Žemės ūkio naujienos: 2025-10-08. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Seimas imasi GPM korekcijų ūkininkams – progresiniai tarifai tik pajamoms iš žemės ūkio
Seimas imasi svarstyti siūlymą koreguoti birželį priimtus lengvatinius gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifus ūkininkams – siekiama, jog lengvatomis nepasinaudotų pajamų iš žemės ūkio negaunantys, o tik ūkininko pažymėjimą turintys žmonės. Tokiems GPM įstatymo pakeitimams po pateikimo antradienį pritarė 76 Seimo nariai, vienas balsavo prieš, o dar šeši susilaikė.
Pasak iniciatorių, Seimo priimtame mokestinių pakeitimų pakete liko spraga dėl GPM lengvatos žemdirbiams, todėl siūloma, kad 15 proc. ir 20 proc. tarifai nuo kitų metų būtų taikomi tik iš žemės ūkio gautoms pajamoms, įskaitant iš šioje veikloje naudojamo turto pardavimo.
„Siūlomi patikslinimai, kurie atitiktų birželio 26 dienos pasiūlyto reglamentavimo tikruosius tikslus, nustatyti atskiras apmokestinimo sąlygas pajamoms iš žemės ūkio veiklos ir kartu suderinti mokesčio kreditų mechanizmą“, – Seimo posėdyje sakė vienas pataisų autorių socialdemokratas Matas Skamarakas.
15 proc. tarifas būtų taikomas iki 60 vidutinių darbo užmokesčių (VDU) siekiančioms metinėms žemės ūkio pajamoms, o 20 proc. – 60 VDU viršijančioms pajamoms.
BNS rašė, kad ūkininkams reiškus nepasitenkinimą Seime svarstomais mokesčių pakeitimais parlamentas birželį pritarė, kad visiems asmenims, turintiems ūkininko pažymėjimą, tačiau nebūtinai besiverčiantiems ūkininko veikla, būtų taikomi 15 proc. ir 20 proc. GPM tarifai.
Finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas yra sakęs, kad lengvatą planuojama pakoreguoti, tačiau patvirtinti tarifai žemdirbiams nesikeis.
Apie tokios korekcijos būtinumą yra pasisakiusi ir premjerė Inga Ruginienė, ir prezidentas Gitanas Nausėda.
Standartiniai GPM tarifai nuo kitų metų sieks 20, 25 ir 32 proc.
Palionis: skatinsime žemės ūkio ir maisto logistikos sandėlių steigimą
Naujasis žemės ūkio ministras Andrius Palionis sako, kad jo vadovaujamos ministerijos vienas tikslų išlieka skatinti beveik dešimtmetį nesivystančias trumpąsias žemės ūkio ir maisto gamybos grandines pirmiausia įkuriant logistikos sandėlius. Pasak ministro, bus dar paprastinamos ir lengvinamos valstybės paramos tokiems projektams sąlygos.
„Prioritetai išlikę – trumposios grandinės, daug vertinam, šios vasaros pabaigoje buvom nusiminę, kad vėl buvo šaukimas ir negavom nė vienos paraiškos, vertinam, kodėl tų paraiškų negaunam, nes ir sąlygas paprastinam. (…) Labiausiai siekiam logistikos sandėlių atsiradimo“, – antradienį žurnalistams kalbėjo A. Palionis.
Pasak jo, numatyta lengvinti taisykles, kad būtų sulaukta paraiškų, taip pat siekiama atsižvelgti į ūkininkus ir jų šakos specifiką, pavyzdžiui, gyvulininkystės srityje pasiūlyti, kad ūkininkai galėtų pirmiausia įsigyti mobilias skerdyklas. Tokios idėjos bus svarstomos su socialiniais partneriais.
A. Palionio teigimu, taip pat norima orientuotis į daržovių auginimo ir kitas panašias šakas, kurios ne visiškai aprūpinta Lietuvos vartotojus.
„Vertinam sektorių, jis reikalaujantis daug darbo jėgos. (…) Norime palengvinti ūkiams ir suteikti galimybę nuimt tą derlių, nes turim ir iššūkius su mūsų klimatinėmis sąlygomis“, – sakė A. Palionis.
