Žemės ūkio naujienos: 2025-10-07

NMA pateikus informaciją apie paramos skyrimo reikalavimus atitinkančius plotus, ŽŪM apskaičiavo ir patvirtino avansinių išmokų dydžius pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano (SP) tiesioginių išmokų intervencines priemones (t. y. bazinę išmoką, jaunųjų ūkininkų, perskirstymo, susietosios paramos, ekologinių sistemų), taip pat pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonę „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“.

Šiemet, kaip ir pernai, avansai pagal tiesioginių išmokų intervencines priemones negalės viršyti 70 proc., o pagal KKP priemones – 85 proc. išmokos dydžio.

Už 2025 m. deklaruotus žemės ūkio naudmenų plotus, atitinkančius paramos pagal SP teikimo reikalavimus, bus mokama:

-dalis bazinės pajamų paramos tvarumui didinti išmokos – 54,40 Eur už ha;
-dalis išmokos jauniesiems ūkininkams, kurie siekia ją gauti pagal 2014–2022 m. laikotarpio reikalavimus, – 48,30 Eur už ha;
-dalis papildomos pajamų paramos jauniesiems ūkininkams, kurie siekia ją gauti pagal 2023–2027 m. laikotarpio reikalavimus, išmokos – 78,30 Eur už ha;
-dalis papildomos perskirstomosios pajamų paramos tvarumui didinti išmokos:

-už pirmuosius 10 ha – 51,50 Eur už ha;
-už antruosius 10 ha – 55,80 Eur už ha;
-už trečiuosius 10 ha – 65,30 Eur už ha;
-už ketvirtuosius ir penktuosius 10 ha – 74,30 Eur už ha;

-dalis susietosios pajamų paramos išmokos už baltyminius augalus – 27,90 Eur už ha;
-dalis susietosios pajamų paramos išmokos už plotus, kuriuose auginami cukriniai runkeliai, – 72 Eur už ha;
-dalis susietosios pajamų paramos išmokos už vaisius – 259,50 Eur už ha;
-dalis susietosios pajamų paramos išmokos už uogas ir riešutus – 196,40 Eur už ha;
-dalis susietosios pajamų paramos išmokos už daržoves, auginamas atvirajame grunte, – 210,70 Eur už ha;

-dalis kompleksinės ekologinės sistemos „Veiklos ariamojoje žemėje“ išmokos:
-už veiklą „Augalų kaita“ – 30,10 Eur už ha (kai remiamas plotas yra iki 300 ha imtinai, įsipareigojimus prisiėmusiems nuo 2024 m.);
-už veiklą „Tarpiniai pasėliai“ už įsėlį ar (ir) posėlį – 26,40 Eur už ha (kai remiamas plotas yra iki 300 ha imtinai);
-už veiklą „Sertifikuotos sėklos naudojimas“ – 11,00 Eur už ha (kai remiamas plotas yra iki 300 ha imtinai);
-už veiklą „Trumpaamžių medingųjų augalų juostos“ – 123,70 Eur už ha;
-už veiklą „Daugiamečių žolių juostos“ – 116,80 Eur už ha;
-už veiklas „Augalų kaita“ (įsipareigojimus prisiėmusiems nuo 2024 m.), „Tarpiniai pasėliai“, „Sertifikuotos sėklos naudojimas“ − kai remiamas plotas yra didesnis nei 300 ha, plotas, viršijantis 300 ha, yra remiamas 85 proc.

-dalis ekologinės sistemos „Ariamųjų durpžemių keitimas pievomis“ išmokos – 154,60 Eur už ha;
-dalis ekologinės sistemos „Eroduotos žemės keitimas pievomis“ išmokos – 128,50 Eur už ha;

-dalis ekologinės sistemos „Kompleksinė pievų ir šlapynių priežiūros schema“ išmokos:
-už veiklą „Ekstensyvus daugiamečių pievų tvarkymas ganant gyvulius“ – 103,30 Eur už ha;
-už veiklos „EB svarbos natūralių pievų, šlapynių bei rūšių buveinių tvarkymas“ EB svarbos natūralių pievų tvarkymą – 159,80 Eur už ha;
-dalis ekologinės sistemos „Sodų ir uogynų tvarkymas gamtai palankiu būdu“ išmokos – 70,10 Eur už ha;

-dalis ekologinės sistemos „Ariamosios žemės keitimas pievomis, jų išlaikymas ir priežiūra“ išmokos:
-už veiklą „Ariamosios žemės keitimas daugiametėmis pievomis“ – 138,80 Eur už ha;
-už veiklą „Daugiamečių pievų išlaikymas ir priežiūra“ – 50 Eur už ha.

