Home » Žemės ūkio naujienos: 2025-01-08
Žemės ūkio naujienos

Žemės ūkio naujienos: 2025-01-08

NMA parama, žemės ūkio naujienos, pieno ukis

Žemės ūkio naujienos: 2025-01-08. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.

Lietuva išlaiko laisvos šalies statusą nuo kelių virusinių gyvūnų ligų

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) gavo oficialų patvirtinimą iš Pasaulio gyvūnų sveikatos organizacijos (ang. WOAH), kad Lietuva ir toliau išlaiko laisvos šalies nuo snukio ir nagų ligos, smulkiųjų atrajotojų maro bei afrikinės arklių ligos statusą. Taip pat ši pasaulinė organizacija Lietuvą pripažino kaip nereikšmingos rizikos šalį galvijų spongiforminės encefalopatijos atžvilgiu.

Toks patvirtintas laisvos šalies statusas yra labai svarbus Lietuvos eksportuotojams ir importuotojams, arklius tarptautinėms varžyboms ar parodoms ruošiantiems veisėjams bei arklininkystės atstovams, nes šių virusinių užkrečiamųjų ligų rizika išlieka labai maža.

„Neapimtos gyvūnų snukio ir nagų ligos bei smulkiųjų atrajotojų maro, taip pat ir afrikinės arklių ligos statusas yra garantas, kad mūsų šalies eksportuotojams ar dalyvavimui arklių varžybose nebus taikomi apribojimai ir neprireiks papildomų tyrimų“, – sako Lietuvos Respublikos vyriausiasis veterinaras Vaidotas Kiudulas. Kartu jis pabrėžia, kad kasmet dedama nemažai pastangų tokiam rezultatui išlaikyti – tam yra įgyvendinami, periodiškai nuolat peržiūrimi ir atnaujinami kovos su gyvūnų užkrečiamosiomis ligomis planai, vykdoma šių ligų stebėsena ir prevencija.

Laisvos šalies statusui pasitvirtinti VMVT kasmet WOAH pateikia ligų stebėsenos, gyvūnų ir gyvūninių produktų importo duomenis bei informuoja apie nacionaliniuose teisės aktuose priimtus pakeitimus.

Kam pavojingos šios ligos?

Snukio ir nagų liga yra labai užkrečiama, tačiau dažniausiai nemirtina virusinė naminių ir laukinių porakanopių gyvūnų liga. Ja serga dykaraginių (Bovidae) šeimos gyvūnai, tokie kaip galvijai, zebu, buivolai, jakai, taip pat avys, ožkos, kiaulės, visi laukiniai atrajotojai ir kiaulinių (Suidae) šeimos gyvūnai. Kupranugariniai (Camelidae) šeimos gyvūnai – tai kupranugariai, lamos ar vikunos yra mažiau imlūs. Žiurkės, pelės, jūrų kiaulytės ir šarvuočiai gali būti užkrėsti eksperimentiškai. Žmonėms ji nepavojinga, tačiau ekonomikai atneša didžiulius nuostolius. Suaugę gyvūnai gaišta retai, prieauglis gaišta dėl širdies raumens uždegimo.

Afrikinė arklių liga dažniausiai plinta tarp arklių, mulų, asilų, zebrų. Drambliai, kupranugariai ir šunys irgi gali būti užsikrėtę, tačiau jiems dažniausiai nepasireiškia klinikiniai požymiai. Ligą sukelia afrikinės arklių ligos virusas, priklausantis Reoviridae šeimai ir Orbivirus šeimai. Arkliams ši liga dažniausiai baigiasi mirtimi, bet kitiems arklinių rūšių gyvūnams ir mišrūnams gali pasireikšti tik lengvi klinikiniai požymiai.

Smulkiųjų atrajotojų maras daugiausia plinta tarp avių, ožkų ir kitų smulkiųjų laukinių ir naminių atrajotojų. Ligos sukėlėjas morbilivirusas priklauso Paramyxoviridae šeimai. Virusas artimas galvijų maro, vėjaraupių ir šunų maro virusui.

Galvijų spongiforminė encefalopatija – lėtinė galvijų liga, kuriai būdingi degeneraciniai pakitimai nerviniame audinyje. Netipinės formos ši liga dažniausiai nustatoma vyresniems galvijams.

