Žemės ūkio naujienos: 2025-10-02. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Gyventojai priešinasi dėl saulės elektrinių: užgoš derlingą žemę ir gražų kraštovaizdį?
Į LRT GIRDI kreipėsi Klaipėdos rajono gyventojai, nenorintys saulės elektrinių kaimynystės. Sako, apie milžinišką būsimą saulės elektrinių parką sužinoję atsitiktinai, bijo, kad nuvertės jų turtas, nenori sugadinto kraštovaizdžio. Rajono vadovo teigimu, teisės aktai tokius parkus steigti leidžia, bet jau rengiamas specialusis planas, kad plėtra nevyktų chaotiškai.
Apie tai, kad planuojama statyti vieną didžiausių saulės elektrinių parkų Lietuvoje, Trakių kaimo gyventojai sužinojo atsitiktinai.
„Sužinojome, kad yra planuojama šalia jau veikiančios Sarčių kaimo saulės baterijų parko dar planuojama dar viena 50 ha, kuri tiesiogiai paveiks ir Šimkų kaimo, ir Trušelių kaimo gyventojus, o jie irgi yra mūsų bendruomenės nariai“, – sako Šimkų bendruomenės pirmininkė Danguolė Guzenkova.
Pasak pašnekovės, gyventojai turėjo planų čia sodinti mišką, bet esą pasakyta, kad žemė miškui – per derlinga. Gyventojai baiminasi, kad nuvertės jų turtas, sako, kraustėsi į užmiestį, kad turėtų gražų vaizdą per langus, o gaus saulės kolektorius.
„Auginsim turbūt maisto produktus laboratorijoje, mėgintuvėliuose, o žemėje auginsime saulės baterijas“, – kalba ji.
Panašiai nutiko kitoje teritorijoje – greta sodų bendrijos vieną dieną tiesiog išdygo saulės elektrinių parkas.
„Niekas mūsų neinformavo ir mes spėliojome, kas čia bus, vieni sako, kažkokie nameliai, kiti sako, kažkokia žemės ūkio paskirtis, čia yra žemės ūkio paskirties žemė, čia buvo šviesios atminties ūkininkas Žiogas, kuris turėjo ekologinį ūkį, mes su juo draugavom ir bendravom, ir viskas, dabar mes jau turime saulės baterijas“, – komentuoja sodų bendrijos „Tolupis“ pirmininkė Judita Čekuolienė.
Pasak pašnekovės, nuolat soduose gyvena per šimtą žmonių, dar kelis kartus tiek – atvažiuoja. Ūkininkai sako, derlingų žemių ir taip trūksta, o dabar šimtai hektarų padengiami saulės kolektoriais.
„Derlinga žemė, kurios našumo balas tarp 40 ir 50, paverčiame tokiomis plantacijomis saulės kolektoriais padengdami, iš tikrųjų žemė turėtų būti naudojama pagal paskirtį, ir jeigu yra žemės ūkio paskirties žemė, tai tokia žemė tokiam tikslui ir turėtų būti naudojama“, – kalba jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos vicepirmininkas Vytautas Buivydas.
Greta gyvenamųjų teritorijų atsiradus naujiems saulės parkams, gyventojai patys nebegali gaminti elektros.
„Mes nesame prieš energetinę nepriklausomybę, bet mes matome, kiek ant stogų dar potencialo yra, ir liūdina tai, kad gyventojai, norintys gaminti elektrą, pasistatantys saulės kolektorius, sako, kad negali prisijungti į tinklus, nes galios trūksta“, – sako jis.
Poveikio aplinkai vertinimo statant saulės elektrines nereikia. Klaipėdos rajono meras sutinka, kad saulės elektrinių plėtra buvo labai liberali.
„Pagal šiandien teisės aktus neurbanizuojamose teritorijose žemės ūkio paskirties žemėje saulės parkai gali atsirasti ir savivaldybė neturi teisės neišduot tokių leidimų, nes teisės aktai leidžia tokius parkus steigti. Bet mes jau tikrai matome, kad rajone jų atsirado tikrai daug, pakankamai dideli plotai, ir tai kelia tikrai vizualinę taršą“, – teigia Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas.
