Žemės ūkio naujienos: 2025-10-17. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Žemės ūkio ministras: nuo šalnų nukentėję ūkininkai paramos sulauks lapkričio pabaigoje
Europos Komisijai (EK) skyrus 1,1 mln. eurų paramos nuo pavasarinių šalnų nukentėjusiems Lietuvos ūkininkams, žemės ūkio ministras Andrius Palionis teigia, kad ji bus išmokėta lapkričio pabaigoje. „2025 metų šalnų žala bus kompensuota šių metų lapkričio pabaigoje, pinigai padalinti“, – Seime per Vyriausybės valandą ketvirtadienį sakė ministras.
Jis neatsakė į parlamentaro Bronio Ropės klausimą, ar valstybė prisidės papildomai skiriant paramą, tačiau teigė, kad EK prašoma paramos sumą dar padidinti.
„Mes papildomai į Europos Komisiją kreipėmės dėl mūsų žalos ir dėl didesnio paramos skyrimo, bet šnekantis su sodininkais turime suprasti, kad tie sodai, kurie patyrė žalą, 95 ir daugiau proc., jie patyrė dabar ir mažesnes sąnaudas, nereikėjo samdyti darbuotojų, kurie nuskintų tą derlių, vertinam ir šitą dalyką“, – sakė ministras.
A. Palionis taip pat teigė, kad dėl mažos vaisių ir uogų pasiūlos išaugo supirkimo kainos, o tai leido sušvelninti sodininkų pajamų netekimą.
„Jei lyginant, kas buvo pernai, obuolių supirkimo kainos buvo 60-70 centų, tai šiemet – 1,2 euro, 1,4 euro, tai tie sodai, kurie patyrė žalą, – 50-60 proc., jie kompensavosi per didesnes kainas savo parduotų produktų“, – aiškino ministras.
Anot A. Palionio, iki šiol žalos kompensavimas buvo skaičiuojamas pagal negautas pajamas, tai reikėdavo notifikuoti EK, o pinigai pasiekdavo po ilgo laiko. Dabar siekiama, kad pinigai ūkininkus pasiektų greičiau.
„Pavyzdžiui, už 2024 metų pavasarines šalnas tik dabar notifikuota visa schema, nes turi sulaukti derliaus ir tik dabar pasieks sodus pinigai už 2024 metų šalnas. Norim suformuoti naują praktiką, kad būtų pagal žalą, žalos kiekį procentinę dalį, ir progresinis paskaičiavimas – nuo 30 iki 50 proc. žala, nuo 50 proc. iki 80 proc. ir nuo 80 proc. iki 100 proc., ir pagal skirtingas kultūras, ir kad tas pinigų įliejimas į sektorių būtų kuo greitesnis“, – sakė A. Palionis.
Kaip rašė BNS, EK skyrė 1,1 mln. eurų Lietuvos ūkininkams, valstybė gali papildyti šią ES paramą iki 200 proc. nacionalinių lėšų.
Lietuvoje dėl ankstyvos šilumos pasėliai augo greičiau, tačiau vėliau, balandžio ir gegužės mėnesiais, šalnos smarkiai pakenkė obuoliams, serbentams, uogoms, vyšnioms, kriaušėms ir slyvoms.
Išmokos ūkininkams, skirtos skubiai finansinei paramai turi būti išmokėtos iki 2026 metų balandžio 30 dienos.
Lapkritį bus priimamos paraiškos dėl tvarių investicijų į žemės ūkio valdas
Lapkričio 3–28 dienomis Nacionalinei mokėjimo agentūrai (NMA) bus galima teikti paraiškas gauti paramą pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano intervencinę priemonė „Tvarios investicijos į žemės ūkio valdas“.
Atkreiptinas dėmesys, kad paraiškos bus priimamos tik darbo dienomis nuo 8.00 val. iki 17.00 val. Paraiškos bus priimamos iki lapkričio 28 d. 17.00 val. arba iki bus pasiektos dotacijoms ar lengvatinėms paskoloms skirtos lėšų sumos.
Pabrėžtina, kad paraiškų priėmimas bus stabdomas, jei atskiroms regionų grupėms – Sostinės regionui arba Vidurio ir Vakarų Lietuvos regionui – skirtos lėšos bus išnaudotos. Tokiu atveju paraiškų priėmimas stabdomas tik to regiono, kuriam skirta lėšų suma išnaudota, o kitų regionų tęsiamas, iki bus išnaudotos biudžeto lėšos arba iki nustatyto termino pabaigos.
Biudžetas yra padalintas į dvi dalis:
-dotacijoms skirta 27 915 684 Eur paramos lėšų (iš jų Sostinės regiono projektams gali būti skirta ne daugiau kaip 10 250 000 Eur, o Vidurio ir Vakarų Lietuvos regiono projektams gali būti skirta ne daugiau kaip 17 665 684 Eur);
-lengvatinėms paskoloms skirta 5 000 000 Eur paramos lėšų (iš jų Sostinės regiono projektams gali būti skirta ne daugiau kaip 1 000 000 Eur, o Vidurio ir Vakarų Lietuvos regiono projektams gali būti skirta ne daugiau kaip 4 000 000 Eur).
