Žemės ūkio naujienos: 2025-11-11. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Nuo pavasarinių šalnų nukentėję ūkininkai gali kreiptis dėl 3,3 mln. eurų paramos
Sodininkai ir uogininkai, kurių derlius šį pavasarį buvo sunaikintas ar smarkiai pažeistas šalnų, iki lapkričio 21 dienos gali kreiptis dėl paramos. Tam skirta 3,3 mln. eurų. Paramos dydis priklausys nuo augalų grupės ir žalos masto. Jei bendra prašoma paramos suma viršys 3,3 mln. eurų, kiekvieno pareiškėjo parama bus proporcingai sumažinta, pranešė Žemės ūkio ministerija.
Anot jos, prašymus paramai gauti ūkininkai turi pateikti savivaldybėms. Jei sodai ir uogynai yra kelių savivaldybių teritorijose ir žalą vertino kelių savivaldybių komisijos, prašymą reikės teikti ten, kur registruotas žemės ūkio valdos centras.
BNS rašė, kad Lietuvoje dėl ankstyvos šilumos pasėliai augo greičiau, tačiau vėliau, balandžio ir gegužės mėnesiais, šalnos smarkiai pakenkė obuoliams, serbentams, uogoms, vyšnioms, kriaušėms ir slyvoms.
Išmokos ūkininkams, skirtos skubiai finansinei paramai turi būti išmokėtos iki 2026 metų balandžio 30 dienos.
Šaltinis: lrt.lt, 2025-11-10
Diskusijoje apie Europos Sąjungos žemės ūkio politikos ateitį – aiški Lietuvos pozicija
Lapkričio 10 d. Lietuvoje viešėjęs Europos Komisijos (EK) Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinio direktorato direktorius Oliveris Sitaras susitiko su žemės ūkio ministru Andriumi Palioniu ir žemdirbių atstovais. Aptarta Europos Sąjungos Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) ateitis ir numatomos paramos sąlygos 2028–2034 m. finansinėje perspektyvoje.
Pastaruosius du dešimtmečius Lietuvos žemės ūkis augo ir modernėjo: keitėsi gamybos struktūra, augo ūkio dydis, buvo diegiamos inovacijos, keitėsi užimtumo tendencijos ir eksporto kryptys. Tačiau tiesioginių išmokų lygis siekia tik apie 77 proc. Europos Sąjungos (ES) vidutinio tiesioginių išmokų lygio.
„Prognozės rodo, kad 2027 m. vos priartėsime prie 80 proc. Kitaip tariant, per daugiau nei du dešimtmečius išorinė tiesioginių išmokų konvergencija beveik nekito. Tai reiškia, kad mūsų ūkininkai jau daugiau nei 20 metų dirba nelygiavertėse konkurencinėse sąlygose lyginant su kitų ES šalių ūkininkais. Nepaisant to, mūsų ūkininkai geba rodyti gerus ūkininkavimo rezultatus ir iš paskutiniųjų stengiasi išlikti žemės ūkio veikloje“, – teigė žemės ūkio ministras A. Palionis.
Naujasis 2028–2034 m. daugiametės finansinės perspektyvos (DFP), įskaitant BŽŪP, pasiūlymas buvo lauktas su viltimi pabaigti tiesioginių išmokų konvergenciją ir suteikti Lietuvos ūkininkams lygias konkurencines sąlygas ir finansines galimybes.
Tačiau išvydus Europos Komisijos pasiūlymą Lietuvai, kuriame būsima finansinė perspektyva, palyginti su 2021–2027 m. BŽŪP finansavimu (5 485,2 mln. EUR), yra daugiau nei 20 proc. mažesnė, akivaizdu, kad šios sumos vos užtektų užtikrinti 81 proc. tiesioginių išmokų ES vidurkį, tad visi teisėti ūkininkų lūkesčiai tampa nacionalinės politikos dalimi. Kaimo plėtrai pagal šį pasiūlymą nepaliekama jokios erdvės, kai tuo tarpu EK paskelbė Kartų kaitos strategiją su ambicingais ir brangiai kainuojančiais tikslais.
