Žemės ūkio naujienos: 2025-01-03. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
NMA iki 2024 m. pabaigos išmokėjo net 550 mln. Eur išmokų už deklaruotus plotus
Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) iki 2024 metų pabaigos pareiškėjams ir paramos gavėjams išmokėjo didesnę nei planuota tiesioginių išmokų ir paramos pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano (SP) priemones sumą, t. y. 363 mln. Eur avansinių išmokų ir 187 mln. Eur galutinių išmokų.
NMA nuo spalio 16 d. iki lapkričio 30 d. ūkininkams išmokėjo tiesioginių išmokų už deklaruotus plotus avansus. Iš viso iki avansinių išmokų mokėjimo pabaigos 109,6 tūkst. paramos gavėjų išmokėta 363 mln. Eur paramos suma. Taigi avansinės išmokos pasiekė net 99 proc. pareiškėjų, kurių pateiktose paraiškose nebuvo nustatyta neatitikimų arba jie buvo išspręsti.
Nuo gruodžio 1 d. pareiškėjams pradėta mokėti likusi išmokų dalis. Nors Europos Sąjungos reglamentas įpareigoja valstybes nares išmokėti likusią išmokų dalį iki birželio 30 d., jau iki 2024 m. gruodžio 31 d. paramos gavėjus pasiekė net 550 mln. Eur išmokų už deklaruotus plotus, tai yra 30 mln. Eur daugiau paramos nei planuota išmokėti iki šio termino. Pervestų išmokų suma sudaro beveik 80 proc. skirtų lėšų.
Atkreipiame dėmesį, jog parama yra mokama tik pasibaigus įsipareigojimų laikotarpiui ir patikrinus pareiškėjų atitiktį keliamiems reikalavimams, už laiku ir tinkamai įvykdytus įsipareigojimus, todėl pagal tam tikras priemones ji pradedama mokėti vėliau.
Primename, jog NMA informaciniame portale prisijungę pareiškėjai gali stebėti savo pateiktų paraiškų administracinę būseną, o paspaudę 2024 m. pateiktos paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos nuorodą gali matyti planuojamus galutinių išmokų mokėjimo laikotarpius, rasti informaciją apie jau atliktus mokėjimus.
Šaltinis: nma.lrv.lt, 2025-01-03
„Agrokoncerno grūdų“ pelnas per metus krito iki 6,5 mln. eurų, dividendų nemokėjo
Ramūno Karbauskio valdomos grūdų ir rapsų prekybos įmonės „Agrokoncerno grūdai“ grynasis pelnas per praėjusius finansinius metus krito 2,2 karto iki 6,5 mln. eurų, kai 2022-2023 finansiniais metais jis siekė 14,6 mln. eurų. Bendrovė už pernai birželį pasibaigusius 2023-2024 finansinius metus dividendų mokėti neplanavo, tuo metu už 2022-2023 metus vieninteliam jos akcininkui R. Karbauskiui (100 proc. akcijų) išmokėjo 12 mln. eurų dividendų – triskart daugiau nei ankstesniais metais (4 mln. eurų).
Bendrovės pajamos per pastaruosius finansinius metus mažėjo 23 proc. iki 450 mln. eurų (585,6 mln. eurų), nurodoma Registrų centrui pateiktoje įmonės ataskaitoje.
Įmonės finansiniai metai prasideda liepos 1 dieną ir baigiasi birželio 30 dieną.
„Agrokoncerno grūdai“, valdantys 17 grūdų elevatorių, per metus plėtros nevykdė ir investavo į infrastruktūrą.
„Finansiniais metais įmonė, siekiant pagerinti darbo našumą ir efektyvumą, daugiausiai investavo į elevatoriaus plėtrą Rokiškyje, Kretingoje ir Raseiniuose. Dalis statybos darbų buvo pabaigta 2023–2024 finansiniais metais, o likusius planuojama pabaigti 2024–2025 metais“, – ataskaitoje nurodo bendrovė.
