Žemės ūkio naujienos: 2025-09-23. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Partnerystė ekologinės gamybos labui: Šiaurės ir Baltijos šalių kontrolės institucijų ryšiai tik stiprėja
Šiaurės ir Baltijos šalių ekologinės gamybos sektoriaus kontrolės įstaigų ir institucijų atstovų tradicinis susitikimas, kasmet vykstantis vis kitoje šalyje, šiemet po beveik dešimtmečio vėl surengtas Lietuvoje. Praėjusią savaitę į Vilnių atvyko beveik penkiasdešimt ekologinės gamybos ekspertų iš Šiaurės ir Baltijos šalių: Lietuvos, Latvijos, Estijos, Suomijos, Švedijos, Danijos, Norvegijos ir Islandijos.
Intensyvi ir darbinga – tokia buvo jau pirmoji susitikimo diena. Dalyviai susipažino su Žemės ūkio ministerijos, Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos bei kontrolės institucijos – VšĮ „Ekoagros“ veikla ekologinės gamybos srityje. Savo praktine patirtimi dalijosi ir ūkininkas – ekologiškos jautienos ūkio savininkas.
Ekologinė gamyba augo tik Lietuvoje ir Latvijoje
Renginio metu aptartos ir visų dalyvaujančių Šiaurės ir Baltijos šalių ekologinės gamybos aktualijos bei rezultatai.
2024 m. duomenimis, Danija turėjo 295 233 ha ekologinės gamybos plotų, kas sudarė 11,1 proc. nuo visos dirbamos žemės ūkio paskirties žemės, Estija – 221 802 ha (22,6 proc.), Suomija – 309 487 ha (13,9 proc.), Islandija – 15 017 ha (1 proc.), Latvija – 308 418 ha (15,65 proc.), Lietuva – 250 656 (8,6 proc.), Norvegija – 45 717 ha (4,6 proc.), Švedija – 495 736 ha (16,6 proc.)
Lyginant 2023 ir 2024 metus, ekologinė gamyba augo tik Lietuvoje (4,65 proc.) ir Latvijoje (3,1 proc.), visose kitose šalyse buvo stebimas mažėjimas.
Ekologiškų produktų tvarkybos (perdirbimas, prekyba) sektoriuje praėjusių metų statistika tokia: sertifikuotų šios veiklos vykdytojų Švedijoje buvo 870, Suomijoje – 827, Danijoje – 679, Norvegijoje – 515, Latvijoje – 411, Lietuvoje – 289, Estijoje – 175 ir Islandijoje – 18.
Ekologiško viešojo maitinimo lyderis 2024-aisiais buvo Danija, turinti 3550 sertifikuotų kavinių, restoranų ir kitų įmonių. Švedija tokių viešojo maitinimo įstaigų turi 627, Estija – 238, Norvegija – 167, Lietuva – 13, Latvija – 1, Suomija ir Islandija – nei vienos.
Pažintis su pavyzdiniais ūkiais
Kasmetinis renginys turi ir tradiciją – vieną susitikimo dieną paskirti gyvai pažinčiai su priimančiosios šalies pavyzdiniais ūkiais ir įmonėmis. Lietuvoje tam buvo pasirinktas Ukmergės rajonas.
Pirmasis aplankytas – Valentino Genio ekologinis augalininkystės ūkis. „Nėra tokio paties lauko, tokio paties dirvožemio. Dirvožemis viską žino pats, o ir augalams vadovauti aš neturiu teisės. Reikia tiesiog stebėti. Turi būti harmonija ir darna“, – štai tokia jau porą dešimtmečių ekologiškai ūkininkaujančio ir aktyviai ekologijos tema edukuojančio V. Genio filosofija.
Kita pažintis – su ekologiškos produkcijos gamybos grandine „Farmers Circle“ ūkyje, kur darniai derinamos daržininkystės, gyvulininkystės ir maisto perdirbimo veiklos. Sveikas dirvožemis = sveikas maistas = sveiki žmonės. Toks yra šio ūkio ir jo įkūrėjo Nielso Peterio Pretzmano credo ir motto. Čia tradicinė žemdirbystė dera su modernia patirtimi: auginami galvijai, broileriai, vištos dedeklės, javai ir daržovės, o produkcija iškart perdirbama vietoje, taip trumpinant maisto grandinę. Greta daržovių laukų ir besiganančių galvijų veikia konferencijų centras, „Michelin Green Star“ įvertintas restoranas, viešbutis, produkcijos krautuvėlė. Tai pavyzdys puikiai organizuojamo darbo, kurio dėka ūkis veikia kaip vientisa, darni ir sėkminga sistema.