Be to, pasak ministro, lietuvių mentalitetas turi įtakos tam, kad ūkininkai atsisako kooperuotis.
„Lietuvių mentalitetas turi įtakos, ta pati kooperacija, ji sunkiai vystosi Lietuvoje ir gerieji kooperacijos pavyzdžiai tą postūmį ir duoda mūsų ūkininkams, kai pamato, kad kooperacija padidina derybines galias, efektyvumą. Sunku įrodyti lietuviui, kad kooperuojantis yra nauda ūkiui, nes dažnai įtariama, kad ar kaimynas nepasinaudos manimi, jam bus gerai, o man blogai“, – aiškino A. Palionis.
Ministras: dėl Mėlynojo liežuvio ligos atvejų laukiama oficialių laboratorijos atsakymų
Žemės ūkio ministras Andrius Palionis teigia, kad kol kas Lietuvoje nustatyti Mėlynojo liežuvio ligos (MLL) atvejai yra tikrinami Europos Sąjungos (ES) Referentinėje laboratorijoje. Pasak jo, vartotojams pavojaus nėra, tačiau, jei ligos atvejai bus patvirtinti, gali keistis gyvulių eksporto sąlygos.
„Mes dar kol kas turime švarios šalies statusą. (…) Tas pats pirmas nustatymo įvykis turi būti patvirtintas Referentinėje laboratorijoje, praeitą pirmadienį išsiųsti tyrimai tų ūkių, kuriuose buvo nustatyti ir, kai gausime atsakymą iš Referentinės laboratorijos, tada jau tas statusas keisis“, – antradienį žurnalistams sakė A. Palionis.
„Mūsų Maisto ir veterinarijos tarnyba įtaria, kad Kaliningrado srityje tas pats mėlynas liežuvis yra ir jie gyvulius vakcinavo. Tie kraujasiurbiai mašalai galėjo pernešti ne pačios ligos virusą, o vakcinos virusą, tai ta referentinė laboratorija nustatys ir tai, ar tai yra grynai ligos užkratas, ar vakcinos virusas.
Tai irgi gali pakeisti situaciją“, – teigė jis. Anot ministro, vartotojams pavojus nekyla, tačiau patvirtinti atvejai gali pakeisti gyvulių eksporto sąlygas. „Apribojimai gali atsirasti gyvų gyvūnų prekyboje. Yra šalių, kurios gali nepriimti arba gali ūkiams reikėti papildomai daryti tyrimus, ar tie eksportuojami gyvuliai neserga, dar papildomai finansinė ir administracinė našta atsiranda“, – sakė jis.
„Mėlynojo liežuvio ligos buferinė zona yra 150 km, tai, jei mes iš tos buferinės zonos norime vežti (…) į Lenkiją, tai į Lenkijos tokią pačią buferinę zoną mes galime vežti tuos gyvulius, bet į švarią zoną negalėsime“, – tęsė ministras. Vis tik, A. Palionis tikina, kad Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai (VMVT) atlikus ūkių patikrinimą rizika nenustatyta.
„Natūralu, kad šiai dienai rizikos nėra tokios didelės, išskyrus tvartuose, kurie dar neturi ventiliacijos, tai susikaupimas tų mašalų yra. Bet Maisto ir veterinarijos tarnyba po pirmų indikacijų aplankė visus aplinkinius ūkius ir netgi mašalus gaudė, tai mašaluose nenustatė užkrato“, – sakė jis.
Anot ministro, ūkių tikrinimai bus atliekami ir toliau. Jo teigimu, šiuo metu vakcinacija neplanuojama, tačiau artėjant pavasariui VMVT ūkiams pateiks atnaujintas rekomendacijas, atsižvelgiant į tuometinę situaciją. Jo teigimu, kadangi vakcinos mokamos, bus svarstoma padėti ūkiams. VMVT duomenimis, iki šiol ligos įtarimas fiksuotas penkiuose galvijų ūkiuose Tauragės, Prienų bei Vilkaviškio rajonuose. Juose taikomi galvijų judėjimo ribojimai ir apsaugos priemonės toliau galioja. Visi penki ūkiai, kuriuose įtariama MLL, yra stebimi.