Apie šių ligų įtarimus ar jų pasireiškimą privaloma pranešti VMVT užpildžius anketą arba paskambinus telefonais: 1879 ar +370 5 242 0108 (tinka skambinant ir iš užsienio).

Šaltinis: vmvt.lrv.lt, 2025-01-07

KPP projektų įgyvendinimo terminas išimtiniais atvejais gali būti pratęstas

Informuojame, kad žemės ūkio ministro įsakymu pakeistos Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) administravimo taisyklės (Administravimo taisyklės), jose numatant galimybę paramos gavėjams, įgyvendinantiems investicinius projektus pagal KPP priemones, išimtiniais atvejais šių projektų įvykdymo terminą pratęsti iki 2025 m. rugsėjo 30 d.

Svarbu pažymėti, kad projektai turi būti įgyvendinti ir mokėjimo prašymai teikiami pagal paramos sutartyje (sprendime) numatytus terminus, o 2025 m. rugsėjo 30 d. (anksčiau buvo numatyta 2025 birželio 30 d.) yra paskutinė diena, kuomet NMA priims projektų, įgyvendinamų pagal šios programos priemones, mokėjimo prašymus. Žinotina, jog 2025 m. gruodžio 31 d. KPP programos laikotarpis privalo būti visiškai užbaigtas – iki šios datos Lietuva yra įsipareigojusi ne tik įvertinti pateiktus mokėjimo prašymus, bet ir išmokėti projektų vykdytojams visą KPP paramą.

Pasibaigus 24 mėnesių projekto įgyvendinimo laikotarpiui, bet esant būtinybei jį pratęsti, pakeitus Administravimo taisykles, dėl išimtinių aplinkybių, nurodytų Sankcijų už teisės aktų nuostatų pažeidimus įgyvendinant Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones taikymo metodikoje (Sankcijų metodika), jis gali būti pratęstas, tačiau ne ilgesniam kaip 12 mėnesių laikotarpiui, o paskutinė projekto įgyvendinimo data turi būti ne vėlesnė kaip 2025 m. rugsėjo 30 d.

Atkreiptinas dėmesys, kad kiekvienas prašymas nukelti mokėjimo prašymo terminą bus nagrinėjamas individualiai – bus atidžiai įvertinamos prašymo nukelti terminą priežastys, t. y., ar jas buvo įmanoma numatyti teikiant paraišką, taip pat bus kreipiamas dėmesys į tai, ar per likusį laiką įmanoma įgyvendinti projektą, atsižvelgiama, kiek laiko projektas jau yra įgyvendinamas ir kokia pažanga yra padaryta.

NMA ragina projektų vykdytojus atsakingai suplanuoti darbus, įgyvendinti projektus ir, esant galimybei, teikti mokėjimo prašymus anksčiau nei nustatytas mokėjimo prašymo pateikimo terminas, t. y. nelaukiant paskutinės mokėjimo prašymo pateikimo dienos. Tuo tarpu pavėluotai teikiami mokėjimo prašymai priimami 60 darbo dienų po paramos sutartyje ar įgyvendinimo taisyklėse nustatyto pateikimo termino pabaigos. Mokėjimo prašymą pateikus pavėluotai, taikomos sankcijos – detali sankcijų apskaičiavimo ir taikymo tvarka nustatyta Sankcijų metodikoje. Ši nuostata netaikoma, jei bus nustatytas mokėjimo prašymo pateikimo terminas – 2025 m. rugsėjo 30 d.

Primename, kad kartu su mokėjimo prašymu paramos gavėjas privalo pateikti galutinę projekto įgyvendinimo ataskaitą, taip pat kitus atitinkamos priemonės įgyvendinimo taisyklėse bei paramos paraiškoje nurodytus dokumentus.

Mokėjimo prašymai NMA pateikiami užpildžius elektroninę formą Žemės ūkio ministerijos informacinės sistemos internetiniame portale adresu https://zumis.lt.

