Žemės ūkio naujienos: 2025-11-18. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Ūkininkai negavo 20 milijonų eurų paramos, tačiau žemės ūkio viceministras žada sprendimus
Keliasdešimt ūkininkų susitikime su nacionaline mokėjimo agentūra aiškinosi, kodėl jų projektams valstybė pritrūko daugiau kaip 20 milijonų eurų paramos. Planuotos lėšos turėjo būti skirtos atsiskaityti su statybų rangovais, technikos ir įrangos tiekėjais. Žemės ūkio viceministras žada, kad vienas iš galimų sprendimų – priemonės, padėsiančios kompensuoti ūkininkams palūkanas.
Kai kuriems ūkininkams net užsnigti keliai nesutrukdė pasiekti sostinės. Sako daug klausimų susikaupė Nacionalinei mokėjimo agentūrai. Ūkininkų vykdomiems projektams – statyboms, įrangai įsigyti valstybė pritrūko daugiau kaip 20 milijonų eurų paramos. Sumos kiekvienam gali svyruoti nuo kelių tūkstančių iki 12 000 eurų ir daugiau.
„Praeitą penktadienį oficialiai sužinojom, kad tų pinigų galimai ir nebus bent jau šiemet, nors pagal Kaimo plėtros programą visi pinigai turėjo būti išmokėti iki šių metų pabaigos“, – sako ūkininkas iš Rietavo Žygimantas Kidikas.
Jaunoji ūkininkė Akvilė Kovtoniuk iš Šilalės rajono sako, kad tokios situacijos, kai žadėti pinigai laiku nemokami, nemotyvuoja dirbti.
„Mes planuojame plėtrą, planuojame modernizacijas ir Nacionalinės mokėjimo agentūros pinigai mus būdavo tas toks svirtis, kad jie visada bus laiku, o šiuo metu ir mano ūkis tampa kaip ir nekonkurencingas“, – teigia jaunoji ūkininkė.
Ūkininkai, spręsdami problemas buvo susivieniję ne sykį, tačiau tiek gausiai į mokėjimo agentūrą atvyko pirmą kartą. Kaip patys juokauja, kol kas ne su traktoriais.
Agentūros vadovas aiškina, kad pinigų pritrūko, nes pratęsus Kaimo plėtros fondo paraiškų teikimo terminą, atsirado daugiau ūkininkų, kurie sėkmingai vykdė projektus.
„Ieškom sprendimų, kaip tuos 20 milijonų būtų galima perkelti į kitą laikotarpį, į strateginį planą, kad būtų galima įgyvendinti tuos projektus taip pat“, – tikina Nacionalinės mokėjimo agentūros direktorius Fortunatas Dirginčius.
„Bus ir garantiniai raštai teikiami ūkiams, galbūt svarstoma kažkokia priemonė, kuri padėtų kompensuoti galbūt galias, palūkanas, kurias teks sumokėt ūkininkams“, – sako Žemės ūkio viceministras Ramūnas Krugelis.
Vis dėlto, po susitikimo ūkininkai nebuvo optimistiškai nusiteikę. Teigia, pažadų yra, bet ar jie bus įgyvendinti, abejoja.
„Konkrečiai, jog taip bus, mes neturim atsakymo. Laikas tiksi, čia daug pavyzdžių. Išgirdom ūkininkų, kuriems delspinigiai pradedami skaičiuoti“, – tikina ūkininkas Martynas Puidokas.
Žemdirbiams atsakymą dėl konkrečių priemonių žemės ūkio viceministras pažadėjo pateikti trečiadienį. Jei jos netenkins, ūkininkai imsis teisinių priemonių.