Rajone šiuo metu rengiamas specialusis planas, su juo esą atsiras galimybė ginti gyventojų interesus vystant saulės elektrinių parkus. Galima reikalauti, kad vystytojai teritorijas aplink parkus apželdintų. Pasak Lietuvos saulės energetikos asociacijos, šiuo metu kaip tik šalyje saulės elektrinių parkų plėtra yra sulėtėjusi, projektai vis sunkiau atsiperka.
Šaltinis: lrt.lt, Jovita Gaižauskaitė, LRT TV naujienų tarnyba, 2025-10-01
Siekiantiems apsaugoti ūkius nuo užkrečiamųjų ligų grėsmės – pustrečio milijono eurų
Baigtas paraiškų vertinimas pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano intervencinę priemonę „Investicijos į prevencinę veiklą, kuria siekiama sumažinti galimų gaivalinių nelaimių, nepalankių klimato reiškinių ir katastrofinių įvykių padarinius“. Žemdirbiai aktyviai domisi galimybe apsaugoti savo ūkius – gautos 152 paraiškos už daugiau nei 5 mln. Eur. Patvirtintos 108, taigi joms skirta 2,58 mln. Eur paramos.
Nuo gegužės 2 d. iki birželio 30 d. vykusiam paraiškų priėmimo etapui buvo skirta 2 642 346 Eur paramos lėšų. Iš jų sostinės regiono projektams – ne daugiau kaip 587 068 Eur.
Už paramos lėšas ūkininkai galės įsigyti bei įsirengti vidaus ar lauko aptvarus (tvoras, vartus, praėjimo punktus, praėjimo kontrolės sistemas), ūkinių gyvūnų pakrovimo / iškrovimo rampų ir (arba) aikšteles, žmonių ir ūkinių gyvūnų uždarų praėjimo takus tarp pastatų, pašarų terminio apdorojimo įrangą ir kt.
Didžiausia paramos suma vienam projektui gali siekti iki 100 tūkst. eurų, tačiau kai įsigyjamas turtas, kuris gali būti naudojamas daugiau negu vienoje ūkių laikymo vietoje, suma gali būti padidinta iki 300 tūkst. eurų.
Paramos intensyvumas negali viršyti 80 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų. Ūkiams, laikantiems iki 20 sąlyginių gyvulių, didžiausia paramos suma gali siekti 4 000 Eur, o ūkiams, turintiems daugiau kaip 21 sąlyginį gyvulį, parama apskaičiuojama priklausomai nuo gyvulių skaičiaus.
Daugiau informacijos www.nma.lt svetainėje.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2025-10-01
Parama žemės savininkams: paverskite savaiminukais apaugusius sklypus mišku
Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) primena apie galimybę gyventojams, turintiems ne miško paskirties žemės sklypus, gauti paramą sklype augančių medžių savaiminukų išsaugojimui bei įtraukimui į miško žemės apskaitą.
Teikiama parama – tai unikali galimybė gyventojams labai tiesiogiai prisidėti prie Lietuvos miškingumo didinimo. Paramai iš viso skiriama 4 mln. eurų Klimato kaitos programos lėšų. Kompensacijos dydis vienam pareiškėjui – 900 eurų (su PVM) už 1 hektarą.
Kreiptis dėl paramos kviečiami fiziniai asmenys, esantys ne miško paskirties žemės, kurioje savaime užsisėjo ir sudygo medžiai (savaiminukai), savininkais. Pagal šiuo metu galiojančias Miškų įstatymo nuostatas, jaunesniais kaip 20 m. savaiminukais apaugusi ne miško žemė gali būti inventorizuojama ir įtraukiama į apskaitą kaip miškas tik žemės savininkui pageidaujant. Medžių savaiminukais, kurių vidutinis amžius bent 20 m. ar didesnis, apaugę plotai apskaitomi mišku aplinkos ministro nustatyta tvarka.
Gyventojams, norintiems pasinaudoti parama, APVA paruošė atmintinę, kurioje nuosekliai pristatomi visi žingsniai, kuriuos turi atlikti žemės savininkai, norintys sulaukti paramos ir turimą ne miško žemės plotą paversti mišku. Atlikus atmintinėje nurodytus žingsnius, paraiškos APVIS svetainėje teikiamos tol, kol užteks kvietimui numatytų lėšų, bet ne ilgiau kaip iki 2026 m. kovo 16 d.