Vizito metu aplankytas ir Ukmergės vaikų lopšelis-darželis „Žiogelis“, turintis sidabrinį ekologiško viešojo maitinimo ženklą. Čia vaikai kasdien maitinami sertifikuotu ekologišku maistu. Darželis yra puikus pavyzdys, kaip ekologiška produkcija sėkmingai integruojama į kasdienį gyvenimą.
Būtent šis darželis buvo vienas iš dviejų Ukmergės darželių, kurie pirmieji Lietuvoje dar 2018 m. tapo pilotinio projekto dalyviais ir išdrįso pereiti prie ekologiško vaikų maitinimo, kas tada atrodė nemenkas iššūkis. Vėliau iš jų patirties ir įkvėpimo sėmėsi kiti šalies darželiai. Pilotinį projektą inicijavo, rėmė ir palaikė Žemės ūkio ministerija, Ukmergės savivaldybė ir Lietuvos ekologinių ūkių asociacija.
„Mes jau išleidome į mokyklą ekologiškai užaugintų vaikų kartą, – pasakojo svečiams jo direktorė Birutė Jucevičienė. – Pradžioje vaikų tėvai nuogąstavo, kad jų vaikai valgys tik „žolę ir kruopas“, ir kaip nustebo išvydę pilną ir įvairų valgiaraštį“. Svečiai turėjo daugybę klausimų – ar gauna vaikai saldumynų, o gal mažiau serga, ir kaip apskritai darželio personalui visa tai pavyksta. Ne, saldumynai yra tik natūralūs, pvz., uogos, sakė direktorė. Dėl mažesnio sergamumo – tikrai taip, net ligų protrūkių metu vaikų lankomumas išlieka 100 proc.
Aptarė bendrus iššūkius
Trečioji diena buvo skirta diskusijoms ir galimų sprendimų paieškoms. Ekspertai aptarė bendrus iššūkius, susijusius su pirminės gamybos ir maisto kontrolės sritimis, apžvelgė įvairias praktines situacijas. Tartasi dėl oficialių tyrimų vykdymo, apžvelgtas ekologinę gamybą reguliuojančių teisės aktų supaprastinimas, kas šiuo metu yra viena svarbiausių Europos Sąjungoje svarstomų temų, aptarti kiti klausimai.
„Šis susitikimas dar kartą patvirtino, kad Šiaurės ir Baltijos šalis sieja glaudi partnerystė. Regione susiduriame su panašaus pobūdžio problemomis ir iššūkiais, tad kartu dirbdami ir dalydamiesi patirtimi, galime geriau spręsti bendrus iššūkius, suvienodinti požiūrį į problemų sprendimą ir supaprastinti ekologinę gamybą reguliuojančius teisės aktus, taip skatindami šio sektoriaus plėtrą visame regione”, – sako Žemės ūkio ministerijos skyriaus Augalininkystės ir žaliųjų technologijų skyriaus vedėja Regina Voverytė – Šimkienė.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2025-09-23
Žemės ūkio politikos finansavimas Lietuvai 2028–2034 m. kelia rimtą susirūpinimą: žemės ūkio sektoriui gresia stagnacija
Europos Komisija (EK) paskelbė 2028–2034 m. Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) rezervuotą sumų paskirstymą valstybėms narėms. Lietuvai siūloma rezervuota suma – 4 386,5 mln. Eur – kelia rimtą nerimą. Ji skirta ūkininkų pajamų palaikymo priemonėms ir apims tiesiogines išmokas, sektorines intervencijas bei didžiąją dalį kaimo plėtros priemonių: investicinę paramą, jaunųjų ūkininkų įsikūrimą, smulkiųjų ūkių plėtrą, verslo skatinimą, ūkių pavadavimo paslaugas ir pan.
Iš viso 300 mlrd. Eur skiriama visoms šalims narėms, iš kurių 6,3 mlrd. Eur numatyta žemės ūkio rezervui, o likusi dalis – 293,7 mlrd. Eur – pajamų palaikymo priemonėms.
