Žemės ūkio naujienos

Žemės ūkio naujienos: 2022-09-12

NMA parama, žemės ūkio naujienos, pieno ukis

Žemės ūkio naujienos: 2022-09-12. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.

NMA geranoriška įgyvendinantiems sudėtingus valdų modernizavimo projektus

Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) daro viską, kad pareiškėjai, š. m. balandžio 19 d. – gegužės 18 d. pateikę paraiškas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ ir numatę įgyvendinti itin sudėtingus su energetikos vystymu susijusius projektus, turėtų galimybę gauti paramą, todėl leidžia koreguoti pateiktus dokumentus, tikslinti verslo planus ir numatytus įgyvendinti projektus.

Pažymėtina, jog beveik pusėje šiuo metu vertinamų projektų numatyti sudėtingi darbai, kurie susiję su saulės jėgainių įrengimu, tad NMA, įvertinusi dabartinę šalies ekonominę situaciją ir būdama socialiai atsakinga institucija, vertina panašių projektų svarbą nūdienos ekonominiame kontekste. Suprasdama, kad vykdomi projektai yra specifiniai ir prašomų dokumentų surinkti bei pateikti NMA per trumpą laiką pareiškėjams nepavyks, NMA suteikė galimybę jiems dokumentus susitvarkyti per ilgesnį laikotarpį. Prašoma pateikti šiuos dokumentus – projektinę dokumentaciją, būtiną vykdant numatytas statybas, komercinius pasiūlymus, investicijų būtinumą bei finansavimą pagrindžiančius dokumentus, projektinius pasiūlymus, poveikio aplinkai vertinimo dokumentus ir kt. Dėl nurodytų priežasčių paraiškos bus iki galo įvertintos per ilgesnį laikotarpį, nei numatyta Administravimo taisyklėse.

Šaltinis: nma.lt,2022-09-09

Aktualūs žalinimo reikalavimai rudenį

Pareiškėjai, deklaruojantys daugiau kaip 15 ha ariamosios žemės, mažiausiai 5 proc. jos dalies privalo deklaruoti kaip ekologiniu atžvilgiu svarbią vietovę (EASV). Nesilaikantys žalinimo reikalavimų ūkininkai gali netekti dalies išmokų sumos, todėl Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) atkreipia pareiškėjų dėmesį į įsėlio ir posėlio išlaikymo reikalavimus.   Žalinimo išmoka yra skiriama visiems pareiškėjams, kurie laikosi trijų pagrindinių žalinimo reikalavimų – pasėlių įvairinimo, EASV išskyrimo ir turimų daugiamečių pievų ir ganyklų plotų išlaikymo. Posėlio arba žolinio įsėlio 1 m2 atitinka 0,3 m2 EASV ploto.

Įsėlio išlaikymas

Įsėlis, įsėtas į pagrindinį pasėlį balandžio 1 d. – liepos 1 d., įsėjant žolinius (klasifikatoriaus III grupės arba kodu GPŽ deklaruojamus) augalus, turi būti sudygęs ir matomas lauke po pagrindinės rūšies augalų derliaus nuėmimo nuo einamųjų metų rugsėjo 1 d. iki spalio 1 d.

Įsėlį galima išlaikyti trumpiau nei nurodyta, jei jis nepertraukiamai išlaikomas dirvoje bent 8 savaites, o pareiškėjas, įsėjęs įsėlį, ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas el. paštu iselis@nma.lt ar telefonu per mobiliąją programėlę „NMA agro“ informuoja NMA apie sėją, nurodydamas valdos numerį, kontrolinio žemės sklypo (KŽS) ir lauko numerius, tikslią sėjos datą, nuo kurios bus skaičiuojamas įsėlio išlaikymo dirvoje terminas.

Posėlio išlaikymas

Posėlis, pasėtas po ankstyvųjų bulvių, daržovių, javų arba rapsų derliaus nuėmimo liepos 1 d. – rugsėjo 1 d., sėjant sėklų mišinį, susidedantį bent iš dviejų rūšių augalų, turi būti sudygęs ir matomas lauke po pagrindinės rūšies augalų derliaus nuėmimo nuo einamųjų metų rugsėjo 1 d. iki spalio 27 d.

