Žemės ūkio naujienos: 2025-11-19. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Ministerija – už siūlymą tikslinti GPM taikymą pajamoms iš žemės ūkio veiklos
Finansų ministerija siūlo pritarti Seimo narių siūlymams koreguoti birželį priimtus lengvatinius gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifus ūkininkams ir aiškiau reglamentuoti pajamų iš žemės ūkio veiklos apmokestinimą nuo kitų metų. Ministerija teikia išvadą Vyriausybei, kurioje siūlo pritarti parlamentarų parengtiems Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimų projektams, pranešė ministerija.
Dabar nuo 2026 metų sausio 1 dienos įsigaliosianti tvarka numato atskirus pajamų mokesčio tarifus žemės ūkio veiklą vykdančių gyventojų pajamoms, tačiau nėra detalizuota, kaip nuostatos turėtų būti taikomos su žemės ūkiu nesusijusioms pajamoms.
Pasak ministro, pakeitimais būtų įtvirtinta, kad 15 ir 20 proc. GPM tarifai taikomi tik pajamoms iš žemės ūkio veiklos, įskaitant pajamas, gautas pardavus su šia veikla susijusį turtą. Šios pajamos nebūtų įtrauktos į kitas, kurioms taikomi progresiniai 20, 25 ir 32 proc. mokesčio tarifai.
Be to, būtų numatytas atskiras pajamoms iš žemės ūkio veiklos taikomo mokesčio kredito apskaičiavimo mechanizmas, išlaikantis minimalią 5 proc. ribą metinėms pajamoms, neviršijančioms 20 tūkst. eurų, o 15 proc. – pajamoms išaugus iki 35 tūkst. eurų.
BNS rašė, kad siekiama, jog lengvatomis nepasinaudotų pajamų iš žemės ūkio negaunantys, o tik ūkininko pažymėjimą turintys žmonės. Tokiems GPM įstatymo pakeitimams spalį pritarė Seimas.
Kaip rašė BNS, ūkininkams reiškus nepasitenkinimą Seime svarstomais mokesčių pakeitimais parlamentas birželį pritarė, kad visiems asmenims, turintiems ūkininko pažymėjimą, tačiau nebūtinai besiverčiantiems ūkininko veikla, būtų taikomi 15 proc. ir 20 proc. GPM tarifai.
Šaltinis: lrt.lt, 2025-11-19
Žemės pardavimo kova: verslas nori konsoliduoti ūkius, politikai – apginti smulkiuosius
Aplinkos ministerijai siūlant ūkininkams leisti be aukciono įsigyti mažus valstybinius žemės ūkio paskirties sklypus ir didžiąją dalį gautų pinigų skirti Gynybos fondui, stambusis verslas norėtų dar labiau konsoliduoti turimą žemę, o politikai – apginti smulkiųjų ūkininkų interesus. Aplinkos ministras Kastytis Žuromskas pristatė pakoreguotas Žemės įstatymo pataisas, kuriomis ūkininkams būtų leista iš valstybės nusipirkti nedidelius – iki 3 hektarų ploto sklypus, besiribojančius su pirkėjo žeme. Be to, vienas asmuo negalėtų nusipirkti iš viso daugiau nei 21 ha tokios žemės.
Pasak komiteto pirmininko socialdemokrato Lino Jonausko, siūlymas neleisti vienam asmeniui nusipirkti daugiau nei 21 ha žemės skirtas apginti smulkiuosius ūkininkus.
„Tie ribojimai atsiranda iš normalių socialinių aspektų. Jeigu mes kalbam apie tuos žmones, kurie turi daug žemės ir daugiau galimybių įsigyti (žemę – BNS), ir smulkius ūkininkus – jiems lieka mažiau galimybių (…) Normalu, kad jeigu du varžysis ir bus aukcionas, aišku, kad laimės (tas, kuris – BNS) turi didesnes galimybes, daugiau pajamų, daugiau žemių“, – komiteto posėdyje praėjusią savaitę sakė politikas.
K. Žuromskas aiškino, kad jeigu valstybės žemė ribojasi su dviejų norinčių ją pirkti ūkininkų sklypais, vyks uždaras aukcionas.
Pasak ministro, tokių sklypų yra 110 tūkst., o jų bendras jų plotas siekia 127 tūkst. hektarų.