Remiama veikla apima:
-šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) ir (ar) amoniako išmetimus mažinančių bei oro kokybę gerinančių technologijų diegimą ūkyje (privaloma veikla);
-biodujų gamybą iš gyvulininkystėje susidarančio mėšlo ir kitų biologiškai skaidžių žemės ūkio atliekų;investicijas į perėjimą prie aukštesnių nei pareiškėjui privalomi ūkinių gyvūnų gerovės reikalavimų.
Galimi pareiškėjai
Paramos gali kreiptis fiziniai ir juridiniai asmenys. Vyresni kaip 18 metų fiziniai asmenys turi būti savo vardu įregistravę ūkininko ūkį; kaip valdos valdytojai turi būti įregistravę žemės ūkio valdą. Juridiniai asmenys turi būti savo vardu įregistravę žemės ūkio valdą.
Reikalavimas dėl žemės ūkio valdos registravimo netaikomas pripažintiems žemės ūkio kooperatyvams, kurie superka ir realizuoja tik iš savo narių valdose pagamintus ar išaugintus žemės ūkio produktus arba supirktus iš savo narių jų valdose pagamintus ar išaugintus žemės ūkio produktus perdirba ir realizuoja iš jų pagamintus maisto ir ne maisto produktus.
Paramos dydis ir intensyvumas
Didžiausias dotacijos dydis:
-kai vykdoma tik ŠESD veikla – 200 000 Eur;
-kai vykdoma privalomoji ŠESD veikla ir papildomai vykdoma biodujų jėgainių veikla – 800 000 Eur;
-kai vykdoma privalomoji ŠESD veikla ir papildomai vykdoma gyvūnų gerovės veikla – 900 000 Eur;
-kai vykdoma privalomoji ŠESD veikla bei papildomai vykdomos abi biodujų jėgainių ir gyvūnų gerovės veiklos – 1 500 000 Eur.
Paramos intensyvumas yra iki 65 proc. tinkamų finansuoti išlaidų, o jauniesiems ūkininkams – iki 80 proc.
Didžiausias lengvatinės paskolos dydis – 200 000 Eur.
Tinkamumo gauti paramą sąlygos ir reikalavimai
Pateiktų paramos paraiškų atrankos vertinimas nebus atliekamas. Paraiškos bus vertinamos pagal tinkamumo gauti paramą sąlygas ir reikalavimus, nurodytus priemonės įgyvendinimo taisyklėse.
Tinkamo pareiškėjo (išskyrus pripažintus žemės ūkio kooperatyvus) valdos ekonominis dydis, išreikštas produkcijos standartine verte (VED), turi būti ne mažesnis kaip 30 001 Eur.
Pareiškėjo pajamos iš žemės ūkio veiklos ir (arba) valdoje (-ose) pagamintų, ir (arba) užaugintų žemės ūkio produktų supirkimo ir (arba) perdirbimo, įskaitant pirminį perdirbimą, ir pateikimo rinkai 1 metus iki paramos paraiškos pateikimo turi sudaryti ne mažiau kaip 50 proc. visų ūkio subjekto pajamų.
Tinkamas pareiškėjas turi gaminti Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo I priede nurodytus produktus (išskyrus žvejybos ir akvakultūros produktus) ir (ar) apdoroti, ir (ar) perdirbti valdoje (-ose) pagamintus produktus). Apdorojimo ir perdirbimo proceso metu gautas galutinis produktas turi būti Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo I priede nurodytas produktas.
Vėlgi, parama žemės ūkio kooperatyvams, superkantiems ir realizuojantiems iš savo narių jų valdose pagamintus (išaugintus) žemės ūkio produktus, perdirbantiems iš savo narių supirktus žemės ūkio produktus ir realizuojantiems iš jų pagamintus maisto ir ne maisto produktus, veiklai vykdyti teikiama, jei produktai yra Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo I priedo produktai (išskyrus žvejybos ir akvakultūros produktus).
Visus reikalavimus galima rasti priemonės įgyvendinimo taisyklėse.
Paraiškų teikimas
Paramos paraiška ir su ja teikiami dokumentai turi būti pateikti lietuvių kalba užpildžius elektroninę formą asmeniškai ar per įgaliotą asmenį Žemės ūkio ministerijos informacinės sistemos (ŽŪMIS) interneto prieigoje adresu www.zumis.lt. Paramos paraiška ŽŪMIS portale turi būti pateikta ne anksčiau kaip kvietimo teikti paramos paraiškas pirmą dieną 8.00 val. ir ne vėliau kaip iki kvietimo teikti paramos paraiškas paskutinės dienos 17.00 val.