Posėlį galima išlaikyti trumpiau nei nurodyta, jei jis nepertraukiamai išlaikomas dirvoje bent 8 savaites, o pareiškėjas, pasėjęs posėlį, ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas el. paštu poselis@nma.lt ar per „NMA agro“ mobiliąją programėlę informuoja NMA apie sėją, nurodydamas valdos numerį, KŽS ir lauko numerius, tikslią sėjos data, nuo kurios bus skaičiuojamas posėlio išlaikymo dirvoje terminas.

Jei pareiškėjas ketina auginti posėlį sėdamas žieminių augalų sėklas, paraiškoje jis privalo nurodyti posėlių rūšį (žieminių augalų – kodas ŽP) ir papildomai pasirinkti žieminio augalo kodą iš klasifikatoriaus, kurį pareiškėjas, pateikęs prašymą NMA, gali keisti iki einamųjų metų spalio 1 d.

Atkreipiame dėmesį, jog kitais metais deklaruoto posėlio vietoje auginant tos pačios rūšies žieminius augalus praėjusiais metais posėlio plotas yra nebelaikomas EASV elementu, t. y. neatitinka žalinimo reikalavimų.

Svarbu, jog įsėlis ir posėlis negali būti naudojami ganyti ar derliui auginti. Taip pat nuo rugpjūčio 15 d. iki spalio 15 d. arba nurodytais posėlio ir įsėlio išlaikymo laikotarpiais draudžiama naudoti augalų apsaugos produktus.

Pareiškėjai, siekiantys atitikti EASV reikalavimus plotuose, kuriuose deklaruoti augalai, nurodyti II klasifikatoriaus grupėje, nuėmę derlių privalo minėtus plotus apsėti iki lapkričio 1 d. arba palikti minėtų augalų ražienas bent iki gruodžio 1 d. Ražienų paviršius gali būti lengvai kultivuotas taip, kad ražienos išliktų matomos.

Šaltinis: nma.lt,2022-09-09

Gargždiškiai mieste jautėsi lyg arimuose

Kol miestas praėjusią savaitę duso nuo mėšlo kvapo, o gyventojai svarstė, iš kur tas dvokas atsirado, atsakingos institucijos „Bangą“ informavo, kad skundų dėl kvapo gyvenamojoje aplinkoje nėra gauta. Tikėtina, kad pasisukęs vėjas atnešė organinių trąšų kvapą iš netoli Gargždų tręšiamų ūkininkų laukų.

Mieste tvyrojo dvokas

Gargždiškiai, gyvenantys Klaipėdos gatvėje, praėjusią savaitę kreipėsi į „Bangos“ redakciją skųsdamiesi, kad mieste juntamas organinių trąšų – mėšlo kvapas. „Itin stipriai dvokas jaučiamas vakarais – jautėme ir pirmadienį, ir antradienį. Šilta, langai atidaryti, nėra kur pasislėpti“, ‒ skundėsi gyventojai. Ketvirtadienį skambinę miestiečiai pranešė, kad kvapas juntamas ir miesto centre.

Gargždiškiai teiravosi, iš kur gi sklinda toks kvapas? Stebėjosi, kad mėšlo kvapas vasaros pabaigoje itin juntamas būtent mieste, anksčiau esą tokio kvapo nebūdavę. „Suprastume, jei šalia dirbamų laukų gyventume. O dabar – mieste toks kvapas“, ‒ skundėsi gargždiškiai, kai rugpjūčio pabaigoje dar kamavo ir trisdešimt laipsnių karščio.
Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio ir aplinkosaugos skyriaus vedėja Aurelija Latakienė „Bangą“ informavo, kad minėtomis dienomis vėjo kryptis buvo nuo Kvietinių k. į Gargždų miesto pusę, todėl, tikėtina, kad kvapas buvo jaučiamas ir Gargždų mieste. „Viliamės gyventojų supratingumo ūkininkų atžvilgiu ir kantrybės, kol vyksta intensyvus žemės ūkio rudeninių darbų laikotarpis“, ‒ atsakyme pažymėjo A. Latakienė.

Taisyklėse nurodyti terminai

Specialistė išaiškino, kad vadovaujantis aplinkos, žemės ūkio ministrų įsakymu „Dėl mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašo patvirtinimo“ draudžiama tręšti mėšlu ir (ar) srutomis nuo birželio 15 d. iki rugpjūčio 1 d., išskyrus pūdymus, pievas, ganyklas ir plotus, kuriuose bus auginami žiemkenčiai. Kukurūzų pasėlius draudžiama tręšti nuo liepos 10 d. iki rugpjūčio 1 d.