„Ne tik suma kelia klausimų. Nerimą kelia pasiūlymo koncepcija: idėja sujungti BŽŪP 2028–2034 m. į vieną planą ir fondą, kuris apimtų ir Sanglaudos politiką, žuvininkystę, migracijos ir saugumo instrumentus, nepriderinta prie valstybių narių poreikių. Apjungus skirtingas politikos sritis į vieną programavimo sistemą, iš esmės paliekama kiekvienai valstybei savarankiškai nuspręsti, kiek išteklių skirti žemės ūkiui. Tai kelia realią riziką BŽŪP nacionalizavimui, didina išmokų dydžių netolygumus tarp valstybių ir silpnina ES teisingumo, solidarumo ir sąžiningumo principą. Pasiūlymas pasižymi ir diskriminacinio pobūdžio elementais. Palaikome kartų kaitos būtinybę ir jaunų žmonių visapusį pritraukimą į žemės ūkio veiklas, tačiau šių tikslų reikia siekti ne apribojant vyresnio amžiaus ūkininkų galimybes, bei numatant adekvatų, apsaugotą finansavimą šiam tikslui. Be to, nueinama nuo EK ne kartą deklaruoto supaprastinimo tikslo – pasiūlyta sistema bus gremėzdiška, nelanksti, o žemės ūkis, kuris yra labai jautrus išorės veiksniams, į pokyčius negalės reaguoti laiku“, – sakė ministras.
Matydama visą ši naujojo laikotarpio pasiūlymo kontekstą, Lietuva, anot ministro, laikosi aiškių pozicijų:
• ES lygiu BŽŪP finansavimas turi būti savarankiškas ir adekvatus, o ši politika turi būti aiškiai atskirta finansiniu požiūriu su dviem vienas kitą papildančiais ramsčiais (tiesioginės išmokos ir kaimo plėtra). BŽŪP įgyvendinimo ir valdymo modelis taip pat turi išlikti savarankiškas.
• Esminis klausimas Lietuvai yra valstybių narių BŽŪP tiesioginių išmokų išorinės konvergencijos užbaigimas. Iš EK pasiūlymo šis sprendimas tampa valstybės narės rūpestis, EK visiškai nusiima nuo savęs atsakomybę už tai, kaip bus užbaigta tiesioginių išmokų išorinė konvergencija. Preliminariais skaičiavimais, siekiant iki 2034 m. priartėti prie ES tiesioginių išmokų lygio ir išlaikyti kaimo plėtros finansavimą 2021-2027 m. lygyje, Lietuvai reikalingas bent 6,5 mlrd. Eur biudžetas.
• Kelia susirūpinimą agro-aplinkosauginių ir klimato veiksmų finansavimas, kai privaloma prisidėti nacionalinėmis lėšomis (ne mažiau kaip 30 proc.), klausimas, kiek tai pareikalaus papildomų lėšų iš valstybių narių. Atsižvelgiant į tai, turi būti peržiūrėtas aplinkosauginių ir žemės ūkio gamybos tikslų balansas.
• NRP (Nacionaliniai regioniniai plėtros planai) planų indėlis siekiant ES klimato ir aplinkos tikslų, numatant 43 proc. tikslą, yra per daug ambicingas.
• Turi būti numatytas aiškus finansavimas LEADER, Europos inovacijų partnerystei, konsultavimui, mokymui, švietimo iniciatyvoms, „mokyklų programai“.
• Reikia subalansuoto požiūrio į reformas ir investicijas – žemės ūkis ,,pavargo” nuo reformų, reikia stabilumo, nuspėjamumo, ypač sudėtinga bus prisitaikyti prie reformų smulkesniems mišriems ūkiams.
• Susirūpinimą kelia žemės ūkio rezervo panaudojimas tik rinkų sutrikimo atvejais. Turi likti šio rezervo parama ir nuo gaivalinių nelaimių, pavojingų meteorologinių reiškinių.
