Žemės ūkio naujienos: 2025-01-07. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Ūkininkai ir toliau siekia modernizuoti ūkius
Praėjusių metų gruodžio 23 d. baigėsi paraiškų dėl paramos pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano (SP) intervencinę priemonę „Investicijos į žemės ūkio valdas“ teikimo laikotarpis. Paraiškų priėmimo laikotarpiu – nuo 2024 m. lapkričio 25 d. iki gruodžio 23 d. – buvo pateiktos 546 paraiškos, kuriose bendra prašoma paramos suma siekė daugiau kaip 36 mln. Eur.
Tuo tarpu šiam paraiškų teikimo etapui skirta daugiau kaip 40 mln. Eur paramos lėšų. Taigi lėšų pakanka visoms pateiktoms paraiškoms finansuoti. Šiuo metu vertinama paraiškų atitiktis atrankos kriterijams.
Pareiškėjai galėjo pasirinkti paramos formą ir kreiptis dėl investicinės paramos (negrąžintinos dotacijos), investicinės paramos (negrąžintinos dotacijos) ir lengvatinės paskolos investicijoms ir (arba) apyvartiniam kapitalui. Dėl lengvatinės paskolos investicijoms ir (arba) apyvartiniam kapitalui buvo galima kreiptis pagal tęstinį kvietimą.
Primintina, jog visi paraiškas dėl dotacijos pateikę pareiškėjai privalo surinkti mažiausiai 25 projektų atrankos balus. Jeigu projektų atrankos vertinimo metu nustatoma, kad projektas nesurinko 25 balų skaičiaus, paramos paraiška atmetama. Atrankos kriterijai, taikomi atskirų žemės ūkio sektorių paraiškoms, išvardyti priemonės įgyvendinimo taisyklių XII skyriuje.
Šaltinis: nma.lrv.lt, 2025-01-06
Jau priimami Europos inovacijų partnerystės veiklos planai
Nuo 2025 m. sausio 6 d. iki vasario 14 d. Europos inovacijų partnerystės (EIP) veiklos grupės kviečiamos teikti EIP projektų įgyvendinimo planus pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano (SP) intervencinę priemonę „Europos inovacijų partnerystė žemės ūkio našumo ir tvarumo srityje“. Įvertinus ir patvirtinus įgyvendinimo planus, EIP veiklos grupės galės kreiptis dėl paramos juos įgyvendinti – paramos paraiškas numatyta priimti gegužės 5 d. – birželio 20 d.
Įgyvendinimo planai priimami NMA
EIP projektų įgyvendinimo planai turi būti teikiami Nacionalinei mokėjimo agentūrai (NMA). Planai ir papildomi dokumentai, nurodyti priemonės įgyvendinimo taisyklėse, turi būti teikiami juos siunčiant el. paštu paraiskos@nma.lt. Juos, pasirašytus kvalifikuotu elektroniniu parašu, skenuotus (PDF formatu) reikia pateikti ne vėliau kaip iki kvietimo teikti įgyvendinimo planus paskutinės dienos, t. y. vasario 14 d. 24 valandos.
Remiama veikla
Pagal SP priemonę „Europos inovacijų partnerystė žemės ūkio našumo ir tvarumo srityje“ remiama veikla apima aktyvų bendradarbiavimą tarp žemės ūkio, maisto ūkio ir miškų ūkio sektoriaus subjektų, mokslo ir (arba) studijų institucijos atstovų, konsultantų ir kitų suinteresuotų kaimo plėtros sektoriaus dalyvių:
* rengiant ir gyvendinant EIP projekto įgyvendinimo planus;
* rengiant ir gyvendinant EIP projektus.
Šios veiklos turi būti orientuotos į:
* naujų produktų, procesų ir technologijų, gamybos ir (arba) paslaugų teikimo metodų sukūrimą arba reikšmingą jų patobulinimą;
* naujų arba patobulintų procesų ir technologijų, gamybos ir (arba) paslaugų teikimo metodų įdiegimą (naudojimą) EIP veiklos grupės nario žemės, maisto ar miško ūkyje bei gautų projektų rezultatų sklaidą ir viešinimą.