„Agrokoncerno grūdai“ pernai rugpjūtį taip pat pradėjo ilgalaikes investicijas iki 5 mln. eurų į Mauručių elevatoriaus rekonstrukciją.
Šiais finansiniais metais bendrovė planuoja toliau plėsti prekybos apimtis.
„Agrokoncerno grūdų“ pagrindiniai tiekėjai – Lietuvos ūkininkai, žemės ūkio bendrovės, kiti grūdų bei rapsų augintojai. Bendrovė didžiąją dalį produkcijos eksportuoja į Europos Sąjungos, Afrikos valstybes ir Saudo Arabiją.
„Agrokoncerno grūdams“ priklauso 25,08 proc. grūdų saugojimo ir prekybos įmonės „Jonavos grūdai“ akcijų.
„Sodros“ duomenimis, šiuo metu įmonėje dirba 212 žmonių.
Mėlynojo liežuvio liga: fiksuojamas trečias atvejis Lenkijoje
Europoje daugėja mėlynojo liežuvio ligos (MLL) atvejų. Gruodžio 23 d. Lenkijoje, netoli pajūrio, užfiksuotas trečiasis protrūkis. Šią pavojingą ligą platinantys mašalai perduoda virusą įkandimo metu, o šiltos žiemos sąlygos leidžia jiems išgyventi ir plisti net ir ne sezono metu, rašoma pranešime žiniasklaidai.
MLL pavojinga atrajotojams, tokiems kaip avys, galvijai, ožkos, lamos ir elniai. Simptomai, ypač sunkūs avims, gali būti karščiavimas, galvos ir kaklo patinimas, šlubavimas, burnos, nosies ir akių uždegimas. Nors galvijai dažnai serga lengviau, jie gali tapti viruso nešiotojais ir užkrėsti kitus gyvūnus. Ligos plitimas kelia pavojų ir Lietuvai. Užkratas gali patekti per užkrėstus gyvūnus arba mašalus, atvežamus transportu. Gyvulių laikytojams rekomenduojama užtikrinti biosaugą, laiku pašalinti mėšlą (bent kartą per savaitę), užtaisyti nuotėkius, nusausinti drėgnas vietas ir stebėti gyvūnų būklę. Pastebėjus įtartinų simptomų, būtina nedelsiant kreiptis į specialistus.
Lietuvoje vykdoma pasyvi MLL stebėsena, t.y atsiradus bet kokiam įtarimui atliekami tyrimai ligos diagnozės patvirtinimui, papildomai nuo 2025 m. Lietuvoje bus vykdoma aktyvi MLL stebėsena pasienio regionuose, kurie ribojasi su Kaliningradu, Baltarusija ir Lenkija, siekiant užtikrinti ankstyvą ligos aptikimą. Gyvulių laikytojai raginami būti budrūs ir nedelsiant pranešti apie bet kokius įtarimus dėl ligos savo ūkyje. Tik bendromis pastangomis galima užtikrinti veiksmingą prevenciją ir ligos kontrolę.
Šaltinis: delfi.lt, 2025-01-02
2024–2025 m. eksporto sezonas: kiek grūdų ir aliejinių kultūrų Ukraina planuoja parduoti
Remiantis numatomu pasiūlos ir paklausos balansu, 2024–2025 metais Ukraina planuoja eksportuoti apie 46,9 mln. tonų grūdų ir aliejinių kultūrų, agentūrai „Ukrinform“ pranešė Ukrainos agrarinės politikos ir maisto ministerija. „2024 m. gruodžio mėnesio duomenimis, remiantis numatomu grūdinių ir aliejinių kultūrų pasiūlos ir paklausos balansu, 2024–2025 prekybos metais tikimasi eksportuoti apie 40,3 mln. tonų grūdinių kultūrų (t. y. 66,7 proc. visos pasiūlos) ir 6,6 mln. tonų aliejinių kultūrų“, – teigiama pranešime.
