Žemės ūkio naujienos: 2025-10-20

„Kai pagalvoji apie tai, tai neatrodo normalu. Nes susidaro vaizdas, kad yra pas mus tiesiog grūdų perteklius. Ar taip gali elgtis ūkininkas? Aš nežinau, ar čia yra toks marketingas, kad jis bando į save taip atkreipti dėmesį. Bet skelbimas skamba pakankamai drastiškai. Tai nėra normalu. Ypatingai, žiūrint iš gamtininko pozicijų. Nes tų grūdų auginimo procese yra visokių šalutinių produktų, rezultatų. Su tręšimu, pesticidų naudojimu, mes visi visa tai juntame, visi aplinkiniai žmonės“, – kalba gamtininkas.

Kaip aiškina pašnekovas, susidaro tokia situacija, kuomet Europos Sąjungos mokesčių mokėtojai sumoka už grūdų auginimą, kad maistas būtų pigesnis, tačiau gaunama produkcija panaudojama ne pagal paskirtį.

„Kitaip tariant, mes dabar turime situaciją, kur akivaizdžiai matosi, kad yra grūdų perprodukcija, ir tos kainos yra nukritusios tiek, kad su jais gali daryti kažkokius ne pagal paskirtį naudojamus dalykus“, – sako jis.

Anot gamtininko, biomasės deginimas pats savaime nėra kenksmingas, tačiau grūdų auginimo procesas lemia dirvos ir vandens taršą, eroziją.

Grūdų kainos nukritusios

Lietuvos ūkininkų sąjungos vicepirmininkas Martynas Puidokas sako, kad rinkoje susiklosčiusi sudėtinga situacija, kuomet grūdų savikaina yra nepadengiama juos pardavus, o grūdų kainos rinkoje labai nukritusios.

„Aišku, maiste turbūt tas neatsispindi, nes visi žinome, kad ūkininkai nelabai gali maisto kainą įtakoti. Visa kaina yra įtakojama tarpininkų“, – teigia M. Puidokas.

Ūkininkas sako girdintis daug teisybės neatitinkančių faktų, tiek apie tai, kad ūkininkai neva naikina gamtą, tiek apie ūkininkams skiriamas išmokas.
„Galiu tiktai pasakyti, kad išmokų paskirtis yra subalansuoti ūkininkų pajamas, nes jos jau daug metų atgal yra sugalvotos, dar Lietuva net Europos Sąjungoje nebuvo, ir, aišku, kad maistas būtų už prieinamą kainą ir saugus. Tai šitoje vietoje vėlgi norima kažkaip nukrypti nuo esmės. Esmė tai yra vis tiek ta sudėtinga situacija, susidariusi rinkoje, kuomet grūdų auginimas tikrai reikalauja daug pastangų ir daug išlaidų, ir tai yra neatperkama“, – sako ūkininkas.

Anot jo, tą lemia daug faktorių, pavyzdžiui trąšų kainos ir produkcijos užauginimo savikaina.

„Norisi atkreipti dėmesį ir Vyriausybės, ir ministerijos, kad situacija tikrai nelogiška, su tokia situacija mes susiduriame tikrai nedažnai“, – pabrėžia M. Puidokas.

Kelia etikos klausimų

Į LRT RADIJĄ elektroniniu paštu kreipęsis kiaulių augintojų asociacijos vadovas Algis Baravykas sako, kad grūdų deginimas kelia etikos klausimų, tačiau lygiai taip pat etiškai abejotini ir kiti grūdų panaudojimo būdai, pavyzdžiui, spirito gamyba.

„Ūkininkai nebeaugina kiaulių, paukščių, tad nėra kur jų naudoti. Prieš fermas protestuoja. LRT jau prieš aštuoniolika metų rodė reportažą apie grūdų deginimo krosnis Vokietijoje. Deginimas pradėtas 2007 metais dėl pertekliaus rinkoje. Grūdai nelygu grūdams. Jie yra skirtingi, yra aukštos maistinės vertės ir yra mažai baltymo turintys grūdai, kurie netinkami maistui ar pašarams. Jie, be abejo, turėtų būti panaudojami naudingai“, – rašo A. Baravykas.

