Žemės ūkio naujienos: 2025-09-10. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Prezidentas: sutarta ištaisyti spragą dėl GPM lengvatos ūkininkams
Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, jog su Seimo valdyba sutarta ištaisyti spragą dėl gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvatos žemdirbiams – ji turėtų būti taikoma tik iš žemės ūkio gautoms pajamoms. „Kartais per skubą įsiveldavo klaidų, vienas iš labiausiai akis badančių – ūkininkų lengvatų taikymas ne pagal realią ūkininkų veiklą, o pagal ūkininko pažymėjimą. Dėl šito, atrodo, sutariame visi, kad šita skylė, kuri atsirado skubant, būtų pataisyta ir nebūtų neteisėto arba neteisingo naudojimosi lengvatomis atvejų“, – po susitikimo su Seimo valdybos nariais antradienį teigė prezidentas.
BNS rašė, kad ūkininkams reiškus nepasitenkinimą Seime svarstomais mokesčių pakeitimais parlamentas birželį pritarė, kad visiems asmenims, turintiems ūkininko pažymėjimą, tačiau nebūtinai besiverčiantiems ūkininko veikla, būtų taikomi 15 proc. ir 20 proc. GPM tarifai.
Kandidatas į finansų ministrus Kristupas Vaitiekūnas praėjusią savaitę sakė, kad lengvatą planuojama pakoreguoti, tačiau patvirtinti tarifai žemdirbiams nesikeis.
Apie tai, jog jie išliks mažesni, yra kalbėjusi ir paskirtoji premjerė Inga Ruginienė, tačiau ji užsiminė, kad planuojama nustatyti saugiklius, kokias sąlygas ūkininkai turėtų atitikti, kad jiems būtų taikomi tokie tarifai.
Darbą baigiantis finansų ministras Rimantas Šadžius yra sakęs, kad GPM lengvata ūkininkams turėtų būti taisoma.
Standartiniai GPM tarifai nuo kitų metų sieks 20, 25 ir 32 proc.
ES žemės ūkio ministrai diskutavo apie konkurencingumo didinimą ir žaliosios pertvarkos spartinimą
Kopenhagoje (Danija) įvykusiame neformaliame Europos Sąjungos šalių žemės ūkio ministrų susitikime aptartas žemės ūkio konkurencingumo didinimas ir žaliosios pertvarkos spartinimas, akcentuojant supaprastinimą, inovacijas ir paskatas. Pasaulio gyventojų skaičiui augant, vis aktualesniu tampa klausimas, kaip visus aprūpinti maistu, kartu užtikrinant žemės ūkio ir maisto sektoriaus tvarumą. ES siekia sektoriuje skatinti inovacijas ir investicijas, kad būtų užtikrinta prieiga prie įperkamų ir saugių maisto produktų. Kopenhagoje susirinkę ministrai neabejojo, kad norint pasiekti šių tikslų ir rasti pusiausvyrą tarp apsirūpinimo maistu, aplinkos apsaugos bei ekonominio ūkininkų gyvybingumo, reikalingi pokyčiai.
Diskusijoje dalyvavęs laikinai žemės ūkio ministro pareigas einantis Ignas Hofmanas atkreipė dėmesį į tai, inovacijų diegimui reikalingi ne tik finansiniai ištekliai, bet ir tikėjimas stabilia ateitimi, teisinės sistemos aiškumas ir nuspėjamumas.
Didelį susirūpinimą Lietuvai kelia planuojamas reikšmingas bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) finansavimo mažinimas po 2027 metų. Toks sprendimas gali trukdyti inovacijų ir žaliosios pertvarkos plėtrai, ypač augant geopolitiniams, klimato ir demografiniams iššūkiams. „Pagrindinis BŽŪP tikslas turi išlikti apsirūpinimas maistu, užtikrinant ūkininkams pajamas iš pagrindinės veiklos. Sunku būti „žaliam“, jei buhalterija „raudonuoja“, – sakė ministras.
Kalbėdamas apie tvarias investicijas į tiksliąją žemdirbystę, energijos gamybą, bioekonomiką ir dirvožemio tausojimą, ministras I. Hofmanas akcentavo, kad jos turi būti prioritetas, nes didina efektyvumą, mažina priklausomybę nuo importo ir kuria darbo vietas kaime.
