Žemės ūkio naujienos: 2025-02-14. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Šiemet bus atliekama mažiau gyvulių patikrų
Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) informuoja, jog jau atliko gyvulių patikrų atrankas pagal šiuo metu turimus duomenis. Šiemet tokių pareiškėjų buvo atrinkta apie 30 proc. mažiau nei praėjusiais metais tuo pačiu metu. Šiuo metu NMA patikroms pagal 2023–2027 m. susietosios pajamų paramos už mėsinius galvijus, avis ir ožkas bei 2023–2027 m. susietosios pajamų paramos už pienines karves priemones atrinkti 362 pareiškėjai ir 9 887 gyvuliai.
2024 m. tuo pačiu laikotarpiu šioms patikroms buvo atrinka 518 pareiškėjų ir 10 719 gyvulių. Kiti paramos gavėjai pagal šias priemones patikroms bus atrenkami pasibaigus 2025 m. paraiškų priėmimui, tačiau planuojama, kad mažėjimo tendencija išliks panaši.
Atkreipiame dėmesį, jog gyvulių patikras atlieka Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba.
Primename, jog išmokos už mėsinius galvijus, avis ir ožkas valdos valdytojams pradedamos mokėti nuo kovo 1 d. iki birželio 30 d.
Išmokos už mėsinius galvijus, avis ir ožkas mokamos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registre registruotiems žemės ūkio valdų valdytojams, kurie:
pateikė NMA paraišką gauti paramą už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei ūkinius gyvūnus ir paraiškose nurodė, jog prašo skirti išmokas už visus valdoje laikomus valdos valdytojo ar partnerio, šeimos nario mėsinius galvijus, avis arba ožkas;
valdoje einamaisiais metais laikotarpiu nuo sausio 15 d. iki gruodžio 31 d. nepertraukiamai išlaikė ne mažiau kaip 30 kalendorinių dienų iki paskutinės laikymo dienos Ūkinių gyvūnų registre (ŪGR) įregistruotas ir suženklintas ne jaunesnes kaip 60 kalendorinių dienų amžiaus avis ir ožkas bei ne jaunesnius nei 12 mėn. amžiaus mėsinius galvijus. Mėsiniai galvijai, avys ir ožkos turi būti ŪGR įregistruoti iki lapkričio 30 d.
Parama už pienines karves mokama Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registre registruotiems žemės ūkio valdų valdytojams, kurie:
pateikė NMA paraiškas gauti paramą už deklaruotus plotus ir jose nurodė, jog prašo skirti susietąją paramą už pienines karves. Valdos partneriai valdoje gali būti užregistruoti ne vėliau kaip iki balandžio 30 d.;
valdoje einamųjų metų gegužės 1 d. – birželio 30 d. nepertraukiamai išlaikė valdos valdytojo ar partnerių vardu ŪGR įregistruotas pienines karves ir ŪGR yra nustatyta tvarka įregistruoti duomenys apie pieninės karvės prieauglio atvedimą arba gaišimą (negyvo prieauglio atvedimą arba išsimetimą) per paskutinius 18 mėnesių iki einamųjų metų balandžio 30 d.
Šaltinis: nma.lrv.lt, 2025-02-12
NMA, prieš pradėdama mėšlo tvarkymo reikalavimų patikras, pataria, kaip išvengti pažeidimų
Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) vasario viduryje pradeda tikrinti, kaip ūkininkai laikosi paramos sąlygų reikalavimo šaltuoju metų laiku neskleisti mėšlo ar srutų, ir, siekdama padėti pareiškėjams ir paramos gavėjams išvengti pažeidimų, primena pagrindinius įsipareigojimus. Svarbu, jog planinės paramos sąlygų reikalavimų patikros nebus atliekamos mažesniuose nei 10 ha ūkiuose, taip pat šiuose ūkiuose nebus taikomos sankcijos už šių reikalavimų nesilaikymą.
Nuo lapkričio 15 d. iki kovo 20 d. ūkininkams draudžiama tręšti dirvą mėšlu ir (ar) srutomis, išskyrus šiuos atvejus:
* nuo kovo 1 d. iki kovo 20 d. galima tręšti tik daugiametes pievas, ganyklas, ariamąją žemę su augaline danga, kurių nuolydis ne didesnis kaip 12 proc., draudžiama skystąjį mėšlą ir srutas skleisti arčiau kaip 5 m iki vandens telkinio kranto linijos;
* nuo lapkričio 15 d. iki lapkričio 30 d. galima tręšti tik daugiametes pievas, ganyklas, ariamąją žemę su augaline danga, kurių nuolydis ne didesnis kaip 12 proc., į dirvą patenkančio azoto kiekis negali viršyti 40 kg hektarui, draudžiama skystąjį mėšlą ar srutas skleisti arčiau kaip 5 m iki vandens telkinio kranto linijos.
