Žemės ūkio naujienos: 2025-11-12

Radviliškio rajone Šeduvos apylinkėse ūkininkaujantis Gytis Narbutas per „Lauko dienas“ pristato savo ūkį. Jis – išskirtinis. Jame nėra nei didžiulių rapsų, nei kviečių laukų. 400 hektarų ūkyje pirmiausia dėmesys skiriamas dirvožemiui atkurti ir gerinti. To pasiekti pavyksta auginat kuo daugiau skirtingų augalų, tokių kaip vikiai, liucerna, garstyčios, pupos ir taikant neariminės tiesioginės sėjos metodus.

„Būtina taikyti ir kitas priemones. Viena iš priemonių – cheminių preparatų, sumažinti iki minimumo arba visai atsisakyti. Ir reikia pridėti biologinių dalykų, tokių kaip kompostas“, – priemones įvardija G. Narbutas.

Ūkininkas sako, kad neariminė žemdirbystė, kurioje nenaudojamas plūgas ir tiesioginė sėja, tausoja dirvožemį. Tačiau atsisakius cheminių trąšų derlius mažesnis.

„Aš noriu aplinką tausoti, kad dirvožemiai gerėtų, ir kad juose augtų švarus ir geras maistas. Bet to maisto, aišku, ką parduodu, nelabai patenka dar ant vartotojų stalų. Nes reikia, kad vartotojas norėtų“, – konstatuoja ūkininkas.

Todėl ūkis kol kas labiau orientuojasi į sėklininkystę. Nors ekologiškos produkcijos paklausa nedidelė, pasak mokslininkų, toks ūkininkavimas padeda kovoti su klimato kaita ir yra žemdirbystės ateitis.

„Turėtų būti ateitis, bet kad pereiti grynai į tokią technologiją, yra daug klaustukų. Ne visi ūkininkai pažįsta savo dirvožemį ir jo naudojimosi priešistorę. Nes priešistorė atsineša jau rezultatą, kuriame mes esame dabar. Tiems, kas nori greito pelno, tai turbūt yra nepopuliaru“, – sako Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) mokslininkė dr. Jūratė Aleinikovienė.

Žemdirbiai, deklaruojantys neariminius tiesioginės sėjos plotus, yra skatinami papildomomis išmokomis. Taip pat kompensuojamas padargų įsigijimas. Finansinė parama – viena pagrindinių priemonių, skatinančių pereiti prie neariminės žemdirbystės.

„Šiuo metu yra nemažai jau įgyvendintų projektų. Finansuojamos yra juostinės arba tiesioginės sėjos sėjamosios, kurios pritaikytos neariminei žemdirbystei. Maksimali finansavimo suma vienam projektui yra 80 tūkst. eurų. O finansavimo intensyvumas yra 40 procentų“, – sako Aplinkos projektų valdymo agentūros atstovas Andrius Venckus.

Nuo 2023 iki 2027 metų iš Europos Sąjungos Modernizavimo fondo skirta 30 milijonų eurų tradiciškai dirbamą žemę paversti neariminiais plotais. Nepanaudoti liko 5 milijonai.

Neariminės tiesioginės sėjos metodą taikančios „No till“ asociacijos duomenimis, šiuo metu šalyje deklaruota apie 105 tūkst. hektarų tiesioginės sėjos plotų. Iki 2030-ųjų Lietuva siekia, kad tokių plotų būtų bent 6 kartus daugiau.

Šaltinis: Aina Mizgirdė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt, 2025-11-11

Dalis mokėjimų – 2026 m. pradžioje

Viena labiausiai finansuotų KPP priemonių „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ padėjo investuoti į žemės ūkio valdų modernizavimą tūkstančiams Lietuvos ūkių. Per 2014–2025 m. laikotarpį pagal šią priemonę patvirtinti 7 326 projektai, kuriems skirta 743 mln. Eur paramos.

KPP lėšos paramos gavėjams pagal priemonę turi būti išmokėtos iki 2025 m. gruodžio 31 d. Po šios datos jokie mokėjimai iš KPP nebegalimi.