Ministras savo pasisakyme minėjo ir jaunąją kartą, taip pat kolektyvines investicijas, kurioms reikėtų didesnio paramos intensyvumo. Anot jo, be papildomos administracinės naštos turėtų būti remiamos naujos ambicingos iniciatyvos, susijusios su žaliąja pertvarka, pavyzdžiui, anglies kaupimo ūkininkavimas.
Kolegos ministrai pritarė I. Hofmanui, kad ES teisinė sistema turi būti orientuota į rezultatų siekimą, o ne į perteklinę kontrolę. Strateginiai dokumentai turi numatyti kryptį, tačiau neturėtų būti perpildyti detalėmis, tokiomis kaip konkretūs terminai, šienavimo datos ir pan. Naujoji sistema, pakeisianti geros agrarinės ir aplinkosauginės būklės (GAAB) reikalavimus, turi būti lanksti ir atliepianti valstybių narių gamtos bei klimato specifiką.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2025-09-09
Programa, padedanti išvengti didelių finansinių nuostolių, – jau netrukus
Rudenį, spalio 1 – lapkričio 28 dienomis, Nacionalinei mokėjimo agentūrai (NMA) bus galima teikti paraiškas pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano intervencinę priemonę „Savitarpio pagalbos fondai“ dėl žemės ūkio rizikos valdymo fondų (dar vadinamų savitarpio pagalbos fondais) steigimosi ir plėtros skatinimo. Šiam paraiškų teikimo etapui skirta 1 mln. Eur. Sostinės regiono projektams gali būti skirta ne daugiau kaip 300 000 Eur.
Remiama veikla
Pagal intervencinę priemonę remiamas žemės ūkio rizikos valdymo fondų steigimas ir žemės ūkio rizikos valdymo fondo (-ų) patirtų nuostolių, išmokėjus rizikos valdymo fondo nariams kompensacijas dėl ūkio subjektų pajamų netekimo, kompensavimas.
Galimi pareiškėjai
Pareiškėjas laikomas tinkamu gauti paramą, jei atitinka šias tinkamumo gauti paramą sąlygas ir reikalavimus:
-turi galiojančią akreditaciją pagal Žemės ūkio rizikos valdymo fondų akreditavimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2023 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 3D-47 „Dėl Žemės ūkio rizikos valdymo fondų akreditavo taisyklių patvirtinimo“;
-pareiškėjas ir projektas atitinka bendrąsias tinkamumo sąlygas ir reikalavimus;
-pareiškėjas užtikrina, kad išlaidos, kurioms finansuoti prašoma paramos, nebuvo, nėra ir nebus finansuojamos iš kitų ES fondų ir kitų viešųjų lėšų.
Paramos intensyvumas
Paramos lėšomis finansuojamos tik tinkamos finansuoti išlaidos – ne didesnės nei numatytas paramos dydis ir iki 70 proc. numatytu paramos intensyvumu.
Tinkamos finansuoti išlaidos turi būti išvardytos pagal išlaidų kategorijas, o ne pateikiamos bendra suma.
Tinkamos finansuoti išlaidos:
-iki dviejų darbo vietų įrengimo ir išlaikymo (biuro įrangos ir baldų, kompiuterinės technikos, programinės įrangos įsigijimo, darbo užmokesčio, kanceliarinių prekių įsigijimo išlaidos), dviem darbo vietoms (įsirengus vieną darbo vietą kompensuojama suma proporcingai mažinama) kompensuojama ne daugiau kaip 20 tūkst. Eur, iki 70 proc. tinkamų išlaidų pirmaisiais veiklos metais;
-kompensuojama ne daugiau kaip 18 tūkst. Eur, iki 70 proc. anksčiau išvardytų tinkamų išlaidų antraisiais veiklos metais;
-kompensuojama ne daugiau kaip 16 tūkst. Eur, iki 70 proc. anksčiau išvardytų tinkamų išlaidų trečiaisiais veiklos metais;
-iki 70 proc. pradinio įnašo į žemės ūkio rizikos valdymo fondą – skiriant vieną kartą ne daugiau kaip 1 tūkst. Eur vienam naudos gavėjui pirmaisiais rizikos valdymo fondo veiklos metais;
-iki 70 proc. pajamų sumažėjimo, kuris išmokėtas naudos gavėjui kaip finansinė kompensacija, tik tuo atveju, kai įvertinama, kad atskiro naudos gavėjo pajamų sumažėjimas viršijo 20 procentų vidutinių metinių praėjusių trejų finansinių metų laikotarpio pajamų arba praėjusių penkerių finansinių metų laikotarpio vidutinių trejų finansinių metų pajamų, neįskaitant per tuos penkerius finansinius metus gautų didžiausių ir mažiausių pajamų sumų (taikomas laikotarpis nustatomas žemės ūkio rizikos valdymo fondo).