Seimo narys Tomas Tomilinas pabrėžė, kad pasiūlymas nesulauks palaikymo, jei nebus apsaugoti smulkieji ūkininkai.
„Žinia yra paprasta – šito įstatymo nebus, paramos jam nebus, jeigu nebus normalių mechanizmų, apginančių mažuosius (ūkininkus – BNS) ir neleidžiant tiems rykliams, kurie turi po 10 tūkst. hektarų, nusipirkt dar daugiau (žemės – BNS)”, – komiteto posėdyje teigė T. Tomilinas.
Lietuvos paukštininkystės asociacijos vadovas Gytis Kauzonas nesutinka, kad smulkieji turi mažesnes galimybes nusipirkti žemės sklypus nei stambūs ūkininkai.
„Nėra, kad tie smulkieji ūkininkai neturėtų visiškai pinigų ir būtų našlaičiai, nes jiems yra begalės paramų (…) ir didesnius procentus (jie – BNS) gauna per visas dotacijų programas. Nėra tie smulkieji ūkininkai visiškai be pinigų. Juo labiau, kad yra galimybė nueiti ir pasiskolinti, yra begalės programų finansavimo, kur galėtų dėl jauno ūkininko statuso gauti lengvatines sąlygas, kur stambesnis ūkininkas tikrai to negalės padaryti“, – BNS teigė G. Kauzonas.
Asociacijos vadovas siūlomų ribojimų nekritikuoja bei teigė, kad pataisos suteiktų unikalią galimybę ūkininkams konsoliduoti žemę.
„Vienas hektaras, trys hektarai, penki hektarai ar 21 hektaras nėra nei per daug, nei per mažai. Aš manau, kad tai yra bet kokiu atveju žingsnis į priekį siekiant sukonsoliduoti žemės sklypus (…). Žemės savininkams, kur yra valstybinė žemė įsiterpusi, užlopyti skyles ar pasididinti tuos sklypus, yra unikali galimybė. Iš kitos pusės, nepamirškime, dėl ko tai daroma. Tai daroma, kad surinktume lėšų gynybai. Ir tai vienas greičiausių ir realiausių kelių tai padaryti“, – BNS aiškino G. Kauzonas.
Tuo metu Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos direktorius Jonas Sviderskis BNS teigė, kad ministerijos siūlymas parduoti iki 3 ha sklypus neleis ūkininkams maksimaliai konsoliduoti ūkių.
„Nusileidome iki trijų hektarų. Jeigu yra penki hektarai, tris nuperku, atlieku geodezinius matavimus, o du hektarai vėl lieka kažkam. (…). Visą, kiek jos yra, (reikia parduoti – BNS) ir užbaigt tą klausimą“, – BNS teigė J. Sviderskis.
Praėjusios Seimo kadencijos pabaigoje konservatorius Kazys Starkevičius siūlė leisti privatizuoti iki 10 hektarų ploto sklypus – jis teigia, kad jauni smulkūs ūkininkai nusipirkę mažus žemės sklypus nebūtinai juose ūkininkaus.
„Negalvokime, kad jaunas ūkininkas, nusipirkęs hektarą (žemės – BNS), ten ir ūkininkaus. Su hektaru gali ūkininkauti, tačiau reikalinga infrastruktūra. Galėtų ten braškes auginti, reiktų ir sėjomainos. Kitaip reikia spręsti jaunų ūkininkų problemas“, – komiteto posėdyje teigė K. Starkevičius.
Buvusio aplinkos ministro liberalo Simono Gentvilo manymu, net ir mažas sklypas gali suteikti pakankamą finansinę naudą.
„Vidutinis ūkis ES yra 17 hektarų. Lietuvoje mes pratę prie augalininkystės ūkių, grūdų ūkių, kur labai maža pridėtinė vertė iš hektaro, bet, pavyzdžiui, daržininkystės ūkis žymiai daugiau duoda iš hektaro produkcijos, jie nebūtinai turi būti šimtais hektarų. Todėl ir siūloma, kad valstybė privatizuotų (parduotų – BNS) tuos smulkius plotelius, privatizuotų kaimynai, esami nuomininkai, o didžiuosius sklypus valstybė pasiliktų sau“, – komitete teigė S. Gentvilas.