Kai paraišką teikia įgaliotas asmuo, pareiškėjo suteiktas ir patvirtintas parašu (juridinio asmens atveju, vadovo parašu patvirtintas) įgaliojimas (skenuotas PDF formatu) per ŽŪMIS portalą, naudojantis ŽŪMIS pranešimų siuntimo funkcionalumu (ŽŪMIS meniu punktas „Pranešimai“), arba pasirašytas kvalifikuotu el. parašu el. paštu paraiskos@nma.ltturi būti pateiktas likus ne mažiau nei trims darbo dienoms iki paraiškų pateikimo termino pabaigos.
Primintina, kad paraiškų priėmimas bus stabdomas, kai bus pasiekta dotacijoms arba lengvatinėms paskoloms skirta lėšų suma.
Šaltinis: nma.lrv.lt, 2025-10-16
Pieno supirkimo kaina Lietuvoje per metus išaugo 17 proc.
Vidutinė natūralaus žaliavinio pieno supirkimo kaina Lietuvoje šių metų rugsėjį viršijo 50 centų už kilogramą ir buvo 17 proc. didesnė nei pernai tuo pačiu metu, rodo Europos Sąjungos (ES) pieno rinkos observatorijos (MMO) išankstiniai duomenys.
Palyginti su šiuo rugpjūčiu, vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina pirmą rudens mėnesį augo daugiau nei 2 proc. Anot MMO, pieno kaina šiemet Lietuvoje augo du kartus sparčiau nei vidutiniškai ES valstybėse. Panašios tendencijos fiksuotos ir kitose Baltijos šalyse. Latvijoje vidutinė pieno supirkimo kaina rugsėjį siekė 48,1 cento – 21 proc. daugiau nei praėjusiais metais tuo pačiu laikotarpiu. Tuo metu Estijoje natūralaus pieno kilogramas kainavo 15 proc. daugiau nei pernai – 48,8 cento, rodo MMO duomenys.
Šaltinis: delfi.lt, 2025-10-14
Milijonas eurų – žinių ir inovacijų sklaidai
Iki gruodžio 1 d. mokslo ir studijų institucijos, profesinio mokymo ir konsultavimo įstaigos, kiti juridiniai asmenys, turintys teisę vykdyti formalųjį suaugusiųjų švietimą, gali teikti paraiškas paramai gauti pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano intervencinę priemonę „Parodomieji projektai ir informavimo veikla“.
Tam skirta 1 mln. eurų.
Šia priemone siekiama modernizuoti žemės ūkį kaimo vietovėse: didinti žinių ir inovacijų sklaidą, užtikrinti aukštą konsultantų kompetenciją ir jų teikiamų konsultacijų kokybę bei mažinti skaitmeninę atskirtį žemės ūkyje ir kaimo vietovėse.
Remiama veikla:
-parodomųjų bandymų rengimas ir vykdymas;
-informavimo renginių (seminarų, lauko dienų) organizavimas;
-dalijimosi ūkininkavimo patirtimi grupių susitikimų organizavimas.
Įstaiga, kurios vardu teikiama paramos paraiška, teisės aktų nustatyta tvarka turi turėti teisinį pagrindą užsiimti žinių perdavimo ir informavimo veiklomis, nurodytomis juridinio asmens steigimo dokumentuose, kurioms vykdyti yra skirtas projektas.
Paramos paraišką teikiantys formalųjį suaugusiųjų švietimą vykdantys juridiniai asmenys turi turėti licenciją vykdyti formalųjį profesinį mokymą ar teisės aktų nustatyta tvarka turi turėti teisę užsiimti formaliuoju profesiniu mokymu toje srityje, pagal kurią ketina vykdyti projektą.
Paramos paraiškos, kurias teikia pareiškėjas kartu su partneriais, nepriimamos.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2025-10-16
Darbą pradeda žemės ūkio viceministras A. Pekauskas
Darbą Žemės ūkio ministerijoje šiandien pradėjo ketvirtasis viceministras Artūras Pekauskas. A. Pekauskas turi vadovaujamojo darbo patirties tiek viešajame, tiek privačiame sektoriuje, taip pat yra ūkininkas, Lietuvos ūkininkų sąjungos Mažeikių skyriaus narys.
Viceministras A. Pekauskas yra Akmenės rajono savivaldybės tarybos narys, frakcijos vadovas, dirbo Seimo kanceliarijoje. Prieš tai dirbo šios savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoju, dar anksčiau – Mažeikių rajono savivaldybės administracijoje vyr. specialistu.
Viceministras taip pat yra dirbęs trijų uždarųjų akcinių bendrovių, kurios specializavosi elektros energijos diegime iš atsinaujinančių energijos šaltinių, direktoriumi.
Kauno technologijos universitete, Ekonomikos ir verslo fakultete A. Pekauskas įgijo organizacijų vadybos magistro laipsnį, Žemaitijos kolegijoje baigė kaimo turizmo vadybos bakalauro studijas.
