Žemės ūkio naujienos: 2025-09-22. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Ministerija: EK kitam laikotarpiui numatė 20 proc. mažesnę paramą Lietuvos žemės ūkiui
Europos Komisija (EK) ateinančio laikotarpio biudžete Lietuvos žemės ūkiui rezervavo 20 proc. mažiau lėšų nei anksčiau – virš 4,38 mlrd. eurų, skelbia Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). Anot jos, numatytų lėšų suma yra per maža ir kelia nerimą. Anot laikinojo žemės ūkio ministro Igno Hofmano, 2021–2027 m. laikotarpiu žemės ūkio ir kaimo plėtros finansavimas siekė daugiau nei 5,48 mlrd. eurų.
I. Hofmano teigimu, vien tiesioginių išmokų finansavimui prireiktų apie 4,3 mlrd. eurų, jei tiesioginių išmokų vokas būtų įšaldytas 2027 m. lygyje.
„Šis Lietuvai pasiūlytas rezervuotas dydis yra pavojingai mažas ir neadekvatus mūsų šalies žemės ūkio ir kaimo plėtros poreikiams bei strateginiams tikslams“, – pranešime teigia I. Hofmanas.
Anot jo, visa tai rodo, kad EK sprendimai kelia atsakomybės perkėlimo riziką – iš Briuselio į nacionalinį lygmenį.
EK 2028–2034 m. Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) rezervuota suma, kaip skelbia ŽŪM, skiriama ūkininkų pajamų palaikymo priemonėms ir apims tiesiogines išmokas, sektorines intervencijas.
Taip pat lėšos skiriamos kaimo plėtros priemonėms – investicinei paramai, jaunųjų ūkininkų įsikūrimui, smulkiųjų ūkių plėtrai, verslo skatinimui, ūkių pavadavimo paslaugoms ir pan.
Anot ŽŪM, visoms šalims narėms iš viso skiriama 300 mlrd. eurų, iš kurių 6,3 mlrd. eurų numatyta žemės ūkio rezervui, o likusi dalis – beveik 293,7 mlrd. eurų – pajamų palaikymo priemonėms.
Vertinant vidutinę metinę EK pasiūlytą lėšų sumą, paskaičiuotą pagal paramai tinkamus hektarus visose valstybėse narėse, Lietuva atsidūrė priešpaskutinėje vietoje tarp visų ES šalių.
Šiuo metu vienintelis būdas ieškoti papildomų lėšų, kaip nurodo ministerija, yra bendras perskirstymo fondas, kuriame dėl lėšų teks konkuruoti su kitais Lietuvos ekonomikos sektoriais.
Siūlomas principas – susitarti šalies viduje, suvokiant gynybos ir sanglaudos prioritetus, pasak ŽŪM, nebus efektyvus.
Anot I. Hofmano, jei rezervuota lėšų suma Lietuvos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai išliks tokia, kokią siūlo EK, reikės atsisakyti papildomų žemės ūkio veiklų ir priemonių, skirtų klimato tikslams pasiekti.
Šaltinis: lrt.lt, 2025-09-19
Žemės ūkio ministerija skelbia viešąsias konsultacijas dėl santykių pieno sektoriuje tobulinimo
Žemės ūkio ministerija (ŽŪM), siekdama sustiprinti pieno gamintojų padėtį tiekimo grandinėje ir subalansuoti sutartinius santykius su pieno perdirbėjais, rengia viešąsias konsultacijas, kurios vyks iki spalio 3 d. (imtinai) elektroninėje platformoje „E.pilietis“ (http://epilietis.lrv.lt).
Šios konsultacijos – tai Vyriausybės programos įgyvendinimo plano dalis. Siekiama parengti naują įstatymo projektą, skirtą geriau reglamentuoti sutartinius santykius pieno sektoriuje.
Kodėl reikalingi pokyčiai?
Šiuo metu pieno pardavėjų (gamintojų) ir pirkėjų (perdirbėjų) santykiuose egzistuoja didelis derybinių galių disbalansas. Pieno gamintojai dažnai yra smulkūs ir nekooperuoti, todėl neturi didelės įtakos deryboms dėl kainos ir pardavimo sąlygų. Tuo tarpu pieno perdirbimo sektoriuje susiformavusi oligopolinė struktūra (rinkoje dominuoja kelios stambios įmonės), o pienas, kaip greitai gendantis produktas, negali būti sandėliuojamas. Tai dar labiau apsunkina gamintojų padėtį.