Pagal ministerijos siūlymą žemės sklypas būtų parduotas ketvirtadaliu brangiau nei jo vertė, nustatyta individualaus vertinimo būdu. Ministras K. Žuromskas teigė, kad pagal dabartinius verčių žemėlapius iš žemės pardavimo valstybė galėtų gauti apie 828 mln. eurų.
„Mes nesam niekada pardavinėję žemės ūkio paskirties žemės. Darom tai, nes norime pinigų“, – komiteto posėdyje teigė K. Žuromskas.
Kaip gegužę rašė BNS, Vyriausybė iš esmės pritarė kelių parlamentarų siūlymui keisti dirbamos valstybinės žemės pardavimo tvarką, pagal kurią 80 proc. pajamų už parduotus sklypus patektų į Valstybės gynybos fondą.
S. Gentvilo manymu, valstybė gautų kur kas didesnę sumą, jeigu sklypus parduotų aukcione, o ne be jo, kaip siūloma dabar.
„Pripažinkime, kad jeigu mes šituos visus sklypus (…) atiduotumėm į aukcionus, tai tikėtina, kad būtų gal kartais ir ta pati kaina, bet kartais būtų du-tris kartus didesnė kaina, nes kažkas matytų labai didelį potencialą. (…) Kodėl aš sakau, kad čia yra milijardų klausimas? Dabar gausim 800 mln. eurų, bet jeigu valstybė apsispręstų ir rinkoje pardavinėtų, tai valstybė gautų daugiau pinigų“, – aiškino liberalas.
„(Tokiam sprendimui – BNS) drąsos nėra – ūkininkų bendruomenės sušauktų mitingus, nes jie dabar turi nuomojamą žemę ir jie istoriškai ten nuomodavosi ir dabar staiga paims tą nuomojamą sklypą ir privatizuos. Bus per didelis socialinis konfliktas“, – pridūrė jis.
Siūlo keisti susijusių asmenų reglamentavimą
Kartu su leidimu privatizuoti valstybinės žemės sklypus Aplinkos ministerija siūlo keisti susijusių asmenų reglamentavimą – susijusiais būtų laikomi asmenys bei įmonės, jei vienas jų valdo bent 5 proc. įmonės akcijų. Dabar šis reikalavimas yra 25 proc.
Be to, susijusiais būtų laikomi ir tolesni susiję asmenys. Pavyzdžiui, tėvas būtų susijęs su įmone, jei jo sūnus valdo bent 5 proc. įmonės akcijų.
Taip siekiama sumažinti galimybes apeiti dabar galiojantį ribojimą, neleidžiantį vienam ūkiui ar susijusiems asmenims valdyti daugiau kaip 500 hektarų žemės.
S. Gentvilas akcentavo, kad toks reglamentavimas neveikia, jį apeiti yra nesudėtinga.
„Įstatymas neveikia ir mes de facto turim šiandien 69 įmones, kurios viršija 500 hektarų ribą. (…) Pirmakursis teisės studentas gali sukurti tokią schemą. (…) Tu įsteigi daug bendrovių, kur tu esi iki 25 proc. akcininkas su kitais asmenimis, bet akcininkų sutartyje tu pasirašai, kad visos teisės, visi sprendimai ir visi dividendai eina tam, kuris turi tą mažąją akcijų dalį“, – kalbėjo buvęs aplinkos ministras.
Paukštininkystės asociacijos vadovas G. Kauzonas mano, kad siūlomas susijusių asmenų reglamentavimas praktiškai neveiktų, nes informacija apie sąsajas ne visuomet prieinama.
„Jeigu dalininkas jūsų įmonės turi vaiką (…) ir tas vaikas turi žmoną, kuri turi žemės, tai sumuojama į tą patį krepšį. Iš kur tu tokią informaciją gausi? Tokia informacija nėra viešai atskleidžiama. Tu negali nueiti ir pasiklausti kiekvieną kartą, ar Jonas Jonaitis ar Jono Jonaičio susijęs asmuo turi kažkiek žemės, kai darai bet kokią operaciją“, – BNS teigė G. Kauzonas.