2025 metais atitikusiems susietosios pajamų paramos už pienines karves reikalavimus:

-dalį susietosios pajamų paramos už pienines karves:
1 pakopoje – 144,20 Eur už pieninę karvę;
2 pakopoje – 185,50 Eur už pieninę karvę;
3 pakopoje – 206,10 Eur už pieninę karvę;
4 pakopoje – 154,50 Eur už pieninę karvę;

-dalį išmokos už pieninę karvę – 7 Eur, jeigu laikytojo tiriamoji pieninių gyvūnų banda dalyvavo produktyvumo tyrimuose, kaip nustatyta 2023–2027 metų susietosios pajamų paramos už pienines karves administravimo taisyklėse (toliau – Taisyklės);
-dalį išmokos už pieninę karvę – 21 Eur, jeigu laikytojas buvo pripažintos žemės ūkio kooperatinės bendrovės (kooperatyvo) nariu, kaip nustatyta Taisyklėse.

Išankstines kompensacines išmokas paramai pagal KPP priemonę „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“ už 2025 m. gauti:

-intensyvaus karsto vietovėse – 21 Eur už ha;
-potvynių užliejamose vietovėse – 21 Eur už ha.

Atkreiptinas dėmesys, kad avansinė išmoka nebus mokama už: kompleksinės ekologinės sistemos „Veiklos ariamojoje žemėje“ veiklas „Neariminės tausojamosios žemdirbystės technologijos“, „Tarpiniai pasėliai“ (už tarpinius pasėlius per žiemą) ir „Kraštovaizdžio elementų priežiūra“, ekologines sistemas „Tausojanti vaisių, uogų ir daržovių programa (NKP)“ ir „Ekstensyvus šlapynių tvarkymas“ bei ekologinės sistemos „Kompleksinė pievų ir šlapynių priežiūros schema“ veiklą „EB svarbos natūralių pievų, šlapynių bei rūšių buveinių tvarkymas“ (už EB svarbos šlapynių tvarkymą), nes pagal šioms ekologinėms sistemoms (veikloms) nustatytus reikalavimus patikros bus baigtos tik kitais metais.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2025-10-06

Dabar Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei ūkinius gyvūnus paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklėse nustatyta, kad pareiškėjai, kurie nuo 2025 m. prisiėmė įsipareigojimus dalyvauti kompleksinės ekologinės sistemos „Veiklos ariamojoje žemėje“ veikloje „Neariminės tausojamosios žemdirbystės technologijos“ ir taiko tiesioginės sėjos būdą, bet iki 2025 m. birželio 15 d. (su pavėlavimu iki birželio 30 d.) nespėjo pateikti sudygusių žemės ūkio augalų nuotraukų mobiliąja programa „NMA agro“, gali iki 2025 m. lapkričio 15 d. el. paštu dokumentai@nma.lt Nacionalinei mokėjimo agentūrai pateikti papildomus tiesioginės sėjos įrodymus, t. y. tiesioginės sėjos įrangos turėjimą ar tiesioginės sėjos paslaugų pirkimą įrodančius dokumentus (kai pateikiami paslaugos pirkimo ir apmokėjimo įrodymo dokumentai, privaloma pateikti įrodymus, kad paslaugos teikėjas turi tiesioginei sėjai reikiamą įrangą).