Draudžiamuoju laikotarpiu ariamojoje žemėje (neapsėtoje, neapsodintoje augalais) negali būti randama paskleistų ir neįterptų į dirvožemį (apariant ar kultivuojant) mėšlo ar srutų. Tirštasis mėšlas draudžiamuoju laikotarpiu gali būti laikomas tik rietuvėse lauke pagal Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų apraše nustatytus reikalavimus. Taip pat draudžiama mėšlą ir srutas įterpti į įšalusią, įmirkusią, užtvindytą, apsnigtą žemę arba ant tokios žemės skleisti.
Reikalavimas šaltuoju metų laiku neskleisti mėšlo ar srutų yra vienas iš paramos sąlygų reikalavimų, kuris yra taikomas visiems ūkininkams, pateikusiems paraiškas gauti bazinę tiesioginę išmoką, perskirstomąją išmoką, išmoką jaunajam ūkininkui, klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingos sistemos išmoką, susietąją paramą bei dalyvaujantiems Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano intervencinėse priemonėse: „Ekologinis ūkininkavimas. Ekologinio ūkininkavimo tęstiniai įsipareigojimai“, „Miško priežiūra ir apsauga“, „Nykstančių Lietuvos senųjų veislių gyvulių ir naminių paukščių išsaugojimas“, „Laukinių paukščių apsauga už „Natura 2000“ teritorijos ribų“, „Vietovės su gamtinėmis ar kitomis specifinėmis kliūtimis“, „Parama „Natura 2000“ miškuose“, „Parama „Natura 2000“ žemės ūkio paskirties žemėje“, ir tęstinėse Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonėse.
NMA atkreipia dėmesį, kad, jei nustatomi paramos sąlygų reikalavimų pažeidimai, sankcijos taikomos visai paraiškai, t. y. visoms išmokoms.
Svarbu, jog NMA neatliks planinių patikrų ir netikrins, kaip ūkininkai laikosi paramos sąlygų reikalavimų mažesniuose nei 10 ha ūkiuose, taip pat netaikys sankcijų už šių reikalavimų nesilaikymą. Tai padės sumažinti tikrinamų ūkių skaičių, o kadangi Europos Sąjungoje ne daugiau nei 10 ha deklaruojančių ūkių plotas sudaro tik apie 10 proc. viso kasmet deklaruojamo ploto, tokių ūkių kontrolės atsisakymas nepakenks paramos sąlygų reikalavimų tikslams ir leis ženkliai sumažinti smulkiems ūkiams tenkančią administracinę naštą.
Mėšlo ir srutų tvarkymo reikalavimai
Asmenys, laikantys ne daugiau kaip 50 sutartinių gyvulių (SG), tirštąjį mėšlą gali kaupti tirštojo mėšlo rietuvėse prie tvartų, tačiau svarbu, kad jos neapsemtų paviršiniai vandenys. Šioje vietoje turi būti įrengtas nelaidus ir sandarus hidroizoliacinis sluoksnis ir ne žemesnis kaip 20 cm aukščio žemės pylimas, saugantis, kad srutos netekėtų į aplinką.
Norint tirštąjį mėšlą laikyti laikinose lauko rietuvėse tręšiamuose laukuose, privaloma jas įrengti laikantis šių reikalavimų:
* Vieta laukuose mėšlui laikyti parenkama, kad tirštojo mėšlo laikinos lauko rietuvės neapsemtų paviršiniai vandenys (liūčių, potvynių metu). Laikina lauko rietuvė turi būti įrengiama ne arčiau kaip 100 m nuo gyvenamosios ar visuomeninės paskirties pastatų. Atstumas gali būti mažesnis, jei gyvenamosios ar visuomeninės paskirties pastatų savininkas yra pateikęs rašytinį sutikimą, kuris gali būti pateiktas ir elektroninėmis ryšio priemonės (el. paštu ar trumpąja žinute), kurios leidžia užtikrinti teksto vientisumą, nepakeičiamumą ir nustatyti sutikimą teikiantį asmenį.