„Tai čia yra perdėtas dalykas, kaip įmonės skundžiasi. Kam yra turbūt jautriau, tai akcijų biržoje listinguojamoms įmonėms. Mes turim „Akolą“, „Auga Group“, dar vieną kitą, kurios turi didelį interesą turėti žemės ūkio paskirties žemę. Tai nuo pirminio siūlymo (…) tikrinti (susietumą – BNS) nuo vieno procento akcijų pakelta yra iki 5 proc. – pripažinkime, kad akcijų pasikeitimai akcijų biržoje dėl 5 proc. retai vyksta. Jie yra gana stabilūs“, – kalbėjo S. Gentvilas.
Šaltinis: lrt.lt, Lukas Oželis, BNS, 2025-11-19
Žemės mokestį laiku sumokėjo 79 proc. gyventojų ir 91 proc. įmonių
Pasibaigus žemės mokesčio terminui jį laiku sumokėjo 615 tūkst. gyventojų (79 proc. visų turinčių prievolę jį mokėti) ir 15 tūkst. įmonių (86 proc.). Jų sumokėta suma siekia atitinkamai 42,5 mln. eurų (84 proc. apskaičiuotos sumos) ir 9,8 mln. eurų (91 proc.)., skelbia Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI).
VMI vadovės pavaduotojas Martynas Endrijaitis sako, jog žemės savininkai, laiku nesumokėję mokesčio, turėtų tai padaryti kuo greičiau – nuo antradienio už kiekvieną pradelstą dieną skaičiuojami 0,026 proc. delspinigiai.
Tturintys finansinių sunkumų asmenys gali kreiptis į VMI dėl didesnės nei 125 eurų mokesčio sumos išdėstymo dalimis – tokiu atveju kas mėnesį mokamos palūkanos – 0,007 proc. už kiekvieną dieną.
Pernai žemės mokestį laiku sumokėjo 81 proc. gyventojų ir 86 proc. įmonių – atitinkamai 85 proc. ir 92 proc. apskaičiuotos sumos.
Šaltinis: lrt.lt, 2025-11-18
Tęsiamas dialogas su ūkininkais dėl KPP projektų finansavimo
Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) inicijuoja papildomus teisės aktų keitimus, kurie, pritrūkus lėšų investiciniams projektams iš Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP), ūkininkams leistų skolintis iš platesnio asmenų rato (t.y., ne tik iš finansų įstaigų, bet ir iš fizinių ar juridinių asmenų). Ministerija taip pat analizuoja galimybes pritaikyti de-minimis valstybės pagalbą, kompensuojant dėl atsiskaitymų tiekėjams ir finansų įstaigoms ūkininkų patirtas papildomas išlaidas.
Siekdama palengvinti ūkininkų situaciją, ministerija kreipėsi į bankus ir kitas kredito institucijas, pabrėždama, kad susiklosčiusi padėtis yra laikina ir nepriklauso nuo ūkininkų veiklos, ir ragindama taikyti lankstesnį požiūrį. Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (NMA) aktyviai dirba su finansų įstaigomis, technikos bei įrangos tiekėjais, kad šiems būtų aiškiai pristatyta ūkininkų padėtis ir užtikrintas kuo sklandesnis bendradarbiavimas.
NMA įsipareigojo ūkininkams pateikti raštus, kuriuose bus informacija, kad ūkininko mokėjimo prašymas įvertintas teigiamai, kokia paramos suma bus pervesta per pirmuosius ateinančių metų mėnesius. Šiuos raštus ūkininkai galės pateikti kredito institucijoms, technikos tiekėjams, rangovams.
Visi šie sprendimai priimti atsižvelgus į susiklosčiusią situaciją dėl rizikos, kad dalis ūkininkų gali vėluoti apmokėti tiekėjų sąskaitas bei bankų palūkanas.
Kodėl susidarė lėšų trūkumas?
Lietuvai skirta Europos Sąjungos (ES) parama turi būti panaudota maksimaliai efektyviai. Kiekvienas nepanaudotas euras – prarasta galimybė modernizuoti ūkius ir stiprinti šalies žemės ūkio konkurencingumą. Tai ypač svarbu įvertinant nežinomybę dėl būsimo laikotarpio po 2027 m. Bendrosios žemės ūkio politikos finansavimo ir galimo lėšų investicijoms mažėjimo. ŽŪM ir NMA siekia, kad visos lėšos būtų panaudotos ir nė vienas pareiškėjas neliktų be sprendimo.
