Home » Žemės ūkio naujienos: 2025-01-06
Žemės ūkio naujienos

Žemės ūkio naujienos: 2025-01-06

NMA parama, zemes ukio naujienos, pieno ukis

Žemės ūkio naujienos: 2025-01-06. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.

Supaprastinti reikalavimai suteiks daugiau lankstumo ūkininkaujant

Žemės ūkio ministerija jau parengė žemės ūkio naudmenų geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų bei tiesioginių išmokų taisyklių pakeitimų projektus. „Į juos perkėlėme Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginiame plane numatytus pokyčius – supaprastinimus ūkininkams dėl melioracijos griovių apsaugos juostų, augalų kaitos reikalavimų“, – sako žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas.

Reikalavimų ir taisyklių pokyčius paskatino ūkininkų, asociacijų ir savivaldybių pasiūlymai bei žemės ūkio ir kaimo plėtros reglamentų pasikeitimai.

Trečiąjį Strateginio plano pakeitimą, kuriame numatyti minėtieji taisyklių pokyčiai, šiuo metu ministerija derina su Europos Komisija (EK). Jos sprendimas turėtų paaiškėti sausio pabaigoje – vasario pradžioje.

Žemės ūkio naudmenų geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų (GAAB) ir Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei ūkinius gyvūnus paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių (TI) projektai bus viešai skelbiami tik tada, kai EK patvirtins trečiąjį Strateginio plano pakeitimą.

Ne tokie griežti GAAB reikalavimai

Žemdirbiams privalomi devyni GAAB reikalavimai yra viena svarbiausių Strateginiame plane numatytų paramos sąlygų.

EK pritarus, numatoma sušvelninti reikalavimus dėl apsaugos juostų prie melioracijos griovių (GAAB 4 standartas). Nuo 2025 m. apsaugos juostos būtų paliekamos tik prie tų melioracijos griovių, kurie yra ne mažesni kaip 3 km ilgio arba 5 kv. km baseino ploto, arba kuriuose vandens tėkmė būna ne mažiau kaip 6 mėn. per metus. Šie pakeitimai galiotų didžiajai daliai melioracijos griovių, patenkančių į žemės ūkio naudmenas, ir pastebimai sumažintų ūkininkavimui taikomus apribojimus šalia melioracijos griovių.

Taip pat numatyta sutrumpinti minimalios žolinių augalų augmenijos ar jų liekanų išlaikymo terminą: pagal GAAB 5 ir GAAB 6 standartus šis laikotarpis bus nuo lapkričio 15 d. iki kovo 1 d. (anksčiau buvo nuo lapkričio 15 d. iki kovo 15 d.).

Patvirtinus trečiąjį Strateginio plano keitimą būtų sušvelninti reikalavimai ir augalų kaitai: pagal GAAB 7 standartą planuojama mažinti ariamosios žemės plotą, kuriame kasmet privaloma keisti pagrindinius pasėlius nuo 65 proc. iki 35 proc. Atsirastų galimybė augalų kaitos reikalavimus įgyvendinti auginant antrinius pasėlius (įsėlį, posėlį, tarpinius pasėlius per žiemą) ir ilgesnį laiką (nuo 2 iki 3 metų) auginant tas pačias kultūras toje pačioje vietoje.

Numatoma panaikinti reikalavimą skirti dalį ariamos žemės negamybiniams plotams: pagal GAAB 8 standartą nuo 2025 m. nereikėtų negamybiniams plotams privalomai skirti 4 proc. ariamos žemės. Išliktų tik saugotinų kraštovaizdžio elementų išlaikymas ir draudimas pjauti gyvatvores bei medžius paukščių veisimosi sezonu.

TI taisyklių pokyčiai

Panaikinus Veiksmingumo ir efektyvumo metodiką, planuojama, kad pareiškėjai, dalyvaujantys kompleksinėje ekologinėje sistemoje „Veiklos ariamojoje žemėje“, nebeprivalės ariamosios žemės skirti negamybinėms veikloms. Tačiau deklaruojantys daugiau kaip 100 ha ariamosios žemės ir dalyvaujantys veikloje „Sertifikuotos sėklos naudojimas“ privalės pasirinkti dar vieną iš šių veiklų: „Augalų kaita“, „Tarpiniai pasėliai“, „Neariminės tausojamosios žemdirbystės technologijos“, „Kraštovaizdžio elementų priežiūra“, „Trumpaamžių medingųjų augalų juostos“, „Daugiamečių žolių juostos“.