Taisyklių pakeitimas dėl papildomų įrodymų bus taikomas tik šiemet pateiktoms paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei ūkinius gyvūnus paraiškoms ir tik 2025 m. pavasarį pasėtiems žemės ūkio augalams.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2025-10-06

Chitinazės

Tai augalų priešgrybeliniai baltymai, kurie skaido grybų ląstelių sieneles sudarantį chitiną, pasižymėdami stipriu poveikiu patogenams, pvz., Botrytis cinerea ir Rhizoctonia solani. Šie baltymai gali padidinti augalų atsparumą patogenų atakos metu, kuomet yra ekspresuojami augaluose arba aplikuojami išoriškai, pvz., purškalais. Chitinazės yra gaunamos iš mikroorganizmų ir transgeninių augalų, o pramoninė gamyba yra optimizuota fermentacijos procesais. Jų didelis stabilumas įvairiuose pH ir temperatūros diapazonuose patvirtina jų potencialą tapti veiksmingais biologinės kontrolės produktais.

Defensinai

Tai maži augalų baltymai, turintys plataus spektro priešgrybelinį aktyvumą, ir esantys struktūriškai panašūs į vabzdžių ir žinduolių defensinus. Jie yra nuolat gaminami augalų audiniuose ir papildomai indukuojami patogenų streso metu, taip pat išlieka aktyvūs esant ekstremaliam karščiui ir pH. Jų pagrindinis priešgrybelinis mechanizmas apima membranų ardymą per elektrostatines sąveikas, nors kai kurie iš jų taip pat gali patekti į grybų ląsteles ir trukdyti intraląsteliniams procesams. Defensinai veikia įvairius biologinius kelius ir yra veiksmingi prieš daugelį patogenų, todėl yra perspektyvūs kandidatai augalų ligų kontrolei.

Taumatino tipo baltymai (TLP)

Turi platų priešgrybelinį aktyvumą per kelis mechanizmus: grybų membranų ardymą, fermentų slopinimą, apoptozę ir β-1,3-gliukanų hidrolizę. Osmotinas ir panašūs baltymai yra labiausiai ištirti, rodantys stiprų priešgrybelinį poveikį tiek laboratorijoje, tiek transgeniniuose augaluose. TLP išlieka aktyvūs karštyje ir rūgščiose sąlygose, todėl taip pat yra perspektyvūs kandidatai biologinei kontrolei.

Augalų proteazės inhibitoriai (PI)

Atlieka svarbų vaidmenį gynybos ir kituose biologiniuose procesuose, ypač gausiai randami sėklose ir gumbavaisiuose, pvz., bulvėse. Jos gamina šilumai atsparius PI, turinčius platų priešgrybelinį poveikį patogenams, pvz., Candida albicans ir Rhizoctonia solani. Bowman-Birk inhibitoriai (BBI), maži šilumai atsparūs PI, randami ankštiniuose ir javiniuose augaluose, slopina grybų fermentus, kurie yra svarbūs infekcijai, ir stiprina augalų atsparumą. BBI yra netoksiški ir veiksmingi priešgrybeliniai junginiai laboratorijos sąlyguose, tačiau dėl baltymų sudėtingumo jų gamyba vis dar kelia sunkumų.

Šaltinis: Tomas Kildišis, IKAR mikrobiologas

Jau pirmąją paraiškų teikimo dieną, per vieną valandą, Nacionalinei mokėjimo agentūrai (NMA) buvo pateiktos 1 432 paraiškos. Bendra jose prašoma paramos suma sudaro 2 545 040 Eur. Tai yra 50 proc. daugiau nei šiam kvietimui skirtoji paramos suma – 1 689 637 Eur. Atsižvelgiant į Priemonės įgyvendinimo taisyklių ir SP administravimo taisyklių nuostatas, paraiškų teikimas NMA buvo sustabdytas ir apie stabdymą buvo pranešta NMA interneto svetainėje – NMA pranešimą rasite čia.

Paraiškos, kurios buvo pateiktos iki NMA pranešime nurodyto laiko, t. y. 2025 spalio 1 d., 9 val. 5 min. 00 s, buvo priimtos ir toliau bus vertinamos, tuo tarpu paraiškos, pateiktos po pranešime nurodyto laiko, buvo nebepriimtos bei nebus vertinamos.

