Home » Žemės ūkio naujienos: 2025-01-27
Žemės ūkio naujienos

Žemės ūkio naujienos: 2025-01-27

NMA parama, zemes ukio naujienos, pieno ukis

Žemės ūkio naujienos: 2025-01-27. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.

Radviliškio rajone kyla beveik 80 mln. eurų vertės karvių kompleksas

Radviliškio rajone, Šeduvos pramonės parke statomą modernų karvių fermų kompleksą „Ateities ūkis“ tikimasi pastatyti kiek anksčiau nei planuota, o pagreitinti statybas leidžia šilta žiema, sako ūkio vadovas. Ramūno Karbausko valdomo „Agrokoncerno“ grupė į kompleksą netoli Miežaičių kaimo, kur planuojama auginti apie 10 tūkst. galvijų, ketina investuoti apie 78 mln. eurų ir sukurti 50 darbo vietų. 

Komplekso statybos pradėtos 2024-ųjų birželį.

„Ateities ūkio“ vadovas Gediminas Čiulada BNS sakė manantis, kad pirmieji galvijai į fermą gali būti įleisti šiemet lapkritį-gruodį, o ne 2026-ųjų pradžioje, kaip planuota anksčiau.

„Planas yra šių metų pabaiga. Gyvulius suleisti gal net pavyktų lapkritį ar gruodį. O planai buvo, kad gal 2026 metų pradžioje pirmieji gyvuliai, beveik tūkstantis – pradžioje veršingos telyčios, o paskui karvės“, – BNS teigė G. Čiulada.

Jo teigimu, statybas leidžia paskubinti palankios oro sąlygos – šilta žiema: „Šalčio nebuvo, sniego nebuvo, statybininkams dirbti ilgiau, galėjo nenutraukti darbų.“

Radviliškio savivaldybės Žemės ūkio skyriaus laikinasis vedėjas Remigijus Jankus BNS teigė, kad fermų statybos vyksta pilnu tempu: „Dalis pastatyta – vienos fermos stogas uždengtas, dviejų dengiamas“.

Darbuotojų atranka, anot G. Čiulados, prasidės pavasarį, o melžėjos gautų 1,8 tūkst. eurų „į rankas“.

R. Jankaus teigimu, pastačius kompleksą blogų kvapų aplinkinių vietų gyventojai nejaus.

„Karvidė nėra kiaulidė, to kvapo amoniako ir tokio aštraus yra ženkliai mažiau. Mėšlas ne taip rūgsta ir neišskiria tiek dujų, todėl tinkamai tvarkantis to kvapo nebus“, – BNS teigė savivaldybės atstovas.

Pasak jo, netoli komplekso gyventojų nedaug: vienas ūkininkas, kelios sodybos – nuo kelių šimtų metrų iki 500 metrų atstumu, o Miežaičių miestelis už kilometro.

Fermų kompleksas veiks žiedinės ekonomikos principu – šalia bus statoma biometano jėgainė, kuri gyvulių mėšlą perdirbs į biodujas. Taip pat bus gaminamos biotrąšos, skirtos ūkių veiklai. Visi žemės dirbimo, pašarų ruošimo, gyvulininkystės procesai vyks taip, kad būtų maksimaliai sumažintos šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos.

Komplekso patalpos bus šildomos energiją taupančiais šilumos siurbliais „oras-vanduo“, šalia bus įrengtos elektromobilių įkrovimo stotelės.

Šaltinis: Sniegė Balčiūnaitė, lrt.lt, 2025-01-27

Muzikos ritmu gyvenančios karvės: su Mocartu ilsisi, su Danijos maršu keliauja į melžyklą

Pasvalio rajone karvės gyvena pagal muzikos ritmą. Klasikinė melodija gyvuliams diktuoja, kada jie turi ilsėtis, o skambanti tranki muzika yra ženklas, jog laikas eiti į melžimo aikštelę. Modernias fermas, kuriose muzikos garsai skamba visą parą, įkūrė iš Danijos į Lietuvą atvykęs gyventi ūkininkas.

Visą parą skambanti klasikinė austrų kompozitoriaus Volfgango Amadėjaus Mocarto muzika ir ramus poilsis ant šieno. Taip Pasvalio rajone, Meškalaukyje esančiose fermose, gyvena karvės. Neįprastą idėją Lietuvos kaime gyvuliams klausytis klasikinės muzikos įgyvendino iš Danijos į Lietuvą atvykęs gyventi Hansas Kristianas Nissenas. Vyras įsigijo žemės ūkio kooperatyvą „Baltas lašas“ ir čia karvių gyvenimą kardinaliai pakeitė.