Pagal kompleksinės ekologinės sistemos „Veiklos ariamojoje žemėje“ veiklą „Augalų kaita“ augalų, kuriuos leidžiama auginti ne ilgiau kaip 4 metus tame pačiame lauke (jiems nuo antrųjų deklaravimo metų skiriant ne daugiau kaip 20 proc. pagal šią veiklą einamaisiais metais deklaruoto ploto), sąrašas būtų papildomas Žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų klasifikatoriaus (Klasifikatorius) kodu ŽMI.

Kompleksinės ekologinės sistemos „Veiklos ariamojoje žemėje“ veiklai „Tarpiniai pasėliai“ numatyta patikslinti tarpinių pasėlių per žiemą išlaikymo datą – vietoje nustatytos kovo 15 d. keičiant į kovo 1 d. Siekiant suvienodinimo su GAAB 6 standarto reikalavimais, į tarpinių pasėlių per žiemą sąrašą planuojama įtraukti faceliją, taip pat nustatyta papildoma galimybė sutvarkyti (voluoti, smulkinti) posėlį jo išlaikymo (8 savaičių) laikotarpiu, nesuardant dirvos dangos.

Kompleksinės ekologinės sistemos „Veiklos ariamojoje žemėje“ veikloje „Neariminės tausojamosios žemdirbystės technologijos“ numatyta patikslinti terminus (buvusi kovo 15 d. data keičiama į kovo 1 d.), iki kada privaloma taikyti žemės dirbimo be plūgo būdą bei išlaikyti dirvos dangą, siekiant suvienodinimo su GAAB 6 standarto reikalavimais. Nuo 2025 m. prisiimantiems įsipareigojimus ir taikantiems tiesioginės sėjos būdą – po sėjos per 10 darbo dienų, bet ne vėliau kaip iki einamųjų metų birželio 15 d. / lapkričio 15 d., mobiliąja programa „NMA agro“ būtų privaloma pateikti aiškiai matomų sudygusių žemės ūkio augalų nuotraukas iš skirtingų lauko vietų.

Prisiimantiems įsipareigojimus nuo 2025 metų planuojama pakeisti ir mažiausią tinkamą paramai plotą: kompleksinės ekologinės sistemos „Veiklos ariamojoje žemėje“ veiklai „Kraštovaizdžio elementų priežiūra“ ūkiams iki 50 ha (anksčiau buvo ūkiams iki 10 ha) − 0,1 ha; ūkiams, didesniems kaip 50 ha (anksčiau buvo ūkiams, didesniems kaip 10 ha) − 0,5 ha, ekologinės sistemos „Kompleksinė pievų ir šlapynių priežiūros schema“ veiklai „EB svarbos natūralių pievų, šlapynių bei rūšių buveinių tvarkymas“ ir ekologinei sistemai „Ekstensyvus šlapynių tvarkymas“ vietoje nustatyto 1 ha keičiama į 0,5 ha plotą.

TI taisyklėse būtų nustatytas ekologinių sistemų „Sodų ir uogynų tvarkymas gamtai palankiu būdu“ ir „Tausojanti vaisių, uogų ir daržovių programa (NKP)“ suderinamumas, t. y. su tais pačiais plotais būtų galima dalyvauti abiejose ekologinėse sistemose.

Tai pat ekologinės sistemos „Kompleksinė pievų ir šlapynių priežiūros schema“ (veiklos „Ekstensyvus daugiamečių pievų tvarkymas ganant gyvulius tvarkymas“, „EB svarbos natūralių pievų, šlapynių bei rūšių buveinių tvarkymas“) ir „Ekstensyvus šlapynių tvarkymas“ būtų papildomai suderinamos su ekologine sistema „Gyvūnų gerovė“, taigi atsirastų galimybė su tais pačiais ūkiniais gyvūnais dalyvauti visose šiose ekologinėse sistemose.

Iš kompleksinės ekologinės sistemos „Veiklos ariamojoje žemėje“ veiklų „Tarpiniai pasėliai“, „Kraštovaizdžio elementų priežiūra“, „Trumpaamžių medingųjų augalų juostos“, „Daugiamečių žolių juostos“, ekologinių sistemų „Kompleksinė pievų ir šlapynių priežiūros schema“, „Ekstensyvus šlapynių tvarkymas“, „Ariamosios žemės keitimas pievomis, jų išlaikymas ir priežiūra“ planuojama išbraukti nuostatas dėl duomenų pildymo apie panaudotus augalų apsaugos produktus / tręšiamuosius produktus (įskaitant mėšlą ir srutas) − šių duomenų pildymui būtų taikomi bendrieji reikalavimai. Numatyta supaprastinti ir ekologinėms sistemoms „Kompleksinė pievų ir šlapynių priežiūros schema“, „Ekstensyvus šlapynių tvarkymas“ reikalingą Atliktų ūkio darbų žurnalą – jis būtų pildomas Paraiškų priėmimo informacinės sistemoje (PPIS) / popierinėje / elektroninėje formoje.