Primintina, jog šiuo paraiškų teikimo etapu dėl paramos galėjo kreiptis ūkininkai (fiziniai ir juridiniai asmenys), miško valdytojai ar Europos inovacijų partnerystės (EIP) grupės susikūrimą ir inovacinį projektą planuojantys inicijuoti subjektai (pvz.: ūkininkas, miškininkas, kooperatyvas ar jų grupė ir kt.). Nustatyta, kad beveik visi besikreipiantieji buvo ūkininkai – gautos 1 429 jų paraiškos.

Daugiausia kreipėsi kita žemės ūkio veikla užsiimantys ūkininkai – pateiktos 689 jų paraiškos, beveik perpus mažiau kreipėsi pienine galvijininkyste užsiimančių ūkininkų – 322, mėsinės gyvulininkystės atstovai pateikė 281 paraišką, dar 137 – sodininkyste, daržininkyste ir uogininkyste užsiimantys ūkininkai.

Miškininkai pateikė 3 paraiškas.

Parama įsigyti konsultavimo paslaugas itin reikalinga fiziniams asmenims – iš visų pateikusiųjų paraiškas tik 12 pareiškėjų yra juridiniai asmenys.

Daugiausia kreipėsi Rokiškio r. savivaldybėje įsikūrę pareiškėjai – pateikta 90 šios savivaldybės ūkininkų paraiškų. Aktyvūs buvo ir Skuodo, Jurbarko, Širvintų, Biržų, Jonavos rajono savivaldybės ūkininkai, kiekvienoje jų pateikta 60–81 paraiška. Mažiausiai buvo gauta didžiųjų miestų savivaldybėse gyvenančiųjų paraiškų (Alytaus, Klaipėdos, Palangos miestų sav. gyventojai pateikė po 1 paraišką, Vilniaus, Varėnos, Panevėžio miestų sav. – po 2).

Paraiškų vertinimas

Šiuo metu jau atliekamas paraiškų tinkamumo gauti paramą vertinimas, po kurio bus vertinama paraiškų atitiktis atrankos kriterijams, o, juos atitikus, bus suteiktas atitinkamas balų skaičius. Parama galės būti suteikta daugiausia balų surinkusių pareiškėjų paraiškoms.

Paraiškos bus vertinamos pagal šiuos atrankos kriterijus:

1. Vykdoma veikla šiuose sektoriuose:

pieninė galvijininkystė – 40 balų;mėsinė galvijininkystė ir kiti gyvulininkystės sektoriai – 30 balų;sodininkystė, daržininkystė, uogininkystė – 30 balų;kita augalininkystės sektoriaus ir (ar) miškų veikla – 20 balų.

2. Vykdoma ekologinė gamyba arba kontroliuojančios institucijos yra registruotas kaip ūkis, pereinantis prie ekologinio ūkininkavimo, turi sertifikavimo institucijos išduotą ekologinės gamybos patvirtinimo dokumentą, – 30 balų.

3. Pagal paslaugų gavėjo VED:

labai smulkus ūkis (VED – iki 16 000 Eur) – 25 balai;smulkus ir vidutinis ūkis (VED – 16 001 Eur iki 30 000 Eur) – 30 balų;stambus ūkis (VED – nuo 30 001 Eur) – 20 balų.

4. Paslaugų gavėjui paraiškos pateikimo dieną nesuėję 41 metai – 10 balų.

Vėliau, atlikus paraiškų atrankos vertinimą, paraiškos bus vertinamos šia tvarka:

-jei paraiškoms, surinkusioms vienodą balų skaičių, reikalingų finansuoti lėšų poreikis yra ne didesnis kaip 10 proc. paraiškų priėmimo etapui skirtos lėšų sumos, visos šios paraiškos finansuojamos iš 2027 metų paraiškų priėmimo etapams skirtos lėšų sumos;jei paraiškoms, surinkusioms vienodą balų skaičių, reikalingų finansuoti lėšų poreikis viršija 10 proc. paraiškų priėmimo etapui skirtos lėšų sumos, sprendimą dėl papildomo lėšų skyrimo šioms paraiškoms finansuoti priima Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano valdymo komitetas. Jei papildomų lėšų neskiriama, tokiu atveju paslaugų gavėjai, surinkę vienodą balų skaičių, bus atrenkami pagal paraiškos pateikimo pirmumą (datą ir laiką).