Siekdama užtikrinti sklandų projektų užbaigimą ir atliepti paramos gavėjų lūkesčius, EK sudarė galimybę nuo 2026 m. sausio 1 d. tęsti likusių mokėjimų vykdymą pasinaudojant Strateginio plano lėšomis. Strateginio plano keitimas, kuris leis tęsti KPP projektų finansavimą, jau derinamas su EK.

Kas lėmė terminų korekcijas?

Pagal priemonę „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ buvo finansuotas rekordinis skaičius projektų. Dalis jų susidūrė su nenumatytais sunkumais: COVID-19 pandemija, geopolitinėmis grėsmėmis, trūkinėjusiomis tiekimo grandinėmis, augančia infliacija, svyruojančiomis supirkimo kainomis. Projektų įgyvendinimą taip pat lėtino griežti aplinkosaugos reikalavimai, sudėtingos statybos leidimų išdavimo sąlygos. Kai kurie paramos gavėjai dėl šių priežasčių paramos atsisakė.

Ūkininkai ir jų atstovai ne kartą išreiškė lūkestį, kad Lietuvai skirtos ES lėšos būtų panaudotos efektyviai ir nė vienas euras neliktų nepanaudotas. Atsižvelgdama į tai, Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) 2024–2025 m. organizavo net keturis papildomus kvietimus pagal šią KPP priemonę. Džiugu, kad supaprastintos paramos sąlygos sulaukė didelio pareiškėjų susidomėjimo.

KPP projektų įgyvendinimui skirtas laikas baigėsi, o pareiškėjai buvo įsipareigoję pateikti galutinius mokėjimo prašymus iki 2025 m. birželio 30 d. Tačiau ŽŪM, išgirdusi ūkininkų ir asociacijų prašymus dėl patiriamų sunkumų (statybos leidimų gavimo, užtrukusių darbų, kredito gavimo), leido nukelti galutinio mokėjimo terminą iki 2025 m. rugsėjo 30 d. Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) duomenimis, šia galimybe pasinaudojo net 270 paramos gavėjų, kurių įgyvendinamų projektų bendra paramos suma siekė beveik 125,8 mln. Eur.

Net ir šis terminas kai kuriems projektams buvo per ankstyvas, todėl ŽŪM, dar kartą įvertinusi asociacijų prašymus, suteikė papildomą laiką projektams, kuriuose numatyti statybos darbai. Šia galimybe pasinaudojo 25 paramos gavėjai (jiems likusi išmokėti paramos suma siekė 11,3 mln. Eur). Dauguma šių projektų susiję su gyvulininkystės plėtra, kuri visada buvo prioritetinė žemės ūkio šaka.

Svarbu pabrėžti, kad jei ŽŪM nebūtų suteikusi galimybės vėluojantiems projektų vykdytojams nukelti terminų, NMA duomenimis, keli šimtai ūkių būtų likę su neįgyvendintais projektais, o nepanaudotos lėšos būtų grąžintos EK.

Kuriems projektams gali vėluoti?

Didžioji dalis paramos gavėjų, iki rugsėjo 30 d. pateikusių galutinį mokėjimo prašymą, nepajus jokių pokyčių – jiems parama bus išmokėta įprasta tvarka.

Mokėjimai pagal projektus, kurie buvo finansuoti pagal EURI taisykles, taip pat bus vykdomi laiku, nes šiems projektams skirtų lėšų pakanka. Šios lėšos atskirtos nuo KPP.

Mokėjimo prašymus pateikę KPP projektai bus finansuojami iš KPP lėšų tol, kol KPP programoje pakaks lėšų. Paramos gavėjams, kurių mokėjimo prašymų apmokėjimui KPP lėšų neužteks, NMA perves lėšas kitų metų pirmąjį ketvirtį. Kol kas tikslią lėšų išmokėjimo datą pasakyti sunku, tačiau ŽŪM deda visas pastangas, kad jos pasiektų paramos gavėjus kuo greičiau.

Kaip tai paveiks paramos gavėjus?

Svarbu pažymėti, kad paramos gavėjams nereikia imtis jokių papildomų veiksmų. NMA su jais bendradarbiauja, informuodama apie galimybę keisti paramos sutartį keičiant finansavimo šaltinį.