2025 m. rugsėjo 30 d. mokėjimo prašymų pateikimo terminas aktualus projektų vykdytojams, įgyvendinantiems projektus pagal visas KPP priemones, išskyrus „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“ ir „Parama smulkiesiems ūkiams“ – pagal šias priemones paskutinė mokėjimo prašymo pateikimo data, kuria užbaigiamas KPP programos laikotarpis, yra 2025 m. vasario 28 d. Daugiau informacijos apie šiems paramos gavėjams aktualų mokėjimo prašymų pateikimo terminą – šiame straipsnyje.

Siekdama, kad NMA informacija pasiektų kuo daugiau NMA klientų, NMA parengė šio straipsnio radijo įrašą – jį rasite čia: NMA radijas – mokėjimo prašymų teikimas (aktualu įgyvendinantiems KPP priemones).

Šaltinis: nma.lrv.lt, 2025-01-07

Dėl lengvatinės paskolos kreipėsi 89 pareiškėjai, siekiantys investuoti į žemės ūkio valdas

Nuo 2024 m. birželio 3 d. iki gruodžio 31 d. Nacionalinei mokėjimo agentūrai (NMA) buvo galima teikti paraiškas pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano priemonę „Investicijos į žemės ūkio valdas“. Šiuo, tęstiniu paraiškų teikimo etapu, buvo priimamos paraiškos tik lengvatinėms paskoloms gauti. Per numatytą paraiškų teikimo laikotarpį pateiktos 89 paraiškos.

Paraiškų teikimo etapui skirta paramos suma beveik 26 mln. Eur, tuo tarpu pateiktose paraiškose prašoma bendra suma kiek daugiau nei 12,2 mln. Eur. Primintina, kad lengvatinei paskolai gauti pateiktų paramos paraiškų atrankos vertinimas neatliekamas. Lengvatinės paskolos bus suteikiamos pareiškėjams, atitinkantiems tinkamumo gauti paramą sąlygas ir reikalavimus.

Šaltinis: nma.lrv.lt, 2025-01-07

Savitarpio pagalbos fondai: poreikis – didelis, patirties – dar nėra

Sausros, liūtys, kruša, vėtros – įvairios gamtos stichijos nuniokoja javų pasėlius, pievas pašarams ruošti, nušaldo sodų žiedus, supūdo uogas ar daržoves. Žemės ūkis yra ypač rizikinga veiklos sritis, nes jam įtaką daro ir gamtos svyravimai, ir žaliavų supirkimo kainos, kurių daugumą diktuoja biržos ir rinka. Ūkininkai karčiai juokauja, kad algą jie gauna kartą per ketverius metus – tada, kai būna ir geras derlius, ir palankios jo supirkimo kainos. Kiti iš to ketverto metai būna nuostolingi arba vos ne vos padeda išlikti.

Žemdirbiai įprato nuo tam tikrų rizikų drausti ir pasėlius, ir gyvulius. Vis dėlto yra tam tikrų sričių, kurių draudikai nedraudžia. Štai todėl jau ne vienerius metus bandoma sukurti sąlygas savitarpio pagalbos fondams įkurti, kurie padėtų pieno ūkiams, javų augintojams, galbūt ir uogų, vaisių, daržovių augintojams įveikti negandų primestus iššūkius.

Pradės rinkti paraiškas

Pasak Žemės ūkio ministerijos Strateginio planavimo departamento Strateginio planavimo skyriaus patarėjos Rimantės Juodenienės, klimato kaita, prekybos globalizacija, įvairūs geopolitiniai veiksniai – visa tai jaukia žemės ūkio rinkos dalyvių pajamas. Smarkiai joms sumažėjus kyla didelė grėsmė ūkių ekonominiam gyvybingumui bei išlikimui. „Tačiau kol kas nėra labai populiaru ieškoti būdų apsaugoti gaunamas pajamas, o ypač gaminat žemės ūkio produkciją, nors jai turi įtakos daugelis globalinių veiksnių – kuro kainos, trąšų kainos, gaminamos produkcijos kainos pasaulinėje rinkoje, pirkėjų mokumas ir kiti. Rizika yra neatsiejama žemės ūkio verslo dalis, todėl rizikos valdymas bei priemonių rizikai valdyti sukūrimas tampa labai svarbiu žemės ūkio politikos tikslu.