Anot jo, rinkos sąlygos kartais susiklosto taip, kad atsiranda grūdų perteklius arba jie yra nepaklausūs, o turėdami didelę energinę vertę gali būti panaudojami šildymui.

„Iš esmės šildymui gali būti naudojami rapsai ir kvietrugiai ir kiti grūdai, palyginti su mediena, plačiausiai naudojamu biogeniniu kuru, ypač pranašumai yra maža sandėliavimo erdvė ir didelis tūrinis tankis, kartu su didele kaloringumo verte“, – aiškina A. Baravykas.

Nors dalis žmonių namus kūrena grūdais, M. Ryla sako, kad finansuojami grūdai neturėtų būti naudojami ne pagal paskirtį.

„Yra biokuras specialiai tam auginamas, pavyzdžiui, žilvičiai. Jie neturi tokios taršos, neturi tokio pašalinio efekto gamtai kaip grūdų auginimas, ir jie turi daugiau kalorijų ir visokeriopai yra tam labiau tinkami negu grūdai. Tai tiesiog neturėtų būti finansuojami. Jeigu yra grūdų perteklius Europoje, tai tiesiog neturėtų būti finansuojama mokesčių mokėtojų pinigais, kad ta rinka susibalansuotų ateityje“, – sako M. Ryla.

M. Puidokas antrina, kad situacija, kuomet maistui auginamus grūdus labiau apsimoka deginti, nėra normali, tačiau atkreipia dėmesį, kad masiškai grūdai deginami nėra, o tai labiau išimtis nei taisyklė.

Šaltinis: lrt.lt, Edvardas Kubilius, LRT RADIJO laida „Ryto garsai“, 2025-10-18

„Galvijai šiuo metu gali judėti tik Lietuvoje iš ūkio į ūkį ir į skerdyklas, o tas prieauglis, jaunesni, (…) atjunkyti veršeliai, kurie yra eksportuojami ir už kuriuos gaunama geriausia kaina, šiuo metu nejuda. Jau pasigirdo kalbos, kad, kai tik susitvarkysime ir galėsime vežti, bus ženkliai sumažėjusios kainos“, – sakė jis.

Anot mėsinių galvijų augintojų atstovo, ūkininkai šiuo metu yra išsigandę, o verslas piktnaudžiauja nustatydamas žemas gyvulių supirkimo kainas.

„Mums iš tikrųjų net gaila girdėti, kad ūkininkai tokiomis mažomis kainomis parduoda tuos gyvulius, yra chaose, prigąsdinti supirkėjų, kad čia kuo toliau, tuo bus blogiau. (…) Norisi, kad kuo greičiau būtų atstatyta tinkama kaina ir ūkininkai gautų kuo didesnes pajamas, nes šiandien piktnaudžiauja verslas“, – sakė N. Gricius.

„Jau dabar kaina nukrito 20–30 proc., sako, kad kris ir toliau, nes padidėjo pasiūla, sezoniškumas. Jie bando nurašyti ne ant to liežuvio, bando kitaip remtis, bet mes matome faktą, kad tik paskelbus šią ligą įvyko kainų kritimas“, – teigė asociacijos pirmininkas.

Jam pritaria ir Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) pirmininkas Raimundas Juknevičius. Anot jo, ūkininkai pastebi, jog skerdžiamų gyvulių supirkimo kainų kritimas gali būti tiesiogiai susijęs su patvirtintais MLL atvejais.

„Dabar yra ribojimai tik gyvų gyvulių pervežimams, bet mes stebime galbūt su šia liga susijusią rinkos reakciją, kuomet kažkodėl labai nukrito pieno žaliavos kainos. Ar tai susiję dalykai, aš nežinau, bet ūkininkai bando sieti, kad tai yra būtent dėl to“, – Eltai teigė R. Juknevičius.