Šaltinis: delfi.lt, Marta Kraujelytė, 2025-10-07
Palionis apie kompensacijas nuo šalnų nukentėjusiems ūkininkams: tikriausiai, išmokėsime šiemet
Žemės ūkio ministras Andrius Palionis teigia, kad kompensacijų nuo šalnų nukentėję sodininkai ir uogų augintojai gali sulaukti dar šiemet. Anot jo, Europos Sąjungos (ES) ateinantiems metams Lietuvai numatytos sumos ir valstybės biudžeto lėšų turėtų užtekti.„Tikriausiai, kad išmokėsime šiemet“, – antradienį žurnalistams teigė A. Palionis.
„Penktadienį buvo patvirtinta Lietuvai 1,1 mln. eurų (parama – ELTA) su galimybe dar 200 proc. prisidėti valstybei, tai yra 3,3 mln. eurų. Aš grubiai prisimečiau pagal tuos sodus, tai, iš principo, šios sumos turėtų užtekti sodams ir uogynams kompensuoti“, – tikino jis. Ministro teigimu, buvo vertinami ūkių rugsėjį patikslinti žalos duomenys. Pasak jo, vertinant žalą pagal pajamas reikia įvertinti ir tai, jog gali būti sumažėjusios ūkių išlaidos.
„Mes aišku pasitikslinome tuos duomenis. (…) Pasitikslinome anksčiau rugsėjo mėnesį tas oficialias žalas ir dar papildomai nusiuntėme. (…) Kur (pavasarį – ELTA) buvo 90 proc. žala, pasidarė 97 proc.“, – sakė jis. „Viską papildėme ir mums realiai, jei taip jau tiksliai žiūrėti pagal pajamas, vien sodams ir uogynams apie 16 mln. eurų reikėtų kompensacijoms. Bet aišku, mes nevertiname ir tų dalykų, kad nėra obuolių, nereikia jų skinti, kaip ūkis nepatiri tam tikrų išlaidų, kurios irgi yra nemaža dalis, tai ir pajamomis nereikia dengtis“, – tęsė A. Palionis.
Anot jo, tikėtina, kad kompensacijos bus skiriamos hektarui, vertinant padarytą žalą procentais. „Principe gali kompensuoti per hektarą, įkainį, pagal rūšį, pagal laiptelius pasidaryti, kokia žala, ten 20–40 proc., 40–60 proc., 60–80 proc. ir 80–100 proc., (skirti – ELTA) hektarui kažkokią išmoką. Tikriausiai tuo keliu ir eisime, kad būtų paprasčiau administruoti“, – teigė žemės ūkio ministras.
„Arba gali jau vertinti prarastas pajamas, lyginant su praeitais laikotarpiais. Vieni nori taip, kiti taip, bet esmė ta, kad mes ir 2024 m. turėjome šalnas, dėl to turėjai mažesnes pajamas, jeigu taip lygint. Nes praktiškai visais metais tos šalnos nuostolius paliko“, – sakė jis. ELTA primena, kad Vyriausybė gegužės pabaigoje paskelbė valstybės lygio ekstremaliąją situaciją dėl pavasarinių šalnų, nuo kurių stipriai nukentėjo uogų ir ankstyvųjų daržovių derlius.
Po rekordiškai šiltos antrosios balandžio dekados, kai vidutinė oro temperatūra Lietuvoje siekė 12,4 laipsnius, t. y. 5,7 laipsnių teigiama anomalija (rekordiškai aukšta 29,1 laipsnių temperatūra buvo užfiksuota balandžio 18 d. Vakarų Lietuvoje), aktyviosios augalų vegetacijos sezonas beveik visose šalies vietovėse prasidėjo beveik 2 savaitėmis anksčiau nei įprastai. Tačiau paskutinę balandžio savaitę temperatūra smarkiai nukrito ir nuo to laiko šalyje prasidėjo stiprios ir ilgai trunkančios šalnos.