Paramos gavėjams, kuriems galutinis mokėjimas bus atliktas Strateginio plano lėšomis, nekils jokių papildomų įsipareigojimų ar reikalavimų – jų projektai ir toliau bus įgyvendinami pagal KPP taisykles.

Taip pat jiems nekils sunkumų kreipiantis dėl paramos pagal Strateginio plano priemones: po galutinio mokėjimo prašymo pateikimo pareiškėjas gali teikti paraiškas tiek pagal priemonę „Investicijos į žemės ūkio valdas“, tiek pagal kitas Strateginio plano priemones.

Iš Strateginio plano apmokėta paramos suma neturės įtakos skaičiuojant didžiausią galimą paramos sumą pagal Strateginio plano priemonę „Investicijos į žemės ūkio valdas“.

Šaltinis: valstietis.lt, 2025-11-11

Kaime daugėja vyresnio mažiau žmonių, gyventojų skaičius čia mažėja, jauni žmonės turi ribotas galimybes naudotis žeme, gauti įperkamą kreditą. O ūkio perdavimas tebėra sudėtingas dėl administracinių ir finansinių kliūčių. Visų šių klausimų sprendimas – tiek strateginė būtinybė, tiek bendra ES socialinė atsakomybė.

Strategija siekia sukurti integruotą, tarpsektorinį požiūrį, jungiantį bendrąją žemės ūkio politiką su socialine, švietimo, mokesčių ir regionine politika, kad kaimo vietovėse būtų sudarytos palankesnės sąlygos kartų atsinaujinimui. Taip pabrėžiama, kad kartų kaita turi būti ne tik žemės ūkio, bet ir visos kaimo plėtros klausimas.

EK strategija numato kelias pagrindines kryptis: geresnę prieigą prie žemės, finansinių priemonių plėtrą, žinių perdavimą ir mokymus, socialinę apsaugą vyresniems ūkininkams bei lyčių lygybės stiprinimą. Tarp naujų iniciatyvų – „Moterys žemės ūkyje“ platforma, siekianti stiprinti moterų vaidmenį žemės ūkyje, taip pat „Startinio rinkinio“ priemonės, skirtos padėti jauniesiems ūkininkams pradėti veiklą.

EK tikslas – iki 2040 metų padvigubinti jaunųjų ir naujų ūkininkų dalį nuo 12 iki 24 proc. ir bent 6 proc. žemės ūkio biudžeto skirti kartų atsinaujinimui. Iki 2028 metų valstybės narės turėtų parengti savo nacionalines integruotas kartų kaitos strategijas. O bendrosios žemės ūkio politikos kontekste – jauniems asmenims pasiūlyti startinį galimų paramos priemonių rinkinį.

Papildomas finansavimas – būtinas

Lietuva palaiko EK siekį, tačiau pabrėžia, kad ambicingi planai turi būti paremti realiais finansiniais sprendimais. Pasak žemės ūkio viceministro Artūro Pekausko, norint šią viziją paversti tikrove, būtina aiškiai numatyti, iš kur bus gaunami reikalingi ištekliai.

„6 proc. skamba gražiai, bet be papildomo finansavimo toks tikslas reikštų nuostolius kitoms sritims. Visi bendrosios žemės ūkio politikos tikslai yra svarbūs – negalime vieno iškelti kitų sąskaita“, – sako viceministras.

Jis taip pat atkreipė dėmesį į socialinį aspektą – siūlymus dėl vyresnių ūkininkų pasitraukimo iš žemės ūkio. Lietuvoje pensijos vis dar mažos, todėl pasitraukimas iš ūkio be tinkamos socialinės apsaugos galėtų reikšti ne atsinaujinimą, o skurdą.

„Kartų kaita – tarpsektorinis uždavinys. Jei norime, kad jaunas žmogus grįžtų į kaimą, turime čia kurti patrauklią aplinką – nuo švietimo ir socialinių paslaugų iki infrastruktūros“, – teigia viceministras A.Pekauskas.