Taip pat draudžiama skystuoju mėšlu ir (ar) srutomis tręšti šeštadieniais, sekmadieniais, valstybinių švenčių dienomis arčiau kaip 100 m atstumu nuo gyvenamojo namo be gyventojo rašytinio sutikimo. Jis gali būti pateiktas ir elektroninėmis ryšio priemonėmis (el. paštu arba trumpąja žinute); arčiau kaip 300 m atstumu nuo urbanizuotos teritorijos ribos be seniūnijos seniūno rašytinio sutikimo, kuris gali būti pateiktas elektroninėmis ryšio priemonėmis (el. paštu arba trumpąja žinute).

Draudžiama skystąjį mėšlą ir (ar) srutas skleisti arčiau kaip 2 m iki melioracijos griovių viršutinių briaunų.
Taigi, pasak A. Latakienės, vadovaujantis minėtu įsakymu, šiuo metu ūkininkai gali tręšti laukus.

Srutos geriau nei chemija

Pastaruoju metu didžiausiu ūkininkų galvos skausmu tampa sprendimas, kaip tinkamai paruošti žemę žiemkenčiams, kai, drastiškai pakilus dujų kainai, trąšos pabrango du tris, o kai kurios ir dar daugiau kartų.
Vidmantas Buivydas, Klaipėdos rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas, „Bangai“ minėjo, kad tuo metu pasisukus ir papūtus vėjui mieste galėjo būti jaučiamas organinių trąšų kvapas. „Bet žmogui tai nėra kenksminga, tai ne cheminių junginių kvapai, kurie pasitaiko miestuose, kur yra pramonė, ‒ akcentavo ūkininkas. ‒ Aišku, žmonės yra atpratę nuo natūralių organinių kvapų.“ V. Buivydas sakė, kad jei ūkininkas turi savų gyvulių ir nereikia pirkti mėšlo, tai yra net pigesnė trąša, o produktai, tręšiami organinėmis srutomis, yra sveikesni. „Ekologiniams ūkiams ir teleidžia tręšti mėšlu. Tai ir pigesnė, ir geresnė trąša. Ir, duok Dieve, kad daugiau mėšlo būtų, būtumėme sveikesni ir laimingesni“, ‒ įsitikinęs V. Buivydas.

Pagal kompetenciją Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos vykdo kvapų valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę pagal Lietuvos higienos normas ir kvapų kontrolės gyvenamosios aplinkos ore taisyklių reikalavimus.
NVSC Klaipėdos departamentas informavo „Bangą“, kad nėra gauta Gargždų miesto gyventojų skundų dėl mėšlo kvapo jų gyvenamojoje aplinkoje.

Tai žinotina

• NVSC pažymi, kad kvapų kontrolė atliekama gavus asmens (asmenų) skundą, kuriame asmuo (asmenys) skundžiasi iš ūkinėje komercinėje veikloje naudojamų stacionariųjų taršos kvapais šaltinių skleidžiamais kvapais.
• Kvapų kontrolės gyvenamosios aplinkos ore taisyklėse nustatyta skundų dėl kvapų nagrinėjimo tvarka, nurodyta, kokie duomenys privalo būti pateikti pareiškėjų skunduose dėl kvapų: t. y. skunde turi būti nurodytas pareiškėjo vardas, pavardė, gyvenamosios vietos adresas, ūkinės veiklos, kurioje naudojami taršos šaltiniai skleidžia kvapą gyvenamosios aplinkos ore, vykdytojo pavadinimas, veiklos vykdymo adresas, išskyrus atvejus, kai šių duomenų pareiškėjas negali pateikti ir tai motyvuotai paaiškina skunde, kvapo pobūdis bei laikas, kada jaučiamas kvapas, kada jis intensyviausias ir laikas, kada pareiškėjas siūlo atlikti kvapų kontrolę.

• Pareiškėjai, kurie pageidauja, kad jų gyvenamojoje aplinkoje būtų atlikta kvapų kontrolė, skundą, atitinkantį Kvapų kontrolės gyvenamosios aplinkos ore taisyklių reikalavimus, turi pateikti NVSC Klaipėdos departamentui raštu, skundas turi būti pasirašytas.