2014–2020 m. KPP priemonė „Investicijos į žemės ūkio valdas“ išlieka viena svarbiausių, padedančių ūkininkams modernizuoti savo ūkius ir didinti jų konkurencingumą. 2014–2025 m. pagal šią priemonę patvirtinti 7 326 projektai, kuriems skirta net 743 mln. eurų paramos.
2025 metais baigiantis KPP įgyvendinimui, visi likę mokėjimai turi būti atlikti iki metų pabaigos, o dalis projektų, kuriems trūksta KPP lėšų, kaip numato ES teisės aktai, gali būti perkelti į 2023–2027 m. strateginį planą.
Pastaraisiais metais projektų įgyvendinimą paveikė daugybė išorinių veiksnių: COVID-19 pandemija, infliacija, geopolitinė įtampa, tiekimo grandinių trikdžiai, sudėtingas statybos leidimų išdavimas ir ekstremalios klimato sąlygos, įskaitant 2025 m. liūtis.
Dėl šių priežasčių dalis projektų buvo nutraukti, o į KPP grįžo net 100 mln. eurų nepanaudotų lėšų. Iki šiol nėra buvę tokių didelių svyravimų ūkininkų sprendimuose dėl paramos panaudojimo, todėl laikotarpiui einant į pabaigą kilo reali rizika, kad dalį lėšų gali tekti grąžinti ES.
Siekiant užtikrinti, kad visos galimos lėšos būtų panaudotos, 2025 m. buvo skelbiamas papildomas supaprastintas paraiškų rinkimas. Nors jam skirta 40 mln. eurų, paraiškų pateikta už 75,5 mln. eurų – dvigubai daugiau nei planuota. ŽŪM priėmė sprendimą finansuoti visas vienodą atrankos balų skaičių surinkusias paraiškas, taip suteikdama galimybę beveik 130 ūkininkų gauti 9 mln. eurų paramą (dėl šio sprendimo bendras galimų finansuoti ūkininkų skaičius padidėjo nuo 489 iki 619). Šis sprendimas padidino lėšų poreikį 6,4 mln. eurų, tačiau apsaugojo pareiškėjus nuo investicinių galimybių praradimo.
Dar 2024 m., susitikimų su ūkininkais metu, buvo sulaukta prašymų pratęsti projektų įgyvendinimo terminus, nukelti mokėjimo prašymų pateikimo terminus. Sunkiausia numatytais terminais įgyvendinti projektus buvo gyvulininkystės sektoriaus atstovams dėl problemų gaunant statybos leidimus. Įvertinus ūkininkų ir socialinių partnerių prašymus, mokėjimo prašymų pateikimo terminas buvo nukeltas iš birželio 30 d. į rugsėjo 30 d.
Šiuo pakeitimu pasinaudojo 270 projektų vykdytojai, kurių projektų bendra vertė – 125,8 mln. eurų. 24 projektams, kurių bendra vertė – 14 mln. Eur, mokėjimo prašymų pateikimo terminas vėliau pratęstas dar kartą – iki lapkričio 14 d. Dauguma šių projektų susiję su fermų statyba, jų modernizavimu. Jei ŽŪM nebūtų nukėlusi mokėjimo prašymų pateikimo terminų, šiandien būtų kalbama apie šių lėšų grąžinimą Europos Komisijai.
Pasigirsta siūlymų papildyti KPP nacionalinėmis lėšomis, dėl jų raginama kreiptis į Finansų ministeriją, Lietuvos Respublikos Vyriausybę. Tačiau pagal ES reglamentus po rugsėjo 30 d. lėšų perskirstyti tarp priemonių ar papildyti nacionaliniu finansavimu nebegalima, todėl visi sprendimai dėl KPP projektų finansavimo galėjo būti priimti iki šios datos, kas ir buvo padaryta 2025 m. rugsėjo 3 d. vykusiame Lietuvos kaimo plėtros 2014-2022 m. programos stebėsenos ir vertinimo komitete. Šiame posėdyje dalyvavo ir ūkininkų atstovai, kurie pozityviai įvertino ministerijos siekį panaudoti visas KPP lėšas, o projektus, kuriems pritrūks KPP lėšų – finansuoti iš Strateginio plano lėšų. Šio posėdžio protokolą galite rasti čia.