Viceministras pabrėžia, kad siekiant įgyvendinti strategijos tikslus, būtinas ne tik politinis koordinavimas, bet ir konkretus finansinis indėlis iš visų politikos sričių. Tik tokiu būdu bus galima užtikrinti, kad žemės ūkis išliktų patrauklus visoms kartoms, o jaunieji ūkininkai matytų kaimą kaip vietą, kur galima kurti verslą, šeimą ir ateitį.

Šaltinis: valstietis.lt, 2025-11-11

Renginyje dalyvavęs Žemės ūkio rūmų atstovas dr. Edvardas Gedgaudas pabrėžė šio susitikimo reikšmę: „Šis susitikimas svarbus visam pasaulio pieno sektoriui. Jis primena, kad pienas – tai ne tik maisto produktas, bet ir socialinis, ekonominis bei kultūrinis junginys, jungiantis bendruomenes ir šalis. Tai vienas iš sektorių, galinčių padėti pasauliui siekti tvarumo tikslų,“ – sakė dr. Gedgaudas.

Pasak jo, pieno sektorius turi milžinišką reikšmę pasaulinės maisto saugos kontekste: „Kasdien milijonai žmonių visame pasaulyje gauna būtinų maistinių medžiagų būtent iš pieno produktų. Tai maistas, kuris nuo senų laikų palaiko žmonių sveikatą, o šiuolaikinės technologijos leidžia jį gaminti vis efektyviau ir draugiškiau aplinkai. Pieno baltymas, naudojamas žmonių mityboje yra vienas iš pigiausių ir geriausiai įsisavinamų. “

Paryžiaus deklaracija: įsipareigojimas veikti atsakingai

Vienas pagrindinių susitikimo pasiekimų – Paryžiaus deklaracijos dėl pieno produktų tvarumo (PDDS) patvirtinimas. Ši iniciatyva vertina pažangą aplinkosaugos, socialinėje ir ekonominėje dimensijose, įtraukdama patikrinamus įsipareigojimus, suderintus su JT Darnaus vystymosi tikslais.

Pasak dr. E. Gedgaudo, ši deklaracija – ne tik formalus dokumentas, bet ir kelrodis sektoriui: „Paryžiaus deklaracija yra sektoriaus įsipareigojimas veikti atsakingai. Ji nurodo kryptį – nuo žaliavos gamybos iki vartotojo stalo. Kiekvienas žingsnis turi būti pagrįstas skaidrumu, sąžiningumu ir tvarumu. Šios deklaracijos nuostatos vis plačiau įgyvendinamos pasaulio šalyse”.

Technologijos ir žinios – pieno ateities pagrindas

Renginio metu vyko daugiau kaip 90 techninių konferencijų. Diskutuota apie klimato kaitą, technologinę transformaciją, duomenų valdymą, gyvūnų gerovę, dirbtinio intelekto pritaikymą pieno ūkiuose ir žinomą tvarumą.

Dr. E. Gedgaudas pabrėžė, kad šiandien pieno sektorius keičiasi iš esmės: „Pienininkystė nėra vien žemės ūkio šaka – tai žinių, technologijų ir inovacijų sistema. Ūkis tampa laboratorija, kur sprendžiami globalūs klausimai – nuo energijos vartojimo iki biologinės įvairovės apsaugos.“

Jo teigimu, Lietuva turi stiprų potencialą tapti Baltijos regiono lydere tvarios pieno gamybos srityje: „Turime išsilavinusius ūkininkus, stiprų perdirbimo sektorių ir gilias tradicijas. Mums reikia tik daugiau investuoti į inovacijas, šiuolaikinę genetiką, jaunų specialistų pritraukimą ir tarptautinį bendradarbiavimą.“

Pieno vaidmuo visuomenėje: daugiau nei maistas

Pasak dr. E. Gedgaudo, pieno produktai pasaulyje išlieka vienu pagrindinių maisto saugos ir socialinės gerovės ramsčių. „Pienas – tai pasaulio šeimų kasdienybė. Jis jungia kaimus ir miestus, kuria darbo vietas, stiprina regionų ekonomiką. Kai kalbame apie tvarumą, kalbame ir apie žmogų – apie jo sveikatą, galimybes ir ateitį.“