Kas gali teikti paraiškas
Teikti projektų įgyvendinimo planus kviečiamos EIP veiklos grupės, kurias sudaro bent 2 skirtingų tipų subjektai, iš kurių vienas yra žemės ūkio ar maisto ūkio, ar miškų ūkio veikla užsiimantis subjektas bei konsultantas arba mokslo ir (arba) studijų institucijos.
Žinotina, jog EIP veiklos grupės narių skaičius nėra apribotas, bet svarbu, kad jos sudėtyje būtų žemės ūkio ar maisto ūkio, ar miškų ūkio veikla užsiimantis subjektas ir konsultantas arba mokslo ir (arba) studijų atstovas, o tas pats asmuo negali atstovauti kelioms tos pačios EIP veiklos grupės narėms. EIP veiklos grupės nariai savo bendradarbiavimą turi būti įtvirtinę jungtine veiklos sutartimi.
Paramos dydis ir skyrimas
Parama skiriama tik naujai susikūrusioms EIP veiklos grupėms arba jau esamoms, jei planuojama įgyvendinti naują EIP projektą, susijusį su naujos problemos sprendimu.
EIP veiklos grupės gali teikti EIP projektų įgyvendinimo planus pagal EIP projektines idėjas, kurios skelbiamos adresu EIP projektinių idėjų sąrašas.
Patvirtinus EIP projekto įgyvendinimo planą, kuris rengiamas pagal NMA paskelbtame kvietime teikti EIP projektų įgyvendinimo planus nurodytas EIP projektines idėjas, EIP veiklos grupei bus galima kreiptis dėl 200 000 Eur paramos EIP projektui įgyvendinti (paraiškos bus priimamos nuo 2025 m. gegužės 5 d. – birželio 20 d.).
Šaltinis: nma.lrv.lt, 2024-01-06
Galvijai ir klimato kaita: ar karvės tikrai neprisideda prie šios problemos?
Internete platinamas vaizdo įrašas, kuriame klaidingai teigiama, esą karvės visiškai neprisideda prie klimato kaitos. Žolės ėdimas ir atrajojimas esąs natūralus procesas, todėl jų esą nereikia kaltinti dėl vidutinės temperatūros kilimo. Tai nėra tiesa. Nors galvijai ir nėra vieninteliai ar didžiausi klimato kaitos lėmėjai, jų auginimas pienui ir mėsai klimato kaitai tikrai turi įtakos.
Natūralus procesas?
Socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbtame vaizdo įraše matyti besiganančios karvės. Šį vaizdą dengia tekstas, kuriame pasakojama, kad karvės iš tiesų neprisideda prie klimato kaitos. „Įsivaizduojat yra manančių, jog šios gražuolės, darydamos tai, ką jų protėviai darė tūkstančius metų, prisideda ar net kelia klimato kaitą?! Taip jos ėda žolę, ko pasekoje išskiria metaną, tačiau tas metanas jų pilvukuose nepasigamina iš nieko.
Metane esanti anglis ateina iš augalų. Kaip ta anglis atsidūrė augaluose?
Augalai naudodami saulės energiją, naudodami CO2 (esantį atmosferoje) ir vandenį gamina paprastuosius cukrus, kurių jiems reikia pačių augimui. Kurių dalį per šaknis atiduoda dirvožemio mikroorganizmams ir, žinoma, karvėms. Tai šių trijų komponentų draugystė: žolėdžių, augalų ir dirvožemio mikroorganizmų yra natūralus anglies ciklas, kuris sukasi jau tūkstančius metų. Tai jeigu jūs ieškot klimato kaitos kaltininkų, tai ieškot tikrai ne čia! (kalba netaisyta – red. past.)“ – teigiama įraše.
Kaip išskiriamas metanas?
Karvės ir kiti galvijai nėra vieninteliai gyvuliai, išskiriantys metaną, nors būtent jie sulaukia nemažai dėmesio, kai kalbama apie klimato kaitą.