* Vieta laikinai lauko rietuvei parenkama ne arčiau kaip 20 m nuo karstinių smegduobių, melioracijos griovių ir įrenginių (paviršinio vandens nuleistuvų ir latakų). Potvynių grėsmės teritorijose, paviršinių vandens telkinių apsaugos zonose ir pakrančių apsaugos juostose, požeminio vandens vandenviečių apsaugos zonose, šiaurės Lietuvos karstiniame regione turi būti laikomasi specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, nustatytų Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme.
* Ruošiant vietą tirštajam mėšlui laikyti laikinoje lauko rietuvėje, pirmiausia ant dirvos paviršiaus formuojamas ne plonesnis kaip 20 cm durpių, smulkintų ar nesmulkintų šiaudų arba medžio pjuvenų suspaustas sluoksnis ar pasluoksnis srutoms ar skysčiams iš mėšlo sugerti. Sluoksnis ar pasluoksnis visu perimetru turi būti platesnis už mėšlo rietuvę bei aiškiai matomas. Laikymo vieta turi būti apjuosta žemės pylimu, kuris turi būti ties perimetro pakraščiu, t. y. atskirai nuo mėšlo rietuvės. Pylimas įrengiamas, kad visą mėšlo saugojimo laikotarpį srutos neištekėtų už jo ribų.
* Laikinose lauko rietuvėse mėšlas laikomas ne ilgiau kaip 8 mėnesius.
* Laikina lauko rietuvė turi būti nuolaidžiais pakraščiais, kad krituliai galėtų nutekėti nuo rietuvės dangos.
* Laikina lauko rietuvė uždengiama lanksčiosiomis, vandeniui nelaidžiomis dangomis arba ne plonesniu kaip 10 cm storio durpių, žemių, smulkintų ar nesmulkintų šiaudų, pjuvenų sluoksniu.
* Jei laikinos lauko rietuvės įrengiamos laukuose, kurie bus tręšiami, tirštojo mėšlo kiekis laikinoje lauko rietuvėje negali viršyti tam laukui tręšti leidžiamo panaudoti mėšlo kiekio. Keliems laukams, kuriuos skiria natūralūs gamtiniai ir dirbtiniai objektai (upių vagos, miško masyvai, keliai, pastatai ir pan.) arba numatyti tręšti laukai ribojasi, galima įrengti vieną laikiną lauko rietuvę, kuri neviršytų šiems laukams tręšti reikalingo mėšlo kiekio.
* Laikina lauko rietuvė turi būti įrengta, kad būtų užtikrinta, jog srutos iš jos netekėtų į aplinką, ir būtų sumažintas amoniako emisijų ir kvapų sklidimas.
Kompostuojant tręšiamuosiuose laukuose, kompostavimo rietuves privaloma įrengti laikantis šių reikalavimų:
* Tręšiamuosiuose laukuose įrengtose kompostavimo rietuvėse galima kompostuoti tirštąjį mėšlą su ūkyje susidarančiomis augalinės kilmės priemaišomis.
* Vieta laukuose parenkama, kad kompostavimo rietuvės neapsemtų paviršiniai vandenys (liūčių, potvynių metu), ne arčiau kaip 150 m nuo gyvenamosios ar visuomeninės paskirties pastatų. Vieta parenkama ne arčiau kaip 20 m nuo karstinių smegduobių, melioracijos griovių. Potvynių grėsmės teritorijose, paviršinių vandens telkinių apsaugos zonose, požeminio vandens vandenviečių apsaugos zonose, Šiaurės Lietuvos karstiniame regione turi būti laikomasi specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, nustatytų Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme.
* Įrengiant tirštojo mėšlo kompostavimo rietuvę, pirmiausia ant dirvos paskleidžiamas ne plonesnis kaip 20 cm smulkintų šiaudų arba 10 cm durpių sluoksnis srutoms iš mėšlo sugerti, po to formuojama tirštojo mėšlo krūva. Šis sluoksnis ar pasluoksnis visu perimetru turi būti platesnis už mėšlo kompostavimo rietuvę, aiškiai matomas. Laikymo vieta turi būti apjuosta žemės pylimu, kuris turi būti ties perimetro pakraščiu, t. y. atskirai nuo mėšlo kompostavimo rietuvės. Pylimas įrengiamas, kad visą saugojimo laikotarpį srutos neištekėtų už jo ribų.