Šaltinis: lrt.lt, Reda Gilytė, LRT TV naujienų tarnyba, 2025-11-17
Trumpas įsakė sumažinti tam tikrų žemės ūkio produktų importo muitus
JAV prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį pasirašė įsakymą sumažinti žemės ūkio produktų, tokių kaip jautiena, bananai, kava ir pomidorai, importo muitus, nes jo vyriausybė patiria spaudimą iš rinkėjų, kovojančių su didėjančiomis pragyvenimo išlaidomis. Šie produktai dabar atleisti nuo jo „abipusių“ muitų, kurie buvo įvesti šiais metais siekiant spręsti nesąžiningu laikytą elgesį, administracijai apsvarsčius tokius klausimus kaip JAV pajėgumas – arba jo trūkumas – gaminti tam tikras prekes.
Tačiau kiti muitai ir toliau bus taikomi.
Naujosios išimtys įsigalioja atgaline data – lapkričio 13-ąją, teigiama Baltųjų rūmų paskelbtame įsake.
D. Trumpo administracija deda daugiau pastangų įtikinti amerikiečius ekonomikos stiprumu, nes šį mėnesį vykusiuose Niujorko mero ir Naujojo Džersio bei Virdžinijos gubernatorių rinkimuose pagrindiniu klausimu tapo susirūpinimas dėl pragyvenimo išlaidų.
Demokratai laimėjo visus šiuos rinkimus, daugiausia dėmesio skirdami būtent pragyvenimo išlaidų klausimams.
D. Trumpo administracija pripažino amerikiečių susirūpinimą dėl įperkamumo, o vyriausiasis prezidento patarėjas ekonomikos klausimais užsiminė apie pastaraisiais metais sumažėjusią perkamąją galią.
„Tai yra tai, ką mes ketiname išspręsti, ir mes tai padarysime nedelsdami“, – šią savaitę sakė Baltųjų rūmų nacionalinės ekonomikos tarybos direktorius Kevinas Hassettas.
Šaltinis: lrt.lt 2025-11-15
Kviečiame į seminarą „Bioekonomikos potencialas atsparioms ir stiprioms bendruomenėms“
Politikos formuotojai, savivaldos institucijų, bendruomenių organizacijų, verslo, mokslo ir nevyriausybinių organizacijų atstovai kviečiami į lapkričio 19 d. vyksiantį seminarą „Bioekonomikos potencialas atsparioms ir stiprioms bendruomenėms“. BŪTINA registracija, tai padaryti galite iki lapkričio 18 d. čia. Renginio programa yra čia.
Seminaro metu pranešėjai iš Baltijos jūros regiono valstybių aptars, kaip ES Baltijos jūros regiono strategija ir bioekonomikos potencialas gali prisidėti prie bendruomenių tvarumo ir atsparumo didinimo. Bus nagrinėjamos praktinės iniciatyvos, inovatyvūs sprendimai bei politikos kryptys, stiprinančios vietos ekonomiką ir visuomenės saugumą.
Seminaras vyks lapkričio 19 d. 13 val. Vilniuje, Vilniaus g. 33 bei nuotoliniu būdu.
Prisijungimo nuotoliniu būdu nuoroda bus atsiųsta užsiregistravusiems dalyviams likus vienai dienai iki seminaro.
Kontaktinis asmuo: Vitalija Fokienė, el. paštas vitalija.fokiene@zum.lt.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2025-11-17
Pigs ūkinių gyvūnų gaišenų naikinimas
Nuo gruodžio 1 d. įsigalioja nauji vienos tonos 1 ir 2 kategorijų šalutinių gyvūninių produktų, neskirtų vartoti žmonėms (ūkinių gyvūnų gaišenų), šalinimo ir naikinimo dydžiai. Už ūkinių gyvūnų gaišenų pašalinimą, t.y. surinkimą iš ūkio ir jų transportavimą į įmonę, tvarkančią ūkinių gyvūnų gaišenas, nustatytas 253 Eur/t dydis, o už ūkinių gyvūnų gaišenų naikinimą (perdirbimą ar sudeginimą) – 230 Eur/ t (100 proc.) ir 172,5 Eur/t (75 proc.) dydžiai.