Paramos intensyvumas įvertinamas atsižvelgiant į visą gautą paramą pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano intervencinės priemonės „Savitarpio pagalbos fondai“ įgyvendinimo taisyklių (toliau – Taisyklių)13.2 papunktį, o bendras paramos intensyvumas turi neviršyti 70 proc. tinkamų finansuoti išlaidų pradiniam įnašui bei finansinėms kompensacijoms skirtų išlaidų.
Paraiškų teikimo tvarka
Paramos paraiška ir prašomi dokumentai turi būti pateikti Administravimo taisyklių nustatyta tvarka, tai yra pasirašyti kvalifikuotu elektroniniu parašu, juos siunčiant el. paštu paraiskos@nma.lt, arba teikiami naudojantis Žemės ūkio ministerijos informacinės sistemos (toliau – ŽŪMIS) pranešimų siuntimo funkcionalumu (ŽŪMIS meniu punktas „Pranešimai“).
Atkreiptinas dėmesys, kad paramos paraiškų atranka nevykdoma. Pateiktų paraiškų paramos sumai viršijus paraiškų priėmimo etapui skirtą lėšų sumą, NMA proporcingai mažina paramos sumą visoms kvietimo metu pateiktoms ir tinkamomis finansuoti pripažintoms paramos paraiškoms. Apie tai informuojami pareiškėjai, kuriems siūloma sutikti visa apimtimi įgyvendinti projektą su mažesne paramos suma. Pareiškėjui nesutikus ar per nurodytą laiką nepateikus atsakymo, paramos paraiška atmetama.
Šaltinis: nma.lrv.lt, 2025-09-09
Tyrimas: ūkininkauti tvariau skatina ne vien finansinės paskatos
Lietuvos ūkininkai tampa vis sąmoningesni ir renkasi tvarų ūkininkavimą, kurį skatina ekologinės sistemos (ekoschemos). Nors visuomenėje manoma, kad pagrindinė ūkininkų dalyvavimo ekoschemose priežastis yra patrauklios finansinės išmokos, visgi apklausus žemdirbius paaiškėjo, kad jiems svarbiau yra sąmoningas pasirinkimas rūpintis gamta. Žemės ūkio ministerijos duomenimis, Lietuvoje auga žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotai, kuriuose taikomos ekoschemos. Ūkininkai įgyvendina ekoschemų reikalavimus, kurių tikslas – pristabdyti dirvožemio degradaciją ir gerinti jo našumą, tausoti vandens išteklius, mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir amoniako išskyrimą į aplinką, skatinti rūpintis biologine įvairove ir kraštovaizdžiu.
Už šių reikalavimų taikymą žemdirbiams mokamos dosnios išmokos. Pavyzdžiui, 2023–2027 m. laikotarpiu ekoschemoms kasmet skiriama 25 proc. iš viso 3 mlrd. eurų siekiančio metinio išmokų biudžeto.
Žemdirbius motyvuoja ne pinigai
Tačiau ar vien finansinės paskatos motyvuoja žemdirbius ūkininkauti tvariau? Bioetanolio ir biodujų gamybos bendrovė „Kurana“ atliko ūkininkų nuomonės tyrimą, kurio rezultatai nustebino. Paprašius išvardinti pagrindines priežastis, kodėl dalyvaujama ekoschemose, net 90,5 proc. respondentų įvardijo juos supančios aplinkos svarbą ir biologinę įvairovę. 47,6 proc. ūkininkų paminėjo būtinybę laikytis ES reikalavimų ir tik 38,1 proc. išskyrė finansinę naudą.
„Pamatėme, kad ūkininkams tvari žemdirbystė yra daugiau nei vien išmokos – tai ir dėmesys juos supančiai aplinkai, biologinei įvairovei, dirvožemio kokybei. Ši tendencija džiugina, nes dažnai vyrauja stereotipas, esą ūkininkai gamta nesirūpina ir dėl didesnio pelno linkę ją eikvoti“, – sakė „Kuranos“ generalinis direktorius Jurgis Polujanskas.