„Kas dar labiau susiję, tai ženkliai krentančios gyvulių, parduodamų skerdimui, kainos. Šioje vietoje, ūkininkai tiesiogiai mano, kad mūsų partneriai, kolegos, šiuo atveju, perdirbėjai galimai naudojasi susidariusia situacija“, – tęsė LŪS pirmininkas.

Kainos kils stabilizavus prekybą

Mėsinių galvijų augintojų atstovo teigimu, viskas sugrįš į savo vėžes stabilizavus prekybą ir sušvelninus jai numatytus ribojimus.

„Manau, kai sugebėsime stabilizuoti visa prekybą, vėl atsiras normali konkurencija ir kainos vėl kils, nes tų supirkėjų yra daugiau visur. Šiandien skerdyklos trina rankomis, nes pas juos važiuoja galvijai be jokių reikalavimų ir yra lengva monopolinė prekyba“, – teigė N. Gricius.

„Tų supirkėjų Lietuvoje yra gal 5–6 skerdyklos, kurios perka tuos gyvulius, ir joms tarpusavyje yra labai lengva susitarti, kad kainos turi kristi“, – tęsė jis.

Vis tik, anot jo, šiuo metu problemų prekybai kelia nežinomybė dėl galvijų eksporto sąlygų. Anot jo, prieš MLL atvejus Lietuvoje, pusė galvijų būdavo išvežami į kitas valstybes.

„Ūkininkai turi didžiulių problemų, nes šiuo metu mūsų prekyba negalima arba labai stipriai apribota. Neturime jokių aprašų, kaip mes tuos galvijus šiandien galėtumėme eksportuoti į kitas šalis, nėra nustatytų tvarkų, yra tik prielaidos ir kuo toliau tai tęsiasi, tuo ūkininkams sunkiau“, – tikino galvijų augintojų atstovas.

„Nėra taip paprasta, reikia skubiai susisiekti su tomis šalimis ir susiderinti. (…) Anksčiau būdavo eksportas į Lenkiją, labai daug, pusė galvijų išvažiuodavo eksportui“, – teigė N. Gricius.

Reikėjo geriau pasiruošti

Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos pirmininkas teigia, jog MLL protrūkiui šalyje reikėjo pasiruošti geriau, iš anksto numatant pasikeisiančias eksporto sąlygas.

„Galėjo nebūti to pereinamojo laikotarpio, galėjome pasiruošti, tiek Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba galėjo paruošti tą schemą, kaip galvijai važiuos, jeigu taip atsitiktų. O ne, kai jau yra problema ir mes ieškome būdų, kaip toliau tie galvijai galės judėti“, – sakė jis.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) ir Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) numatė vakcinaciją svarstyti artėjant pavasariui, kadangi šaltuoju sezonu ligą pernešantys mašalai nebeaktyvūs. N. Griciaus manymu, kyla rizika, jog pavasarį ligos plitimas nebus suvaldytas.

„Dabar mes turime tuos šešis ūkius, bet manau, kad ateis pavasaris, bus šimtas ir du šimtai. (…) Mes bandome išsiaiškinti, ar galima gauti tiek vakcinos, kad tie ūkininkai, kurie jaučia riziką ir nenori rizikuoti, galėtų susivakcinuoti“, – teigė jis.

„Manau, kad čia ir turėtų būti tolimesnis žingsnis. (…) Kai mašalai šiuo metu neskraido ir neplatina ligos, per tą laikotarpį reikia būtinai padaryti kuo daugiau žingsnių, kad ta liga neplistų ir gal netgi išvis galėtumėme ją panaikinti“, – pridūrė asociacijos pirmininkas.

R. Juknevičius teigė suprantantis VMVT ir ŽŪM poziciją, jog šiuo metu vakcinacija nebūtų efektyvi. Vis dėlto, anot jo, ūkininkai turi pagrindo nerimauti.