• Teikiant skundą, gyvenamosios valdos savininkas ar naudotojas apie savo sutikimą, kad jo gyvenamojoje valdoje būtų atliekama kvapų kontrolė, turi patvirtinti raštiškai, pasirašydamas.
• NVSC informuoja, kad skundų dėl kvapų, kurie nesusiję su ūkine komercine veikla (kvapas, sklindantis iš kaimynų buto, kiemo, lauko tualeto), nenagrinėja. Tokie skundai nagrinėti pagal kompetenciją persiunčiami savivaldybei.
• NVSC puslapyje informuojama, kad galima pranešti apie šiuos ūkinės komercinės veiklos veiksnius, atsirandančius gyvenamojoje aplinkoje ir visuomeninės paskirties pastatuose ir galinčius turėti įtakos sveikatai: apie kvapą, sklindantį iš stacio­narių šaltinių; apie triukšmą, sklindantį iš stacionarių triukšmo šaltinių; apie radiotechninių objektų veiklą; apie netinkamą mik­roklimatą (temperatūrą, drėgmę, oro judėjimo greitį); apie kūną veikiančią vibraciją; apie cheminių medžiagų koncentraciją ore; apie pavojingų cheminių medžiagų koncentraciją dirvožemyje.

Šaltinis: valstietis.lt, Monika CALZONAITĖ,2022-09-09

Suvalkijos ūkininkai derliumi nesiskundžia

Dar prieš šių metų javapjūtės pradžią Suvalkijos žemdirbiai nuolat nerimastingai dirsčiojo į dangų ir laukė, kada pagaliau pasitrauks nesibaigiantys lietūs. Daug jų išties buvo sunerimę dėl būsimo derliaus. Vis dėlto atslinkę šilti orai viską sudėliojo į savo vietas. Pasibaigus javapjūtei Suvalkijos ūkininkai gali drąsiai konstatuoti, kad aruoduose grūdų yra ne mažiau nei pernai.

Pasėliai jau sudygę

Šiuo metu Suvalkijoje javapjūtė pabaigta. Jei ir likę nenukultų laukų, jie pavieniai, nedideli. Baigta ir žieminių rapsų sėja. Vasaros pabaiga ūkininkams išties buvo palanki, tad planuotus darbus jie galėjo užbaigti be jokio streso. Kalvarijos savivaldybėje ūkininkaujantis Valentinas Zubavičius prisipažino šiek tiek nerimavęs prieš javapjūtės pradžią, nes ši, lyginant su ankstesniais metais, vėlavo bent 2–3 savaites.

„Kita vertus, seniau buvo įprasta, kad pirmieji kombainai į laukus išvažiuodavo antroje liepos pusėje. Tik paskutiniais metais darbai prasidėdavo daug anksčiau. Galima sakyti, kad šiemet tiesiog grįžome prie Lietuvai labiau įprastų kūlimo terminų“, – svarstė V.Zubavičius. Šiek tiek vėlesnės javapjūtės padarinius pajuto ir Vilkaviškio rajone ūkininkaujantis Rokas Šlivinskas. Vyras pasakojo, kad paskutinius kviečius buvo priverstas kulti tada, kai jų stiebai dar buvo žali.

„Taip jau išėjo su vėlesnėmis veislėmis, nors dėl to jų kokybė nė kiek nenukentėjo. Patys grūdai buvo subrendę, jų drėgmė siekė maždaug 13–14 proc. Šiuos kviečius teko kulti, nes jų vietoje norėjome suspėti pasėti žieminius rapsus. Šių sėją baigėme per Žolinę – rugpjūčio 15 d. Šiandien pasėliai jau sudygę, atrodo gražiai“, – sakė R.Šlivinskas.

Sumažino normas

R.Šlivinskas pasakojo šiais metais iš hektaro kviečių vidutiniškai prikūlęs 6,5–7 tonas grūdų. Anot jo, būta laukų, kur derlius byrėjo dar geriau, tačiau pasitaikė ir prastesnių plotų. Nepaisant visko, ūkininkas teigė esantis patenkintas šių metų sezonu.

