Žemės ūkio naujienos: 2025-10-09. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Europos Parlamentas palaiko paprastesnes ES žemės ūkio politikos taisykles
Trečiadienį europarlamentarai patvirtino savo derybinę poziciją dėl ES žemės ūkio politikos taisyklių supaprastinimo. ES taisyklių pakeitimais, kuriems pritarė 429 EP nariai, 111 nepritarė, o 39 susilaikė, siekiama žemdirbiams suteikti daugiau lankstumo, įgyvendinant ES žemės ūkio politikos reikalavimus.
Europarlamentarai siūlo nustatyti, kad ne tik visa sertifikuotų ekologinių ūkių valda, bet ir jų dalis, taip pat iki 50 hektarų dydžio ar specialiose saugomosiose teritorijose įsikūrę ūkiai, būtų pripažinti atitinkantys geros agrarinės ir aplinkosauginės būklės reikalavimus.
Europos Parlamentas nepritaria Komisijos pasiūlymui nustatyti specialias tiesiogines išmokas ūkininkams, kurios būtų skiriamos už stichinių nelaimių ar katastrofinių įvykių patirtą žalą. EP nariai mano, kad ES valstybės pagal kaimo plėtros programas privalo skirti išmokas krizių, taip pat ir gyvūnų ligų protrūkio, atveju.
Siekdami, kad daugiau ūkininkų galėtų gauti paramą, jei dėl nuo jų nepriklausančių rizikų jie praranda pajamas, europarlamentarai siūlo sumažinti ribą, nuo kurios ūkininkai gali gauti lėšas iš nacionalinio biudžeto draudimo įmokoms padengti. Tokiu atveju kompensacijos leistų tikėtis 15 proc. ūkininko vidutinės metinės produkcijos ar pajamų viršijantys nuostoliai (Europos Komisija siūlo 20 proc. ribą).
EP nariai taip pat siūlo padidinti maksimalią metinę paramos smulkiems ūkiams ribą iki 5000 eurų (Komisija siūlo 2500 eurų ribą), o maksimalią vienkartinę išmoką smulkiųjų ūkių verslo plėtrai – iki 75 tūkst. eurų (Europos Komisija siūlo 50 tūkst. eurų ribą).
Europarlamentarai nori paspartinti naujųjų pakeitimų įsigaliojimą, todėl siekia, kad dar prieš Europos Komisijos pritarimą, nacionalinių žemės ūkio strateginių planų pakeitimai 2026 m. taptų teisiškai įpareigojantys.
EP pranešėjas André Rodrigues (Socialistai ir demokratai, Portugalija) pažymėjo: „Beveik devyniems milijonams ES ūkininkų siunčiame aiškų signalą, kad Europa juos išklausė. Gana biurokratinių labirintų. Ūkininkai sulauks paprastesnių taisyklių, mažiau popierizmo ir daugiau nuspėjamumo. Siekdami sumažinti administracinę naštą, padidinti finansavimą smulkiesiems ūkininkams, skirti jiems pakankamai laiko ūkininkauti, nepakenkiant aplinkosaugos tikslams, turime nedelsiant pradėti derybas su Taryba.“
Derybos su ES Taryba prasidės spalio 9 d. Europarlamentarai nori nedelsiant sutarti dėl minėtų pakeitimų, kad jau lapkritį vyksiančioje plenarinėje sesijoje būtų galima patvirtinti galutines taisykles.
ES žemės ūkio politikos supaprastinimo pasiūlymą Europos Komisija pristatė šių metų gegužę. Juo siekiama atsižvelgti į strateginio dialogo dėl žemės ūkio rekomendacijas.
Šių taisyklių supaprastinimas yra vienas iš pagrindinių Europos Parlamento prioritetų. EP nariai ne kartą ragino peržiūrėti ES taisyklių visumą, siekdami supaprastinti ir sumažinti administracinius reikalavimus įmonėms. Šių metų vasariį Europos Komisija pateikėi vadinamuosius „omnibus“ pasiūlymus, kurie skirti padidinti ES konkurencingumą ir gerovę bei atverti papildomas investicines galimybes įmonėms. Europarlamentarai skubos tvarka jau patvirtino dalį pasiūlymų ir intensyviai dirba ties likusiais.
Šaltinis: agrobite.lt, 2025-10-08
Didžiausiame karvių fermų komplekse Europoje pristatytas pieno gamybos plėtros planas Lietuvai iki 2035 metų
Apie 600 žemės ūkio sektoriaus atstovų rinkosi į „Agrokoncerno grupei“ priklausančio „Ateities ūkio“ atvirų durų dieną. Jie turėjo išskirtinę galimybę savo akimis pamatyti didžiausią Europoje karvių fermų kompleksą, į kurį lapkričio mėnesį jau atvyks pirmosios telyčios. Pieno gamybos veiklą „Ateities ūkyje“ planuojama pradėti 2026 metų pirmąjį ketvirtį.