Galvijai yra atrajotojai. Šiai grupei priskiriama dar maždaug 200 kitų gyvūnų rūšių, tokių kaip avys, ožkos, buivolai, elniai, briedžiai, žirafos, kupranugariai ir t.t. Atrajotojams būdinga specifinė virškinimo sistema, kuri jiems padeda suskaidyti ir suvirškinti tokį maistą, kurio kiti gyvūnai suvirškinti negali.
Jų skrandis turi ne vieną, o keturis skyrius, kuriuose vyksta virškinimas. Viename jų – prieskrandyje – galima laikyti iš dalies suvirškintą maistą ir leisti jam fermentuotis. Vėliau jie maistą atryja ir užbaigia virškinimo procesą. Žolei ir kitai augmenijai rūgstant prieskrandyje, susidaro metanas ir daugybė kitų šalutinių produktų. Nedidelė dalis metano susidaro ir karvės storojoje žarnoje, iš kurios jis pasišalina. Dėl to nuolat galima išgirsti ar perskaityti tvirtinimų, kad būtent karvių riaugėjimas ir bezdėjimas sukelia klimato kaitą.
Galima alternatyva – jūros dumbliai
Maždaug trečdalis dėl žmogaus kaltės išmetamo metano susidaro dėl gyvulių, daugiausiai dėl mėsai ir pienui auginamų galvijų. Metanas šiuo atveju susidaro virškinimo proceso metu, kuomet įsisavinami augalai.
Dėl karvių ir kitų ūkinių gyvūnų išmetama apie 14 proc. visų žmogaus veiklos sukurtų klimato kaitą lemiančių teršalų. Jų išmatose ir raugėjimo metu susidarantis metanas laikomas viena didžiausių problemų, kalbant apie klimato kaitą.
Nors metanas atmosferoje suyra greičiau nei anglies dioksidas, jis prie šiltnamio efekto prisideda stipriau. Pasak Jungtinių Tautų (JT), metano kiekio mažinimas yra vienas geriausių būdų sulėtinti pasaulinę klimato kaitą. Vienas iš būdų mažinti išmetamo metano kiekį yra alternatyvūs pašarai galvijams, maisto nuostolių ir atliekų mažinimas, mažesnis mėsos ir pieno produktų vartojimas. Vienas daugiausiai dėmesio sulaukusių alternatyvių pašarų yra jūros dumbliai. Mokslininkai, penkis mėnesius į pašarus dėję nedidelį kiekį jūros dumblių, nustatė, kad galvijai į atmosferą išmetė 82 proc. mažiau metano.
Išmetimą galima sumažinti perpus
2021 m. Klimato ir švaraus oro koalicijos (CCAC) bei JT Aplinkos programos atliktame pasauliniame metano vertinime nurodoma, kad žmogaus veiklos sukeltą metano išmetimą šį dešimtmetį galima sumažinti iki 45 proc.
Tai leistų iki 2045 m. išvengti beveik 0,3 laipsnių visuotinio atšilimo ir atitiktų Paryžiaus klimato susitarime numatytą tikslą apriboti pasaulinės temperatūros kilimą. Kadangi metanas yra pagrindinė smogo, stipriai veikiančio klimatą, sudedamoji dalis, sumažinus jo kiekį 45 proc. būtų išvengta 260 tūkst. ankstyvų mirčių, 775 tūkst. su astma susijusių apsilankymų ligoninėse, 73 mlrd. darbo valandų, prarastų dėl didelio karščio, ir 25 mln. tonų derliaus nuostolių per metus. Priešingai nei anglies dioksidas, kuris atmosferoje išlieka šimtus metų, metanas skaidytis pradeda gana greitai ir didžioji jo dalis išnyksta jau po dešimtmečio. Tai reiškia, kad, sumažinus jo išmetimą dabar, artimiausiu metu galima sparčiai sumažinti temperatūros kilimo tempą. Daugiausia metano dėl žmogaus veiklos išmetama trijose srityse: iškastinio kuro, atliekų ir žemės ūkio.
