Žemės ūkio naujienos: 2025-11-14. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Seimas: įsigyjant žemės ūkio sklypus nebereiks pildyti deklaracijos
Seimas nusprendė sumažinti biurokratiją žemės ūkyje – nuo kitų metų gegužės leido atsisakyti prievolės pildyti deklaraciją siekiant įsigyti žemės ūkio paskirties žemę. Parlamentas ketvirtadienį 104 balsais priėmė tokias Vyriausybės parengtas Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo pataisas.
„Reikia pritarti projektui, kadangi tikslas mažinti biurokratiją, kad žmonėms nereiktų norinti papildomai pirkti žemės kiekvieną sklypelį deklaruoti“, – posėdyje prieš balsavimą sakė konservatorius Jurgis Razma.
Demokratų frakcijos „Vardan Lietuva“ narys Kęstutis Mažeika sakė, kad pakeitimai palengvins Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) darbą, nes jai trūksta žmogiškųjų išteklių tvarkytis su prašymų srautu.
„NŽT šiandien neturi tų pajėgumų, (…) jie nespėja padaryti to darbo, kurį privalo padaryti. Tai palengvinimas, kuris neapkraus žmonių surašinėjant kiekvieno sklypo individualų numerį“, – posėdyje teigė K. Mažeika.
Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) tikisi, jog pakeitimai sumažins administracinę naštą, nes deklaracija nebeatlieka savo pirminės funkcijos ir yra perteklinė.
Dabar norint įsigyti žemės ūkio paskirties sklypą privaloma gauti NŽT sutikimą, kuri tikrina, ar asmuo įsigydamas šią žemę neįgis jos daugiau nei įstatymu leidžiamas maksimalus 500 hektarų plotas.
Siekiant išvengti piktnaudžiavimo, pavyzdžiui, kai asmuo turėdamas kelis NŽT sutikimus ir juos realizavęs viršytų galimą įsigyti didžiausią žemės plotą įtvirtinama sąlyga, jog pirkėjas patvirtintų, kad po sandorio jo ir susijusių asmenų plotas neviršys leistino ploto.
Ministerija pažymi, kad NŽT nuo 2022-ųjų gruodžio nereikalauja kartu su prašymu sutikimui pateikti ir pirkėjo deklaracijos kopiją. Tai reiškia, kad ji tapo pertekliniu dokumentu tvirtinant sandorį.
ŽŪM nuomone, deklaracijos turėtų būti atsisakoma, o notarui pateiktų duomenų teisingumas galėtų būti patvirtintas pasirašant žemės perleidimo sandorį.
Vis tik J. Razma, K. Mažeika bei liberalas Simonas Gentvilas pastebėjo, kad ši tvarka galėjo būti pakeista ir ministro įsakymu, be įstatyminių pakeitimų.
Saulės elektrinių plėtra Lietuvoje: tvaraus balanso tarp energetikos ir žemės ūkio paieškos
Spalio 8 d. vykusio Kaimo reikalų komiteto dienotvarkėje buvo svarstomas klausimas dėl saulės elektrinių parkų vystymo žemės ūkio paskirties žemėje. Komiteto posėdyje dalyvavo ir savo nuomones bei problemas išsakė Energetikos, Aplinkos, Žemės ūkio ministerijų, Jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos, žemdirbių savivaldos organizacijų atstovai.
Lietuvoje vis aktyviau diskutuojama apie saulės elektrinių plėtrą, ypač jų statybą derlingose žemės ūkio paskirties teritorijose. Tiek energetikos sektoriaus atstovai, tiek žemdirbių bendruomenė sutaria – būtina rasti tvarų kompromisą tarp atsinaujinančios energetikos vystymo ir žemės ūkio veiklos tęstinumo.
Energetikos viceministras Airidas Daukšas pažymėjo, kad siekiant šalies energetinės nepriklausomybės ir klimato kaitos tikslų saulės elektrinių plėtra yra neišvengiama, tačiau jos mastai racionalūs. Skaičiuojama, kad net jei visos saulės elektrinės būtų statomos tik žemės ūkio paskirties sklypuose, jos užimtų mažiau nei šimtąją procento visos dirbamos žemės. Todėl svarbiausia užtikrinti aiškų reglamentavimą ir skaidrų planavimą, kad žemės naudojimas būtų subalansuotas.