„Girdžiu specialistų šneką ir suprantu, kodėl yra tie nuogąstavimai, kad dabar tas vakcinavimas gali neduoti efekto. (…) Su virusiais didžiausia problema, kad jie turi savybę mutuoti (…) ir galimai netgi tas vakcinavimas nebūtų toks efektyvus, nes vakcinos kuriamos konkrečiam viruso štamui“, – sakė LŪS pirmininkas.

„Ūkininkai, kurie baiminasi, kad pavasarį gali būti nesuvaldyta situacija, tikriausiai irgi turi pagrindą“, – tęsė jis.

Pirmadienį VMVT pranešė, jog Europos Sąjungos (ES) referentinė laboratorija patvirtino šešis jos įtartus MLL atvejus Lietuvos galvijų ūkiuose.

Siekiant užkirsti kelią MLL viruso plitimui, VMVT direktorės Audronės Mikalauskienės įsakymu paskelbtos šešios protrūkio vietos: galvijų ūkiai Marijampolės, Pagėgių savivaldybėse, Prienų, Tauragės, Vilkaviškio rajonuose.

Tarnyba primena, kad MLL yra virusinė liga, kuri nepavojinga žmonėms. Ja dažniausiai užsikrečia galvijai, ožkos, elniai, kupranugariai, lamos bei alpakos, bet sunkiausiai serga būtent užsikrėtusios avys.

VMVT ir žemės ūkio ministro teigimu, šiuo metu vakcinacija neplanuojama.

Referentinei laboratorijai patvirtinus ligos atvejus, anot tarnybos, siekiant išvežti galvijus tolimesniam auginimui į kitas ES valstybes nares ar už jų ribų, nuo šiol būtina atitikti priimančios šalies nustatytus MLL kontrolės reikalavimus ir papildomai atlikti bei gauti neigiamus MLL tyrimų rezultatus PGR metodu.

Tarnyba skelbia, jog gyvulius vežant skersti į kitas ES šalis, prieš 48 val. siunčiantis ūkio subjektas turi informuoti paskirties vietos atsakingą subjektą.

Lietuvos teritorijoje juos galima vežti be papildomų apribojimų, draudimas taikomas tik MLL užkrėstiems ūkiams.

Šaltinis: lrt.lt, 2025-10-18

Greta Klaipėdos rajone esančio Trakių kaimo verda darbai. Viename iš sklypų darbuojasi sunkiasvorė technika. Darbus pastebėję Trakių bei aplinkinių gyvenviečių gyventojai ėmė domėtis, kas išdygs pašonėje kaimelių, kuriuose sparčiai dygsta naujakurių namai.

„Sužinojom, kad šalia jau veikiančio Sarčių kaimo saulės baterijų parko, planuojama dar viena 50 ha elektrinė, kurie tiesiogiai paveiks ir Šimkų kaimo, ir Kuršelių kaimo gyventojus, kurie irgi yra mūsų bendruomenės nariai. Taip kad problema yra didelė“, – pasakoja Šimkų bendruomenės pirmininkė Danguolė Guzenkova.

Gyventojai teigia, kad apie planuojamus darbus bei naujus kaimynus jie informuoti nebuvo. Informacija pateikta tik viename stende, pastatytame šalia sklypo.

„Reikia suprasti, kad tokie projektai yra vystomi daugiau nei trisdešimt metų, tai jau čia praktiškai užaugs dvi kartos. Ką mes paliksime? Kokią mes aplinką paliksime savo anūkams? Tai labai gąsdina. Ženkliai nuvertėja ir žmonių [nekilnojamasis] turtas. Nuo atstumo jis mažėja nuo 5 iki 30 procentų“, – teigia D. Guzenkova.

Anot gyventojų, sklypas anksčiau priklausė fiziniam asmeniui, kuris nebuvo Lietuvos pilietis. Vėliau jis jį pardavė įmonei, kuri sklypą išnuomojo saulės elektrinių parką vystančiai bendrovei.