2015 m. priimtas Pieno įstatymas siekė sustiprinti gamintojų galias, tačiau jo įgyvendinimo metu paaiškėjo reglamentavimo trūkumai, todėl tikslas nebuvo pasiektas. Be to, Konstitucinis Teismas 2020 metais pripažino šį įstatymą prieštaraujančiu Konstitucijai. Dėl to atsirado teisinio reguliavimo spragų ir neapibrėžtumo.
Kaip dalyvauti konsultacijose?
Žemės ūkio ministerija kviečia visuomenę, suinteresuotus asmenis ir socialinius partnerius aktyviai dalyvauti ir pateikti savo nuomonę bei pasiūlymus, kaip būtų galima patobulinti teisinį reguliavimą.
Norint pateikti savo pasiūlymus, reikia:
Apsilankyti svetainėje http://epilietis.lrv.lt.
Pagrindiniame puslapyje pasirinkti skiltį „Konsultacijos su visuomene“.
Sąraše rasti konsultaciją tema „Sutartinių santykių tobulinimas pieno sektoriuje“.
Atsisiųsti klausimyną, užpildyti ir iki spalio 3 d. atsiųsti jį el. p. ruta.savickiene@zum.lt
Jūsų nuomonė ir pasiūlymai bus panaudoti rengiant teisės aktų projektus, kurie padės sukurti efektyvesnį ir tvaresnį pieno sektorių Lietuvoje.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2025-09-22
Kooperatyvų varomoji jėga: inovacijos ir bendras tikslas
Ketvirtadienį Raudondvario dvaro menų inkubatoriuje (Kauno r.) Žemės ūkio ministerija surengė tarptautinę konferenciją „Kooperatyvai kuria geresnį pasaulį“, skirtą aptarti ir sustiprinti kooperacijos vaidmenį šiandieniniame žemės ūkyje. Renginyje dalyvavo Lietuvos ir užsienio institucijų, verslo ir nevyriausybinių organizacijų, mokslo atstovai, Seimo nariai, ūkininkai.
Indėlis į tvarią ekonomiką
Jungtinių Tautų Generalinė asamblėja 2025-uosius paskelbė Tarptautiniais kooperatyvų metais. Šia iniciatyva norima atkreipti dėmesį į kooperatyvų indėlį kuriant tvarią ekonomiką ir įgyvendinat svarbius aplinkosaugos uždavinius.
Pasak laikinai einančio žemės ūkio ministro pareigas Igno Hofmano, kooperacija Lietuvoje tampa vis svarbesne jėga, formuojančia tvarią maisto grandinių ateitį. Per pastaruosius metus šalies kooperatyvai augo, stiprino savo organizacinius gebėjimus. „Didžiulės pastangos ir investicijos, nukreiptos į perdirbimo pajėgumų plėtrą, yra ryškus įrodymas, kad mūsų ūkininkai ne tik siekia didesnės pridėtinės vertės, bet ir stipresnių pozicijų tarptautinėse rinkose“, – konferencijoje sakė I. Hofmanas.
Europos žemės ūkio kooperatyvų konfederacijos (COGECA) viceprezidentas Florentin Bercu, kalbėdamas apie kooperatyvų vaidmenį ateityje, akcentavo būsimą bendrąjį žemės ūkio finansavimą. „Žemės ūkis yra ekonomikos stuburas. O kooperatyvai yra ne tik verslo modelis, bet ir demokratijos principais pagrįsta organizacinė forma. Būtina į tai atsižvelgti formuojant ES politiką. Kuo daugiau bendradarbiausime, tuo geresnę ateitį turėsime“, – kalbėjo F. Bercu.
Kooperatyvai – ūkininkų durys į pasaulį
Šis renginys buvo išskirtinė proga dalytis patirtimi, užmegzti naujų ryšių ir aptarti idėjas, kurios gali virsti konkrečiais projektais. Konferencijos pranešimai apėmė platų temų spektrą: nuo kooperatyvų sėkmės istorijų iki inovacijų ir ateities vizijų.
„Vertiname tarptautinių partnerių dalyvavimą, nes jų patirtis ir žinios suteikia galimybę pasisemti įkvėpimo bei atrasti bendrus sprendimus, kurie gali prisidėti prie stipresnės žemdirbių bendruomenės kūrimo“, – pabrėžė ministras I. Hofmanas.