53 hektarų teritoriją Radviliškio rajone, Bebrujų kaime užimančiame komplekse bus auginama apie 10 tūkst. galvijų, iš jų – virš 4 tūkst. melžiamų karvių. Fermų komplekse dirbs apie 50 darbuotojų. Joje veiks didžiausia šiuo metu rinkoje esanti 100 vietų „DeLaval“ karvių melžimo karuselė.
„Agrokoncerno grupės“ savininkas Ramūnas Karbauskis atvirų durų dienos dalyviams pristatė viziją, ateities planus ir pieno gamybos plėtros planą Lietuvai iki 2035 metų.
Pasak jo, Lietuvos pieno sektorius susiduria su rimtais iššūkiais – mažėjančių pieno ūkių skaičiumi, smulkiųjų gamintojų pasitraukimu ir augančiu žaliavinio pieno deficitu.
Remiantis oficialia statistika šiuo metu šaliai tenka importuoti apie trečdalį reikalingo pieno. Lietuvos pieno gamyba sudaro vos apie 1 proc. Europos Sąjungos produkcijos, o pagal galvijų tankį hektarui šalis užima vieną iš paskutinių pozicijų visoje bendrijoje tarp pieno gamybą plėtojančių šalių.
„Matome labai didelį pieno gamybos potencialą ir galimybes. „Ateities ūkyje“ siekiame sukurti tokią struktūrą, kurios neturi nė viena Europos šalis. Integruosime augalininkystę, gyvulininkystę, pašarų gamybą, genetiką ir tyrimus į vieną sistemą, kuri kurs pridėtinę vertę Lietuvos ūkiams. Per artimiausią dešimtmetį pieno rinkai pasiūlysime naujus sprendimus, kokybę, konsultacijas, kurių iki šiol nebuvo, nes mūsų tikslas – kompleksinis požiūris ir realūs sprendimai“, – sako R. Karbauskis.
„Agrokoncerno grupė“ artimiausiu metu pasirašys bendradarbiavimo sutartį su Lietuvos sveikatos mokslo universitetu, kurio mokslininkai prisidės prie genetikos, gyvūnų gerovės ir pieno kokybės gerinimo programų.
Į „Ateities ūkį“ susirinkusiems klientams ir partneriams verslininkas su komanda pristatė „Agrokoncerno grupės“ dešimtmečio pieno verslo segmento plėtros planą.
Laikantis numatytos strategijos planuojama atnaujinti ir modernizuoti penkis šiuo metu veikiančius „Agrokoncerno grupei“ priklausančius pieno ūkius. Iš viso juose planuojama auginti apie 4000 melžiamų karvių.
Be jau netrukus veiklą pradėsiančio „Ateities ūkio“, Radviliškio, Šiaulių, Akmenės ir Anykščių rajonuose planuojama pastatyti dar keturis modernius kompleksus. Tai reiškia, kad visą „Agrokoncerno grupės“ bandą sudarys virš 25 tūkstančių melžiamų karvių, iš kurių per dieną bus primelžiama apie 900 tonų bazinio pieno.
„Projektas būtų pilnai įgyvendintas pastačius pieno perdirbimo gamyklą. Ji būtų pilnai aprūpinama pienu iš „Agrokoncerno grupės“ ūkių ir tokiu būdu užtikrintų žaliavą gamyklos poreikiams“, – sakė jis.
Šalia kiekvieno komplekso veiks biometano jėgainės, kurių paskirtis – mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas. Jose pagamintos biometano dujos iš organinių galvijų srutų atitiks aukštus kokybinius standartus ir bus tiekiamos į bendrą dujų tinklą, taip prisidedant prie tvarios energetikos plėtros ir importuojamų dujų mažinimo.
Į „Ateities ūkio“ projektą buvo investuota daugiau nei 80 mln. eurų.
Šaltinis: agrokoncernas.lt, 2025-10-07
Pakeitus tiesioginių išmokų taisykles – papildoma galimybė pateikti įrodymus dėl tiesioginės sėjos
Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) informuoja, jog žemės ūkio ministro įsakymu pakeistos Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei ūkinius gyvūnus paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklės. Pakeitimai aktualūs ūkininkams, kurie pagal ekologinės sistemos veiklą „Neariminės tausojamosios žemdirbystės technologijos“ taiko tiesioginės sėjos būdą vasariniams žemės ūkio augalams. Su įsakymu, kuriuo pakeistos taisyklės, galite susipažinti čia.