Vertinant vidutinę metinę EK pasiūlytą lėšų sumą, paskaičiuotą pagal paramai tinkamus hektarus visose valstybėse narėse, Lietuva atsidūrė 2 vietoje nuo galo tarp visų ES šalių (žr. pav.).
„Net ir taikant pesimistiškiausią scenarijų, kai tiesioginių išmokų vokas būtų įšaldytas 2027 m. lygyje – kas visiškai neatitinka Lietuvos žemės ūkio poreikių ir strateginių prioritetų – reikėtų apie 4 289 mln. Eur vien tiesioginių išmokų finansavimui, o tai beveik visas rezervuotas finansavimas Lietuvai“, – akcentavo I. Hofmanas.
Anot jo, visa tai rodo, kad EK sprendimai kelia atsakomybės perkėlimo riziką – iš Briuselio į nacionalinį lygmenį. Šiuo metu vienintelis būdas ieškoti papildomų lėšų – tai bendras perskirstymo fondas, skirtas NRP planams įgyvendinti, kuriame dėl lėšų teks konkuruoti su kitais Lietuvos ekonomikos sektoriais. Atsižvelgiant į tai, prognozės kaimo plėtrai perspėja apie galimą grėsmingą lūžį. Siūlomas principas – susitarti šalies viduje, suvokiant gynybos ir sanglaudos prioritetus, nebus efektyvus.
„Toks scenarijus Lietuvai yra nepriimtinas. Akivaizdu, kad laukia sudėtingos, ilgos ir kryptingos derybos, grindžiamos vertybiniu požiūriu ir aiškiu atstovavimu žemės ūkio, kaimo plėtros bei visos šalies interesams. Siūlomas finansavimo modelis rodo siekį iš esmės keisti iki šiol galiojusius BŽŪP principus, didinant finansinę naštą ūkininkams. Tokiu atveju kyla esminis klausimas – kaip bus užtikrinta tiesioginių išmokų konvergencija, artinant jas prie ES vidurkio, ir kaip bus įgyvendinamos klimato kaitos mažinimo priemonės? Jei rezervuota lėšų suma Lietuvos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai išliks tokia, kokią siūlo EK, turėsime atsisakyti papildomų žemės ūkio veiklų ir priemonių, skirtų klimato tikslams pasiekti“ – sako I. Hofmanas.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2025-09-19
Spalį bus priimamos konsultavimo paslaugų gavėjų paraiškos
Spalio 1–31 d. konsultavimo paslaugų gavėjai – ūkininkai ir miško valdytojai – bus kviečiami teikti paramos paraiškas dėl konsultavimo paslaugų įsigijimo pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano (SP) intervencinę priemonę „Konsultavimo paslaugos“. Šiam paraiškų teikimo etapui skirta beveik 1,7 mln. Eur.
Paraiškų priėmimas bus stabdomas tokia tvarka:
Nustačius, kad yra 50 proc. viršyta paraiškų priėmimo etapui skirta lėšų suma, kitą darbo dieną 9:00 val. Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) svetainėje www.nma.lt apie šį faktą paskelbiamas informacinis pranešimas, kuriame nurodomas galutinis paraiškų priėmimo momentas, t. y. stabdymo data ir tiksli valanda.
Paraiškos, pateiktos nuo informacinio pranešimo paskelbimo iki jame nurodyto galutinio paraiškų priėmimo momento, yra priimamos ir vertinamos Administravimo taisyklėse nustatyta tvarka, tuo tarpu tos paraiškos, kurios bus pateiktos po informaciniame pranešime nurodyto galutinio paraiškų priėmimo momento, nebebus toliau priimamos ir vertinamos.
Pareiškėjai ir remiamos konsultavimo paslaugos
Pagal SP priemonę dėl paramos konsultavimo paslaugoms įsigyti kviečiami kreiptis NMA tinkamais pasinaudoti konsultavimo paslaugomis patvirtinti ūkininkai (fiziniai ir juridiniai asmenys), miško valdytojai ar Europos inovacijų partnerystės (EIP) grupės susikūrimą ir inovacinį projektą planuojantys inicijuoti subjektai (pvz.: ūkininkas, miškininkas, kooperatyvas ar jų grupė ir kt.), įregistravę žemės ūkio valdą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registre iki paraiškos pateikimo NMA dienos.