„Savivaldybė pati yra nusistačiusi žemės naudingumo, našumo lubas, kurių negalima peržengti. Jei jos viršija – negalima statyti tokių statinių. Šita žemė, vienas sklypas yra 42 balų žemės našumo, tai yra labai aukštas našumas. Juo labiau, kad Trakių kaimo gyventojai prašėsi leidimo užsodinti mišką 1,6 ha, bet jiems neleido, atsakant, kad žemės našumas yra per didelis“, – teigia Šimkų bendruomenės pirmininkė.

„Derlingą žemę, kurios našumo balas 40-50, paverčiame tokiomis plantacijomis, padengdami saulės kolektoriais. Iš tikrųjų žemė turėtų būti naudojama pagal paskirtį. Ir jeigu yra žemės ūkio paskirties žemė, tai tokia žemė tokiam tikslui ir turėtų būti naudojama“, – gyventojams antrina ir Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos vicepirmininkas Vytautas Buivydas.

Elektrinės keičia kraštovaizdį

Su analogiška situacija visai neseniai susidūrė ir kitos Klaipėdos rajono gyvenvietės žmonės. Sodų bendrijos „Tolupis“ pašonėje taip pat iškilo milžiniškas saulės elektrinių parkas, o gyventojai pasakoja tik stebėję vykstančius darbus ir spėlioję, kas išdygs taip pat žemės ūkio paskirties sklype.

„Niekas mūsų neinformavo, ir mes spėliojom, kas čia bus. Vieni sako, kažkokie tai nameliai, kiti sako, žemės ūkio paskirties. Nes čia yra žemės ūkio paskirties žemė, ir viskas“, – pasakoja sodų bendrijos „Tolupis“ pirmininkė Judita Čekuolienė.

Gyventojai atviri – kaimynystėje atsiradus parkui, jų gyvenimo kokybė pablogėjo.

„Mes pirmiausia tai praradom kraštovaizdį. Absoliučiai. Vietoj to, kad čia būdavo kur paganyti akis, kad čia buvo laukai… Kitas dalykas, čia anksčiau gyveno stirnos, briedžiai, lapės, zuikiai. Mes viso šito nebeturim“, – teigia J. Čekuolienė.

Klaipėdos rajono mero Broniaus Markausko teigimu, bėgant metams ir kuriantis vis didesniems saulės jėgainių parkams, problema paaštrėjo. Anot B. Markausko, savivaldybė mano, kad reikalavimai tokių parkų steigimui buvo per daug liberalūs, todėl jau imasi veiksmų, jog situacija pasikeistų. Tačiau vadovaujantis dabar galiojančiais teisės aktais, savivaldybė gyventojams padėti negali.

„Dėl vėjo energetikos pamatėm [tą problemą], kadangi gyventojai pradėjo anksčiau kelti reikalavimus ir nepritarė vėjo energetikos vystymui. Tai dar 2015 m. buvo savivaldybės taryba priėmusi sprendimą, kad vėjo energetiką bus galima vystyti tik parengus specialųjį planą“, – pažymi B. Markauskas.

Anot jo, pernai taryba nutarė tokį specialųjį planą rengti, o dabar jo rengimas jau eina į pabaigą.

„Šitam specialiajame plane bus kalbama ir apie vėjo ir saulės parkų vystymą, ir ten atsiras daugiau apribojimų. Bet pagal šiandienos teisės aktus, tai neurbanizuojamose teritorijose, žemės ūkio paskirties žemėje saulės parkai gali atsirasti ir savivaldybė neturi teisės neišduoti tokių leidimų. Nes teisės aktai leidžia tokius parkus steigti“, – tikina B. Markauskas.

Elektrinių plėtra šalyje sulėtėjusi

Anot Klaipėdos rajono mero, saulės jėgainių parkų rajone atsirado itin daug. Jie kelia ir vizualinę taršą, nuolat sulaukiama gyventojų skundų. Poveikio aplinkai vertinimas steigiant tokius objektus taip pat nėra privalomas. Tačiau savivaldos rankos surištos ir tai pasikeis tik patvirtinus specialųjį planą.