Jis taip pat priminė, kad tvari gamyba turi būti paremta ne tik technologiniais, bet ir socialiniais principais: „Tvarumas prasideda nuo atsakomybės – už dirvą, už gyvūnus, už žmones, kurie dirba ūkiuose. Tik tada galime sakyti, kad pienas yra tikrai tvarus produktas. Svarbu pažymėti ir niūresnes tendencija, pieno suvartojimas pradeda lenkti pieno gamybą.“

Lietuvos perspektyvos pasaulinio konteksto fone

Remdamasis renginyje pristatytomis įžvalgomis, dr. E.Gedgaudas išskyrė kelias kryptis, kurios svarbios Lietuvai:

Tvarios technologijos – investicijos į energijos efektyvumą, duomenų analitiką, robotizuotą melžimą, bandos valdymo sistemos, DI panaudojimo galimybės.
Produktų inovacijos – sveikatai palankūs, aukštos pridėtinės vertės produktai.
Eksporto plėtra – naujų rinkų paieška ir globalių tiekimo grandinių stiprinimas.
Socialinis tvarumas – jaunimo įsitraukimas ir moterų lyderystė sektoriuje.

„Lietuvos pieno sektorius turi išskirtinę galimybę tapti Europos tvarumo pavyzdžiu. Turime žinių ir patirties – dabar svarbiausia, kad ūkiai jas taikytų praktikoje. Pienas yra mūsų baltasis auksas, bet jo vertę nusako ne tik kiekis, bet ir kokybė,“ – akcentavo dr. E. Gedgaudas.

Pieno ateitis – bendras pasaulio įsipareigojimas

Pasaulinis pieno sektorius šiandien vis labiau orientuojasi į holistinį tvarumo modelį, apimantį gamtos išteklių valdymą, biologinės įvairovės apsaugą ir žiedinę ekonomiką.

Kaip reziumuoja dr. E. Gedgaudas: „Pienas išlieka vienu universaliausių maisto produktų pasaulyje – jis jungia žemdirbystę, pramonę ir vartotoją. Nuo mūsų sprendimų šiandien priklauso, ar rytoj šis produktas išliks prieinamas, sveikas ir tvarus visiems.“

Techninės ekskursijos Čilėje: nuo biodujų iki robotizuoto melžimo – tvarumo pamokos iš Pietų Amerikos

Nuble regiono Ancali ūkyje laikoma 9 500 karvių ir 1000 mėsinių – tai vienas didžiausių ir pažangiausių robotizuotų pieno ūkių pasaulyje. Visam prieaugliui atliekamas genominis tyrimas. Šiuo metu vidutinis produktyvumas 48 litrai iš karvės. Dėka genominio tyrimo planuojama per artimiausius metus pasiekti 60 l iš karvės.

Ūkis, valdantis ir apdirbantis 7000 ha pasėlių, tapo tvarumo simboliu, nes visas jo veiklos ciklas paremtas energijos ir žiedinės ekonomikos principais. Čia veikia biodujų jėgainė, perdirbanti karvių mėšlą į švarią energiją, naudojamą ūkio reikmėms, o perteklinė elektra tiekiama į vietinį tinklą. Be to, ūkis pats augina didžiąją dalį pašarų, o modernizuotos sistemos leidžia mažinti CO₂ emisijas.

Tai pirmas ūkis pasaulyje, kuris pieną į pieno perdirbimo įmonę pristato elektra varomais nuosavais pienovežiais. Ūkyje auginami lazdyno bei graikiški riešutai. Be to ūkyje gaminami pašarai ne tik savo reikmėms, bet ir parduodami kaimyniniams ūkiams. Be visų išvardytų veiklų, ūkyje, kuris turi savo jėgainę ir energijos perteklių, kasami bitkoinai.

Biobio regione aplankytame šeimos ūkyje, įkurtame prieš 57 metus – 1968 metais, šiandien laikoma 1250 galvijų, iš jų 500 karvių. Ūkis per metus primelžia 7 300 000 l pieno, 4,01% riebumo ir 3,4% baltymingumo. Somatinių ląstelių skaičius – 120. Ūkyje taip pat pradėta diegti robotinė melžimo sistema.