„Karvėms patinka rami muzika. Jos tada jaučiasi laisvos. Labai joms linksma, kai skamba muzika. Pas mus būnant šalia karvių netgi draudžiama šaukti. Turi būti tylu. Danijoje yra fermų, kur taikoma tokia praktika. Tiesa, ne daug. Aš pabandžiau čia, Lietuvoje. Ir matau, veikia – karvėms tai labai patinka“, – sakė H. K. Nissenas.

Karvėms skamba žymiausi V. A. Mocarto kūriniai – arijos iš tokių operų kaip „Don Žuanas“, „Figaro vedybos“ ar „Užburtoji fleita“. Klasikinė muzika gyvuliams parinkta dėl raminančio poveikio.

„Skambanti muzika šalina aplinkos triukšmą, o tai mažina gyvuliams stresą. Bendrai, tai yra pastovus garsas, prie kurio gyvuliai pripratę ir jis užgožia aplinką, kad nestresuotų gyvuliai“, – pasakojo ŽŪK „Baltas lašas“ padalinio vadovas Mantas Samaitis.

Klasikinę muziką pakeičia tranki. Suskamba Danijos maršas ir karvės žino – laikas eiti į melžimo aikštelę. Viena po kitos rikiuojasi ir žygiuoja į karuselę primenančią melžyklą. Pasak padalinio vadovo M. Samaičio, muzikos ritmas tarsi diktuoja karvėms dienotvarkę.

„Gyvuliams muzika naudojama kaip signalas, kaip ženklas, ką jie turi daryti. Kada groja klasikinė muzika, gyvuliai ilsisi, ėda. Kada keičiasi muzika į maršą, jiems yra išvystytas refleksas ir gyvuliai supranta – viskas laikas keltis ir eiti milžti“, – teigė M. Samaitis.

M. Samaitis pasakoja, kad tai palengvina darbą ir darbuotojams. Šiems nebereikia vesti karvių į melžimo aikštelę, jos, užgrojus muzikai, nueina pačios.

Prie naujovių fermose pratintis reikėjo ne tik karvėms. Netikėtai kaime pasklidus V. A. Mocarto garsams, sunerimo ir gyventojai.

„Vakare, kai tylu, aidas sklinda toli, gyventojai nesuprato, kas vyksta. Nors, tiesa, buvo girdėję, kad fermose skambės muzika. Tai buvo ir nusiskundimų, kad per garsiai aidi iš fermų muzika. Tai teko pritildyti, nes labai jau girdisi“, – pasakojo veterinarijos felčeris Zenonas Lekavičius.

Beveik keturiasdešimt metų fermose dirbantis Z. Lekavičius sako, kad čia karvės gyvena tarsi viešbutyje. Vyras mena tuos laikus, kai gyvuliai buvo pririšti, negalėjo laisvai judėti, dabar, anot jo, sąlygos pasikeitė kardinaliai.

„Anksčiau gyvuliams buvo daug problemų su kojomis, todėl, kad jie buvo rišami, negalėjo judėti, dabar skirtumas didžiulis. Gali judėt gyvuliai ir atsigult guliavietėse, jos minkštos, šiltos, pakreiktos. Šitos karvės jau ir žolę pamiršo. Kartais pasižiūrėt atnešam glėbelį žolės, tai jau net nežiūri, tik pauosto ir eina tolyn. Atpratę visai, eina prie raugintų pašarų“, – pasakoja Z. Lekavičius.

Šiose fermose langai atviri visus metus, pagal oro sąlygas, reguliuojamos sienų užuolaidos, todėl čia oras visada grynas. Karvės į lauką neišeina, fermoje praleidžia visus metus, todėl nepatogumų dėl metų laikų kaitos nepajunta.

Šaltinis: Vesta Tizenhauzienė, lrt.lt, 2025-01-24

NMA, prieš pradėdama agrarinės aplinkosaugos veiklų patikras, pataria, kaip išvengti pažeidimų

Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) nuo vasario 17 d. pradeda ūkininkų, kurie siekia gauti paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veiklas, patikras ir siekdama padėti pareiškėjams ir paramos gavėjams išvengti pažeidimų, primena pagrindinius įsipareigojimus.

NMA specialistai nuo vasario 17 d. tikrins, kaip ūkininkai laikosi įsipareigojimų pagal KPP priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veiklas „Ražienų laukai per žiemą“, „Tarpinių pasėlių auginimas ariamojoje žemėje“, „Ekstensyvus šlapynių tvarkymas“, „Nykstančio paukščio meldinės nendrinukės buveinių saugojimas natūraliose ir pusiau natūraliose pievose“ ir „Nykstančio paukščio meldinės nendrinukės buveinių saugojimas šlapynėse“.