Šios nepalankios oro sąlygos padarė didžiulę žalą sodams ir uogynams, kurių daugelis jau žydėjo, o kai kur jau vedė ankstyvus vaisius. Vasarą buvęs žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas Eltai teigė, kad dalis nuostolių bus kompensuota iš valstybės biudžeto, dalį bus tariamasi gauti iš ES.
Šaltinis: delfi.lt, Marta Kraujelytė, 2025-10-07
Ką reikia žinoti žemės savininkams prieš atliekant kadastrinius matavimus?
Žemės savininkai, planuojantys parduoti, padovanoti sklypus ar statyti juose, susiduria su sklypų kadastrinių matavimų klausimais. Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) primena, kad sklypo ribų patikslinimas yra ne tik techninis procesas, bet ir svarbus teisinės apsaugos užtikrinimo žingsnis, padedantis išvengti ginčų bei nesusipratimų su kaimynais ar institucijomis.
Paplitusi klaidinga nuomonė, kad sklypų kadastrinių matavimų metu galima keisti ar koreguoti sklypo ribas. Tačiau iš tiesų jų tikslas – atstatyti anksčiau nustatytas ribas ir jas pažymėti riboženkliais bei apskaičiuoti sklypo plotą, nustatyti kitus kadastro duomenis.
„Kadastriniais matavimais nekeičiamos sklypų ribos – jie atliekami pagal teritorijų planavimo dokumento, kuriame suprojektuotos sklypo ribos, sprendinius, naudojant tikslias matavimo priemones. Nors žemės savininkams prievolės tikslinti sklypo ribas nėra, tai svarbus žingsnis, siekiant išvengti ginčų ir užtikrinti sklandų turto valdymą“, – pažymi Jurgita Macinkevičienė, NŽT Nekilnojamojo turto kadastro veiklos koordinavimo skyriaus vedėja.
NŽT duomenimis, ginčai dėl sklypų ribų yra dažnas reiškinys – ypač, kai paaiškėja, jog dalį faktiškai naudojamos žemės užima kaimynai, arba kai seniai pastatytos tvoros stovi ne toje vietoje, kur yra teisiškai įregistruotos ribos. Tokiais atvejais ginčus sprendžia teismas, remdamasis dokumentais bei ekspertų išvadomis.
Asmenys sklypų kadastrinius matavimus atlieka:
-prieš parduodant ar dovanojant sklypą;
-planuojant naujas statybas ar rekonstruojant esamus pastatus;
-siekiant įteisinti statinius;
-kilus ginčams su kaimynais;
-kai riboženkliai yra dingę ar sunaikinti.
Be to, teisės aktai numato privalomus atvejus, kada būtina atlikti sklypų kadastrinius matavimus. T. y. dalijant ar sujungiant sklypus, formuojant valstybinės žemės sklypus, perleidžiant miestų teritorijoje esančius privačios žemės sklypus, kai ribos nenustatytos valstybinėje koordinačių sistemoje, taip pat kai sklype pasikeičia naudmenos – pastatomas ar nugriaunamas statinys, nutiesiamas kelias ir pan.
Kadastriniams matavimams atlikti būtini šie dokumentai:
-sklypo dokumentai (teritorijų planavimo dokumento fragmentas, preliminarių matavimų planas, ribų paženklinimo aktas ir kt.);
-Nekilnojamojo turto registro išrašas (jeigu sklypas jau įregistruotas);
-gretimų sklypų planai ir kt.
Dėl ribų atstatymo į matininką kreipiasi pats sklypo savininkas ar jo įgaliotas asmuo. Tarp matininko ir savininko pasirašoma sutartis. Teisės aktuose yra reglamentuotas klaidų, padarytų atliekant sklypų kadastrinius matavimus, taisymo mechanizmas. Jeigu nustatoma, kad klaidos padarytos dėl valstybės tarnautojų kaltės, jų ištaisymą inicijuoja NŽT.
Kadastriniai matavimai yra svarbus žingsnis, siekiant išvengti ginčų ir netgi finansinių nuostolių ateityje. NŽT kviečia pasirūpinti savo žemės sklypo dokumentais iš anksto.