Pozityvių pavyzdžių netrūksta – kai kuriose šalies vietovėse, pavyzdžiui, Joniškio rajone ar Kuršėnuose, įrengtos saulės elektrinės veikia kartu su žemės ūkio veikla. Po moduliais auginamos daržovės ar ganomi gyvuliai, taip sukuriant dvigubą naudą tiek ūkininkams, tiek energetikos sektoriui. Tokie projektai rodo, kad atsinaujinančios energetikos ir žemės ūkio veikla gali būti suderinamos, jei plėtra vykdoma atsakingai ir inovatyviai.
Vis dėlto dalis ūkininkų ir jų atstovų atkreipia dėmesį į augančius iššūkius. Viena iš pagrindinių problemų – neaiškus plėtros reguliavimas ir derlingos žemės praradimas. Kai kuriais atvejais saulės parkai statomi buvusių ūkininkavimo plotų sąskaita, o tai kelia nerimą dėl maisto gamybos tęstinumo ir regioninės žemės ūkio plėtros. Ūkininkai taip pat pabrėžia, kad būtina užtikrinti aiškias taisykles, kurios skatintų mažesnius pačių žemdirbių valdomus saulės projektus, o ne stambių komercinių parkų plėtrą. Šie klausimai vis dažniau keliami viešose diskusijose ir regioniniuose susitikimuose.
Diskusijoje Kaimo reikalų komitete savo įžvalgomis dalijosi ir Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) direktoriaus pavaduotojas Tomas Orlickas. Jis pristatė tarptautinį Interreg Europe projektą EAGER, kuriame dalyvauja NMA. Projekto esmė – dalintis gerąja Europos šalių patirtimi, kaip suderinti saulės elektrinių plėtrą su žemės ūkio paskirties žemės naudojimu.
Pasak T. Orlicko, itin svarbu aiškiai atskirti du skirtingus reiškinius – kai saulės elektrines savo sprendimu įsirengia patys ūkininkai ir kai jos statomos kaip komerciniai saulės parkai. Pirmuoju atveju ūkininkai dažnai pasiekia teigiamų rezultatų – mažesnė dirvos erozija, efektyvesnis žemės panaudojimas, galimybė užsiimti mišria veikla. Tuo tarpu stambūs saulės parkai kelia riziką, nes jų plėtra dažnai vykdoma be tiesioginio ūkininkų dalyvavimo ir gali išstumti tradicinę žemės ūkio veiklą iš derlingiausių plotų.
T. Orlickas taip pat atkreipė dėmesį į duomenų trūkumo problemą – šiuo metu Lietuvoje nėra išsamios informacijos, kiek ir kur tiksliai veikia saulės elektrinės, kokio našumo žemėje jos įrengtos, ar jos priklauso ūkininkams, ar komerciniams vystytojams. Jo teigimu, tikslių duomenų suvedimas į VĮ Žemės ūkio duomenų centro sistemas padėtų priimti labiau pagrįstus sprendimus dėl plėtros ribojimo ir paramos skirstymo.
„Kad galėtume planuoti tvariai, pirmiausia turime žinoti, kur ir kokio pobūdžio saulės elektrinės veikia Lietuvoje. Tik tada galėsime išvengti konfliktų tarp energetikos ir žemės ūkio interesų“, – pabrėžė T. Orlickas.
Ši diskusija ir NMA dalyvavimas Interreg Europe EAGER projekte atspindi bendrą siekį – suderinti energetikos pažangą su žemės ūkio tvarumu, remiantis faktais, duomenimis ir atsakingu planavimu.
Šaltinis: nma.lrt.lt, 2025-11-11
Augalų apsaugos produktų naudojimo apskaitos žurnalo pildymo mokymai – lapkričio 18 d.
