Žemės ūkio naujienos: 2025-10-10. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Parama smulkiems ir vidutiniams ūkiams: supaprastinta tvarka ir naujos remiamos veiklos
Netrukus smulkūs ir vidutiniai ūkiai vėl galės kreiptis paramos. Šiemet nauja tai, kad galės būti remiamos ir investicijos į drėkinimo sistemas bei priemonės ūkinių gyvūnų biologiniam saugumui užtikrinti. Smulkių ir vidutinių ūkių projektams finansuoti iš viso skirta 9 mln, eurų. Paraiškas paramai gauti pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano intervencinę priemonę „Smulkių-vidutinių ūkių plėtra“ ūkininkai supaprastinta ir įprasta tvarka galės teikti jau nuo lapkričo 3 d. iki gruodžio 31 d.
Ypatingas dėmesys – klimato kaitai
Kaip ir pernai, už paramos lėšas ūkininkai galės įsigyti naujos žemės ūkio technikos ir įrangos, technologinių įrengimų, kompiuterinės įrangos, N kategorijos transporto priemonių, skirtų žemės ūkio produktams gabenti. Taip pat bus finansuojama projekte numatytai veiklai būtinų pastatų ir (arba) statinių nauja statyba, rekonstravimas ar kapitalinis remontas, naujų statybinių medžiagų, daugiamečių augalų įsigijimas ir jų sodinimo darbai, infrastruktūros valdoje įrengimas, kompensuojamos su projekto įgyvendinimu susijusios bendrosios išlaidos.
Šiemet ypatingas dėmesys bus skirtas technologijoms, leidžiančioms geriau prisitaikyti prie klimato kaitos. Žemės ūkio ministerijai pavyko susiderėti su Europos Komisija, kad paramos lėšomis galėtų būti remiamos investicijos į drėkinimo sistemas. Plintant užkrečiamoms gyvūnų ligoms, ūkiai taip pat galės gauti paramą priemonėms, skirtoms užtikrinti ūkinių gyvūnų biologiniam saugumui.
Remiamos veiklos:
-žemės ūkio produktų gamyba, įskaitant žemės ūkio produktų gamybą pripažinto žemės ūkio kooperatyvo savo narių valdose (išskyrus veiklą, kurios tikslas yra gauti ar parduoti kailius);žemės ūkio valdoje pagamintų ar užaugintų žemės ūkio produktų perdirbimas, įskaitant pirminį perdirbimą, ir pateikimas rinkai, įskaitant pripažinto žemės ūkio kooperatyvo tik iš savo narių jų valdose pagamintų ar išaugintų žemės ūkio produktų supirkimą ir realizavimą, supirktų iš savo narių jų valdose pagamintų ar išaugintų žemės ūkio produktų perdirbimą ir iš jų pagamintų maisto ir ne maisto produktų realizavimą (išskyrus veiklą, kurios tikslas – gauti ar parduoti kailius).
Remiami sektoriai: pieninė galvijininkystė, mėsinė galvijininkystė, kiaulininkystė, paukštininkystė, kita gyvulininkystė, sodininkystė, daržininkystė (daržininkystės sektoriui priskiriamos investicijos, susijusios tik su šviežių daržovių (t. y. nepriskiriamos nenatūraliai išdžiovintos ir natūraliai išdžiūvusios ankštinės daržovės) gamyba arba perdirbimu (vakuumavimu, konservavimu, atšaldymu, užšaldymu), uogininkystė, kita augalininkystė.
Paramos galės kreiptis fiziniai asmenys, savo vardu kaip valdos valdytojai įregistravę žemės ūkio valdą ir ūkininko ūkį, arba juridiniai asmenys, savo vardu įregistravę žemės ūkio valdą. Valdos ekonominis dydis, išreikštas produkcijos standartine verte, turės būti ne mažesnis kaip 16 001 Eur ir ne didesnis kaip 30 tūkst. Eur.