„Aišku, ūkininkai turi daug nerimą keliančių ženklų. Visų pirma, trąšų kainos. Manau, šiam sezonui pirksime panašų trąšų kiekį kaip ir praėjusiais metais. Skirtumas tik tas, kad šiemet mūsų ūkio valdomi laukai padidėjo beveik 100 ha. Vadinasi, trąšų normos bus mažesnės. Pavyzdžiui, azoto trąšų šiuo metu įsigijome tik maždaug pusę reikiamo kiekio. Vėliau reikės skaičiuoti, žiūrėti, ar verta jų atsargas dar labiau padidinti. Gali pasirodyti, kad už grūdus mokamos sumos turėtų viską kompensuoti, tačiau tai būtų saviapgaulė. Ko gero, šiemet į sąskaitą įplauks daugiau pinigų, tačiau ir išlaidų bus nepalyginti daugiau“, – svarstė R.Šlivinskas.

Dar vienas Vilkaviškio rajono ūkininkas Vaidas Bruožis pasakojo, kad jau šiais metais kviečių laukuose buvo sumažinęs trąšų normas. Tik rapsų plotuose vyras barstė panašiai trąšų kaip ir pernai. Nepaisant šių pokyčių, šių metų ūkininko derlius prilygo pernykščiam – iš hektaro biro maždaug 6 tonos kviečių ir 3 tonos rapsų.

„Šiemet grūdų kokybė šiek tiek prastesnė. Rugpjūtį vyravusi kaitra sutraukė grūdus, jie tapo smulkesni. Prieš tai vyravę lietūs irgi nepadėjo. Tikėjomės, kad dominuos antra klasė, tačiau daugiausia prikūlėme trečios klasės grūdų. Aišku, buvo plotų, kuriuose biro ir pirmos klasės derlius, tačiau jų ne tiek ir daug“, – kalbėjo V.Bruožis. Ūkininkas gali tvirtai pasakyti, kad ateinančiam sezonui bus priverstas dar labiau mažinti trąšų kiekį. Dabartinėmis kainomis kito pasirinkimo, pasak jo, tiesiog nėra. Panašiai mąstė ir kiti pašnekovai. V.Zubavičius teigė jau šiais metais dirvą tręšęs tik minimaliai.

„Šiemetinis mano kviečių derlius – beveik 2 tonomis mažesnis nei pernykštis, tačiau dėl to nė kiek nesuku galvos. Suskaičiavau, kad jei būčiau laukus tręšęs kaip įprastai, net ir gavęs didesnį derlių pelno turėčiau mažiau“, – teigė V.Zubavičius.

Daugiau ankštinių kultūrų

Kalbinti ūkininkai teigė svarstysiantys galimybę daryti žemės tyrimus, kurie turėtų tiksliau pasakyti, kokių medžiagų reikia dirvai. Pasak jų, tai galėtų padėti sutaupyti trąšų. Dar vienas Vilkaviškio krašto žemdirbys Marius Kavaliauskas svarstė, kad ateityje greičiausiai teks ne tik atlikti žemės tyrimus, bet ir sėti daugiau ankštinių kultūrų, kurios papildo dirvą azotu ir pagerina jos struktūrą.

„Kadangi jau šiais metais taupėme trąšas, derlius nebuvo labai įspūdingas. Vidutiniškai rapsų iš hektaro biro po tris tonas, kviečių – po penkias. Akivaizdu, kad pelno bus mažiau nei ankstesniais metais. Kita vertus, ir išlaidų buvo mažiau, tad šis sezonas gana neblogas“, – teigė M.Kavaliauskas. Kitų kalbintų ūkininkų rapsų derlius irgi buvo neįspūdingas. Visų vidurkiai panašūs – apie 3 tonas. „Galbūt ir būtų buvę geriau, bet pernai nemažai rapsų pasėlių sugraužė šliužai. Pavasarį dalį jų plotų net teko atsėti“, – pasakojo R.Šlivinskas.

Neskuba parduoti

Suvalkijos žemdirbiai kol kas neskuba parduoti prikulto derliaus. Dalis grūdus laiko namuose, dalis – įmonių sandėliuose, kuriuose grūdai saugomi pagal sudarytas sutartis. Žemdirbiai patys turi apsispręsti, kada parduoti derlių. M.Kavaliauskas svarstė, kad greičiausiai tai darys tik atėjus rudeniui. Jis prognozavo, kad kaip tik tada grūdų kainos turėtų kilti. Panašios nuomonės laikėsi ir V.Bruožis. Jis teigė nuolat stebintis biržų pokyčius ir matantis tendenciją, kad grūdų kainos ima augti tuomet, kai Europoje baigiasi javapjūtė.