Patikslinimų bus ir Klasifikatoriuje bei Paramos suderinamumo matricoje.

Siekiant aiškumo taisyklės papildytos: jeigu pagal konkrečią ekologinę sistemą ar veiklą pirmaisiais metais deklaruotą plotą bus siekiama padidinti daugiau kaip 10 proc. arba daugiau kaip 1 ha, tuomet padidintam plotui turėtų būti prisiimami nauji įsipareigojimai. Tai būtų taikoma veikloms „Neariminės tausojamosios žemdirbystės technologijos“, „Daugiamečių žolių juostos“, „Ariamųjų durpžemių keitimas pievomis“, „Eroduotos žemės keitimas pievomis“, EB svarbos natūralių pievų, šlapynių bei rūšių buveinių tvarkymas“, „Ekstensyvus šlapynių tvarkymas“, „Tausojanti vaisių, uogų ir daržovių programa (NKP)“, „Ariamosios žemės keitimas pievomis, jų išlaikymas ir priežiūra“.

Į žolėdžių ir kitų ūkinių gyvūnų perskaičiavimo į sutartinius gyvulius lentelę planuojama įtraukti asilus ir lamas.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2025-01-03

Ministras: gyvulininkystės sektorius Lietuvoje nekelia problemų aplinkai

Žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas teigia, kad Lietuvoje praktikuojama gyvulininkystė, skirtingai nei teigia aplinkosaugininkai, nekuria jokių problemų aplinkai. Politiko teigimu, iššūkių Lietuvoje šiandien labiau kelia gyvulių trūkumas. „Yra tokia teorija, kad atrajojantys gyvūnai išskiria metaną, o tai yra labai agresyvios šiltnamio efektą sukeliančios dujos, tačiau mes gyvulininkystės Lietuvoje tiek turime mažai, kad mums iš to jau kyla problemų“, – LRT radijui teigė I. Hofmanas.

„Turėdami mažai gyvulininkystės mažai atgal grąžiname organikos mėšlo pavidalu į dirvožemį“, – aiškina ministras.

Pasak I. Hofmano, gyvulių auginimas gali prisidėti prie aplinkosaugos tikslų. Jis pabrėžia šios veiklos naudą puoselėjant bioįvairovę ir tvarkant tam tikrus kraštovaizdžio elementus.

„Lietuvoje gyvulininkystė tikrai nekelia absoliučiai jokių problemų ir manau, kad aplinkosaugininkai su tuo sutiktų, o netgi gyvuliai turi pranašumą, pavyzdžiui, ekstensyviai tvarkant tam tikrus plotus arba ganant pievas. (…) Kur negalima nušienauti, tai yra gyvūnų grupės, kur jos galėtų tiesiogiai nuėsdamos žolę palaikyti tvarkingą kraštovaizdį“, – pažymėjo jis.

ELTA primena, kad Vyriausybė tarp prioritetų žemės ūkiui yra numačiusi ir gyvulininkystės plėtrą Lietuvoje. Taip pat bus siekiama efektyvesnio organinių trąšų ir biodujų išnaudojimo, sukuriamo auginant gyvulius.

„Parengsime ambicingą Lietuvos gyvulinkystės plėtros strategiją, ypatingą dėmesį skirsime ūkinių gyvūnų genetinės vertės didinimui, pašarų ir produkcijos kokybės, auginimo efektyvumo didinimui“, – pateikiama Vyriausybės programoje.

Šaltinis: valstietis.lt, 2025-01-02

Nerimauja dėl dar vieno „toksiško vaisto“: ar tikrai jis gali pakenkti karvių pienui?

Internete pasirodė ne vienas perspėjimas dėl palyginti neseniai patvirtinto karvių pašaro priedo. Aiškinama, neva jis esąs toksiškas ir gali sukelti tokias mirtinas ligas, kaip vėžys. Tačiau šis papildas buvo ne kartą patvirtintas kaip saugus ir yra leistas vartoti daugiau nei 60 šalių.