Reikalavimas turėti savo vardu įregistruotą valdą netaikomas pripažintiems žemės ūkio kooperatyvams, kurie superka ir realizuoja tik iš savo narių valdose pagamintus ar išaugintus žemės ūkio produktus arba supirktus iš savo narių jų valdose pagamintus ar išaugintus žemės ūkio produktus perdirba ir realizuoja iš jų pagamintus maisto ir ne maisto produktus.
Paraiškos gali būti teikiamos ir kartu su partneriais.
Paraiškų teikimas – dviem būdais
Paraiškas bus galima teikti įprasta ir supaprastinta tvarka. Paraiškoms, pateiktoms įprasta tvarka, bus skirta 5 mln. Eur, o supaprastinta tvarka – 4 mln. Eur.
Jei paraiška bus pateikta supaprastinta tvarka, ūkio subjektas ekonominį gyvybingumą apibūdinančius rodiklius turės atitikti praėjusiais ataskaitiniais arba ataskaitiniais metais pasirinktinai, o jei paraiška pateikta įprasta tvarka – praėjusiais ataskaitiniais arba ataskaitiniais metais ir projekto įgyvendinimo bei kontrolės laikotarpiu.
Didžiausia paramos suma vienam projektui negalės viršyti 80 tūkst. Eur (taikoma pareiškėjams, kurie kreipsis supaprastinta tvarka) ar 200 000 Eur (taikoma pareiškėjams, kurie kreipsis įprasta tvarka).
Paramos gavėjo, susijusių įmonių, sutuoktinių didžiausia bendra gauta paramos suma 2023–2027 metų laikotarpiui pagal priemonę negalės viršyti 400 tūkst. Eur.
Nauja tai, kad projektams, pateiktiems 2025 m. lapkričio – gruodžio mėn., kontrolės laikotarpis truks 3 metus (iki šiol projekto kontrolės laikotarpis buvo 5 metai).
Didžiausias paramos intensyvumas yra 65 proc. tinkamų finansuoti projekto išlaidų. Jauniesiems ūkininkams, penkerių metų laikotarpiu nuo jų įsisteigimo dienos kreipiantis paramos pagal šią priemonę pirmą kartą, paramos intensyvumas gali būti padidintas 15 proc.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2025-10-10
Susitikime su VšĮ „Ekoagros“ – daug bendrų klausimų ir sutarimų
Vakar Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) vadovas Fortunatas Dirginčius su komanda lankėsi VšĮ „Ekoagros“, kur su kolegomis sprendė ekologinių ūkių savininkams aktualius klausimus, susijusius su NMA administruojama parama žemės ūkiui. Susitikime buvo paliesta daug klausimų, susijusių su deklaravimu, NMA vykdomomis patikromis, projektų vertinimu, rizikų nustatymu – visuose šiuose procesuose ekologinis ūkininkavimas išsiskiria kaip specifinė sritis, kuriai reikia atskiro dėmesio ir žinių.
Susitikimo metu išryškėjo būtinybė dar aktyviau keistis turimomis žiniomis apie abiejų institucijų veiklą, susijusią su bendrais procesais – tai padės rasti geriausius sprendimus greičiau ir lengviau suteikti paramą ekologiškai ūkininkaujantiesiems. Be to, keitimasis duomenimis tarp institucijų padės užtikrinti, kad parama bus skirta tik realiai veiklą vykdantiems paramos gavėjams.
Tiek VšĮ „Ekoagros, tiek NMA atstovai neabejojo susitikimo nauda ir produktyvumu. Tikimasi, kad abiejų institucijų stiprus noras bendradarbiauti aptartus siūlymus jau artimiausiu metu pavers realiais rezultatais.