Baigiantis einamųjų metų augalų apsaugos produktų apdorojimo ir suvedimo laikotarpiui kviečiame į nuotolinius Augalų apsaugos produktų naudojimo apskaitos žurnalo pildymo mokymus lapkričio 18 d. 10:00 val. Microsoft „Teams“ platformoje. Mokymai skirti ūkininkams, ūkio subjektams bei seniūnijų ir savivaldybių darbuotojams. Prisijungimas: spauskite čia
Mokymu metu bus pristatomas Augalų apsaugos produktų žurnalo pildymo principai. Taip pat bus parodyta, kaip registruoti purškimus AAPIS sistemoje, kad būtų informuoti bitininkai, ir kaip įsitikinti, jog purškimas tikrai užregistruotas, o ne tik planuojamas.
Po pagrindinės dalies vyks klausimų-atsakymų sesija, kurios metu dalyviai galės gauti atsakymus į individualius klausimus.
Mokymų informacija:
Data: 2025 m. lapkričio 18 d.
Laikas: 10:00 val.
Vieta: nuotoliniu būdu per „Teams“ programą
Mokymai bus įrašomi – galėsite peržiūrėti vėliau
Trukmė: iki 1 valandos
Registracija nereikalinga
Kilus klausimams – gabriele.zubovic@zudc.lt
Šaltinis: zudc.lt, 2025-11-12
2025 m. rugsėjo mėn. sumažėjo pasaulinės daugelio pieno gaminių kainos
Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos duomenimis, šių metų rugsėjo mėn. pieno gaminių kainų indeksas siekė 148,3 punktus ir buvo apie 2,6 proc. mažesnis nei rugpjūčio mėn. bei apie 8,6 proc. didesnis nei prieš metus. Šio indekso mažėjimą lėmė visų į indekso skaičiavimą įtrauktų pieno gaminių – sviesto, sūrių, nugriebto pieno miltelių (toliau – LPM) ir nenugriebto pieno miltelių (toliau – NPM) – kainų sumažėjimas.
Europos Komisijos duomenimis, analizuojamu laikotarpiu, palyginti su 2025 m. rugpjūčio mėn., ES sumažėjo daugelio pieno gaminių vidutinės pardavimo (gamintojų) kainos (be PVM): išrūgų miltelių – 0,5 proc. (iki 0,97 EUR/kg), LPM – 4,2 proc. (iki 2,30 EUR/kg), NPM – 3,7 proc. (iki 4,04 EUR/kg), „Cheddar“ sūrių – 1,5 proc. (iki 4,45 EUR/kg), sviesto – 11,0 proc. (iki 6,34 EUR/kg).
Šaltinis: Agro RINKA, 2025-11-10
Nuo lauko – iki bandelės: kaip grūdai iš ūkių Lietuvoje atsiduria pasaulinėje rinkoje?
Atsižvelgiant į klimato situaciją, kasmet Lietuvoje užauginama apie 7–8 mln. tonų javų, daugiausia – kviečių, kurių maždaug 70 proc. yra eksportuojama į užsienio šalis. Tačiau tam, kad šie grūdai iš elevatorių Lietuvoje išvyktų į kitas valstybes, reikia atlikti nemažai veiksmų. Į kokias šalis iškeliauja lietuviški grūdai ir kaip vyksta grūdų prekyba, rašoma „Linas Agro“ pranešime žiniasklaidai. Kaip pasakoja „Linas Agro“ grūdų prekybos vadovas Svajūnas Banelis, vien per pastarąjį dešimtmetį šalies eksporto rinkos itin pasikeitė. Anot jo, šiuos pokyčius labiausiai nulėmė geopolitiniai įvykiai ir konkurencinė situacija.
„Anksčiau mūsų pagrindinės eksporto rinkos buvo Iranas ir Saudo Arabija. Tačiau dėl politinės situacijos nebegalime eksportuoti grūdų į Iraną, o Saudo Arabijos rinką užplūdo kviečiai iš Rusijos. Dabar daugiausiai lietuviškų kviečių išvežama į Nigeriją, Pietų Afrikos Respubliką, taip pat Ispaniją, Maroką. Tokie pokyčiai įrodo, kad pasaulinė grūdų rinka – itin dinamiška, o eksporto kryptys gali pasikeisti ne kartą ir ne du“, – sako S. Banelis.
Žodis – svarbiau už galutinę sutartį
Skaičiuojama, jog kasmet eksportuojama apie 4–5 mln. tonų Lietuvoje užaugintų grūdų. Tam, kad jie pasiektų užsienio rinkas, reikia ne tik atrasti tinkamus pirkėjus, bet ir palaikyti tvirtus santykius su jais.