Nepateikę nuotraukų per mobiliąją programą „NMA agro“ iki birželio 15 d., ūkininkai turi galimybę įrodyti tiesioginę sėją, pateikdami dokumentus apie įrangos turėjimą arba paslaugų pirkimą ir apmokėjimą iki 2025 m. lapkričio 15 d. el. paštu dokumentai@nma.lt.
Atkreipiame dėmesį, kad šis pakeitimas aktualus tik vasarinių žemės ūkio augalų atveju.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2025-10-09
Žemės ūkio ministerija vėl remia labdarą ir paramą teikiančias organizacijas
Žemės ūkio ministerija (ŽŪM), siekdama prisidėti prie maisto praradimų mažinimo ir pagalbos nepasiturintiems, nuo 2022 metų remia labdaros ir paramos organizacijas. Šiemet ŽŪM ir vėl kviečia labdaros ir paramos organizacijas teikti prašymus paramai gauti. Šiam tikslui numatyta skirti 600 tūkst. Eur. Daugiau informacijos galite rasti čia.
Minėtoji finansinė parama teikiama labdaros ir paramos organizacijoms už maisto, surinkto iš maisto tvarkymo subjektų (pirminės gamybos ir maisto perdirbimo), tvarkymą. Paramos suma siekia 50 ct už kilogramą surinktų ir vėliau labdarai paaukotų maisto produktų.
Kasmet Lietuvoje visoje maisto tiekimo grandinėje prarandama apie 400 tūkst. t maisto. Didžiausi maisto praradimai nustatyti namų ūkiuose, sudarantys apie 60 proc. visų maisto praradimų. Žemės ūkio sektoriuje – apie 20 proc., prekyboje – 12 proc. Maisto pramonėje ir viešajame maitinime maisto praradimai mažiausi – atitinkamai 4 ir 1 proc. Skaičiuojant vienam Lietuvos gyventojui per metus, maisto praradimai sudaro 141 kg.
„Žemės ūkio ministerija prisideda prie maisto švaistymo sumažinimo teikdama paramą, kad būtų surinktas ir išdalintas perteklinis maistas. Didžioji dalis, apie 70 proc., maisto produktų yra surenkami iš pirminės produkcijos gamintojų ir augintojų“, – sako žemės ūkio viceministras Gediminas Tamašauskis.
Pernai už skirtus 600 tūkst. Eur išsaugota 1200 tonų žmonėms tinkamo maisto, kurį surinko ir stokojantiems išdalino „Maisto bankas“, aktyviai bendraudamas su ūkininkais ir maisto perdirbimo įmonėmis.
Labdaros ir paramos organizacijos paraiškas paramai gauti gali teikti iki 2025 m. spalio 31 d.
Papildomą informaciją apie priemonę teikia Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros, žuvininkystės programų ir nacionalinės paramos departamento Nacionalinės paramos skyrius tel. (+370 5) 252 6938, taip pat Žemės ūkio ministerijos Tvarios žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento Maisto pramonės ir kokybės skyrius tel.: (+370 5) 239 1194.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2025-10-08
A. Palionis grūdininkus ragina kurti didesnę pridėtinę vertę – auginti kiaules
Žemės ūkio ministras Andrius Palionis sako, kad grūdų auginimas tampa nebe toks patrauklus, todėl augalininkystės ūkiai galėtų persiorientuoti, pavyzdžiui, į kiaulių auginimą. „Turime pripažinti labai paprastą dalyką ir, tikriausiai tą situaciją, kad mes turime galvoti, kaip iš hektaro kurti didesnę pridėtinę vertę.
Tas laikas, kada grūdai nešdavo pajamas, tikriausiai jau praėjo. Mes turime galvoti toliau – kaip su tais grūdais sukurti didesnę pridėtinę vertę”, – kalbėjo ministras A. Palionis.
Lapkritį, pasak ministro, grūdų augintojai galėtų pasinaudoti kvietimu paramos priemonei „Investicijos į žemės ūkio valdas“. Esą grūdininkams buvo likę 3,8 mln. eurų, bet ta suma atskiru kvietimu esą būtų tik suerzinusi žmones. Lėšas ministerija nukreipė į mėsinę galvijininkystę, kur yra ir kiaulininkystė.
„Tenai galės grūdininkai ateiti su papildomu įsipareigojimu, kad augins kiaules“, – sakė ministras A. Palionis.