Šaltinis: nma.lrv.lt, 2025-10-09
Paraiškų priėmimo informacinėje sistemoje praneškite apie kontrolinių žemės sklypų ribų ir kitus pasikeitimus
Primename, kad ūkininkai, planuodami kitų metų žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų deklaravimą, iki 2025 m. gruodžio 1 d. Paraiškų priėmimo informacinėje sistemoje (PPIS) turi pranešti apie kontrolinių žemės sklypų ribų, žemės ūkio naudmenų pasikeitimus, apie kraštovaizdžio elementų, durpžemio ar erozijos duomenų netikslumus jų laukuose. Tai galima padaryti prisijungus prie PPIS (adresu paseliai.vic.lt) Išankstinių kontrolinių žemės sklypų pasikeitimų tvarkymo posistemio.
Jeigu Jūsų laukuose įvyko pasikeitimų, Paraiškų priėmimo informacinėje sistemoje svarbu pranešti:
apie kontrolinių žemės sklypų ribų pasikeitimus sutvarkius buvusius netinkamus paramai plotus ir pavertus juos tinkamais, pvz., iškirtus medžius, išrovus kelmus, išvežus nupjautus medžius ir medžių liekanas, sutvarkius daugiametes pievas su gamtiniais objektais ar akmenų krūvas ir kt.;
apie kraštovaizdžio elementus, kurie nebuvo įtraukti į kraštovaizdžio elementų sluoksnį ar kuriuos reikia patikslinti arba panaikinti, arba apie užsodinus naujus medėjančius kraštovaizdžio elementus – medžių ir krūmų juostas;
jeigu tinkami paramai plotai virto netinkamais (pvz., juose buvo pastatyti pastatai, iškastas vandens telkinys, griovys, nutiestas kelias ir kt.);
apie žemės ūkio naudmenų sluoksnio pasikeitimus suarus daugiamečių pievų, deklaruotų 5 metus iš eilės ganyklų ir pievų iki 5 metų plotus, panaikinus ar naujai pasodinus daugiamečių sodinių plotus;
jeigu įžvelgiama durpžemių plotų nustatymo netikslumų ariamosios žemės plotuose, kurie patenka į nustatytas durpžemių teritorijas;
jeigu įžvelgiama dirvos erozijos plotų nustatymo netikslumų ariamosios žemės plotuose, kurie patenka į nustatytas erozijai jautrias teritorijas;
jeigu bearimiu būdu atnaujinama ganykla ar pieva iki 5 metų.
Pranešimus apie kontrolinių žemės sklypų ribų ir kitus pasikeitimus galima pateikti prisijungus prie PPIS Išankstinių kontrolinių žemės sklypų pasikeitimų tvarkymo posistemio adresu https://paseliai.vic.lt per E. valdžios vartų portalą savarankiškai arba su savivaldybės (seniūnijos) darbuotojo pagalba, pasirinkus PPIS skiltį „Kontroliniai žemės sklypai“ ir paspaudus mygtuką „Aprašyti išankstinius pasikeitimus“.
Plote, kuriame atlikti darbai arba įžvelgiami netikslumai, reikia padėti tašką (-us), iš klasifikatoriaus pasirinkti aprašymą ir pridėti vietovės nuotrauką (-as). Nuotrauka turi būti JPG, PNG arba GIF formato, dydis negali viršyti 5 MB. Nuotraukoje turi būti matomi nustatyti vietą padedantys objektai, t. y. medžiai, kelias, upė, namas ir pan.
Iki 2025 m. gruodžio 1 d. aprašytus kontrolinių žemės sklypų ribų pasikeitimus ŽŪDC darbuotojai įvertins ir patikslins iki 2026 m. balandžio 1 d. Aprašyti kontrolinių žemės sklypų ribų pasikeitimai tikslinami vadovaujantis einamųjų metų ortofotografine medžiaga arba labai aukštos skiriamosios gebos palydovinių nuotraukų informacija, palydovo „Sentinel“ vaizdais bei kita medžiaga arba nuvykus į patikras vietoje.