• Pasienio regionams turi būti skiriamas ypatingas dėmesys ir atitinkamai ES parama žemės ūkiui, kaimo plėtrai ir žuvininkystei per papildomą finansavimą.
• Tad jei bendras fondas vis dėl to išliks, NRP plano lėšų biudžete (be apsaugotos sumos BŽŪP pajamų rėmimui) turi būti aiškiai apibrėžta papildoma BŽŪP lėšų dalis, kad būtų pasiekti visi BŽŪP keliami tikslai ir patenkinti nacionaliniai poreikiai.
EK Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinio direktorato direktorius O. Sitaras papasakojo, kaip buvo priimti septynerių metų biudžeto pasiūlymai, iš kurių turės būti finansuojami ES projektai. Šie pasiūlymai parengti reaguojant į identifikuotus iššūkius, kurie yra unikalūs taikos ir klestėjimo laikotarpiu.
„Nebegalime kliautis pigiu iškastiniu kuru iš Rusijos, turime Kinijos rinką, kuri nebeužtikrina mūsų įmonėms augimo mastų ir trečia, JAV yra tapusi ta galia, kuria nebegalime visiškai pasitikėti kaip kad buvo anksčiau, ypač kalbant apie karinius pajėgumus. Šie iššūkiai lėmė pasiūlymą naudoti ES biudžetą išmaniai, kad mūsų vaikai gyventų geriau negu mes. Tam turime paimti lėšas į savo rankas ir jas panaudoti, kad užkirstume kelią galimoms problemoms“, – sakė EK atstovas O. Sitaras.
Pasak jo, šiuo pasiūlymu, perduodant daugiau atsakomybių valstybėms narėms, siekiama būsimą biudžetą padaryti lankstesnį, gebantį geriau reaguoti į kylančias krizes.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2025-11-11
Lietuvoje šių metų spalio mėnesio pabaigoje daugumos grūdų supirkimo kainos mažėjo, išskyrus kvietrugius ir avižas
Lietuvos grūdų supirkimo įmonėse 2025 m. 44 savaitę (10 27–11 02) kviečiai buvo superkami vidutiniškai po 175,38 EUR/t – 2,10 proc. mažesne kaina, palyginti su prieš savaitę (43 savaitę (10 20–26) buvusia kaina bei 18,20 proc. mažesne kaina negu prieš metus (2024 m. 44 savaitę (10 28–11 03). Miežių vidutinė supirkimo kaina analizuojamu metu taip pat sumažėjo – atitinkamai 2,37 proc. ir 5,76 proc. (iki 183,18 EUR/t). Grikiai buvo superkami vidutiniškai po 301,44 EUR/t – 3,81 proc. mažesne kaina, palyginti su prieš savaitę buvusia kaina, bet 14,41 proc. didesne kaina negu prieš metus atitinkamu laikotarpiu.
Avižų vidutinė supirkimo kaina šių metų 44 savaitę sudarė 125,72 EUR/t – buvo 2,28 proc. didesnė, palyginti su prieš savaitę buvusia kaina, bet 27,47 proc. mažesnė negu prieš metus. Analizuojamu laikotarpiu kvietrugiai buvo superkami vidutiniškai po 152,90 EUR/t – 5,51 proc. didesne kaina negu prieš savaitę, bet 6,45 proc. mažesne kaina negu prieš metus. Rapsų vidutinė supirkimo kaina šių metų 44 savaitę buvo gana stabili – sudarė 458,39 EUR/t.