Įsipareigojimai pagal KPP priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veiklas

Pareiškėjai ir paramos gavėjai iki kovo 1 d. įsipareigoja išlaikyti pasėlius, ražienas bei sutvarkyti ir išvežti žolę.

Ūkininkai, vykdantys veiklą „Ražienų laukai per žiemą“, įsipareigoja, nupjovę javus, neaparti laukų iki kovo 1 d., iki ražienų aparimo nenaudoti įsipareigotame plote augalų apsaugos produktų, organinių ir mineralinių trąšų bei srutų po derliaus nuėmimo, nekalkinti ir neskusti ražienų. Nuėmę derlių, ūkininkai turi sutvarkyti įsipareigotame plote šiaudus, surišti juos į ryšulius (ritinius) ir išvežti iš lauko arba susmulkinti bei paskleisti juos dirvos paviršiuje.

Vykdydami veiklą „Tarpinių pasėlių auginimas ariamojoje žemėje“ pareiškėjai įsipareigoja iki kovo 1 d. išlaikyti tarpinius pasėlius ant dirvos paviršiaus, įterpti tarpinius augalus į dirvą prieš pagrindinės kultūros sėją (netaikoma naudojantiems bearimes technologijas), taip pat neganyti gyvulių, neruošti pašaro, nešienauti ir nesmulkinti tarpinių pasėlių auginimo laikotarpiu pagal veiklą deklaruotuose plotuose, išskyrus tarpinių pasėlių augalų suvolavimą. Tarpinių pasėlių auginimo laikotarpiu draudžiama naudoti augalų apsaugos produktus, mineralines trąšas ir srutas.

Pareiškėjai, siekiantys gauti paramą pagal veiklą „Ekstensyvus šlapynių tvarkymas“, įsipareigoja iki kovo 1 d. nenuganytos žolės likučius nušienauti ir pašalinti nušienautą žolę bei nenuganytos žolės likučius. Nušienautos ir nenuganytos žolės likučius smulkinti ir paskleisti draudžiama, išskyrus žolės likučius ganytuose plotuose, kai žolėdžių ūkinių gyvūnų metinis vidurkis sudarė 0,5–1 sutartinio gyvulio (SG).

Taip pat ūkininkai, atlikę šlapynės sutvarkymo darbus, privalo informuoti NMA per 5 darbo dienas, tačiau ne vėliau kaip iki kovo 1 d., per mobiliąją „NMA agro“ programą, pateikdami nuotraukas iš skirtingų lauko vietų, kuriose aiškiai matytųsi deklaruotos ir sutvarkytos šlapynės vaizdas. Atkreipiame dėmesį, jog šis reikalavimas taikomas visiems pareiškėjams, kurie deklaruoja laukus kodu 5PT-3 pagal veiklą „Ekstensyvus šlapynių tvarkymas“ nuo 1 ha, bet ne mažesnius kaip 0,1 ha.

Siekiantys gauti paramą pagal veiklą „Nykstančio paukščio meldinės nendrinukės buveinių saugojimas natūraliose ir pusiau natūraliose pievose“ ūkininkai turėjo nušienauti likusį deklaruotą plotą (50 proc.) ir žolę išvežti iš lauko iki spalio 1 d. Jei žolei išvežti reikalinga technika negalėjo įvažiuoti į lauką dėl aukšto gruntinio vandens lygio, iki spalio 1 d. nušienautą žolę turėjo sukrauti į krūvas ir išvežti iš lauko iki kovo 1 d.

Kai pareiškėjų arba jų valdos partnerio ar valdoje registruoto šeimos nario nuo praėjusių metų balandžio 1 d. iki einamųjų metų kovo 31 d. laikytų žolėdžių ūkinių gyvūnų metinis vidurkis sudarė mažiau kaip 0,3 SG hektarui, nenuganytos žolės likučius būtina nušienauti ir pašalinti nušienautą žolę bei nenuganytos arba nušienautos žolės likučius iki kovo 1 d.

Tais atvejais, kai žolėdžių ūkinių gyvūnų metinis vidurkis sudarė 0,3–1 SG hektarui ir lauke yra aiškių ganymo požymių (ekskrementų liekanos, išguldyta, nuėsta žolė ar kiti požymiai), šių plotų nebūtina papildomai šienauti, o po ganymo lauke likusi nenuėsta žolė nebus laikoma neatitikimu reikalavimams.