Tinkamos finansuoti konsultavimo paslaugos – tai kvalifikuotos ir specializuotos individualios konsultacijos temomis, nurodytomis priemonės įgyvendinimo taisyklėse. Svarbu žinoti, kad ne mažiau kaip 50 proc. visų paraiškoje nurodytų konsultacijų turi būti priskirtos prioritetinėms temoms, susijusioms su aplinkos ir klimato srities veiklomis bei ūkių skaitmenizavimu, kaip nurodyta įgyvendinimo taisyklėse.
Pareiškėjai (ūkininkai, miško valdytojai bei EIP grupės susikūrimą ir inovacinį projektą planuojantys inicijuoti subjektai) turi atitikti įgyvendinimo taisyklėse nurodytas bendrąsias tinkamumo gauti paramą sąlygas ir reikalavimus.
Gavusieji informacinį pranešimą dėl Ūkio konsultacijų paskyrimo, tampa paramos gavėjais, kuriekonsultavimo paslaugomis privalo pasinaudoti per 24 mėnesius nuo sprendimo skirti paramą dienos.
Žinotina, jog priemonės įgyvendinimo taisyklėse patikslintos nuostatos dėl konsultacijų užfiksavimo. Patvirtinus paslaugų gavėjus jiems bus priskirtos konsultacijos su unikaliais identifikacijos numeriais. Norėdamas gauti paramą paramos gavėjas turi kreiptis į konsultavimo paslaugų teikėjus, suformuodamas užklausą dėl susitarimo siūlymo Žemės ūkio ministerijos informacinėje sistemoje ŽŪMIS, adresu www.zumis.lt. Tuo tarpu konsultavimo paslaugų teikėjas ŽŪMIS turi patvirtinti paslaugų gavėjo užklausą ne vėliau kaip per 3 d. d. nuo užklausos suformavimo – tuomet konsultacija laikoma užregistruota (jei paslaugų teikėjas nepatvirtina užklausos per 3 d. d. arba ją atmeta, paslaugų gavėjas gali kreiptis į kitą konsultavimo paslaugų teikėją). Paramos gavėjui svarbi tikslesnė informacija apie numatomą konsultaciją (jos laiką, būdą, adresą, reikalingas nuorodas ir kt.) prieš 1 d. d. iki konsultacijos suteikimo taip pat turi pateikiama ŽŪMIS portale.
Užregistruotomis konsultacijomis turi būti pasinaudota per 6 mėnesius.
Paramos dydžiai
Kvietimui paraiškas pagal SP intervencinę priemonę „Konsultavimo paslaugos“ konsultavimo paslaugoms teikti skirta paramos suma – 1 689 637 Eur paramos lėšų, iš jų Sostinės regiono projektams – ne daugiau kaip 997 100 Eur.
Konsultavimo paslaugų temas ir paslaugų teikimo trukmę pagal atskiras temas paslaugų gavėjas pasirenka savo nuožiūra pagal individualius poreikius, o dėl skirtingų konsultacijų jis gali kreiptis į skirtingus konsultavimo paslaugų teikėjus.
Konsultavimo paslaugų teikimo trukmė skaičiuojama valandomis, vienos konsultavimo paslaugų teikimo valandos fiksuotasis įkainis – 58 Eur be PVM. Paslaugų gavėjas SP įgyvendinimo laikotarpiu gali pasinaudoti konsultavimo paslaugomis, kurių vertė – 2 000 Eur be PVM ne daugiau 34 konsultacijoms įsigyti. Į šia sumą ir konsultacijų skaičių įeina ir 2024 metais gautos konsultavimo paslaugos pagal SP intervencinę priemonę „konsultavimo paslaugos“
Kompensuojama 100 proc. tinkamų finansuoti patirtų išlaidų.
Paraiškų vertinimas
Paslaugų gavėjų paraiškos bus vertinamos pagal atitiktį atrankos kriterijams ir, juos atitikus, suteikiant atitinkamą atrankos balų skaičių. Parama galės būti suteikta daugiausia balų surinkusių pareiškėjų paraiškoms.