Šaltinis: Agro RINKA, 2025-11-10
2025 m. rugpjūčio mėn. ES žalio pieno supirkimo kainos buvo didesnės nei prieš metus
Šiais metais žalio pieno supirkimo kainos ES–27 šalyse buvo stabilios. ES vidutinė žalio pieno supirkimo kaina svyravo nuo aukščiausios 537,3 EUR/t (vasario mėn.) iki žemiausio 528,6 EUR/t (liepos mėn.). Po nedidelės mažėjimo tendencijos (maždaug metų viduryje), žalio pieno supirkimo kainos pastaruoju metu vėl šiek tiek padidėjo. EK duomenimis, ES vidutinė žalio pieno supirkimo kaina rugpjūčio mėn. siekė 532,30 EUR/t – tai 0,7 proc. didesnė nei liepos mėn. ir 12,0 proc. didesnė nei 2024 m. rugpjūčio mėn.
Žalio pieno supirkimo kainos, palyginti su praėjusių metų rugpjūčio mėn., didėjo beveik visose ES šalyse, išskyrus Rumuniją. 2025 m. rugpjūčio mėn. ES žalio pieno supirkimo kainų vidurkį viršijo beveik pusės šalių narių mokėtos supirkimo kainos. Vokietijoje, kaip vienoje iš didžiausių ES žalio pieno gamybos šalyje, žaliavos vidutinė supirkimo kaina 1,9 proc. viršijo ES žalio pieno supirkimo kainų vidurkį, o kitose didžiąją dalį ES žalio pieno gamybos rinkos užimančiose šalyse, taip pat kainos buvo didesnės už minėtą ES vidurkį: Italijoje – 10,1 proc., Nyderlanduose – 5,7 proc. Lenkijoje – 0,2 proc. Tačiau dalyje ES šalių vidutinės žaliavos supirkimo kainos neviršijo ES kainų vidurkio: pvz., Estijoje – 6,4 proc., Lietuvoje – 7,8 proc., Latvijoje – 10,7 proc., o Rumunijoje – 17,0 proc.
Šaltinis: Agro RINKA, 2025-11-10
Ko kviečių laukas gali pasimokyti iš golfo aikštyno?
Vėlyvas ruduo žemės ūkyje – tai strateginių apmąstymų metas. Intensyvūs darbai laukuose nurimsta, ir atsiranda laiko įvertinti ne tik praėjusį sezoną, bet ir ramiai pasidomėti technologijomis, kurios taps svarbios ateityje. Dažnai manome, kad inovacijos atkeliauja iš didžiųjų chemijos korporacijų ar universitetų laboratorijų, skirtų vien žemės ūkiui. Tačiau tiesa yra kur kas įdomesnė. Lygiagrečiai didžiajai agronomijai, mokslo ribos jau kelis dešimtmečius stumdomos vienoje netikėtoje srityje – golfo aikštynų priežiūroje.
Būtent čia, kur reikalavimai vejos kokybei yra absoliučiai ekstremalūs, biotechnologijos ir mikrobiologija buvo išbandytos ir ištobulintos anksčiau, nei tapo įprastos didžiajai agronomijai.
Kodėl golfas?
Ekstremalaus streso laboratorija Iš pirmo žvilgsnio, kas gali sieti šimtus hektarų kviečių laukų su keliais hektarais kirptos žolės? Atsakymas – stresas. Golfo aikštyno veja, ypač aplink įskaitinę duobutę, yra bene labiausiai kenčianti augalija planetoje. Įsivaizduokite pasėlį, kuris kerpamas kasdien, paliekant vos 3–5 milimetrų aukštį. Tai augalui prilygsta nuolatiniam sužalojimui. Pridėkime prie to nuolatinį mindymą (dirvožemio suslėgimą), sausros ir karščio epizodus bei absoliutų reikalavimą, kad veja visada atrodytų tobulai žalia, be menkiausios dėmelės. Būtent šios sąlygos privertė golfo laukų prižiūrėtojus ieškoti sprendimų, pranokstančių standartinį tręšimą ir apsaugą.