Ukrainos grūdų eksportą sudaro 16,2 mln. tonų kviečių, 2,9 mln. tonų miežių, 20,5 mln. tonų kukurūzų ir apie 0,7 mln. tonų kitų grūdinių bei ankštinių kultūrų.
Iš aliejinių augalų Ukraina planuoja eksportuoti 3,7 mln. tonų sojų pupelių ir 2,9 mln. tonų rapsų. Tuo tarpu 99,5 proc. visos saulėgrąžų sėklų pasiūlos (iš viso 10,9 mln. tonų) planuojama perdirbti vidaus rinkoje. Saulėgrąžų aliejaus gamybos apimtys sieks apie 4,9 mln. tonų. Kaip pabrėžia ministerija, nepaisant Rusijos ginkluotos agresijos, Ukraina išlieka viena iš pirmaujančių pasaulyje žemės ūkio produktų, tokių kaip grūdai, aliejinių augalų sėklos, daržovės ir vaisiai, gamintojų ir tiekėjų.
Žemės ūkio sektorius ne tik užtikrina šalies apsirūpinimą maistu, bet ir tiekia žaliavas perdirbimo įmonėms. Ukrainos grūdų asociacijos duomenimis, 2023–2024 prekybos metais (kurie pasibaigė 2024 m. birželio 30 d.) Ukraina eksportavo 57,5 mln. tonų grūdų ir aliejinių kultūrų. 2024 m. sausio–lapkričio mėnesiais Ukrainos žemės ūkio produktų eksportas siekė 72,7 mln. tonų. Tikimasi, kad iki metų pabaigos jis sudarys apie 77 mln. tonų.
Pasinaudokite galimybe kompensuoti ūkinių gyvūnų draudimo įmokas
Sausio pradžioje ūkininkai kviečiami kreiptis dėl ūkinių gyvūnų draudimo įmokų dalies kompensavimo.Paraiškos priimamos nuo 2025 m. sausio 2 d. iki spalio 31 d. Draudimo įmokoms finansuoti parama teikiama pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano (SP) intervencinės priemonės „Pasėlių, augalų ir gyvūnų draudimas“ veiklos sritį, susijusią su ūkinių gyvūnų draudimo įmokų kompensavimu. 2025 metais draudimo įmokų kompensavimui skirta 650 000 Eur paramos lėšų.
Didžiausia kompensuotina draudimo įmokos suma pagal draudimo sutartį – 70 proc. tinkamos finansuoti draudimo įmokos sumos, o draudimo sutartis turi būti ne ilgesnė nei vieneri metai.
Pareiškėjų tinkamumas
Paramos gali kreiptis tie ūkininkai, kurie yra įregistravę ūkinius gyvūnus ir žemės ūkio valdas atitinkamuose registruose. Pareiškėjas turi:
– laikyti ūkinius gyvūnus, kurie yra įregistruoti jų vardu Ūkinių gyvūnų registre;
– savo vardu kaip valdos valdytojas būti įregistravęs žemės ūkio valdą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registre;
– apdraustus ūkinius gyvūnus draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu laikyti Lietuvos Respublikos teritorijoje;
– apdrausti minėtus gyvūnus nuo užkrečiamųjų ligų.
Kaip ir kur teikti paraiškas
Paraiškas reikėtų teikti savivaldybės, kurioje registruota žemės ūkio valda, administracijai. Pateikti galima įvairiais būdais: asmeniškai, per įgaliotą asmenį, registruotu paštu ar elektroniniu paštu. Svarbu pažymėti, kad paramos paraiška pateikiama prieš sumokant draudimo įmokas draudimo įmonei.
Pagal vieną draudimo sutartį pareiškėjas teikia vieną paramos paraišką. Teikiamų paramos paraiškų skaičius neribojamas.
Šiais metais nuo sausio 2 d. iki spalio 31 d. buvo pateiktos 68 paraiškos, kurių bendra prašoma suma – daugiau kaip 548 tūkst. eurų