Išeitis siekiant išvengti didelių finansinių nuostolių įvykus nenumatytoms situacijoms – burtis į žemės ūkio rizikos valdymo fondus (RVF)“, – sakė R.Juodenienė. Netrukus, nuo kitų metų sausio 2-osios, bus paskelbtas kvietimas teikti paraiškas pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano intervencinę priemonę „Savitarpio pagalbos fondai“. Paraiškoms teikti skirti keturi mėnesiais – jos bus renkamos iki kovo 31 dienos. Toks kvietimas skelbiamas pirmą kartą – patirties steigiant savitarpio pagalbos fondą Lietuvoje dar nėra.

Draudimas – ne visagalis

Pasak Lietuvos pienininkų asociacijos „Pieno centras“ vadovo Egidijus Simonio, pieno gamybos sektorius yra viena iš rizikingiausių žemės ūkio veiklos sričių. „Ūkininkai negali jaustis finansiškai saugūs, nes įvairios krizės sukelia gana didelių nuostolių. Atskirose žemės ūkio veiklos srityse veikia draudimo priemonės, tačiau kol kas draudikai nedraudžia žalos, kurią padaro gamybos sąnaudų ar produkcijos supirkimo kainų svyravimas.

Todėl vienas iš įrankių, kuris užtikrintų prarastų pajamų kompensavimą, ir būtų savitarpio pagalbos fondai, kuriuose sukauptomis lėšomis būtų galima panaudoti ištikus krizei“, – sakė E.Simonis. Pasak jo, rizikingiausi yra smulkūs pieno ūkiai, kurie tiekia santykinai nedaug pieno, ir, kritus žalio pieno supirkimo kainoms, jie smarkiausiai nukenčia.

Reikia ir pasitikėjimo

Pasak Lietuvos ūkininkų sąjungos vadovo Raimundo Juknevičiaus, savitarpio pagalbos fondai vis dar nėra populiarūs ES valstybėse, bet jie tampa būtinybe.

„Pirmajame kvietime teikti paraiškas numatyta santykinai nedaug lėšų, nes fondai – naujas dalykas. Tačiau jeigu jų nekursime, tai ir nesukursime. Jeigu ES nėra daug patirties steigiant tokius fondus, tai nereiškia, kad reikia nieko nedaryti, – sakė R. Juknevičius. – Turime pasėlių draudimą, turime ir gyvulių draudimą, bet dažnai ūkiai pajamų netenka dėl nepalankiai susiklosčiusių kainų biržose ar pardavimo rinkose. Pasitaiko ir nedraudiminių įvykių, kurie sunaikina derlių. Tokiais atvejais jiems pagelbėtų išmokos iš savitarpio pagalbos fondo. Vis dėlto problema – per mažas ūkininkų tarpusavio pasitikėjimas. Būgštaujama, kad vieni mokės dideles įmokas, o kiti, mokėdami mažus įnašus, suras būdų, kaip maksimaliai finansine pagalba pasinaudoti.“

Teks pasirūpinti akreditacija

Pasak R. Juodenienės, Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatyme nustatyta, kad RVF – savanoriška žemės ūkio subjektų tarpusavio pagalbos sistema, grindžiama narių įnašais ir skirta jų pajamų lygiui palaikyti. „Fondų finansavimui ES lėšomis yra pritarusi Europos Komisija. Parama jiems bus teikiama per visą Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano laikotarpį“, – sakė R.Juodenienė.

Siekiantys gauti paramą rizikos valdymui turi būti akredituoti, dėl akreditacijos reikia kreiptis į Nacionalinę mokėjimo agentūrą prie Žemės ūkio ministerijos. Svarbiausia akreditacijos sąlyga – šiuos fondus turi kurti ne mažiau kaip penki žemės ūkio veiklos subjektai. Jie turi turėt tarpusavio pagalbos tikslui skirtą, atskirai tvarkomą sąskaitą bei administratorių. Administratoriaus reikia sąskaitai tvarkyti, nuostoliams skaičiuoti, įnašams ar prarastų pajamų kompensacijoms administruoti, apskaitai tvarkyti ir kitoms veikloms, susijusioms su RVF. Dar viena sąlyga – turi būti patvirtintos ir viešai paskelbtos RTF veiklos taisyklės. Paskelbti jas interneto svetainėje turi institucija, atsakinga už Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai išlaidų valdymą ir kontrolę.