100 proc. valstybės pagalba teikiama laikytojui natūra už ūkinio gyvūno gaišenos pašalinimą ir 75 proc. ar 100 proc. – už ūkio gyvūno gaišenos sunaikinimą. Už ūkinio gyvūno gaišenos sunaikinimą 100 proc. valstybės pagalba teikiama, kai yra privalomas ir atliekamas spongiforminės encefgalopatijos tyrimas (USE tyrimas), o kitais atvejais laikytojui būtina sumokėti 25 proc. sunaikinimo kainos už gaišenos svorį (tonažą) ŠGP tvarkymo įmonei. Palyginti su šiuo metu galiojančiu 235 Eur/ t (100 proc.) gaišenų naikinimo dydžiu, nuo gruodžio 1 d. jis sumažės 5 Eur/t, o 176, 25 Eur/t (75 proc.) – sumažės 3,75 Eur/t. Taigi, laikytojams – gaišenų turėtojams – paslauga pigs.
Dėl ūkinio gyvūno gaišenos šalinimo įkainio. Nors jis padidėjo nuo 214 Eur/t iki 253 Eur/t, t. y. 39 Eur/t, laikytojai to nepajaus, nes gaišenų šalinimas yra 100 proc. finansuojamas iš valstybės biudžeto lėšų.
Valstybės pagalba teikiama tik labai mažoms, mažoms ir vidutinėms įmonėms.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2025-11-18
Įsigaliojo apribojimai ir nauji reikalavimai ūkiams
Nuo lapkričio 15 d. iki kitų metų kovo 20 d. draudžiama tręšti mėšlu ir srutomis, informuoja Aplinkos apsaugos departamentas. Netinkamai tvarkomas mėšlas ir srutos patenka į aplinką, teršia paviršinius ir požeminius vandenis, didina oro taršą ir gali sukelti sveikatos problemų, o azoto ir fosforo junginių perteklius sukelia vandens ir sausumos ekosistemų pokyčius, todėl mėšlo ir srutų laikymas ir tvarkymas privalo atitikti aplinkosaugos reikalavimus. Daugiau informacijos – aplinkosaugininkų parengtoje atmintinėje „Mėšlo ir srutų tvarkymas“.
Draudžiama mėšlu ar srutomis tręšti šaltuoju metų laikotarpiu, išskyrus šiuos atvejus:
– Nuo lapkričio 15 d. iki lapkričio 30 d. galima tręšti tik daugiametes pievas, ganyklas, ariamąją žemę su augaline danga (apsėtą, apsodintą augalais), kurių nuolydis ne didesnis kaip 12 proc., į dirvą patenkančio azoto kiekis negali viršyti 40 kg hektarui, draudžiama skystąjį mėšlą ir srutas skleisti arčiau kaip 5 m iki vandens telkinio kranto linijos.
– Nuo kovo 1 d. iki kovo 20 d. galima tręšti tik daugiametes pievas, ganyklas, ariamąją žemę su augaline danga, kurių nuolydis ne didesnis kaip 12 proc., draudžiama skystąjį mėšlą ir srutas skleisti arčiau kaip 5 m iki vandens telkinio kranto linijos.
Draudžiamuoju laikotarpiu ariamojoje žemėje (neapsėtoje, neapsodintoje augalais) negali būti randama paskleistų ir neįterptų į dirvožemį mėšlo ar srutų. Taip pat draudžiama mėšlą ir srutas įterpti į įšalusią, įmirkusią, užtvindytą, apsnigtą žemę arba ant tokios žemės skleisti. Tirštasis mėšlas draudžiamuoju laikotarpiu gali būti laikomas tik rietuvėse lauke pagal Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų apraše nustatytus reikalavimus.
Nuo šių metų rugpjūčio 1 d. įsigaliojo nauji mėšlo ir srutų tvarkymo reikalavimų pakeitimai.