Pasak S. Banelio, grūdų pardavimas – itin sudėtingas procesas, reikalaujantis gausybės žinių ir kantrybės. Anot jo, informacija yra vienas svarbiausių elementų tarptautinėje prekyboje.
„Prekybininkai dalijasi informacija su didžiaisiais grūdų pirkėjais: kiek ir kokios kokybės grūdų užaugo, kokia jų kaina ir pan. Šį procesą taip pat atlieka ir grūdų brokeriai, kurie veikia kaip tarpininkai tarp prekybininkų ir pirkėjų. Bendravimas vyksta kiekvieną dieną, tad apdorojamos informacijos kiekis yra itin didelis, ir tam praverčia tarpininkų pagalba. Be to, jų darbas paspartina visą grūdų pardavimo procesą“, – paaiškina ekspertas.
Jis taip pat paaiškina, jog tarpininkai padeda surinkti visą reikalingą informaciją, suderinti grūdų pardavimo ir kitas svarbias sąlygas. „Tačiau grūdų rinkoje svarbiausia yra pasitikėjimas ir tvirti santykiai su užsienio tiekėjais. Kol nėra susitarimo, tol nebus ir sutarties. Todėl žodis yra svarbiau už parašą ant sutarties, nes sutartis yra tik žodinio susitarimo pasekmė.“
Eksporto rinkos vertina lietuvišką kokybę
Kaip teigia tarptautine prekyba grūdais užsiimančios bendrovės „Skovs Korn Baltics“ savininkas ir vadovas Dalius Keblikas, esant tokioms nepastovioms sąlygoms, nereta užsienio šalis vertina Lietuvoje užaugintą produkciją dėl stabilios kokybės.
„Palyginti su kitomis, už Lietuvą gerokai didesnėmis valstybėmis, pavyzdžiui, Rumunija ar net Argentina, mūsų šalis tarptautinėje grūdų rinkoje vertinama dėl stabilumo. Pavyzdžiui, Pietų Afrikos Respublika, kurioje grūdų malūnai – pažangūs, taiko aukštus kokybės kriterijus, kuriuos atitinka Lietuvos ūkininkų užauginti kviečiai, tačiau neįsileidžia vokiškų, nes jų kokybė – kur kas prastesnė“, – komentuoja D. Keblikas.
Tačiau S. Banelis pastebi, kad ir kitos pasaulio valstybės jau užaugina aukštesnės kokybės grūdus. „Užsienio šalys vertina Lietuvoje užaugintus kviečius, bet savo kokybę sustiprino ir Kanados bei kitų šalių grūdų augintojai. Tai reiškia, kad konkurencija mūsų grūdams auga, atitinkamai silpnėja mūsų padėtis dabartinėse rinkose. Išeičių yra bent kelios, ir viena jų – ieškoti naujų rinkų.“
Atrasti naujas rinkas – būtina, bet nėra lengva
Lietuvoje užauginti kviečiai jau ne vieną dešimtį metų pasaulyje vertinami dėl savo kokybės. Tačiau auganti konkurencija verčia prekybininkus ieškoti rinkų, kuriose šalies produkcija sulauktų dėmesio.
Kaip pastebi S. Banelis, norint atrasti naujas rinkas lietuviškiems grūdams, reikia ne vien tik prekybininkų pastangų, bet ir sprendimų valstybės lygmeniu.
„Lietuviški kviečiai pasiekia net ir tolimiausias pasaulio valstybes, todėl tiek kainas, tiek ir paklausą diktuoja pasaulinė rinka. Keičiantis paklausai dabartinėse rinkose, būtina ieškoti ir kitų rinkų, kurios įvertintų ir pirktų pas mus užaugintus grūdus. Tačiau norint atrasti kelius į naujas šalis, reikia ne tik įrodyti produkcijos kokybę, bet ir diplomatinių sprendimų. Tai leistų ir toliau palaikyti Lietuvos žemės ūkio konkurencingumą“, – sako „Linas Agro“ grūdų prekybos vadovas S. Banelis.