Atkreipiame dėmesį, kad nuo 2025 m. gruodžio 2 d. iki 2026 m. birželio 30 d. aprašyti kontrolinių žemės sklypų ribų pasikeitimai bus patikslinti iki 2026 m. spalio 15 d.
Šaltinis: zudc.lt, 2025-10-10
„Agrokoncerno grupė“ žengia į gyvulininkystę – kuria Europoje analogų neturintį mokslo ir pieno gamybos centrą
„Agrokoncerno grupė“ transformuoja savo ūkius ir pradeda naują veiklos etapą – aktyviai investuoja į gyvulininkystę. Šiuo metu yra modernizuojamos esamos fermos, taip pat baigiamas statyti didžiausias, moderniausias ir analogų Europoje neturintis karvių fermų kompleksas. Jame bus laikoma apie 10 tūkst. galvijų, iš jų – virš 4 tūkst. melžiamų karvių. Pirmosios telyčios į naują fermą atvyksta lapkričio mėnesį, o pieno gamybą planuojama pradėti 2026 metų pirmąjį ketvirtį.
Planuojama, kad mažiau nei per dešimtmetį „Agrokoncerno grupės“ ūkiuose auginamų karvių bendra banda išaugs nuo 4 iki beveik 25 tūkstančių karvių.
„Agrokoncerno grupės“ savininkas Ramūnas Karbauskis sako, kad siekiant užtikrinti gyvulių gerovę, produkcijos kokybę ir tvaraus ūkininkavimo standartus yra kuriamas analogų Europoje neturintis žemės ūkio modelis, apimantis visas grandis – nuo augalininkystės iki gyvulininkystės.
„Turime sukaupę didelę patirtį augalininkystėje. Esame sukūrę visą infrastruktūrą, kuri padeda priimti geriausius sprendimus ir užtikrinti derliaus kokybę. Tai veikia, tai pasiteisina, todėl tokį pat, mokslu pagrįstą ūkininkavimo modelį kursime ir gyvulininkystėje“, – paaiškina jis.
Bendradarbiaus su mokslininkais
Septintus metus skaičiuojantis „Agrokoncerno“ Inovacijų ir tyrimų centras „AgroITC“ yra vienas svarbiausių grupės ramsčių, įtvirtinusių duomenimis grįstą ūkininkavimo kultūrą. Centre vykdomi bandymai ir atliekami tyrimai, kurių rezultatai padeda priimti mokslu pagrįstus sprendimus.
„Agro ITC“, kuriam vadovauja patyrusi mokslininkė dr. Eglė Pertraitienė, turi Europos augalų apsaugos organizacijos gerosios praktikos sertifikatą, kuris užtikrina tyrimų patikimumą ir duomenų kokybę.
Technologiniai sprendimai ir inovacijos testuojami Tiksliųjų tyrimų centre „AgroTTC“, o visą informacinę ekosistemą apjungia grupės vystoma „Agro247“ – skaitmeninė platforma, leidžianti ūkininkams realiu laiku matyti ir valdyti visus ūkio procesus, nuo dirvožemio analizės iki derliaus planavimo.
Remiantis šia patirtimi, kuriama ir gyvulininkystės verslo struktūra. Siekiant užtikrinti aukščiausius gyvūnų sveikatingumo, produktyvumo ir gerovės standartus „Agrokoncerno grupė“ susitarė dėl bendradarbiavimo su Lietuvos sveikatos mokslų universitetu (LSMU).
Partnerystė apims tyrimus ir inovacijas genetikos, pašarų sudėties ir mitybos balansavimo, gyvūnų gerovės bei emisijų mažinimo srityse. Kartu su mokslininkais bus kuriami sprendimai, leidžiantys efektyviau naudoti išteklius, gerinti bandos produktyvumą, mažinti aplinkos poveikį ir užtikrinti tvarų ūkininkavimą.