* Kompostavimo rietuvė uždengiama lanksčiosiomis, vandeniui nelaidžiomis dangomis arba ne plonesniu kaip 10 cm storio durpių, žemių, smulkintų ar nesmulkintų šiaudų, pjuvenų sluoksniu.
* Kompostavimo rietuvė laukuose laikoma ne ilgiau nei 24 mėnesius.
Šaltinis: nma.lrv.lt, 2025-02-14
Metas rengti paraiškas organizuoti gyvūnų veislininkystės parodą
Nuo vasario 15 d. Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) priims paraiškas gauti nacionalinę paramą organizuoti parodą, skirtą ūkinių gyvūnų veislininkystei populiarinti, skatinti ir plėtoti. Paraiškos gauti paramą pagal Pagalbos veislininkystei taisyklių (Taisyklės) 5.3 papunktyje nurodytą veiklos kryptį – parodų, skirtų ūkinių gyvūnų veislininkystei populiarinti, skatinti ir plėtoti, organizavimas – NMA bus priimamos iki kovo 15 d.
Dokumentus kviečiamos teikti veisimo organizacijos ir (arba) jas vienijančios institucijos bei kiti juridiniai asmenys.
Reikalavimai gauti paramą
Parama gali būti skirta vienai parodai organizuoti per kalendorinius metus.
Paroda turi būti skirta ūkinių gyvūnų veislininkystei populiarinti, skatinti ir plėtoti. Joje turi būti numatoma eksponuoti ne mažiau kaip 60 proc. ūkinių gyvūnų (išskyrus kiaulių) veislių, kurioms pagal Grynaveislių veislinių gyvūnų ir hibridinių veislinių kiaulių veisimo organizacijų pripažinimo ir jų vykdomų grynaveislių veislinių gyvūnų veisimo programų patvirtinimo tvarkos aprašą patvirtintos veisimo programos.
Parodoje turi būti numatyta atlikti eksponatų vertinimą / reitingavimą, taip pat rengti edukacijas ir (arba) seminarus, diskusijas, forumus aktualiomis gyvulininkystės ir (arba) ūkinių gyvūnų veislininkystės temomis.
Paroda privalo vykti Lietuvoje.
Paramos dydis ir finansuojamos išlaidos
Paramos lėšomis gali būti finansuojama 100 proc. išlaidų, patirtų įgyvendinant nurodytą veiklą, tai: kelionės ir ūkinių gyvūnų, kuriems bus taikoma pardavimo skatinimo veikla, vežimo išlaidos, išlaidos leidiniams ir interneto svetainėms, kuriuose skelbiama apie renginį, parodoms skirtų patalpų bei stendų nuomos ir jų sumontavimo bei išmontavimo, taip pat simbolinių prizų, kai konkurso nugalėtojui skirto vieno prizo vertė – iki 1000 Eur, įsigijimo išlaidos. Patirtos išlaidos turi būti pagrįstos išlaidų pagrindimo ir išlaidų apmokėjimo įrodymo dokumentų patvirtintomis kopijomis, racionalios, būtinos projekto įgyvendinimui, numatytos paraiškoje ir neviršijančios paraiškoje numatytos sumos. Daugiau sąlygų įsigyjant numatytas investicijas nurodyta Taisyklėse.
Paraiškų teikimas
Paraiška (1 priedas) kartu su lydraščiu ir pridedamais dokumentais NMA turi būti pateikiami elektronine forma – pasirašyti kvalifikuotu elektroniniu parašu ir pateikti elektroniniu paštu dokumentai@nma.lt.
Kartu su paraiška turi būti pateikiamos galutinių pagalbos gavėjų paraiškų kopijos (3 priedas) ir galutinių pagalbos gavėjų sąrašas (8 priedas) Excel formatu.
Paraiška ir prašomi dokumentai turi būti pateikti ne vėliau kaip iki kovo 15 dienos 23.59 val.
Paraiškos, kurios pateiktos Taisyklėse nenumatytu būdu, nevertinamos.
Šaltinis: nma.lrv.lt, 2025-02-14
BIOFACH 2025: Baltijos šalys stiprina bendradarbiavimą ekologinės gamybos srityje
Šią savaitę Niurnberge (Vokietija) vykusioje didžiausioje pasaulyje ekologiškų žemės ūkio ir maisto produktų parodoje BIOFACH 2025 dalyvavo ir žemės ūkio viceministro Gedimino Tamašauskio vadovaujama delegacija. Lankytojai ir dalyviai vertina šią parodą už galimybę susipažinti su naujausiais ekologiškų produktų rinkos pokyčiais, atrasti naujų verslo partnerių ir gauti įkvėpimo tolesnei veiklai.