Svarbu, jog nušienautos arba nenuganytos žolės likučius smulkinti ir paskleisti yra draudžiama, išskyrus žolės likučius ganytuose plotuose, kai žolėdžių ūkinių gyvūnų metinis vidurkis sudarė 0,5–1 SG.

Pareiškėjai, dalyvaujantys veikloje „Nykstančio paukščio meldinės nendrinukės buveinių saugojimas šlapynėse“ ir iki spalio 1 d. sutvarkę nupjautą žolę, ją turi išvežti iki kovo 1 d.

Šaltinis: nma.lrv.lt, 2025-01-27

Žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas pasirinko dalį komandos

Ministras dr. Ignas Hofmanas pasirinko pirmuosius viceministrus ir  patarėjus. Viceministrų pareigas eis Andrius Palionis ir Arūnas Jagminas, ministrui patarinės Genadijus Vorobjovas ir Justas Jaskonis. Viceministras A. Palionis yra buvęs žemės ūkio ministras, ilgametis Seimo narys. Vilniaus universitete baigė Ekonomikos fakultetą.

Viceministru dirbsiantis A. Jagminas iki šiol dirbo Šilutės rajono tarybos nariu, prieš tai 12 metų dirbo UAB „Šilutės polderiai” direktoriumi. Yra įgijęs aukštąjį universitetinį išsimokslinimą Kauno technologijos universitete.

Justas Jaskonis koordinuoja ministro komandos strateginę komunikaciją, ryšius su žiniasklaida. Vilniaus universiteto Komunikacijos fakultete baigęs Informacijos vadybos magistro studijas, Justas dirbo Nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos, Valstybės kontrolės komunikacijos vadovu, Aplinkos ministro Kęstučio Mažeikos patarėju strateginei komunikacijai. Pastaruoju metu koordinavo Asmens su negalia agentūros komunikaciją. Yra Lietuvos komunikacijos asociacijos narys.

Biomedicinos mokslų daktaro laipsnį turintis patarėjas Genadijus Vorobjovas kuruos gyvulininkystės, pieno sektoriaus, veterinarijos ir kooperacijos klausimus. Iki šiol jis dirbo UAB „Dimedium Lietuva“ pardavimų vadovu, prieš tai vadovavo UAB „Dotnuva Baltic“ fermų įrangos projektams. Žemės ūkio kooperatyve „Pienas LT“ buvo žaliavos pirkimo vadovas, UAB „DeLaval“ – pardavimų vadovas.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2025-01-24

Bus tiriama tranzitu per Lietuvos jūrų uostą Rusijos gabenamų grūdų kilmė

Žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas kartu su Ukrainos ir Didžiosios Britanijos kolegomis pasirašė atnaujintą Susitarimo memorandumą dėl grūdų patikros schemos įgyvendinimo. Šis memorandumas, pasirašytas 17-ojo pasaulinio maisto ir žemės ūkio forumo Berlyne metu, leis taikyti kilmės tyrimus tranzitu per Lietuvos jūrų uostą Rusijos gabenamiems grūdams ir taip kovoti su neteisėtu Ukrainos grūdų eksportu iš okupuotų teritorijų.

Klaipėdos uostas taps pagrindiniu iš Rusijos gabenamų grūdų kilmės patikros centru. Pažangios Didžiosios Britanijos technologijos padės nustatyti grūdų auginimo vietą, taip užtikrinant Ukrainos ūkininkų interesų apsaugą bei rinkos skaidrumą.

Susitarimo memorandumo nuostatų įgyvendinimas taps istoriniu žingsniu, leidžiančiu teisiškai reikalauti Rusijos ir kitų padidintos rizikos šalių įrodyti grūdų kilmę, užkardant neteisėtai iš Ukrainos perimtų grūdų realizavimą. Tikimasi, kad sugriežtinta kontrolė padidins administracinę naštą tiek, jog abejotinos kilmės produkcija praras konkurencingumą.

Grūdų kilmės tyrimus koordinuos ir tyrimų rezultatus pateiks Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas.

Lietuvoje teisės akto nuostatos, susijusios su grūdų kilmės nustatymu, įsigalios praėjus 3 mėnesiams po žemės ūkio ministro įsakymo pasirašymo.

Žemės ūkio ministerija kartu su Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba jau parengė Valstybinės pašarų priežiūros taisyklių pakeitimo projektą, reikalingą įgyvendinti Susitarimo memorandumą dėl grūdų patikros schemos. Šiuo metu teisės akto projektas yra pakartotinai paskelbtas viešam derinimui Teisės aktų informacinėje sistemoje.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2025-01-21

Ankstesnės žemės ūkio naujienos