„Turim įvesti reikalavimą, kad tokios teritorijos turėtų būti ir papildomai apželdinamos, kad nekeltų vizualinės taršos. Turim rasti kompromisą. Iš vienos pusės, yra Vyriausybės nutarimai ir sprendimai dėl atsinaujinančios energetikos vystymo, bet iš kitos pusės, mes negalim neatsižvelgti ir į gyventojų pageidavimą“, – aiškina B. Markauskas.

Anot specialistų, su panašiomis problemomis susiduria dauguma savivaldybių. Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos vicepirmininko V. Buivydo teigimu, tai kenkia ir Lietuvos gamtai.

„Kada šimtas hektarų vienam plote, vienoj kelio pusėj, kitoj kelio pusėj… Tai kur tie paukščiai turi nusileisti? Kur ta stirnikė turi vargšelė bėgti? Suprantat, nebėra gamtos, mes tą kraštovaizdį taip suniokojam, ir tai yra blogai“, – teigia V. Buivydas.

„Reikalinga savivaldybėms pasidaryti bendruosius planus ir numatyti tokias teritorijas, ir suderinti jas su bendruomenėmis. Kažkaip reikėtų tą strategiją bendresnę turėti ir ūkiškiau žiūrėti į viska tai“, – priduria jis.

Lietuvos saulės energetikos asociacijos prezidento Andriaus Karazino teigimu, saulės elektrinių plėtra šalyje šiuo metu yra sulėtėjusi.

„Tai tikrai nėra begalinė plėtra, sustoję yra vystymai, nes kaina pati dėl plėtros yra nukritus gana žemai. Nebeišeina to atsipirkimo pasiekti. Dėl vizualinės taršos, tai yra taisyklės, kad turi būti tarpai žvėrims praeiti, kad turi būti apsodinama medžiais, kad nesimatytų nuo kelio. Tai tie visi reikalavimai yra, tik gal medžiai dar nespėjo suaugti“, – sako Lietuvos saulės energetikos asociacijos prezidentas A. Karazinas.

Gyventojai teigia, kad jie nėra nusiteikę prieš energetinę nepriklausomybę, tačiau norėtų, kad prieš jų kaimynystėje įrengiant milžiniškus parkus, jie būtų tinkamai apie tai informuojami, o vystytojai išgirstų ir jų sakomas pastabas.

Šaltinis: lrt.lt, Paulius Selezniovas, LRT RADIJO laida „Lietuvos diena“, 2025-10-17

Patarėjas yra Rokiškio rajono savivaldybės tarybos narys, Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos ir Rokiškio rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas, asociacijos „Kooperacijos kelias“, VšĮ LSMU praktinio mokymo ir bandymų centro valdybų narys.

M. Petkevičius yra kooperatyvo „EKO tikslas“ administracijos vadovas.

Vadybos ir verslo administravimo bakalauro laipsnį patarėjas M. Petkevičius įgijo Lietuvos žemės ūkio universitete.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2025-10-17

„Iš tokių vertybių išaugo mūsų bendruomenės – mažos, bet didelės širdimi. Linkiu bendruomenėms iš Lietuvos kaimo parlamento sesijos išeiti ne su įsipareigojimu veikti, bet su noru veikti“, – pabrėžė žemės ūkio ministras.

Pastaraisiais metais padaryta labai daug: 2014–2020 m. KPP bei Strateginis planas reikšmingai prisidėjo prie Lietuvos kaimo gerovės.

Vien pagal LEADER priemonę įgyvendinta daugiau kaip 140 mln. eurų vertės projektų. Nacionalinė parama kasmet pasiekia daugiau nei 300 bendruomenių – tam skiriama per 1,2 mln. eurų. Tai – ne tik skaičiai, o gyvi rezultatai – nauji bendruomenių centrai, sukurti verslai, išaugęs pasitikėjimas savimi.

Būtent Lietuvos kaimo bendruomenės buvo vienos pirmųjų šalyje, pradėjusių vystyti socialinį verslą. Tai drąsus žingsnis – kai pelnas matuojamas ne tik eurais, bet ir tuo, kiek žmonių gyvenimus jis pakeičia.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2025-10-17