Patikslintos prievolės ūkininkams: duomenys apie panaudotą mėšlą ir tręšimo planas
Tręšiant, skleidžiant mėšlą ir srutas 10 ha ir didesniame plote, duomenys apie einamaisiais metais panaudotą mėšlą, srutas turi būti įvedami Paraiškų priėmimo informacinėje sistemoje ne rečiau kaip kartą per metus – iki gruodžio 10 d.
Tręšimo planas anksčiau buvo privalomas net ir mažesniems ūkiams. Dabar, jei per kalendorinius metus tręšiama daugiau nei 30 ha žemės ūkio naudmenų azoto turinčiomis trąšomis (kartu su mėšlu, srutomis, tik mėšlu, tik srutomis ar jų mišiniu) ir bendras azoto kiekis (kg/ha) viršija nustatytas maksimaliąsias normas pagal augalų poreikius, būtina parengti tręšimo planą.
Tręšimas mėšlu ir srutomis: pasikeitę atstumai nuo melioracijos griovių
Iki rugpjūčio 1 d. buvo draudžiama skleisti skystąjį mėšlą ir (ar) srutas arčiau kaip 3 m iki melioracijos griovių viršutinių briaunų, t. y. buvo taikomas vienodas atstumas nuo melioracijos griovių briaunų, o dabar taikomi skirtingi atstumai.
– Draudžiama skystąjį mėšlą ir srutas skleisti arčiau kaip 3 metrus nuo melioracijos griovių viršutinių briaunų, jei griovio ilgis yra ne mažesnis kaip 3 km.
– Draudžiama skystąjį mėšlą ir srutas skleisti arčiau kaip 1 metrą nuo melioracijos griovių viršutinių briaunų, jei griovio ilgis yra mažesnis kaip 3 km.
Atnaujinti reikalavimai dėl tirštojo mėšlo kaupimo
Iki rugpjūčio 1 d. tirštąjį mėšlą tirštojo mėšlo rietuvėse prie tvartų galėjo kaupti asmenys, laikantys ne daugiau kaip 50 sutartinių gyvulių (SG). Dabar mėšlidėje, tvarte arba rietuvėje prie tvarto galima kaupti mėšlą, laikant 1–100 SG.
Iki rugpjūčio 1 d. mėšlidžių, tirštojo mėšlo rietuvių prie tvartų ir (ar) srutų kauptuvų tūris arba plotas galėjo atitinkamai būti mažesnis, kai mėšlas ir (ar) srutos laikomos tvarte, kai naudojamos komposto, biodujų gamybai ar perduodamos kitam asmeniui tvarkyti. Dabar mėšlidžių, tirštojo mėšlo rietuvių prie tvartų ir (ar) srutų kauptuvų tūris arba plotas gali būti mažesnis ir tais atvejais, kai mėšlas kompostuojamas laukuose kompostavimo rietuvėse.
Tirštojo mėšlo laikymas laukuose
Anksčiau mėšlą laukuose buvo galima laikyti lauko rietuvėse, kurios turėjo būti įrengtos ne arčiau kaip 100 m nuo gyvenamųjų pastatų, o mėšlo laikymo laikotarpis buvo nustatytas iki 8 mėnesių.
Pagal naujausius reikalavimus atstumai nuo gyvenamųjų pastatų padidinti iki 150 m, o mėšlo laikymo laikotarpis prailgintas iki 24 mėnesių.
Atsakomybė
Pagal Administracinių nusižengimų kodekso 260 straipsnį už netinkamą mėšlo tvarkymą asmenims gresia bauda iki 230 eurų, o kitiems atsakingiems asmenims – iki 430 eurų.
Už pakartotinį pažeidimą asmuo gali sulaukti baudos iki 430 eurų, o kiti atsakingi asmenys – iki 1 100 eurų. Be to, gali tekti atlyginti ir gamtai padarytą žalą.