Didžiausios Baltijos šalyse kooperatinės bendrovės LATRAPS atstovė Ginta Bormanė papasakojo, kaip Latvijos ūkininkams, norintiems eksportuoti savo užaugintus grūdus, kilo mintis susikooperuoti. Dabar LATRAPS turi savo logistikos parką ir sandėlius, grūdus eksportuoja į daugiau kaip 30 šalių visame pasaulyje. LATRAPS, turinčios 1220 narių ir užimančios 20 proc. Latvijos grūdų rinkos, pajamos pastarąjį pusmetį siekė 167 mln. Eur. „Mes esame ūkininkų durys į pasaulį“, – sakė G. Bormanė.
Kaip kooperatyvas tampa inovacijų platforma, papasakojo bendro dviejų Latvijos kooperatyvų ir Vokietijos investuotojo projekto ASNS atstovas Edgars Ruže. Statoma nauja įmonė gamins žirnių baltymų izoliatą, turintį plačias pritaikymo galimybes.
Augaliniai baltymai domina ir Nyderlandų kooperatyvą „Cosun Protein“. Ateities planais pasidalijęs jo pirkimų vadovas Thijs Hoveling papasakojo, kad kooperatyvo nariai augina ir perdirba cukrinius runkelius, cikorijas, fava pupeles. „Konkurencija tikrai didžiulė, tad mūsų ginklas šioje kovoje yra labai aukšta kokybė“, – sakė olandas.
Didžiausio Švedijos kooperatyvo Lantmännen istorija prasidėjo daugiau kaip prieš 100 metų. Šiandien šio stambaus Baltijos regiono žaidėjo apyvarta perkopė 1 mlrd. eurų. Kooperatyvas, jungiantis 17 tūkst. narių, domisi ne viena verslo šaka: energetika, nekilnojamuoju turtu, turi skerdyklų, gamina baltymus, augina grūdus, valdo net vieną didžiausių pasaulyje kepyklų tinklą.
Konferencijoje dėmesys buvo atkreiptas ir į tai, kad kooperatyvas – tai ne tik pelno siekiantis verslas, bet ir bendrystė. Kaip kooperatyvo narių vienybė ir bendras tikslas skatina inovacijas ir tvarų augimą, papasakojo žemės ūkio kooperatyvo „Pienas LT“ valdybos pirmininkas Petras Viršilas. Pasak jo, sėkmingas yra ne tas kooperatyvas, kuris tik superka produkciją iš savo narių, bet tas, kuriam svarbu ir socialinis palaikymas. Nuolat lauko dienas, įvairius susitikimus rengiantis kooperatyvas ypač didelį dėmesį skiria jaunimui. „Jis yra kooperacijos ateitis. Mums svarbu, kas augins kooperatyvus – dabar jauni žmonės sudaro tik trečdalį narių“, – kalbėjo P. Viršilas.
Nuo vizijos iki globalios sėkmės
Latvijos, Švedijos, Nyderlandų ir Lietuvos pavyzdžiai parodė, kad kooperatyvai gali tapti inovacijų platformomis, įgalinančiomis naujus produktus ir rinkas, o jų sėkmę lemia narių vienybė bei bendras tikslas.
Tačiau konferencijos dalyviai ne tik dalijosi sėkmės istorijomis, bet ir diskutavo įvairiausiomis kooperatyvams aktualiomis temomis.
Nagrinėta ir ūkininkų dalis maisto tiekimo grandinėje, kurioje prekybos tinklai atsiriekia didžiąją pyrago dalį. Ši tema ypač aktuali ne tik Lietuvos, bet ir visų kitų šalių kooperatyvams.
Atkreiptas dėmesys ir į dar per mažą Lietuvos kooperatyvų dalį rinkoje. Kitose šalyse kooperatyvai užima 60-70 proc. rinkos, o Lietuvoje tik 30 proc. pieno sektoriuje ir 17 proc. – grūdų.
Diskutuota ir apie ES paramą kooperatyvams, kuri tikrai nepakankama – pinigų mažėja, todėl jie turi būti naudojami kuo efektyviau.
Diskusijose išryškėjus šiems iššūkiams sutarta, kad būtent kooperacija yra kelias į stipresnes maisto grandines, konkurencingumą ir tvarią žemdirbystės ateitį.
Tarptautinė konferencija Raudondvario dvare parodė, kad kooperatyvai tampa svarbia žemės ūkio sektoriaus varomąja jėga, galinčia vienu metu kurti pridėtinę ekonominę vertę, skatinti inovacijas ir stiprinti bendruomeniškumą.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2025-09-19
ŽŪDC: savaitę anksčiau perdavė duomenis – 45 mln. eurų pasieks 13 tūkst. pieno ūkių
Pienas – tai stiklinė ant vaiko pusryčių stalo, šviežios varškės sūris vietiniame turgelyje, sviestas ant juodos duonos riekės ar brandintas sūris šventiniam stalui. Tai mūsų kasdienybė, tradicijos ir sunkus tūkstančių Lietuvos ūkininkų darbas. Pieno gamyba – viena kertinių šalies žemės ūkio šakų, palaikanti ne tik šeimų pragyvenimą, bet ir perdirbimo pramonės gyvybingumą bei regionų stabilumą.