Strateginė investicija į pašarų gamyklą
Svarbi būsimos gyvulininkystės bazės dalis – strateginė investicija į pašarų gamybą. Pasak įmonės „Agrokoncernas“ direktoriaus Edgaro Šakio, pašarų kokybė yra tiesiogiai susijusi su pieno produktyvumu ir sudėtimi.
„Pieno kokybė prasideda ne fermoje, o pašarų gamyboje. Tiksliai subalansuotas racionas pagal energijos, baltymų ir skaidulų santykį leidžia pasiekti iki 40 litrų pieno primilžį per dieną iš vienos karvės“, – teigia E. Šakys.
Siekdama autonomijos, grupė investavo į Kretingos pašarų gamyklos atnaujinimą ir modernizavimą. Joje bus pagaminama apie 110 tūkst. tonų aukštos kokybės pašarų per metus.
Žengdama į pašarų gamybos rinką, „Agrokoncerno grupė“ siekia tapti vienu iš pagrindinių ir patikimiausių pašarų tiekėjų Lietuvoje. Moderni pašarų gamykla ir mokslu pagrįsti sprendimai leis užtikrinti aukščiausią kokybę, o bendradarbiavimas su pasauliniais partneriais – užsitikrinti lyderystę šiame segmente.
„Plėsdami pašarų gamybos veiklą pradedame strateginį bendradarbiavimą su pasauliniais lyderiais „Pioneer“ ir „Corteva Agriscience“. Šie partneriai tieks mums kukurūzų silosui, grūdainiui skirtas sėklas bei kukurūzų ir žolės siloso konservantus. Tai leis užtikrinti visos pašarų gamybos grandinės kokybę – nuo sėklos iki galutinio raciono“, – sako E. Šakys.
Gamykla aptarnaus ne tik „Agrokoncerno grupės“ valdomus ūkius, bet ir visus norinčius ūkininkus. Tai suteiks galimybę Lietuvos pieno ir mėsos gamintojams naudoti profesionaliai pagamintus, patikimos sudėties pašarus.
„Kiekvienas pašarų komponentas tikrinamas laboratorijoje, vertinamas pagal maistinę vertę, energijos ir baltymų balansą. Kretingos gamykla leis pašarus pritaikyti konkrečioms gyvulių grupėms ir taip užtikrinti tikslų, skaičiais pagrįstą produktyvumo valdymą“, – teigia E. Šakys.
Ūkininkai jau dabar gali rinktis iš plataus, kokybiškai pagamintų pašarų asortimento, paruošto pagal skirtingų gyvulių ir naminių paukščių poreikius.
Esant poreikiui, kuriami ir universalūs receptai, tinkami įvairaus dydžio ūkiams bei siekiantiems optimizuoti gamybos sąnaudas.
Plečia žemės ūkio technikos parką
Kuriant pieno gamybos infrastruktūrą, „Agrokoncerno technika“ investavo į specializuotą ir patikimą įrangą, kuri padėtų užtikrinti aukštos kokybės pašaro paruošimą ir efektyvų darbą ūkiuose.
Įmonė atstovauja pasaulinių gamintojų techniką, tokią kaip „SIP“ šienapjovės, vartytuvai, grėbliai, „Lucas G“ pašarų ruošimo, dalinimo ir mėšlo tvarkymo įrangą, „Dinapolis“ puspriekabes, germinatorius, mėšlo kratytuvus, siloso volus bei „Bednar“ diskinius skutiklius, sėjamosios, tarpueilių purentuvus, augalinių liekanų tvarkymo sprendimus.
Ši technika pasižymi aukšta kokybe, patikimumu ir inovatyviais sprendimais, kurie svarbūs tiek dideliuose, tiek mažesniuose ūkiuose.