Apklausos rezultatai leidžia manyti, kad ekoschemos būtų dar populiaresnės, jei jas būtų lengviau suprasti. Net 81 proc. apklausos dalyvių pažymėjo, kad ekoschemų reikalavimai pernelyg sudėtingi, daug biurokratijos. 47,6 proc. ūkininkų norėjo patrauklesnės finansinės naudos, o 24 proc. apklaustųjų atsakė, kad jiems trūksta informacijos apie ekoschemas.
„Intensyvėjant žemės ūkiui, kaimo aplinka kinta – mažėja pievų bei krūmynų, tad paukščiams vis sunkiau rasti tinkamų vietų gyventi ir maitintis. Todėl labai svarbu, kad ūkininkai matytų save kaip gamtos partnerius: suprastų savo atsakomybę ir saugotų aplinką. Ekoschemos suteikia galimybę šį rūpestį paversti konkrečiais veiksmais – jos padeda išlaikyti biologinę įvairovę ir kartu kuria tvaresnę ateitį kaimui“, – teigia Lietuvos ornitologų draugijos, atstovaujančios „BirdLife International“, direktorius Liutauras Raudonikis.
Populiarumas auga
Ekoschemos apima visus žemės ūkio naudmenų tipus – ariamąją žemę, daugiametes pievas, daugiamečius sodinius, taip pat gyvūnų gerovės didinimą. Žemės ūkio ministerijos duomenimis, ekoschemų populiarumas auga, o kai kurių iš jų augimas yra net dviženklis.
Populiariausios išlieka ekologinės sistemos „Veiklos ariamojoje žemėje“ gamybinės veiklos. Ekoschemos „Tarpiniai pasėliai“ plotų šiemet deklaruota 18,5 proc. daugiau nei pernai, „Neariminės tausojamosios žemdirbystės technologijos“ – 9 proc. daugiau, o „Augalų kaita“ – 7,7 proc. daugiau nei 2024 m.
Kai kurių ekoschemų veiklų deklaruotas plotas per metus išaugo net dvigubai – tai „Ekstensyvus daugiamečių pievų tvarkymas ganant gyvulius“, „EB svarbos natūralių pievų, šlapynių bei rūšių buveinių tvarkymas“, „Tausojanti vaisių, uogų ir daržovių programa“.
Šaltinis: valstietis.lt, 2025-09-09
Pelkių atkūrimas Lietuvoje – krašto gynybos priemonė?
„Dar prieš kelis dešimtmečius pelkės daugeliui atrodė kaip bereikalinga, „neproduktyvi“ žemė – drėgna, klampi, sunkiai prieinama. Jas buvo įprasta nusausinti, išarti ar paversti miškais. Džiugu, kad šiandien pelkės atsidūrė pasaulio darbotvarkės centre kaip vienos svarbiausių ekosistemų, galinčių padėti stabdyti klimato kaitą, užtikrinti švaraus vandens išteklius, apsaugoti nykstančias rūšis ir net panaudoti pelkes kaip gynybos priemonę”, – sako laikinasis aplinkos ministras Povilas Poderskis.
Lietuvoje pelkės užima beveik dešimtadalį šalies teritorijos. Deja, per XX amžių apie 75 proc. jų buvo nusausinta. Tai reiškia ne tik prarastus gamtos turtus, bet ir didžiulius iššūkius klimatui bei krašto saugumui. Todėl šiandien Aplinkos ministerija kartu su Krašto apsaugos ministerija sutaria: pelkių atkūrimas – tai ne tik gamtos puoselėjimas, bet ir svarbi krašto gynybos priemonė.
Pelkės vėl „atrandamos” kaip natūralios gynybos priemonės. Lietuvos istorijoje jos jau atliko šią funkciją: pelkėmis eidavo slaptos kūlgrindos, kurios padėdavo apsiginti nuo priešų. Šlapynių neįveikė net didžiosios armijos – nuo kryžiuočių iki Napoleono.
Šiandien kariniai ekspertai sutaria: atkurtos pelkės gali stabdyti priešo technikos judėjimą, o siauri praėjimai tampa lengviau kontroliuojami. Tai natūralios kliūtys, kurios padeda stiprinti šalies saugumą.
Konkrečios teritorijos, kuriose būtų atkuriamos pelkės Lietuvoje, bus numatytos Nacionaliniame gamtos atkūrimo plane, kuris šiuo metu rengiamas ir bus baigtas rengti iki 2026 m. Taip pat vyksta konsultacijos su Krašto apsaugos ministerija ir Lietuvos kariuomene, kurių metu ieškomos krašto gynybai potencialiai svarbios vietovės. Taip siekiama suderinti ir integruoti pelkių atkūrimo poreikius su krašto gynybos poreikiais. Taip pat ieškoma finansavimo šaltinių, tarp jų – ES fondų.
