, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai. Vis dėl to, pastebimai augo mėsos, kai kurių pieno produktų, kiaušinių gaminių bei lietuviško medaus eksportas.

Bendros lietuviškų žemės ūkio ir maisto produktų eksporto tendencijos, Lietuvos statistikos departamento duomenimis, išlieka taip pat teigiamos: pastaruosius metus stebimas eksporto apimčių į ES šalis didėjimas, eksportuojama vis daugiau naujų maisto produktų grupių, plečiasi lietuviškus gaminius importuojančių šalių sąrašas. Metų pradžioje, žemės ūkio ir maisto produktus Lietuvos gamintojai vežė į beveik 130 pasaulio šalių.

„Antrasis šių metų ketvirtis nuteikia optimistiškiau. Manyčiau, tai rodo, kad verslas prisitaiko, aktyviai dirba naujose rinkose, plečia partnerių tinklą. Esame pasiruošę ir toliau padėti lietuviškiems gaminiams atverti naujas šalis. Jau pavyko sutarti Taivane, kad netrukus būtų patvirtinti leidimai dėl lietuviškų kiaušinių, pieno, žuvininkystės sektoriaus gaminių eksporto. Tikimės neužtruks ir jautienos bei kitų mėsos produktų leidimų į Taivaną suderinimas, o derybas dėl naujų eksporto sertifikatų tęsiame su dar 23 šalimis“, – pirmojo 2022 m. pusmečio eksporto duomenis komentavo VMVT direktorius Mantas Staškevičius.

Skaičiuojama, kad šį pusmetį buvo eksportuota beveik 51 tūkst. t pieno ir pieno produktų (per abu praėjusių metų ketvirčius – virš 56 tūkst. t). Lyginant su praėjusių metų pirmojo pusmečio duomenimis, šiemet išvežta daugiau sviesto (virš 1 tūkst. t), sūrių (daugiau kaip 16 tūkst. t), sūrio gaminių (beveik 8 tūkst. t) taip pat pieno cukraus (daugiau kaip 1,6 tūkst. t). Stabiliomis išlieka pieno produkciją importuojančios rinkos, tai: Saudo Arabija, Malaizija, Izraelis, Marokas, Indonezija, JAV, P.Korėja.

Per pirmuosius šešis šių metų mėnesius eksportuota virš 52 tūkst. t žuvies ir jos gaminių, vis dėl to, tai 20 proc. mažiau nei pernai (2021 eksportuota beveik 65 tūkst. t). Ukraina išlieka pagrindine žuvininkystės produktus iš Lietuvos importuojanti šalis, į ją žuvies ir jos gaminių šiemet išvežta daugiau kaip 45 tūkst. t. Taipogi svarbia rinka išlieka – Moldova, į ją buvo eksportuota daugiau kaip 4 tūkst. t žuvies ir jos gaminių.

Augimas šiemet stebimas mėsos eksporte. Jos išvežta 600 t daugiau nei praėjusiais metais tuo pačiu laikotarpiu (2021 m. išgabenta apie 6 tūkst. t). Daugiausia išvežta paukštienos, virš 5 tūkst. t, 2021 pirmąjį pusmetį buvo eksportuota kiek mažiau nei 4 tūkst. t. Lietuvišką paukštieną daugiausiai importavo Kirgizija, Uzbekistanas, Vietnamas, Siera Leonė.

Du kartus daugiau nei pernai šiemet išvežta lietuviškos kiaulienos. Pirmąjį šių metų pusmetį eksportuotos kiaulienos kiekis sudarė beveik 260 t. Daugiausiai jos išvežta į Dramblio Kaulo Krantą, Norvegiją bei Ukrainą.

Mėsos konservų taip pat eksportuota daugiau nei 2021 metų pirmąjį pusmetį. Šiemet – virš 360 t, o praėjusiais metais tik 8 t. Daugiausia lietuviškus mėsos konservus importavo Ukraina ir JAV.

Dvigubai daugiau nei pernai eksportavo ir medaus gamintojai. Pagrindinė medaus eksporto kryptis ir toliau išliko JAV (eksportuota 1,5 t produkcijos).

Kiaušinių gaminių šiemet eksportuota taip pat daugiau, virš 260 t (2021 išvežta apie 240 t). Daugiausia lietuviškus kiaušinių gaminius importavo Japonija, Kataras, Turkija ir Uzbekistanas.

Šaltinis: vmvt.lt, 2022-07-25

Dėl produkcijos standartine verte išreikšto žemės ūkio valdos ekonominio dydžio (VED) apskaičiavimo 2022 m. liepos 1 d.

VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. 3D-382 „Dėl Produkcijos standartine verte išreikšto žemės ūkio valdos ekonominio dydžio apskaičiavimo tvarkos aprašo patvirtinimo” (ir vėlesniais jo pakeitimais), apskaičiavo 2022 m. liepos 1 d. produkcijos standartine verte išreikštą žemės ūkio valdos ekonominį dydį (VED).

Žemės ūkio valdų valdytojai (fiziniai asmenys) peržiūrėti savo VED rodiklius (jei jie yra jiems apskaičiuoti) gali www.epaslaugos.lt, prisijungę prie paslaugos „Prašymo įregistruoti žemės ūkio valdą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registre ir (arba) ūkininko ūkį Ūkininkų ūkių registre, išregistruoti juos iš registrų arba atnaujinti jų duomenis pateikimas, įregistruotų registruose paslaugos gavėjo žemės ūkio valdos ir (arba) ūkininko ūkio duomenų peržiūra“ , meniu skiltyje „EDV/VED rodikliai“

Šaltinis: vic.lt, 2022-07-25

Ankstesnės žemės ūkio naujienos