KPP lėšų poreikis ir Strateginio plano sprendimai
Taigi dėl visų šių aplinkybių KPP lėšų poreikis susikoncentravo į 2025 m. pabaigą. NMA duomenimis, KPP biudžete trūksta 20,5 mln. Eur patvirtintiems projektams finansuoti. Šią sumą planuojama išmokėti Strateginio plano lėšomis, tokiu būdu užtikrinant visų paramos gavėjų teisėtus lūkesčius gauti paramą.
NMA duomenimis, iki šiol gauti preliminarūs paramos gavėjų sutikimai pakeisti projektų finansavimo šaltinį iš KPP į Strateginį planą sudaro 18,1 mln. Eur. Likę projektų vykdytojai svarsto dėl sutikimo arba, preliminariais duomenimis, išreiškė nesutikimą pakeisti finansavimo šaltinį.
Pažymėtina, kad finansavimo šaltinio pakeitimas nekeičia projektų vykdytojų prisiimtų įsipareigojimų ir nepablogina paramos sąlygų, šiems projektams galios KPP taisyklės. Taip pat į Strateginį planą perkeltų KPP projektų suma nebus įskaičiuojama į maksimalią laikotarpio sumą, kurią bus galima gauti per Strateginį planą. Šiam tikslui atlikti atitinkami teisės aktų pakeitimai.
Lėšos bus išmokėtos kaip įmanoma greičiau
Dedamos visos pastangos, kad paramos lėšos paramos gavėjus pasiektų jau 2026 m. sausio pabaigoje, bet ne vėliau kaip iki I ketvirčio pabaigos.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2025-11-18
Ministras A. Palionis: apsirūpinimas maistu išlieka tarp svarbiausių prioritetų
Briuselyje vykusioje Europos Sąjungos (ES) žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų taryboje didžiausias politikų dėmesys skirtas vienam svarbiausių nūdienos žemės ūkio politikos klausimų – Bendrajai žemės ūkio politikai (BŽŪP) po 2027 m. Vienas svarbiausių dienotvarkės klausimų – ar pasiūlymuose dėl BŽŪP ateities su plotu susijusios pajamų paramos (PSPP) ir kitų rūšių pajamų paramos skyrimas padėtų pasiekti apsirūpinimo maistu tikslą. Taip pat diskutuota, ar žemės ūkio produktų rezervų sudarymas padėtų sumažinti šiam tikslui pasiekti kylančias rizikas.
Išreikštos abejonės dėl ES valstybėms narėms PSPP sistemoje nustatytos 130-240 Eur/ha ribos, kurios galimai pažeidžia vienodų sąlygų valstybėms narėms principą. Ministras pabrėžė, kad pensinio amžiaus ūkininkų eliminavimas iš šios sistemos turės neigiamų pasekmių žemės ūkiui. Tam, kad jauni žmonės užsiimtų žemės ūkio veikla ir efektyviai pakeistų išeinančių ūkininkų kartą, reikia ne ribojimo ar draudimo sąlygų, o motyvuojančio ir kryptingo finansavimo. Smulkių ūkių schema ar išmokos ūkininkaujantiems nepalankiose žemėse ne turi būti privalomi instrumentai. Valstybėms narėms reikia daugiau lankstumo renkantis geriausiai nacionalinę specifiką atitinkančias priemones.
Vertinant Lietuvos, kaip ES Rytų pasienio valstybės padėtį, bendras ES žemės ūkio produktų rezervų sudarymas būtų svarbus geresnio ES pasirengimo apsirūpinti maistu elementas. Tai sušvelnintų tiekimo grandinių sutrikimus didelių krizių metu. Lietuvoje vykdo nacionalinį maisto produktų rezervo formavimą, tačiau bendram ES rezervo reikalinga ES finansinė parama. Akcentuota, kad valstybėms narėms būtų paliktas lankstumas dėl produktų rezervo nomenklatūros ir kiekių.