Nei V.Bruožis, nei M.Kavaliauskas šįmet nebuvo sudarę išankstinių sutarčių, todėl vyrai dėl to jaučia šiokį tokį apmaudą. Kiti kalbinti ūkininkai suspėjo dalį sutarčių užfiksuoti itin didelėmis pavasarį vyravusiomis kainomis.„Pernai buvome sudarę nemažai sutarčių daug mažesnėmis kainomis, nei jos buvo per javapjūtę. Šiemet nusprendėme nerizikuoti ir laukti. Pasirodo, pralošėme. Akivaizdu, kad loterijos bilietų mums geriau nepirkti“, – juokėsi V.Bruožis.

Ir jis, ir kiti ūkininkai yra baigę žieminių rapsų sėją, po truputį ruošiasi sėti žieminius kviečius. Žemdirbiai tą žada daryti rugsėjo viduryje. „Miežius planuoju sėti rugsėjo 8–10 dienomis, o paskui pradėsiu kviečių sėją. Žinau, kad kiti ūkininkai ketina laukti dar šiek tiek ilgiau, tačiau aš taip nedarysiu. Jei tik orai leis, stengsiuosi viską pasėti šiek tiek anksčiau. Pernai dariau taip pat ir nė kiek nenusivyliau“, – sakė R.Šlivinskas.

Geriau mokės baudas

Įsisukusius į javapjūtės darbus ūkininkus maloniai nustebino atskriejusi žinia, kad, atsižvelgdama į šių metų rudeninės sėjos iššūkius, Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) metams atidėjo reikalavimą palikti ne mažesnes kaip 3 metrų pločio palaukes šalia ūkininkų laukuose esančių melioracijos griovių. Šį reikalavimą numatoma taikyti pasėlius deklaruojant 2024 metais.

„Aplink mūsų žemes – labai daug kanalų. Dėl šio reikalavimo prarastume apie 20 ha plotų. Kadangi neturime 3 metrų pločio sėjamosios, būtume buvę priversti palikti ne trijų, o keturių metrų pločio juostą“, – pasakojo M.Kavaliauskas. Reikiamos trijų metrų pločio sėjamosios neturi ir V.Bruožis, todėl vyras taip pat buvo pasiryžęs palikti dar platesnę nei reikalaujama juostą.

„Šis reikalavimas – visiškai neadekvatus! Atrodo, žiūrima, kaip ūkininkams užkrauti dar daugiau darbo. Juk reikės ne tik pasėti žolę, bet ir ją šienauti, mulčiuoti. O kur tą žolę dėti tiems, kas neturi gyvulių? Jei taip siekiama apsaugoti gamtą, tai greičiausiai nepagalvojama, kad mulčiuojant žolę žus daugiau paukščių ir kitų gyvūnėlių. Piktina ne tai, kad Vyriausybė „iš oro“ nuleidžia tam tikrus reikalavimus, bet kad pati nieko nedaro, jog išties būtų saugoma gamta, kad ūkininkams būtų lengviau. Jei valstybė sutvarkytų visus melioracijos kanalus, žemdirbiai tikrai juos prižiūrėtų ir nereikėtų prigalvoti nelogiškų reikalavimų“, – nusivylimo valdžios sprendimais neslėpė R.Šlivinskas.

Jei minėtas reikalavimas būtų šiemet įsigaliojęs, šis Vilkaviškio krašto žemdirbys taip pat būtų praradęs ne vieną dešimtį hektarų, kuriuose galėtų sėti javus arba rapsus. „Gerai, kad ministerija šį reikalavimą šiemet atšaukė, bet jeigu jį vis dėlto grąžins kitąmet, vargu ar jo laikysiuosi. Geriau jau mokėsiu baudas. Mažiau galvos skausmo“, – kategoriškas buvo R.Šlivinskas.

Šaltinis: valstietis.lt, Vytautas Kezys, 2022-09-09

Ankstesnės žemės ūkio naujienos