1 pamoka: Streso valdymas (biostimuliantų ištakos)
Būtent golfo laukų vadybininkai tapo vienais pirmųjų masinių biostimuliantų naudotojų. Ši tendencija prasidėjo dar XX amžiaus pabaigoje, apie 1980-uosius ir 1990-uosius metus, kai buvo suprasta, kad vien cheminės priemonės negali išspręsti augalo fiziologinio streso problemų. Jie pirmieji pradėjo reguliariai naudoti jūros dumblių ekstraktus, laisvąsias aminorūgštis ir humines rūgštis ne kaip trąšą, o kaip priemonę, padedančią augalui pačiam atlaikyti stresą – karštį, sausrą, mechaninį žalojimą. Pamoka žemės ūkiui čia akivaizdi: jei biostimuliantai padeda vejai išgyventi kasdienį kirpimą 3 milimetrų aukštyje, akivaizdu, kokį atsparumo rezervą jie gali suteikti žiemkenčiams ar rapsams, susiduriantiems su sausros ar šalčio epizodais.
2 pamoka: Perėjimas nuo chemijos prie biologijos
Istoriškai golfo laukai turėjo prastą reputaciją dėl intensyvaus fungicidų naudojimo. Tačiau dėl griežtėjančių aplinkosaugos reikalavimų ir išsivysčiusio patogenų atsparumo chemijai, ši industrija buvo priversta ieškoti alternatyvų. Kaip teigia JAV Golfo aikštynų prižiūrėtojų asociacijos (GCSAA) ir žinomiausių agronomijos universitetų, tokių kaip Rutgersas Naujajame Džersyje, atstovai, būtent golfo industrija tapo viena iš integruotos kenkėjų kontrolės ir biologinių sprendimų taikymo lyderių. Jie pirmieji pradėjo plačiai naudoti naudinguosius mikroorganizmus (pavyzdžiui, Trichoderma ir Bacillus genties bakterijas), kad natūraliai slopintų tokias ligas kaip fuzariozė ar rudoji dėmėtligė. Principas paprastas – naudingieji mikroorganizmai užima vietą ant šaknų ir lapų, nepalikdami erdvės patogenams. Tai – lygiai tas pats mechanizmas, kuriuo paremti modernūs mikrobiologiniai preparatai, naudojami žemės ūkyje ligų prevencijai.
3 pamoka: Precizinė mityba ir mikroorganizmų galia
Golfo aikštynų vejos dažnai auginamos ant smėlio pagrindo substrato, kuris beveik nesulaiko maisto medžiagų. Tai situacija iš esmės labai artima ūkininkavimui lengvuose ir nederlinguose, pavyzdžiui, Pietryčių Lietuvos dirvožemiuose. Bet koks trąšų perteklius yra išplaunamas, sukeliant ir finansinių, ir ekologinių nuostolių. Todėl golfo laukų priežiūra tapo precizinės mitybos etalonu. Todėl buvo būtina ieškoti būdų, kaip pamaitinti augalą, o ne dirvą. Būtent čia atsiskleidė fosforą atpalaiduojančių ir azotą fiksuojančių bakterijų nauda. Naudodami šiuos mikroorganizmus, prižiūrėtojai užtikrina, kad minimalios trąšų normos augalo būtų panaudotos maksimaliai efektyviai. Vėlgi, tai puikiai atliepia šiandienos žemės ūkio aktualijas – kaip atpalaiduoti dirvožemyje užrakintą fosforą ir efektyviau naudoti brangias azoto trąšas.
Pamokos, kurias verta išmokti
Tad žvelgiant į idealiai nupjautą ir sodriai žalią golfo aikštyno veją, verta matyti ne tik prabangą, bet ir aukščiausio lygio agronomijos laboratoriją. Daugelis sprendimų, kurie šiandien atrodo inovatyvūs didžiajame žemės ūkyje – biostimuliantai streso valdymui, mikroorganizmai ligų kontrolei, bakterijos mitybos efektyvumui – ten jau yra dešimtmečius trunkanti, išbandyta ir pasiteisinusi praktika. Tai, kas ten buvo ištobulinta iš būtinybės suvaldyti ekstremalias sąlygas, šiandien tampa galingu įrankiu ir didžiajai agronomijai.