Vertinama pagal šiuos atrankos kriterijus:
1. Vykdoma veikla šiuose sektoriuose:
pieninė galvijininkystė – 40 balų;mėsinė galvijininkystė ir kiti gyvulininkystės sektoriai – 30 balų;sodininkystė, daržininkystė, uogininkystė – 30 balų;kita augalininkystės sektoriaus ir (ar) miškų veikla – 20 balų.
2. Vykdoma ekologinė gamyba arba kontroliuojančios institucijos yra registruotas kaip ūkis, pereinantis prie ekologinio ūkininkavimo, turi sertifikavimo institucijos išduotą ekologinės gamybos patvirtinimo dokumentą, – 30 balų.
3. Pagal paslaugų gavėjo VED:
labai smulkus ūkis (VED – iki 16 000 Eur) – 25 balai;smulkus ir vidutinis ūkis (VED – 16 001 Eur iki 30 000 Eur) – 30 balų;stambus ūkis (VED – nuo 30 001 Eur) – 20 balų.
4. Paslaugų gavėjui paraiškos pateikimo dieną nesuėję 41 metai – 10 balų.
Jei atlikus paraiškų atrankos vertinimą jų bendra prašoma paramos suma viršija paraiškų priėmimo etapui skirtą, bus taikoma ši tvarka:
jei paraiškoms, surinkusioms vienodą balų skaičių, reikalingų finansuoti lėšų poreikis yra ne didesnis kaip 10 proc. paraiškų priėmimo etapui skirtos lėšų sumos, visos šios paraiškos finansuojamos iš 2027 metų paraiškų priėmimo etapams skirtos lėšų sumos;jei paraiškoms, surinkusioms vienodą balų skaičių, reikalingų finansuoti lėšų poreikis viršija 10 proc. paraiškų priėmimo etapui skirtos lėšų sumos, sprendimą dėl papildomo lėšų skyrimo šioms paraiškoms finansuoti priima Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano valdymo komitetas. Jei papildomų lėšų neskiriama, tokiu atveju paslaugų gavėjai, surinkę vienodą balų skaičių, bus atrenkami pagal paraiškos pateikimo pirmumą (datą ir laiką).
Paraiškų teikimo būdas
Konsultavimo paslaugų gavėjų paraiškos teikiamos užpildžius ŽŪMIS elektroninę dokumento formą, naudojantis ŽŪMIS portalo interneto prieiga adresu https://zumis.lt.
Paraiškos gali būti teikiamos darbo dienomis nuo 8 iki 17 val.
Šaltinis: nma.lrv.lt, 2025-09-22
Gyvulininkystės ateitis: ŽŪDC parodoje pristatys naujoves ūkininkams
Rugsėjo 25–27 dienomis Akademijoje, Kauno rajone, tradiciškai vyksianti paroda „Gyvulininkystė 2025“ taps vieta, kurioje susitinka ūkiai ir technologijos, tradicijos ir naujovės, patirtis ir ateities vizijos. Čia kasmet verda tikras gyvulininkystės gyvenimas – nuo veislinių žirgų, triušių ir paukščių ekspozicijų iki moderniausių robotizuotų melžimo ar šėrimo sistemų demonstracijų.
„Kaip ir pernai, norime ne tik pristatyti naujoves, bet ir išgirsti ūkininkų klausimus. Dialogas yra svarbiausias – būtent jis padeda mums kurti sistemas, kurios atliepia realius poreikius“, – sako D. Valkauskas.
Rugsėjo 25–27 dienomis visus parodos lankytojus ŽŪDC kviečia užsukti į Žemės ūkio ministerijos paviljoną, kuriame savo veiklą taip pat pristatys Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT), Žemės ūkio agentūra, Ekoagros, Valstybinė augalininkystės tarnyba, Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas bei Pieno tyrimai. Čia lankytojai galės ne tik sužinoti apie naujoves, bet ir tiesiogiai pasikonsultuoti su specialistais.
Ši paroda – skirta plačiai auditorijai: ūkininkams, siekiantiems pažinti naujausias tendencijas, verslo atstovams, pristatantiems inovatyvius technologinius sprendimus, bei valstybės institucijų ekspertams, kalbantiems apie reglamentus, paramą ir gyvulininkystės ateities kryptis. Ne mažiau svarbūs čia ir visi, kurie domisi tvariu maistu, gyvūnų gerove ar kaimo plėtra.