Iškastinio kuro sektoriuje 23 proc. išmetamų teršalų sudaro naftos ir dujų gavyba, perdirbimas ir paskirstymas, 12 proc. – anglies kasyba. Atliekų sektoriuje sąvartynai ir nuotekos sudaro apie 20 proc. išmetamų teršalų. Žemės ūkio sektoriuje dėl gyvulių mėšlo ir žarnyno fermentacijos išmetamų teršalų kiekis sudaro apie 32 proc., o dėl ryžių auginimo – 8 proc. išmetamų teršalų. Iškastinio kuro – anglies, naftos, dujų – deginimas vis dar labiausiai prisideda prie klimato kaitos.
Jis sudaro daugiau kaip 75 proc. viso pasaulyje išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio ir beveik 90 proc. viso išmetamo anglies dioksido kiekio. 15min verdiktas: trūksta konteksto. Vaizdo įraše klaidingai teigiama, esą karvės neprisideda prie klimato kaitos, mat žolės ėdimas ir atrajojimas esąs natūralus procesas. Tai nėra tiesa. Nors galvijai ir nėra vieninteliai ar didžiausi klimato kaitos lėmėjai, jie šiam procesui tikrai turi įtakos.
Insekticido MAVRIK partija neatitinka kokybės reikalavimų
Valstybinė augalininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (VATŽŪM), vykdydama augalų apsaugos produktų tiekimo rinkai kontrolę, iš įmonės Šiauliuose paėmė insekticido Mavrik 5 L (partijos Nr. 23031009420821) ėminius. Gavus Austrijos akredituotos laboratorijos išvadas, nustatyta, kad produktas neatitinka LR registruoto augalų apsaugos produkto Mavrik kokybinių savybių.
Mavrik – tai profesionaliajam naudojimui skirtas augalų apsaugos produktas. Šis kontaktinio veikimo insekticidas skirtas naikinti graužiančius ir čiulpiančius kenkėjus žieminių ir vasarinių javų, žieminių ir vasarinių rapsų pasėliuose, rapsukuose, žirniuose, pupose, bulvėse, morkose, obelyse ir kriaušėse, cukriniuose runkeliuose, burokėliuose ir pašariniuose runkeliuose, žiediniuose, gūžiniuose ir briuseliniuose kopūstuose, brokoliuose, linuose, dekoratyviniuose augaluose ir netgi eglučių sodinukuose.
Nustatyta, kad šis produktas yra nehomogeniškas, nors produktai, kurių forma yra aliejinė vandens emulsija, turi lengvai susimaišyti. Naudojant tokį produktą, jis pasiskirsto netolygiai, naikinat kenkėjus gali būti neveiksmingas.
VATŽŪM informuoja, kad Mavrik 5 L (partijos Nr. 23031009420821) tiekimas rinkai sustabdytas. Nurodoma šio produkto nenaudoti, o apie turimus likučius informuoti tiekėją, iš kurio produktas buvo įsigytas, bei produktą grąžinti.
Parengta pagal VATŽŪM
Šaltinis: valstietis.lt, 2024-12-23
Aktuali informacija NMA skolininkams
Informuojame, kad Nacionalinė mokėjimo agentūra (toliau – NMA) jungiasi prie Valstybės iždo konsoliduoto sąskaitų valdymo sistemos (VIKSVA) ir nuo šių metų sausio 1 dienos vykdo paramos ir kitų lėšų mokėjimus bei susigrąžinimus per VIKSVA, todėl keičiasi sąskaitų numeriai. Nuo šiol įsiskolinimus pareiškėjai turi grąžinti pavedimais į žemiau nurodytas sąskaitas.
* Įsiskolinimus, susidariusius pagal tiesiogines išmokas ir kaimo plėtros priemones žemės ūkiui bei nacionalinės paramos ir valstybės pagalbos priemones – į sąskaitą Nr. LT304040063610002527 (vietoj buvusios LT207300010084024685);
* Įsiskolinimus, susidariusius pagal Europos Sąjungos paramos žuvininkystei priemones – į sąskaitą Nr. LT734040063610002529 (vietoj buvusios LT287300010129237890).
Atkreipiame dėmesį, kad visiems įsipareigojimų NMA turintiems pareiškėjams ši informacija pateikta asmeniškai informaciniame portale adresu: https://portal.nma.lt.