RTF veiklos taisyklės nustato: RVF lėšų administravimą, kaupimą, naudojimą; įnašų ir prarastų pajamų kompensacijų apskaičiavimą ir mokėjimą; tapimo RVF nariu ir išėjimo iš RVF sąlygas; informacijos apie galimus interesų konfliktus teikimą; prarastų pajamų kompensacijų sumažinimo ar nemokėjimo RVF nariams dėl jų aplaidumo sąlygas; RVF narių atsakomybę už skolas, susidariusias dėl RVF veiklos ir kita.

Taisyklės ir parama

2024 m. gegužę buvo patvirtintos Strateginio plano intervencinės priemonės „Savitarpio pagalbos fondai“ įgyvendinimo taisyklės. Pagal Strateginio plano intervencinės priemonės „Savitarpio pagalbos fondai“ įgyvendinimo taisyklių reikalavimus remiamas iki dviejų darbo vietų įrengimas ir išlaikymas: biuro įrangos ir baldų, kompiuterinės technikos, programinės įrangos įsigijimo, darbo užmokesčio, kanceliarinių prekių įsigijimo išlaidos. Įsirengus vieną darbo vietą kompensuojama suma proporcingai mažinama.

Kompensuojama trejus metus – ne daugiau kaip 20 tūkst. eurų pirmaisiais veiklos metais, ne daugiau kaip 18 tūkst. eurų – antraisiais veiklos metais ir ne daugiau kaip 16 tūkst. eurų – trečiaisiais veiklos metais tinkamų išlaidų. Pradinis įnašas į RVF pirmaisiais fondo veiklos metais – ne daugiau kaip 1 tūkst. eurų. Taisyklės numato, kaip kompensuojami nuostoliai fondo nariui, o paramos intensyvumas nustatomas atsižvelgiant į gautą paramą pradiniam įnašui. Pagal priemonę bendras paramos intensyvumas turi neviršyti 70 proc. tinkamų finansuoti išlaidų, priemonė yra kompensacinė, kreipiantis paramos išlaidos turi būti patirtos ir pateikti išlaidas įrodantys dokumentai.

Šaltinis: Audrė Srėbalienė, lrytas.lt, 2024-12-18

Aliejininkystė iš Lietuvos dar nesitraukia

Lietuvoje sėmenų ir kanapių aliejus buvo vartojamas jau XII a. pirmoje pusėje. Jo atgabendavo Naugardo ir Pskovo pirkliai. XIX a. viduryje sėmenų aliejus jau buvo spaudžiamas ir kai kuriuose Lietuvos dvaruose. 1940 m. pradžioje Lietuvoje veikė 14 aliejaus gamyklų, tačiau per Antrąjį pasaulinį karą beveik visos aliejaus gamyklos buvo sugriautos. Atstatytos tik viena kita. Naują postūmį aliejininkystė įgavo Lietuvai atgavus nepriklausomybę.

Dažniausiai buvo spaudžiamas linų sėmenų aliejus. Laikui bėgant jo paklausa menko, todėl aliejaus spaudėjai ieško naujų veiklos nišų – spaudžia ne tik linų sėmenų ar kanapių sėklų, bet ir įvairių riešutų, sėklų aliejų. Kiti užsiima ir techninio aliejaus gamyba.

Parsivežė aukso medalį

Griūčių kaimo (Utenos r.) ūkininko Ramūno Katino teigimu, jų šeimos aliejinėje spaudžiami aliejai yra paklausi žiemos prekė, todėl visą gruodžio mėnesį jie vos spėjo suktis, ir pajuokavo, kad dirbo Kalėdų Seneliais. „Mūsų produkcija – aliejai – paklausą tikrai randa. Gruodį sekėsi ne blogiau nei prieš metus, ir tai kelia ūpą. Po truputį plečiame ir asortimentą. Jeigu prieš 20 metų galėjome pasiūlyti tik linų sėmenų aliejų ir dar pačius linų sėmenis, tai šiandien mes jau siūlome 15 savo aliejinėje spaudžiamo aliejaus rūšių“, – sakė ūkio šeimininkas.