Palyginti su Suomijos ar Lenkijos pavyzdžiais, Lietuvoje taip pat yra teritorijų, kur atkurtos pelkės galėtų atlikti dvigubą funkciją – saugoti gamtą ir stiprinti gynybinius pajėgumus. Kiek tiksliai jų būtų, priklausys nuo to, kokios teritorijos bus atrinktos. Vis dėl to galima teigti, kad potencialas yra reikšmingas, ypač pasienio regionuose.
„Pelkių atkūrimas ypač pasienio zonose – tai protingas išteklių panaudojimas, kai viena investicija sprendžia kelias problemas: atkuriamos pažeistos ekosistemos ir nykstanti biologinė įvairovė, kaupiama anglis, filtruojamas vanduo, mažinamos šiltnamio dujų emisijos, o kartu stiprinamas šalies saugumas. O vertinant vien ekosistemines paslaugas, atkurtų pelkių suteikiama nauda bent septynis kartus didesnė nei atkūrimo kaina”, – teigia aplinkosaugos ekspertė Gabija Tamulaitytė.
Pelkės yra vienos efektyviausių anglies dioksido saugyklų. Nors jos užima tik 3 proc. pasaulio sausumos, jose sukaupta dvigubai daugiau anglies dioksido nei visuose miškuose kartu. Natūralios pelkės – tarsi seifai, kuriuose anglis užrakinta dešimtims tūkstančių metų.
Pelkės dar vadinamos „Žemės inkstais“. Jos valo vandenį, sulaiko iš laukų atitekantį azotą ir fosforą, kurie teršia upes bei ežerus. Kartu jos saugo ir nuo potvynių – geba sugerti didžiulius kritulių kiekius. Šiandien, kai klimato kaita atneša vis dažnesnes liūtis, pelkių funkcija tampa gyvybiškai svarbi.
Trečdalis visų Lietuvoje saugomų augalų rūšių aptinkamos pelkėse. Čia gyvena tokios retos rūšys kaip meldinė nendrinukė, stulgiai, griciukai, raudonpilvės kūmutės ar skiauterėtieji tritonai. Tai – unikalios gyvosios laboratorijos, kurios atkuria biologinę įvairovę.
Sovietmečiu pelkės masiškai sausintos, paverčiant jas žemės ūkio naudmenomis. Rezultatas – sunaikintos buveinės ir pažeista ekosistemų pusiausvyra.
Šiandien tarptautiniai įsipareigojimai mus įpareigoja veikti. ES gamtos atkūrimo reglamentas numato iki 2030 m. atkurti bent 20 proc. teritorijų, pirmiausia – pelkių. Pasaulinė biologinės įvairovės strategija kelia dar aukštesnę kartelę – 30 proc. nualintų durpynų.
Lietuvoje pelkių atkūrimas jau pradėtas – pavyzdžiui, Aukštumalos, Amalvo ar Padustėlio pelkėse. Tai rodo, kad procesas įmanomas, bet kol kas tai tik maži žingsniai, palyginti su vis dar didžiuliu prarastų teritorijų mastu.
Aplinkos ministerija akcentuoja: pelkių atkūrimas – tai investicija. Atkurtos pelkės ne tik mažina emisijas, bet ir kuria ekonomines galimybes – pelkininkystę, biomasės auginimą, turizmą, anglies dioksido kreditus.
Tarp iššūkių – ilgalaikis atkūrimo procesas, kuris gali trukti dešimtmečius siekiant pilno biologinio potencialo, būtinybė susitarti su žemės savininkais dėl žemės naudojimo pokyčių bei klimato kaitos veiksniai, kurie apsunkina stabilų vandens lygio palaikymą. Todėl sėkmingas kelias įmanomas tik turint aiškią viziją, finansines paskatas ir bendruomenių įsitraukimą.
Pelkės nėra bevaisės dykros. Jos – mūsų klimato stabilumo, švaraus vandens, biologinės įvairovės ir net krašto saugumo raktai.
Pelkių atkūrimas – tai dviguba investicija. Vienu metu atkuriamos nykstančios ekosistemos, mažinamos šiltnamio dujos ir stiprinamas šalies saugumas. Tai protingas būdas naudoti ribotus valstybės išteklius, sprendžiant tiek aplinkosaugos, tiek gynybos uždavinius.