Crucero Viejo Farm (Purranque, Los Lagos regionas) – modernus pieno ūkis su pažangia saulės (fotovoltine) energijos sistema, kuri aprūpina ūkį ~80 % energijos poreikio. Renginio dalyviams pristatytas tvarumas, atsinaujinanti energija, technologijos, vykdoma ūkio veikla iš ganyklų į modernius ūkininkavimo procesus.

Kitas aplankytas objektas – „Rondadero Farm“, daugiau nei 75 metus šeimos tradiciją puoselėjantis ūkis, šiuo metu pereinantis prie visiškai robotizuoto melžimo. Ūkyje įdiegti trys melžimo robotai, leidžiantys karvėms pačioms pasirinkti melžimo laiką. Vidutinis primilžis siekia net 42,2 litro pieno iš karvės per dieną – tai itin aukštas rodiklis, pasiektas dėl komforto, mitybos balanso ir tikslių technologinių sprendimų.

Crucero Viejo – saulės energijos ir melžimo inovacijų sintezė. Los Lagoso regione įsikūręs Crucero Viejo ūkis išsiskiria energijos efektyvumu. Čia įrengta fotovoltinė (saulės) jėgainė, dengianti apie 80 % viso ūkio energijos poreikio. Be to, taikoma pažangi melžimo ir duomenų analizės sistema, leidžianti realiu laiku stebėti gyvulių sveikatą, mitybą ir produktyvumą. Tai rodo, kaip atsinaujinanti energija gali būti integruota į kasdienį ūkininkavimą, neaukojant gamybos našumo.

Pietinėje Čilės dalyje (regionas Los Lagos Region / Osorno Region) įsikūręs žemės ūkio tyrimų centras INIA ir jame atliekami tyrimai tik patvirtino, kad ūkio praktikos remiasi pažangia melžimo technologija: robotizuotomis melžimo sistemomis, tyrimais dėl jūros dumblių panaudojimo, siekiant mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas ir diegti tvarias technologijas.

Ekskursijos kulminacija – „Nestlé Cancura“ pieno perdirbimo įmonė, kuri bendradarbiauja su daugiau nei 300 pieno gamintojų. Čia gaminami funkcionalūs produktai ir vaikų maisto formulės, o visa tiekimo grandinė paremta atsakingos gamybos principais. Įmonė įgyvendina programas, skirtas CO₂ mažinimui, vandens taupymui ir tiekėjų skaidrumui. Tai rodo, kad tvarumo vertės įsitvirtina ne tik ūkiuose, bet ir perdirbimo sektoriuje.

Techninės ekskursijos IDF Pasaulinio pieno sektoriaus aukščiausiojo lygio susitikimo metu tapo praktine pamoka apie tvarumo ateitį. Nuo 7 000 karvių komplekso su biodujomis iki 700 karvių šeimos ūkio su robotais – visi jie rodo, kad pieno sektorius geba suderinti produktyvumą, aplinkosaugą ir žmogaus atsakomybę.

Šaltinis: valstietis.lt, 2025-11-10

Miežiai (76,49 tūkst. t) buvo eksportuoti į Latviją, Lenkiją, Daniją, Portugaliją, Airiją ir Libiją (vidutinė kaina – 160,34 EUR/t), kvietrugiai (40,49 tūkst. t) – į Lenkiją, Ispaniją ir Šveicariją (vidutinė kaina – 181,49 EUR/t), avižos – į Latviją ir Lenkiją (vidutinė kaina – 147,40 EUR/t).

Žirniai ir pupos (29,67 tūkst. t) eksportuoti į Latviją, Daniją, Belgiją, Nyderlandus, Prancūziją ir Norvegiją (žirnių vidutinė kaina – 238,72 EUR/t, pupų – 258,42 EUR/t).

Rapsų eksportas 2025 m. rugsėjo mėnesį, palyginti su praėjusių metų analogišku laikotarpiu, buvo didesnis 10 proc. ir sudarė 94,80 tūkst. t. Jie eksportuoti į Latviją, Lenkiją, Daniją, Vokietiją, Nyderlandus, Prancūziją, Suomiją, Jungtinę Karalystę ir Šveicariją (vidutinė kaina – 449,47 EUR/t).

Šaltinis: Agro RINKA, 2025-11-10