Šaltinis: am.lrv.lt, 2025-10-01
Naujų įtarimų dėl mėlynojo liežuvio ligos Lietuvoje nefiksuota
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) informuoja, kad šiuo metu Lietuvoje naujų įtarimų dėl mėlynojo liežuvio ligos (MLL) neužfiksuota: papildomai ištirti mėginiai iš aplinkinių ar kontaktinių ūkių buvo neigiami, naujų pranešimų dėl įtariamos MLL iki šios dienos nebuvo gauta. Iki šiol ligos įtarimas fiksuotas penkiuose galvijų ūkiuose Tauragės, Prienų bei Vilkaviškio rajonuose. Ūkiuose, kuriuose nustatyta įtariama MLL, taikomi galvijų judėjimo ribojimai ir apsaugos priemonės toliau galioja.
Kadangi pastarosiomis dienomis specialiose gaudyklėse nebuvo aptikta kraujasiurbių mašalų, kurie platina MLL užkratą, tikėtina, kad dėl atvėsusių orų šiemet jų aktyvumo laikotarpis baigėsi. Todėl viruso perdavimo rizika mažėja.
VMVT specialistai toliau stebi visus penkis ūkius, kuriuose įtariama MLL: stebima laikomų gyvulių sveikata, jie papildomai tiriami siekiant išsiaiškinti, ar ligos sukėlėjas vis dar yra pernešamas mašalų, ar atsiranda naujai užkrėstų galvijų. Tokie tyrimai bus kartojami kas 3–4 savaites.
Nuo pirmųjų MLL ligos įtarimo atvejų VMVT papildomai stebimoje teritorijoje atrinko ir ištyrė per 60 gyvulių mėginių. Iš viso šiais metais stebėsenos metu dėl MLL ištirta daugiau kaip 500 mėginių.
Šiuo metu MLL diagnozės patvirtinimo ar atmetimo ir ligos serotipo nustatymo tyrimai yra atliekami Europos Sąjungos referentinėje laboratorijoje Vokietijoje. Gavus oficialius rezultatus, bus sprendžiama dėl tolesnių veiksmų.
Kita savaitę, spalio 8 d. (trečiadienį), 13 val. planuojamas dar vienas išplėstinis nuotolinis susitikimas, kurio metu bus aptarta naujausia situacija ir numatomi sprendimai.
Šaltinis: vmvt.lrv.lt, 2025-10-01
Ūkininkai kreiptis paramos neskuba
Žemės ūkio ministerija informuoja, kokių veiksmų gali imtis ūkininkai, paskelbus valstybės lygio ekstremaliąją situaciją. Dėl Lietuvoje šią vasarą vykusio stichinio meteorologinio reiškinio – ilgo lietingo laikotarpio – nuo rugpjūčio 13 d. šalyje yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija.
Ministerija parengė Rekomendacijas dėl veiksmų paskelbus valstybės lygio ekstremaliąją situaciją dėl stichinio, katastrofinio meteorologinio ar hidrologinio reiškinio, sukėlusio žemės ūkio augalų žūtį. Ministerijos interneto svetainėje sukurta skiltis, kurioje teikiama ši aktualiausia informacija.
Paskelbus valstybės lygio ekstremaliąją situaciją šalies mastu, prašymus iš ūkininkų priima savivaldybės. Gavus žemės ūkio subjektų, kurie patyrė žalą dėl ilgo lietingo laikotarpio, prašymus, savivaldybių komisijos nagrinėja ir vertina pateiktą informaciją.
Ukmergės rajono savivaldybės Žemės ūkio ir kaimo plėtros skyriaus vedėjas Salvijus Stimburys sakė, kad kol kas negautas nė vienas ūkininko kreipimasis, o dėl praėjusių metų buvusių didelių šalnų nuostolių dalinio kompensavimo prašymą užpildė vienintelis rajono ūkininkas. Atkreipė dėmesį, jog reikalingi įrodymai, jog nuostoliai patirti, o tai padaryti nėra labai paprasta.
Žemės ūkio ministerija pažymi: kreiptis į savivaldybes su prašymais suteikti valstybės paramą už žalą, patirtą dėl ekstremaliosios situacijos, galima ne vėliau kaip per trejus metus nuo žalos atsiradimo.