Kad ši grandinė nenutrūktų, o ūkiai galėtų planuoti savo ateitį, valstybė kasmet skiria susietąją pajamų paramą už pienines karves. Ji padeda ūkininkams išlaikyti gamybą, investuoti į bandų priežiūrą, jungtis į kooperatyvus ir didinti produktyvumą.
2025-aisiais paramos administravimo startas buvo ypač sklandus – Žemės ūkio duomenų centras (ŽŪDC) atrinktus duomenis apie paramai tinkamas karves Nacionalinei mokėjimo agentūrai (NMA) perdavė jau rugsėjo 17-ąją. Pagal ministro įsakymo nuostatas duomenų perdavimas buvo numatytas iki rugsėjo 24-osios, tad darbas atliktas savaitę anksčiau nei privaloma.
„Mūsų vaidmuo – patikrinti duomenis, kad parama pasiektų būtent tuos, kam ji priklauso. Šiemet atranką atlikome sparčiau – užduotį, kuriai skirtos 10 darbo dienų, įvykdėme per vos 5. Tai reiškia, kad NMA gali iškart pradėti tolimesnius veiksmus, norint užtikrinti sėkmingą ir operatyvų paramos išmokėjimą“ – pabrėžia Julija Šataitė, ŽŪDC Paramos žemės ūkiui skyriaus vadovė.
Pagal ŽŪDC duomenis, šiemet susietąją pajamų paramą už pienines karves gaus 13 254 pieno ūkiai, o iš viso tinkamų pieninių karvių skaičius siekia kiek daugiau nei 181 tūkstantį. Parama pasieks labai platų ūkių spektrą – nuo mažesnių šeimos ūkių, laikančių iki dešimt karvių, iki didesnių pieno gamintojų, kurių bandose – šimtai pieninių galvijų.
Įkainiai pagal bandos dydį
Nuo šių metų rugsėjo 10 d. įsigalioję žemės ūkio ministro patvirtinti įkainiai yra daugiau kaip 5 proc. didesni nei pernai. Kaip ir ankstesniais – taip ir šiais metais, paramos dydis pieninei karvei patvirtintas atsižvelgiant į ūkio dydį t. y. suskirstant karvių skaičių į numatytas 4 pakopas. Už pirmąsias dešimt karvių skiriama po 206,11 euro, už karves nuo vienuoliktos iki penkiasdešimtosios – po 265,06 euro, už 51–150 karves – po 294,53 euro. Ūkiams, kurių tinkamų paramai karvių skaičius viršija 150, už likusias karves mokama po 220,74 euro.
Prie pagrindinių sumų prisideda ir papildomi priedai. Jei karvių banda visus metus dalyvauja produktyvumo tyrimuose, už kiekvieną karvę skiriama dar + 10 eurų, o jei ūkininkas taip pat metus yra pripažinto kooperatyvo narys ir jam parduoda pieną perdirbti – +30 eurų (taikoma iki 150 karvių).
Papildomos išmokos – aktyvesniems ūkininkams
Skaičiai rodo, kad dalis ūkininkų sugeba pasinaudoti papildomomis galimybėmis. Beveik du tūkstančiai valdų valdytojų už daugiau kaip 111 tūkst. karvių gaus priedą už produktyvumo tyrimus. Dar 1,4 tūkst. ūkių už daugiau kaip 31 tūkst. karvių sulauks priedo už narystę pripažintame kooperatyve. Jų tarpe yra beveik 450 ūkių, kurie gaus papildomą priedą už 27 tūkst. tinkamų paramai pieninių karvių ir už produktyvumo tyrimus, ir buvimą kooperatyvo nariu. Tuo tarpu daugiau nei 10 tūkst. ūkių gaus tik pagrindinę paramą.
Iš viso Lietuvos pieno ūkiams šiemet gali atitekti iki 45,45 mln. eurų – solidi injekcija sektoriui, kurio stabilumas svarbus visos šalies maisto pramonei.
Kas administruoja lėšas?
Parama ūkius pasiekia tik tuomet, kai darniai dirba kelios institucijos. Žemės ūkio duomenų centras atsakingas už tai, kad būtų patikrinti visi duomenys ir atrinktos paramai tinkamos pieninės karvės. Gavus šią informaciją, ją perima Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) – būtent ji apskaičiuoja galutines sumas, suformuoja užsakymus ir perveda lėšas ūkininkams.