Katinų ūkio aliejinės naujiena – trijų padažų rinkinys, kuris parodoje „Rinkis prekę lietuvišką“ pelnė aukso medalį. Anot ūkininko, šiems padažams aliejus pagamintas iš vietoje spaudžiamo lukštentų saulėgrąžų aliejaus, jis kvapnus, skanus, sveikas produktas. Gaminant padažus šis aliejus maišomas su čili pipirais, bazilikais, citrinų sultimis. Pagal savo sudėtį šie padažai, pasak Ramūno, yra gavę skambius pavadinimus „Čirpirpiri“, „Baziliukas“ ir „Citriniokas“.

„Pagal mūsų receptūrą sukurtas padažas su citrinų sultimis labiausiai tinka žuvies patiekalams, aliejus su čili pipirais pikantiško skonio, nėra aštrus, labiau tinka picoms, lazanijoms, o kas mėgsta su baziliku, pritinka gardinti salotoms. Išėjo labai spalvingas rinkinukas, bet svarbiausia – kiekvieno virtuvei gal dar neparagauta, skani, sveika produkcija“, – VL pasakojo Utenos rajono ūkininkas.

Nuo sėklos išbėrimo iki stalo

Ne visą aliejinei reikalingą žaliavą Katinai užsiaugina ūkyje, dalį tenka nusipirkti. Ūkininkas pasakojo, kad nuo seno tęsia tradiciją ir linų sėmenų bei kanapių aliejus visada gamina iš lietuviškos žaliavos. Šiemet ypač džiaugiasi linų sėmenų derliumi ir iš jo išspausto aliejaus kokybe. Jis prisiminė, kad gal tik prieš dešimtmetį turėjo tokį skanų linų sėmenų aliejų.

„Čia tikriausiai lėmė beprotiškas sumanymas linus pasėti kovo mėnesį. Buvo ir savotiška didelė rizika. Šiaip linai sėjami gegužę, o 2024 metais sėja buvo paankstinta – jie buvo pasėti kovo mėnesį. Vėliau net užsnigo lauką, reikėjo gelbėti linus. Ir liepos 31 dieną mes turėjome jau nukultą ir išvalytą derlių, o rugpjūčio 1 dieną iš naujojo derliaus išspaudėme pirmą naujojo derliaus aliejų, kai įprastais metais tą darydavome rugsėjo pabaigoje“, – ką darė kitaip ir kuo rizikavo, mintimis dalijosi R.Katinas.

Ankstyvi linai buvo užauginti Rokiškio rajone, kaimyniniame ūkyje, nes abu ūkiai bendradarbiauja. Ūkių šeimininkai įvertino, kad žaliava pranoko lūkesčius – aliejaus kokybė, ypač skonis, ypač geri. Dar ir patys bando išanalizuoti, kas lėmė – ar ankstyvas užsiauginimas bei ankstyvas nuėmimas, nes kasmet sėja ir augina tos pačios aliejinės veislės linus, bet šiemet skonis – ypatingas.

Katinų ūkio aliejinėje iš lietuviškos žaliavos išspaustas kanapių sėklų aliejus nėra toks populiarus, kaip linų sėmenų aliejus, jo ir spaudžia mažiau, nes poreikis mažesnis. „Man visada kanapės yra daugiau mados reikalas, aišku, ir šis aliejus yra sveikas, skanus, bet aš ir pats pirmiausia – už linų sėmenų aliejų, nes tai yra omega-3 šaltinis, energija, smegenų „veikla“, blogojo cholesterolio naikinimas, tai visgi yra aliejus numeris vienas“, – VL sakė R.Katinas.

Jis patarė ne tik linų sėmenų, bet ir visus kitus šalto spaudimo aliejus laikyti šaldytuve, o linų sėmenų aliejų suvartoti greitai – per mėnesį. „Jis panašiai kaip šviežias pienas, jį būtinai reikia saugoti. Sėmenų aliejų galima per pusdienį pagadinti – vasarą atidarytą butelį palikime ant saulės ir po pusdienio jis bus apkartęs“, – pusiau pajuokaudamas, pusiau rimtai mokė ūkininkas.