Paroda, kurioje kasmet savo stendus įrengia beveik 2,5 tūkst. dalyvių iš daugiau kaip 90 šalių, taip pat yra puiki vieta sužinoti naujausias ekologiško žemės ūkio tendencijas ir susipažinti su technologijomis.
Parodoje, kaip ir kasmet, įrengtas ir Lietuvos jungtinis nacionalinis stendas. Jame apie ekologinės gamybos ir trumpų grandinių plėtrą Žemės ūkio ministerijos delegacija diskutavo su ekologiškų žemės ūkio ir maisto produktų gamintojais, Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos, žemės ūkio kooperatyvo BIOLEŪA, VšĮ „Ekoagros“ atstovais.
Lietuvos delegacija parodoje taip pat susitiko su Latvijos ir Estijos žemės ūkio ministerijų bei Vokietijos Meklenburgo-Pomeranijos žemės ūkio, aplinkosaugos ir vartotojų apsaugos ministerijos atstovais. Visos šios keturios ministerijos, siekdamos įgyvendinti ES Baltijos jūros regiono strategiją ir stiprinti bendradarbiavimą ekologinės žemės ūkio ir maisto produktų gamybos srityje, dar 2015 metais yra pasirašiusios protokolą dėl bendradarbiavimo.
Parodoje Baltijos jūros regiono ir Vokietijos Meklenburgo-Pomeranijos ministerijų atstovai aptarė gamybos ir prekybos ekologiškais produktais klausimus, taip pat bendrus veiksmus organizuojant tarptautinį „Geriausio ekologinės gamybos ūkio“ konkursą. Šis konkursas yra kasmet organizuojamas renginys, kuriuo siekiama populiarinti ekologinę žemės ūkio ir maisto produktų gamybą, skatinti jos plėtrą ir viešinti gerąją patirtį.
Estai pakvietė kolegas kartu su pernai šį konkursą laimėjusiais ūkininkais atvykti į Estiją keistis ekologiškų produktų gamybos patirtimi. O vokiečiai lietuviams pasiūlė surengti įvairių ekologinės gamybos įmonių ir ūkininkų atstovų susitikimą Lietuvoje.
Parodos metu vyko ir tarptautinis kongresas, kuriame dalyvavo politikos formuotojų delegacijos ir organizacijos iš įvairių pasaulio šalių. Jame apžvelgtos tendencijos, pasidalyta patirtimi, kaip sekasi vykdyti ekologinei gamybai keliamus tikslus ir skatinti plėtrą, ieškota atsakymų į probleminius sektoriaus klausimus.
Pritarta dar vienam Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) siūlymui. Mažinant administracinę naštą paramos gavėjams, įgyvendinantiems projektus pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Bendradarbiavimas“ (Priemonė) veiklos sritį „Parama EIP veiklos grupėms kurti ir jų veiklai vystyti“, nereikės teikti tarpinių projekto įgyvendinimo ataskaitų paskutiniais projekto įgyvendinimo metais.
Pagal anksčiau galiojusias Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos srities „Parama EIP veiklos grupėms kurti ir jų veiklai vystyti“ įgyvendinimo taisykles šiais metais (2025-aisiais) paramą pagal Priemonę gavę asmenys būtų turėję teikti projekto įgyvendinimo tarpines ir galutines ataskaitas vieną po kitos vos kelių mėnesių skirtumu. Žemės ūkio ministro įsakymu buvo patvirtinti NMA siūlyti pakeitimai, t. y. nuspęsta atsisakyti tarpinės projekto įgyvendinimo ataskaitos tada, kai ir tarpinės, ir galutinės projekto įgyvendinimo ataskaitos turi būti teikiamos paskutiniais projekto įgyvendinimo metais. Nuo šiol, kai tarpinės ir galutinės projekto įgyvendinimo ataskaitų teikimo metai sutampa, paramos gavėjai turės pateikti tik galutinę projekto įgyvendinimo ataskaitą.
Taip mažės paramos gavėjams tenkanti administracinė našta, o paramos administravimo procesas taps paprastesnis.