Neskirtas naudoti žmonėms?

Viena „Facebook“ vartotoja savo paskyroje pasidalijo nuogąstavimais dėl galvijų pašaro papildo, kurį pavadino toksišku vaistu. „Nestle“ patvirtina, kad visiškai pritaria „Bovaer“ naudojimui savo tiekimo grandinės produktuose. „Bovaer“ JAV klasifikuojamas kaip toksiškas vaistas, „neskirtas naudoti žmonėms“ dėl nevaisingumo ir vėžio rizikos. Billo Gateso partneris „Blackrock“ yra šį toksišką vaistą gaminančios bendrovės akcininkas“, – pasakojo internautė.

Patvirtintas vartojimui

Jungtinėje Karalystėje (JK) įsikūrusi pieno gamintoja „Arla“ lapkritį paskelbė apie iniciatyvą mažinti metano emisijų problemą. Metanas – šalutinis galvijų produktas, išskiriamas virškinimo metu. Dėl karvių ir kitų ūkiuose auginamų gyvūnų išmetama apie 14 proc. visų žmogaus veiklos sukurtų klimato kaitą lemiančių teršalų. Jų išmatose ir atrajojimo metu susidarantis metanas laikomas viena didžiausių problemų, kalbant apie klimato kaitą.

Pasak „Arla“ pranešimo, pirmosios tokios iniciatyvos metu bus išbandomas „Bovaer“ – pašarų priedas, kuris vidutiniškai 27 proc. sumažina karvių žarnyne išmetamo metano kiekį. „Bovaer“ yra pašarų priedo 3-nitrooksipropanolio (3-NOP) prekės ženklo pavadinimas. Europos Sąjunga dar 2022 m. leido naudoti 3-NOP kaip saugų pašarų priedą melžiamoms karvėms. „Bovaer“ yra patvirtintas naudoti 68 pasaulio rinkose, įskaitant JK, Kanadą ir JAV. JK maisto standartų agentūra (FSA) patvirtino, kad karvių, kurioms duodamas „Bovaer“ pašaras, pieną gerti yra saugu. „Bovaer“ buvo griežtai įvertintas ir patvirtintas naudoti Didžiojoje Britanijoje“, – teigė institucijos atstovas spaudai.

2021 m. Europos Komisijos užsakytame tyrime nustatyta, kad „Bovaer“ veiklioji medžiaga nepateko į karvių pieną ir kad pieno produktai nekelia pavojaus žmonių sveikatai. „Jei „Bovaer“ yra naudojamas, kaip rekomenduojama, karvė jį visiškai metabolizuoja ir jo neatsiranda nei piene, nei mėsoje, todėl vartotojas su juo nesusiduria“, – nurodoma priedo gamintojo svetainėje. Be to, B.Gatesas neturi nieko bendra su „Bovaer“, priešingai nei teigė internautai. Gamintojui „DSM-Firmenich“ priklauso bendrovė „Bovaer“, kuri neturi kitų investuotojų.

Tyrimai su žiurkėmis

Tikėtina, kad mitai, jog „Bovaer“ gali sukelti vėžį, atsispyrė nuo vieno tyrimo išvadų. Jose rašoma, kad „žiurkių patelės buvo kancerogeniškos“. Tačiau tolesnė analizė parodė, kad žiurkių, šertų didžiausia „Bovaer“ doze, susirgimų dažnis nebuvo statistiškai reikšmingas. Tyrėjai padarė išvadą, kad didžiausia papildo dozė gali sukelti gerybinius (nevėžinius) navikus. Dėl to padaryta išvada, kad nepageidaujamas poveikis nepastebėtas, jei dozė yra 50 mg kilogramui kūno svorio per dieną. Tačiau FSA galiausiai leistiną paros dozę sumažino iki 0,3 mg vienam kilogramui kūno svorio. Pasak FSA, įvertinus daugiau nei 58 galimo pavojaus tyrimus, buvo padaryta išvada, kad priedas yra saugus, net jei jo dozė yra dvigubai didesnė už rekomenduojamą.

Metano mažinimo priemonė

Pasak „Bovaer“ gamintojų „DSM-Firmenich“, priedas padeda efektyviai ir greitai sumažinti karvių padarytą poveikį aplinkai. Vos ketvirtadalis arbatinio šaukštelio vienai karvei per dieną vidutiniškai 30 proc. sumažina pieninių galvijų išmetamo metano kiekį, o mėsinių – iki 45 proc.