Pasak „Agrokoncerno technikos“ atstovų, ši įranga pirmiausia išbandoma „Ateities ūkyje“, todėl ūkininkai gali rinktis jau patikrintus, realiomis sąlygomis ištestuotus sprendimus, atitinkančius Lietuvos klimato ir dirvožemio specifiką.
Patirtimi dalinsis ir su kitais
Pasak R. Karbauskio, kuriant gyvulininkystės bazę, bus įgyvendinama genetikos ir bandos gerinimo programa, pagal kurią planuojama auginti veislinius gyvulius. Bus kuriamas aukštos genetinės vertės jaučių spermos tiekimo centras, padėsiantis užtikrinti vietinės selekcijos bazę ir padėsiantis ūkininkams formuoti produktyvesnes bandas.
Didžiausiame Europoje karvių fermų komplekse diegiamos skaitmeninės gyvulių sveikatingumo stebėsenos sistemos, kurios leis realiu laiku sekti kiekvieno gyvulio būklę, produktyvumą, raciono efektyvumą.
„Surinkti duomenys padės priimti greitus ir tikslius sprendimus tiek ūkių, tiek veterinarijos specialistams. Savo sukauptomis žiniomis dalinsimės ir su savo partneriais bei klientais, nes mūsų tikslas tas pats – stiprūs pieno ūkiai“, – pabrėžia R. Karbauskis.
Visą pieno gamybos ekosistemą papildys biometano jėgainė, kurioje iš organinių galvijų srutų bus gaminamos aukštus kokybės standartus atitinkančios biometano dujos su kilmės garantijų sertifikatais. Šis procesas ne tik leis efektyviai panaudoti šalutinius produktus, bet ir mažins šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas ir prisidės prie importuojamų gamtinių dujų mažinimo.
Jėgainėje, kuri savo veiklą pradės 2027 metais, pagamintas biometanas bus tiekiamas į bendrą dujų tinklą.
Tokiu būdu „Agrokoncerno grupė“ įgyvendina žiedinės ekonomikos principus, kai augalininkystės, gyvulininkystės ir energetikos sektoriai veikia kaip vientisa, tarpusavyje susijusi sistema.
Šaltinis: agrokoncernas.lt, 2025-10-09
Įklimpę darganose: ką daryti, kai žiemkenčių sėja vėluoja?
Šis scenarijus atrodo iki skausmo pažįstamas: spalis įsibėgėja, o laukai vis dar permirkę nuo lietaus. Ūkininkams vėl tenka spręsti dilemą: ar rizikuoti ir sėti į šaltą, drėgną dirvą, ar viską atidėti pavasariui, kartu prarandant ir žieminių kultūrų potencialą? Vienareikšmiško atsakymo nėra, tačiau yra strategija, kaip valdyti rizikas ir priimti labiausiai apgalvotą sprendimą.
Vėlyvos sėjos kaina: kodėl laikas yra svarbus?
Vėluojanti sėja – tai lenktynės su laiku ir krintančia temperatūra, o kiekviena pradelsta diena turi savo kainą. Jungtinės Karalystės Žemės ūkio ir sodininkystės plėtros tarybos (AHDB) atlikti tyrimai rodo, kad kiekviena savaitė, kuria vėluojama sėti kviečius po optimalaus termino, derliaus potencialą gali sumažinti 200–400 kg/ha. Šaltesnė ir drėgnesnė dirva sukuria dvi pagrindines rizikas. Pirmiausia, ir tai akivaizdžiausia – augalai tiesiog nespėja įsitvirtinti.
Šaltoje dirvoje sėklos dygsta lėčiau, o augalas nespėja suformuoti tvirto pirminio šaknyno. Toks augalas ne tik prastai pasisavina maistines medžiagas, bet dar blogiau – tampa pažeidžiamas vadinamojo iškilnojimo: permainingais orais, kai dirva nuolat šąla ir atitirpsta, besiformuojantys ledo kristalai išstumia silpną augalo šaknų sistemą į paviršių, palikdami ją apnuogintą ir pasmerktą žūti. Antra problema – nepakankamas krūmijimasis.