„Sklandus institucijų bendradarbiavimas leidžia užtikrinti, kad parama pasiektų ūkius laiku. Tai tiesiogiai prisideda prie pieno sektoriaus stabilumo ir ūkininkų pajamų užtikrinimo,“ – pabrėžia ŽŪDC Paramos žemės ūko skyriaus vadovė.
Susietoji pajamų parama už pienines karves yra viena iš Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano priemonių. Jos esmė – palaikyti pieno gamybos tęstinumą, skatinti ūkius jungtis į kooperatyvus, dalyvauti produktyvumo tyrimuose ir taip stiprinti visą pieno sektorių, kuris yra viena kertinių šalies žemės ūkio sričių.
Šaltinis: zudc.lt, 2025-09-19
Seime – parlamentarų siūlymas koreguoti vasarą priimtą GPM lengvatą ūkininkams
Seimo nariai siūlo koreguoti birželį su mokestine pertvarka priimtą gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvatą ūkininkams. Seimas nusprendė, kad nuo kitų metų lengvatiniai 15 ir 20 proc. GPM tarifai bus taikomi ūkininko pažymėjimus turinčių asmenų pajamoms. Seimo nariai Matas Skaramakas, Vytautas Jucius ir Kęstutis Mažeika siūlo, kad šie tarifai būtų taikomi tik pajamoms iš žemės ūkio veiklos, įskaitant jai vykdyti naudojamo turto pardavimo ar kitokio perleidimo pajamas, jei jos priskiriamos individualios veiklos pajamoms.
Įstatymo projektais taip pat siūloma nustatyti, kad žemės ūkio veiklos ir jai skirto turto pardavimo pajamos nebūtų įskaičiuojamos į metines pajamas, kurioms taikomi progresiniai 20, 25 ir 32 proc. GPM tarifai.
Anot įstatymo projekto rengėjų, jei įsigaliotų vasarą priimtas GPM įstatymas, neaiškiai suformuluota mokestinė lengvata ūkininkams valstybei galėtų kainuoti dešimtis milijonų. „Atsižvelgiant į šiuo metu formaliai žemės ūkio veiklą vykdančio gyventojo statusą turinčių gyventojų skaičių ir jų pajamų struktūrą bei dydį, dėl palankesnio ne tik pajamų iš žemės ūkio veiklos, bet kartu ir kitų pajamų rūšių apmokestinimo valstybės ir savivaldybių biudžetų pajamų netekimai iš GPM siektų apie 50 mln. eurų per metus“, – teigiama projekto aiškinamajame rašte.
Šį penktadienį parlamentarų įregistruotos pataisos, jei būtų priimtos Seime, įsigaliotų kartu su pavasario sesijos pabaigoje priimtais mokestiniais pakeitimais. ELTA primena, kad Seimas birželį pritarė gyventojų pajamas nuo kitų metų apmokestinti trimis progresyviais tarifais – 20, 25 ir 32 proc. Tačiau ūkininkams, pagal Seimo priimtą ir šiuo metu galiojantį sprendimą, bus taikomas lengvatinis tarifas tais atvejais, jei veikla vykdoma pagal ūkininko pažymėjimą. Ūkininkų pažymėjimą turinčių asmenų pajamos nuo kitų metų bus apmokestinamos 15 arba 20 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifu, priklausomai nuo to, ar ūkininkas per metus gavo mažesnes, ar didesnes nei 60 vidutinių darbo užmokesčių (VDU) pajamas (maždaug 138 tūkst. eurų).
Žemės ūkio ministerijai šiuo metu laikinai vadovaujantis Ignas Hofmanas taip pat laikėsi nuomonės, kad lengvatiniai GPM tarifai ūkininkams turi galioti tik tais atvejais, kai pajamas jie gauna iš žemės ūkio veiklos, tai kalbėjo ir paskirtoji premjerė Inga Ruginienė. Apie tai, kad Seimo priimtus sprendimus dėl lengvatos taikymo rudens sesijoje reikėtų koreguoti, kalbėjo ir Prezidentūra. Seimas birželį priimdamas mokesčių reformą taip pat nusprendė pakeisti nekilnojamojo turto (NT) mokestį, pakelti pelno mokestį ir įvesti naujus cukraus bei draudimo mokesčius, kurių pajamos bus skirtos gynybai. Pakeitimai įsigalios nuo 2026-ųjų.