Užtenka savos rinkos

Kitų rūšių aliejams spausti Katinai žaliavą perka iš įvairių šaltinių. Riešutinių aliejų žaliavą įsigyja iš Lietuvos didžiųjų didmenininkų, o moliūgų sėklas patys vežasi tiesiai iš Austrijos ūkininkų. Su tuo pačiu austrų ūkiu Katinai bendrauja daugiau nei 10 metų, yra patys pas juos viešėję. Pamatė savo akimis, kaip Austrijos ūkyje auginami moliūgai, kaip ten iš jų gaminamas aliejus. Grįžo patenkinti. Įsitikino, kad išaugina ir parduoda labai kokybišką žaliavą. Katinai ir savo ūkyje buvo pasisėję belukščių moliūgų, jų bandė užsiauginti. Ūkio šeimininką moliūgų aliejus savo skoniu pakerėjo iš karto, todėl sakė, kad paragavus jau nebegalima sustoti.

Nors į spaudyklą keliaujanti žaliava kartais – vos ne aukso vertės, iš jos pagamintos produkcijos į užsienį šeima kol kas neišveža. „Mūsų šeimos ūkis yra mažas ir labai stipriai plėstis neturime didelio tikslo. Pastebėjau, kad kuo greičiau ir daugiau pletiesi, tuo sunkiau išsaugoti gaminamų produktų kokybę. Todėl „nesiplėšome“ – užtenka klientų Lietuvoje, o kas bus ateityje, matysime. Didžiojoje Europos dalyje populiarus alyvuogių aliejus, todėl kitų rūšių aliejumi jie nelabai ir domisi. Be to, jei bandysi įsiterpti su savo aliejais į didelę Italijos ar Ispanijos rinką, tai gali būti ir nesuprastas. Mūsų mažam ūkeliui kol kas užtenka savos vietos rinkos“, – patikino Ukmergės krašto ūkininkas.

ai tik gali šeimos ūkyje tėvams padeda jauniausias sūnus Laurynas su drauge, prisideda vyriausiasis sūnus Romanas. Tėtis ūkininkas patenkintas ir atžalų pagalbą vadina „jaunesne ūkio versija“. Ūkio aliejinėje dirba ir samdomi darbuotojai. „Žiemą gamybos apimtys padidėja, nes aliejai yra žiemos prekė. Pakilimas pasijaučia šventiniu laikotarpiu, o po švenčių – prasitęsia, nes po šventinių persivalgymų visi pradeda galvoti, kaip sveikiau maitintis, vėl iš naujo atranda sveikus produktus“, – tikisi Ramūnas.

Aliejus maistui ir pirtims

Šakių UAB „Aletovis“ užsiima augalinio aliejaus spaudimu, o kad išgyventų, dar yra įkūrę ir specializuotą sodininkų reikmenų parduotuvę,spaudžia augalinį techninį aliejų, skirtą pirčių medienos alyvavimui. „Metai nebuvo lengvi, bet išgyvenome“, – kalbėjo direktorius Mantas Adulčikas.

Šaltojo spaudimo būdu bendrovė išgauna linų sėmenų, kanapių bei rapsų sėklų aliejus, skirtus žmonių mitybai. Spaudžia ne aukštesnėje kaip 40 °C temperatūroje, apdoroja mechaniniais būdais, naudojant plovimą vandeniu, savaiminį nusodinimą, filtravimą. Tokiu būdu augaliniame aliejuje išsaugo gamtos dovanotas medžiagas – polinesočiąsias riebalų rūgštis, vitaminus ir kitus komponentus. Pasak vadovo, sėmenų aliejus dėl jame esančių polinesočiųjų riebalų rūgščių greitai oksiduojasi, dėl to jis laikomas specialiai uždarytuose buteliuose šaltai, o atidarius butelį turi būti suvartojamas per 3–5 savaites, nes vėliau apkarsta. Šis aliejus netinka kepimui, jį rekomenduoja vartoti kaip priedą ruošiant salotas, sriubas, troškinant daržoves.