Primename, kad paramos lėšomis finansuojamos kvalifikuotos ir specializuotos individualios konsultacijos temomis, nurodytomis priemonės įgyvendinimo taisyklėse.

Paslaugų gavėjas SP įgyvendinimo laikotarpiu gali pasinaudoti konsultavimo paslaugomis, kurių vertė – 2 000 Eur be PVM ne daugiau kaip 34 konsultacijoms įsigyti, įskaitant 2024 metais gautas konsultavimo paslaugas pagal SP intervencinę priemonę „Konsultavimo paslaugos“

Kompensuojama 100 proc. tinkamų finansuoti patirtų išlaidų.

Šaltinis: nma.lrv.lt, 2025-10-06

Tiesa, vos priėmus įstatymo pakeitimus, kilo abejonių, ar nebuvo palikta spragų, kurios leistų šia lengvata piktnaudžiauti – kritikos išsakė ir Prezidentūra, ir finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas. Anksčiau parlamentui šiuos siūlymus pateikę Seimo nariai Matas Skaramakas, Vytautas Jucius ir Kęstutis Mažeika dabar teigia, kad lengvatiniai mokesčio tarifai turėtų būti taikomi tik pajamoms iš žemės ūkio veiklos, įskaitant jai vykdyti naudojamo turto pardavimo ar kitokio perleidimo pajamas, jei jos priskiriamos individualios veiklos pajamoms.

Seimas pritarė, kad lengvatiniai 15 ir 20 proc. GPM tarifai nuo kitų metų bus taikomi ūkininko pažymėjimus turinčių gyventojų pajamoms. Tiesa, vos priėmus įstatymo pakeitimus, kilo abejonių, ar nebuvo palikta spragų, kurios leistų šia lengvata piktnaudžiauti – kritikos išsakė ir Prezidentūra, ir finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas. Anksčiau parlamentui šiuos siūlymus pateikę Seimo nariai Matas Skaramakas, Vytautas Jucius ir Kęstutis Mažeika dabar teigia, kad lengvatiniai mokesčio tarifai turėtų būti taikomi tik pajamoms iš žemės ūkio veiklos, įskaitant jai vykdyti naudojamo turto pardavimo ar kitokio perleidimo pajamas, jei jos priskiriamos individualios veiklos pajamoms.

Nors ūkininkams dėl šalnų kompensacijos garantuotos, teks jų palaukti: I. Hofmanas atsakė, kiek užtruks Įstatymo projektais taip pat siūloma nustatyti, kad žemės ūkio veiklos ir jai skirto turto pardavimo pajamos nebūtų įskaičiuojamos į metines pajamas, kurioms nuo kitų metų bus taikomi progresiniai 20, 25 ir 32 proc. GPM tarifai. Anot įstatymo projekto rengėjų, jei įsigaliotų vasarą priimtas GPM įstatymas, neaiškiai suformuluota mokestinė lengvata ūkininkams valstybei galėtų kainuoti dešimtis milijonų.

Jei parlamentarų įregistruotos pataisos būtų priimtos Seime, jos įsigaliotų kartu su pavasario sesijos pabaigoje priimtais mokestiniais pakeitimais. ELTA primena, kad, Seimui birželį pritarus trimis progresyviais GPM tarifais apmokestinti gyventojų pajamas, ūkininkų pažymėjimą turinčių asmenų pajamoms nuspręsta taikyti 15 arba 20 proc. tarifus. Pagal priimtą projektą, tarifas būtų pritaikomas priklausomai nuo to, ar ūkininkas per metus gavo mažesnes, ar didesnes nei 60 vidutinių darbo užmokesčių (VDU) pajamas (maždaug 138 tūkst. eurų).

Šaltinis: lrytas.lt, Vygantas Tuzas, 2025-10-07