Lietuva remia muitų tarifų Rusijai ir Baltarusijai didinimą
Kalbėdamas apie Ukrainą ir ES ryšius, ministras pabrėžė, jog žemės ūkio produktų eksportas į bendriją yra pagrindinis nacionalinių pajamų šaltinis bei viena efektyviausių ES paramos formų jai kovojant su Rusijos agresija. Tai stiprina ES šalių strateginį atsparumą ir mažina priklausomybę nuo agresoriaus. Lietuva ir toliau tvirtai remia prekybos liberalizavimą ir skaidrų rinkos atvėrimą Ukrainai. ES turi padėti Ukrainai diegti tvarius ūkininkavimo metodus, inovacijas ir atsekamumo sistemas, o investicijos į pasienio infrastruktūrą ir logistiką būtinos siekiant efektyvesnės prekybos ir sklandesnių srautų.
„Džiaugiamės žengtu strateginiu žingsniu dėl ilgalaikio Ukrainos ekonominio integravimo į bendrąją rinką. Atnaujintas ES ir Ukrainos susitarimas išplečia jos prieigą prie mūsų rinkos. Kartu numato griežtas rinkos apsaugos priemones, būtinas ES jautriems sektoriams. Lietuva tvirtai remia prekybos liberalizavimą ir skaidrų rinkos atvėrimą Ukrainai. Tikime, kad tai paskatins investicijas į perdirbimą, logistiką, standartų derinimą – o tai stiprins abipusį atsparumą ir konkurencingumą. Ukraina gali tapti patikimu partneriu tiekimo grandinėms, ypač Afrikos ir Artimųjų Rytų regionuose. Taip pat gali padėti užtikrinti ir produktų tiekimą, kurių ES nepasigamina pakankamai. ES turi padėti Ukrainai diegti tvarius ūkininkavimo metodus, inovacijas ir atsekamumo sistemas. Investicijos į pasienio infrastruktūrą ir logistiką būtinos siekiant efektyvesnės prekybos ir sklandesnių srautų“, – sakė Lietuvos žemės ūkio ministras.
Lietuva nuosekliai remia atvirą, taisyklėmis grindžiamą tarptautinę prekybą. Į ES importuojama žemės ūkio ir maisto produkcija turi atitikti tuos pačius kokybės, maisto saugos, gyvūnų gerovės ir aplinkosaugos reikalavimus pagal ES gamintojams taikomus standartus.
„Svarbu užtikrinti sąžiningą konkurenciją, išvengti rinkos iškraipymų tarp ES gamintojų ir trečiųjų šalių tiekėjų. Turime išlaikyti aiškią poziciją dėl importo iš Rusijos ir Baltarusijos. Nuosekliai remiame muitų tarifų šioms šalims didinimą. Reikia tęsti darbą šia kryptimi, įtraukiant likusius produktus. Turime maksimaliai apriboti importą iš šalių agresorių, mažinti jų finansines galimybes tęsti karą apsaugodami ir ES rinkos stabilumą“, – teigė ministras.
Žuvininkystės sektoriui būtini didesni ir garantuoti finansiniai ištekliai
Lietuva kartu su kitomis ES valstybėmis paragino EK keisti Europos jūrų reikalų, žvejybos ir akvakultūros fondo (EMFAF) reglamentavimą. Žemės ūkio ministras A. Palionis pabrėžė, kad tai ypač aktualu kalbant apie paramą žvejybos laivynui.
„Lietuva sparčiai įgyvendina nacionalinę Veiksmų programą pagal EMFAF reglamentą, tačiau susiduriame su situacija, kad reglamento nuostatos ne tik neleidžia tinkamai reaguoti į sparčiai besikeičiančius sektoriaus poreikius, bet ir riboja galimą pažangą“, – nurodė ministras.
Diskusijoje dėl žuvininkystės ir akvakultūros sektoriui siūlomo finansavimo 2028–2034 m. finansinėje perspektyvoje ministras pabrėžė , kad žuvininkystės sektoriui būtini didesni ir garantuoti finansiniai ištekliai, nei siūlo EK.
„Siekiame sektoriaus finansavimą naujoje daugiametėje perspektyvoje išlaikyti bent dabartinio EMFAF lygyje, nes įsipareigojimų nemažėja, sektorius svarbus ir siekiant užtikrinti apsirūpinimą maistu“ – sakė ministras.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2025-11-19
Ankstesnės žemės ūkio naujienos