UAB „Aletovis“ šaltai spaustas rapsų aliejus nerafinuotas, nedezodoruotas. Mitybos specialistai pripažįsta, kad, palyginti su kitomis augalinio aliejaus rūšimis, rapsų aliejaus riebalų rūgščių sudėtis yra geriausiai subalansuota, omega-3 ir omega-6 santykis yra 1:2. Šakiečiai aliejaus spaudėjai jį gamina iš Lietuvoje išaugintų genetiškai nemodifikuotų rapsų sėklų. Šio aliejaus ilgesnis galiojimo laikas, todėl kai kurie žmonės perka ne po buteliuką, o visą dėžę, nes jis tinkamas kepimui.

Šalto spaudimo augalinius aliejus UAB „Aletovis“ be pertraukos ruošia jau 22 metus, tačiau vadovas neneigė, kad tai yra labiau sezoninis darbas, pagal poreikį produkcijos reikia minimalių kiekių. Jų aliejumi prekiauja kai kurios vaistinės Vilniuje, Kaune, Šiauliuose, jų taip pat galima įsigyti įmonės elektroninėje parduotuvėje. Iš spaudžiamų aliejų paklausiausias yra linų sėmenų aliejus. Jį spaudžia tik iš lietuviškų linų sėmenų, kurių priaugina ūkininkai. „Kiekvieną sėklų partiją, o išspaudus – aliejų, patikriname valstybinėje laboratorijoje, tik tada tiekiame prekybai“, – pastebėjo direktorius.

Vien iš vienos verslo šakos neišgyventų, todėl įmonė ieško ir atranda kitų verslo šakų. Kitu spaudimo aparatu išgauna techninį aliejų, kurį žmonės perka pirčių, terasų medienai alyvuoti. „Pirties nelakuoja, ją reikia alyvuoti. Mes savo ceche šią priemonę gaminame. Kurie jau žino, tie ieško. Techninį aliejų taip pat spaudžiame iš linų sėmenų, bet perkant žaliavą, į jos kokybę mažiau gilinamasi, nes skirta ne maistui, labiausia rūpi natūrali spalva. Pagaminimo būdas – tas pats. Taip pat spaudžiama, taip pat nusodinamos nuosėdos. Bet laikymo sąlygos neturi įtakos, galime jį supilti į didesnes talpas“, – pasakojo UAB „Aletovis“ direktorius.

Gelbsti specializuoti gaminiai

Prie bendrovės išgyvenimo prisideda ir Šakiuose atidaryta specializuota „Aletovis“ parduotuvė sodininkams. „Parduotuvėlė – irgi sezoninis darbas. Kai sodininkai pavasarį išeina į sodus, daržus, tada varsto duris, o kai sodininkams rudenį pasibaigia sezonas, tada jau ir parduotuvėje pasijaučia – dingsta judesys, nebent sniego kastuvų prireikia, bet jeigu besniegė žiema, ir tų nereikia“, – pasakojo M.Adulčikas.

Parduotuvės neuždaro ir žiemą, nes žmonės ieško įrankių, užsuka kambarinių gėlių, šiltnaminių augalų augintojai. Bendrovė anksčiau teikdavo paslaugas žemdirbiams – ką tik nukultus grūdus valydavo, prireikus beicuodavo. Dabar tokios paslaugos poreikis išblanko, nes ūkininkai patys įsigiję reikiamą įrangą.

Nepaisant to, kad metai nebuvo dosnūs, UAB „Aletovis“ dirba keletas darbuotojų. Šakiai – nedidelis miestas, tad daug aliejaus nereikia. Spaudimo apimtys reguliuojamos pagal poreikį. Ruduo ir žiema yra intensyviausias laikotarpis, kada žmonės ieško aliejaus. „Aletovis“ pakilimą šiek tiek pajautė prieš Kalėdas, bet gamyba nebuvo serijinė.

„Mes aliejaus neprigaminame tiek, kad reikėtų sandėliuoti, nes galiojimo laikas neleidžia to daryti. Mums paprasčiau tinkamomis sąlygomis laikyti sėklą, kad nedžiūtų, nedrėktų, o kai tik reikia, tuojau pat spaudžiame ir aliejus – visą laiką tik šviežias“, – minėjo pašnekovas.

Šaltinis: Rima Kazakevičienė, valstietis.lt, 2025-01-07

Ankstesnės žemės ūkio naujienos