Kaip pabrėžia Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro (LAMMC) mokslininkai, būtent rudenį suformuoti produktyvūs ūgliai yra vienas svarbiausių būsimo kviečių derliaus komponentų. Vėlai pasėti augalai dažnai nespėja išsikrūmyti rudenį ir šį procesą nukelia į pavasarį, tačiau pavasariniai ūgliai beveik visada būna mažiau produktyvūs.
Šaltas skaičiavimas: sverti riziką ar viltį?
prendimas sėti ar ne spalį turi būti paremtas ne emocijomis, o šaltu skaičiavimu. „Sprendimas sėti spalį yra ekonominis, o ne agronomijos vadovėlio klausimas, – pabrėžia Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos specialistai. – Ūkininkas turi įsivertinti, ar prognozuojamas sumažėjęs žiemkenčių derlius vis dar bus pelningesnis už vidutinį vasarojaus derlių, atėmus sėjos ir priežiūros kaštus“. Praktiškai tai reiškia, kad ūkininkas turi atidėti viltis į šalį ir paimti pieštuką.
Apskaičiuoti paprasta: koks yra realus derliaus potencialas, jei pasėsiu dabar (pavyzdžiui, 5–6 t/ha vietoje 8–9 t/ha)? Kokia alternatyva pavasarį (pavyzdžiui, 4 t/ha vasarinių kviečių)? Atsakymas priklausys ir nuo kultūros – rugiai ir kvietrugiai vėlavimui yra tolerantiškesni nei kviečiai. Taip pat kritiškai svarbu įvertinti, ar apskritai įmanoma paruošti kokybišką sėklos guolį, nes sėja į pažliugusią, prastai paruoštą dirvą yra beveik garantuotas nuostolis.
Intensyvi pagalba silpnesniam daigui
Jei sprendimas sėti priimtas, reikia pamiršti standartines taisykles ir imtis savotiško gelbėjimo plano, kurio visos dalys yra vienodai svarbios. Be jokių abejonių, sėklos norma didinama 10–20 procentų, nes reikia augalų tankumu kompensuoti tai, ką prarasime dėl menkesnio krūmijimosi. Sėjos gylis mažinamas iki 2–3 cm, kad daigas greičiau pasiektų paviršių, sunaudodamas mažiau savo energijos atsargų.
Šiuo atveju taupyti sėklos kokybei – tiesiog nusikaltimas pasėliui. Lygiagrečiai būtina pasirūpinti ir startine mityba – ypatingas dėmesys skiriamas tręšimui fosforu (P), kuris yra kritiškai svarbus šaknų augimui šaltoje dirvoje. Ir trečiasis, mano galva, pats svarbiausias elementas šiame plane – tai modernūs sėklos apdorojimo sprendimai, kurie tampa nebe prabanga, o būtinybe. Biostimuliantai čia veikia kaip pirmoji pagalba, suteikdami daigui papildomos energijos prasikalimui šaltoje dirvoje, kai kiekviena valanda yra aukso vertės.
O mikrobiologiniai inokuliantai, apveliantys sėklą naudingųjų bakterijų skydu, tampa augalo pagalbininkais, padedančiais pasiekti užrakintą fosforą ir apsaugoti silpną daigą nuo ligų sukėlėjų, kuriems drėgna ir šalta aplinka yra ypač palanki. Orų mes kontroliuoti negalime. Tačiau galime kontroliuoti savo reakciją į juos. Vėlyva sėja – tai ne pralaimėjimas gamtai, o prisitaikymas. Ir nors idealus laikas galbūt jau praėjo, profesionalūs, apgalvoti sprendimai leidžia net ir iš kompromisinės situacijos išspausti geriausią įmanomą rezultatą. Tai ir atskiria sėkmingą ūkininką nuo tiesiog gero artojo.