Pažymima, kad „Bovaer“ yra iki šiol išsamiausiai ištirtas ir moksliškai įrodytas metano problemos sprendimas. Atlikta daugiau kaip 130 bandymų ūkiuose 20 šalių ir atlikta daugiau kaip 80 recenzuotų mokslinių tyrimų. Pats papildas pradėtas kurti prieš 15 metų. „Visais atvejais įrodyta, kad jis saugus vartotojui, ūkininkui ir gyvūnui, neturi jokio poveikio pieno gamybai ir reprodukcijai“, – rašoma gamintojo svetainėje. Paaiškinama ir kaip jis veikia.

Karvės prieskrandyje mikrobai pradeda skaidyti maistą. Taip išskiriamas vandenilis ir anglies dioksidas. Fermentas sujungia šias dujas ir susidaro metanas. „Bovaer“ slopina šį fermentą, todėl susidaro mažiau metano. Vos ketvirtadalis arbatinio šaukštelio karvės pašaro per parą pradeda veikti vos per 30 minučių. Veikdamas papildas yra saugiau suskaidomas į junginius, natūraliai randamus prieskrandyje. Daugiau nei 100 šalių pripažino, kad metano kiekio mažinimas yra veiksmingiausia strategija, padedanti pasiekti tikslą apriboti pasaulinį atšilimą. 15min verdiktas: melas. Metaną mažinantis galvijų pašarų priedas „Bovaer“ yra saugus ir patvirtintas naudojimui daugelyje pasaulio šalių, įskaitant JK ir JAV.

Šaltinis: 15min.lt, 2025-01-04

Žemdirbiai turės pirmumo teisę įsigyti su jų sklypais besiribojančią žemę ūkininkavimui: pokyčiai jau netrukus

Seimas suteikė pirmumo teisę įsigyti parduodamas žemes asmeniui, kurio valdomas žemės ūkio paskirties sklypas ribojasi su šia teritorija. Už šiuos Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo pakeitimus balsavo 73, prieš – 3, susilaikė – 10 parlamentarų. Įstatymo pokyčiai įsigalios nuo kitų metų vasario 1 d. Priėmus įstatymą atstatytas iki 2024 m. sausio 1 d. galiojęs reguliavimas, suteikęs pirmumo teisę įsigyti privačią žemės ūkio paskirties žemę gretimų sklypų savininkams.

Tokio juridinio asmens arba ūkį įregistravusio fizinio asmens įplaukos iš žemės ūkio veiklos turės sudaryti daugiau kaip 50 proc. visų gautų pajamų.

Taip pat suteikiama galimybė ir kitų žemės paskirčių žemės sklypų savininkams įsigyti parduodamą žemės ūkio paskirties žemę prieš tai juos informavus apie siūlomą pardavimą. Vienas iš projekto rengėjų Kazys Starkevičius teigia, kad dabar galiojanti tvarka yra naudingiausia ne mažiems ūkininkams, o stambiems fondams, kurie masiškai supirkinėja žemę ir paskui ją nuomoja tiems patiems ūkininkams. „Yra kompanijos, nekilnojamojo turto vystytojos, kurios masiškai supirkinėjo žemes. Nors kalbame, kad norime užtikrinti mažų ūkininkų interesus, iš tikrųjų tie maži ūkininkai nevaldo tos informacijos kaip fondai, todėl žemę supirkinėjo fondai“, – kalbėjo jis.

„Atsiranda nauja ūkininkavimo šaka, kada žemė priklauso ne iš tikrųjų ją dirbantiems, bet įvairiems fondams ir jie po to pernuomoja, spekuliuoja ta žeme ūkininkams. Čia yra didžiausia problema ir mes šiuo įstatymu bent dalinai užkirsime tam kelią“, – pabrėžė konservatorius. Tuo tarpu Simonas Gentvilas tikina, šis įstatymas labiausiai apsunkins naujų ūkininkų įėjimą į rinką, o stambieji ūkininkai iš naujosios sistemos tik pasipelnys.

„Šitas įstatymas užrakins vėl žemės rinką didžiausių ūkininkų ir didžiausių bendrovių ribose. Tai yra žemės užrakinimas, ir kai kiti sako konsolidacija – mes jau turime didžiausias žemės ūkio bendroves Europoje – 40–50 tūkst. hektarų nuosavybės teise, plius dar nuomos teise“, – aiškino jis. „Naujas ūkininkas, norėdamas įsisteigti viename ar kitame rajone, jis net negaus skelbimo. (…) Šituo sprendimu jūs pasitarnausite esamų didžiausių Europoje ūkių stambėjimų ir į rinką nebegalės įeiti normalus jaunas ūkininkas“, – pažymėjo parlamentaras.