Parodos „Gyvulininkystė 2025“ programoje – ir edukacijos vaikams bei jaunimui, gyvūnų pasirodymai, maisto degustacijos, amatų mugė. Tačiau svarbiausia – tai erdvė dialogui, kurioje ūkininkai, verslininkai ir valstybės institucijos drauge kalba apie tai, kaip stiprinti Lietuvos gyvulininkystės sektorių.
Šaltinis: zudc.lt, 2025-09-22
Gręžinio registravimas: ką reikia žinoti apie cheminius vandens tyrimus
Lietuvos geologijos tarnybos specialistai pabrėžia: įsirengus naują ar registruojant nelegalų gręžinį, svarbu ne tik jo vieta ar gylis. Dar svarbiau – vandens, kasdien vartojamo maistui ir naudojamo buityje, kokybė. Požeminiame vandenyje natūraliai yra mineralų, ištirpusių druskų, organinių medžiagų, kurių didesnės koncentracijos gali suteikti vandeniui nemalonų skonį, spalvą, kvapą. Kartu reikia prisiminti, kad kai kurios iš jų – arsenas, fluoridai, boras – pasižymi toksinėmis savybėmis.
Kas atsakingas už tyrimus?
Kai gręžinio vanduo naudojamas komercinėje veikloje (tarp jų ir kaimo turizmo sodybose, kavinėse, ūkiuose, plovyklose, SPA, servisuose ir kt.), reikia leidimo naudoti požeminį vandenį.
Tokiu atveju gręžinio vandens mėginius privalo paimti gręžinius įrengiančios įmonės. Paimtuose vandens mėginiuose turi būti atlikta bendroji vandens cheminė analizė, taip pat ištirti toksiniai ir indikatoriniai rodikliai, nurodyti higienos normoje „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“. Gręžinį įrengusi įmonė tyrimų rezultatų protokolus kartu su visa dokumentacija pateikia Lietuvos geologijos tarnybai. Savininkas pats tokio gręžinio registruoti negali.
Kai gręžinio vanduo naudojamas tik individualiam apsirūpinimui (namų ūkiui), leidimo naudoti požeminio vandens išteklius nereikia. Tuomet didžioji dalis privalomų parametrų nustatoma atlikus bendrąją vandens cheminę analizę. Papildomai reikia nustatyti tik arseno kiekį, o gręžinių, įrengtų į prekvartero vandeninguosius sluoksnius, – fluoridus ir borą.
Registruojant naują gręžinį, vandens mėginį paima ir į laboratoriją atiduoda gręžinį įrengusi įmonė, taip pat ji pateikia tyrimo protokolus, kurių rezultatai nurodomi gręžinio pase.
Jeigu gręžinys registruojamas Žemės gelmių registre vadovaujantis Gėlo požeminio vandens gręžinių įteisinimo įstatymu, vandens tyrimai nebūtini, nes šiuo atveju už vandens kokybę atsako pats gręžinio savininkas. Vis dėlto LGT specialistai labai rekomenduoja atlikti bendrąją vandens cheminę analizę ir arseno koncentracijos tyrimą, kad būtų aišku, ar vandenyje nėra pavojingų medžiagų (nitratų, nitritų, arseno ir kt.).
Kokie tyrimai atliekami?
Tyrimai nurodyti Požeminio vandens gręžinių projektavimo, įrengimo ir likvidavimo tvarkos apraše.
Komercinei veiklai (kai reikia leidimo) atliekami išplėstinis vandens kokybės tyrimas: nustatomi toksiniai (arsenas, nitritai, nitratai, sunkieji metalai, halogeniniai ir aromatiniai angliavandeniliai) ir indikatoriniai rodikliai.
Individualiam naudojimui atliekama vandens bendroji cheminė analizė:
-pH, bendras kietumas, elektrinis laidis, permanganato skaičius, chloridai, sulfatai, hidrokarbonatai, nitratai, nitritai, natrio, kalio, kalcio, magnio, amonio jonai, geležis, manganas, arsenas.
Sužinoti, ar vanduo tinkamas kasdieniam naudojimui, galima ir LGT laboratorijoje.
„Rūpindamiesi vandens kokybe, saugote ne tik save ir savo šeimą, bet ir kaimynus. Ir, žinoma – aplinką“, – sako LGT specialistai.
Šaltinis: lgt.lrv.lt, 2025-09-09
Ankstesnės žemės ūkio naujienos