Projekto rengėjai aiškina, kad analogiška sistema šiuo metu galioja įsigyjant privačią miškų ūkio paskirties žemę. „Ši puikiai praktikoje veikianti nuostata atitinka greta parduodamų miško ūkio paskirties žemės sklypų besiribojančių su parduodamu miškų ūkio paskirties žemės sklypu savininkų teisėtus lūkesčius ir sudaro galimybes išvengti miško žemės fragmentavimo“, – nurodoma aiškinamajame rašte.

Šaltinis: Dominykas Datkūnas, lrytas.lt, 2024-12-19

Tinkamas herbicidas sojų priežiūrai

Europos kombinuotųjų pašarų gamintojai baiminasi, kad jau ateinančiais metais ES gali pristigti sojų miltų – deficitas gali siekti 10 proc., gali trūkti apie 30 mln. t sojų miltų. Šį trūkumą galėtų kompensuoti ES šalių, tarp jų – ir Lietuvos, ūkininkai, išplėsdami sojų auginimo plotus. Klimatas keičiasi, selekcininkai išveda vis tobulesnes naujas veisles, o ūkininkai bei mokslininkai nuolat atlieka eksperimentus savo dirvožemiuose ar bandymų laukeliuose.

Soja – puikus pasirinkimas. Šis augalas yra vertingas priešsėlis, praturtinantis sėjomainą, dirvožemyje sukaupiantis du kartus daugiau azoto (60–200 kg/ha) nei žirniai.

Nuo 2024 metų soja įtraukta į baltyminių augalų sąrašą ir tampa tinkama susietajai paramai gauti. Baltyminiai augalai yra svarbi pašarų gamybos sektoriaus tiekimo grandinės dalis, o soja pašarų gamyboje – vienas iš pagrindinių baltyminių augalų.

Baltyminių augalų bei jų mišinių augintojams numatytas išmokos dydis yra apie 55 Eur/ha, o šiai paramai bus skirta 2,255 proc. visų tiesioginėms išmokoms skirtų finansinių asignavimų.

Valstybinė augalininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (VATŽŪM), atsižvelgdama į didėjantį susidomėjimą ir augantį poreikį, išnagrinėjo ūkininkų ir gamintojų prašymus, išplėtė kontaktinio tipo herbicido „Corum“ naudojimą ir sojos kultūros auginimui. Herbicido naudojimas išplėstas dviskiltėms piktžolėms naikinti sojų pasėliuose pagal Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 51 straipsnį, kai sojos yra nuo dviejų tikrųjų lapelių tarpsnio iki matomas penktasis šoninis ūglis. Anksčiau herbicidas „Corum“ jau buvo registruotas profesionaliajai žirnių, pupų ir pupelių priežiūrai.

Pasak ekspertų, Lietuvoje dar prieškariu buvo auginamos 4 lietuviškų veislių sojos, duodavusios iki 2 t/ha derlių, tačiau vėliau ši kultūra nepelnytai buvo pamiršta.

Kaip rodo žemės ūkio naudmenų deklaravimo statistika, deklaruojamų sojos pasėlių plotų skaičius kol kas išlieka stabiliai nedidelis – 2015 m. deklaruota 2 625,28 ha., 2016 m. – 1 835,99 ha., o 2017 m. – 2 716,97 ha.

Laukuose Lietuvos ūkininkai jau bando 12 mūsų platumoms pritaikytų sojos kultūros rūšių iš Lenkijos, Čekijos, Austrijos ir Kanados. Renka 3,4 t/ha derlių. Ir sunkiame, raudono molio, ir mažiau derlinguose dirvožemiuose derančio augalo kol kas kenkėjai nepuola.

ES direktyvos skatina valstybes nares remti baltyminių augalų auginimą. Lenkijoje – artimiausioje kaimynėje, pradėta įgyvendinti skatinimo programa, iš kurios sojų augintojai gauna finansinę paramą. Kaimyninėje Lenkijoje pernai ūkininkai soją augino 40 tūkst. ha, šiemet – 80 tūkst. ha, o tikslas – auginti soją 1,5 mln. ha ir visiškai apsirūpinti šia baltymine medžiaga be GMO.

Šaltinis: valstietis.lt, 2024-12-30

Ankstesnės žemės ūkio naujienos