Žemės ūkio naujienos: 2025-11-26

Toks sprendimas priimtas atsižvelgus į tai, kad visos 5 mln. Eur lėšos, skirtos šiai priemonei įgyvendinti, jau yra panaudotos, o biosaugos priemonių poreikis dėl padidėjusių gyvūnų ligų rizikos ženkliai išaugęs. Papildomos lėšos bus perskirstytos iš kitų SP intervencinių priemonių, kuriose susidarė nepanaudotų lėšų likutis.

Posėdyje taip pat svarstytas klausimas dėl SP priemonės ,,Investicijos į žemės ūkio valdas“ lėšų skyrimo finansuoti pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės ,,Investicijos į materialųjį turtą veiklos sritį ,,Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ prisiimtus įsipareigojimus. Priimtas teigiamas sprendimas, trūkstamą 19,9 mln. Eur paramos lėšų sumą projektų vykdytojams numatoma išmokėti 2026 m. pradžioje.

Pasidalyta informacija apie galimus geros agrarinės ir aplinkosauginės būklės (GAAB) pakeitimus, tarp kurių – Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) planas įgyvendinti dalį GAAB 1 standarto palengvinimų BŽŪP supaprastinimo pakete: keisti, t. y. padidinti, leistiną daugiamečių pievų plotų santykinės dalies sumažėjimą palyginti su referenciniu rodikliu iki 10 proc. (šiuo metu yra 5 proc.). Taip pat siūloma netaikyti 7 metų laikotarpio, nes nėra prieinamų patikimų duomenų, kurie pagrįstų referencinio rodiklio pasikeitimus, naudingus Lietuvai, palyginti su dabartiniu 5 metų laikotarpiu.

ŽŪM taip pat planuoja įgyvendinti visus GAAB standartų palengvinimus, susijusius su ekologiniais ūkiais – numatyti pilnas išimtis dėl GAAB 1, 3, 4, 5, 6, 7 standartų taikymo ekologiniams ūkiams, sertifikuotiems pagal 2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2018/848 dėl ekologinės gamybos ir ekologiškų produktų ženklinimo, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 834/2007.

Kiti planuojami pakeitimai orientuoti į ūkininkų išsakytus sunkumus įgyvendinant GAAB reikalavimus.

Atsižvelgiant į tai, kad nacionaliniuose teisės aktuose panaikinta melioracijos griovio sąvoka, tikslinamas GAAB 4 standarto apibūdinimas. GAAB 5 standartas taikomas erozijai jautrioms teritorijoms, nustatytoms pagal šlaito nuolydį, tačiau dėl labai aukšto duomenų tikslumo kyla praktinių problemų. Todėl siūloma vertinti ne tik nuolydį, bet ir šlaito ilgį (ne mažesnį kaip 20 m) bei nustatyti minimalias paklaidas. Įgyvendinus pakeitimus, ribojimų taikymo plotas šalies mastu galėtų sumažėti apie 20 proc.

GAAB 8 laikotarpis dėl paukščių perėjimo ir jauniklių auginimo bus suvienodintas su Aplinkos ministerijos nustatytais terminais, todėl sutrumpės dviem savaitėmis. GAAB 7 reikalavimuose dėl augalų kaitos kukurūzams išimčių nebus, tačiau siūloma taikyti pasėlių įvairinimo galimybę visoms kultūroms, suteikiant ūkininkams daugiau pasirinkimo įgyvendinant reikalavimus.

Pagal kompleksinės ekologinės sistemos „Veiklos ariamojoje žemėje“ veiklą „Tarpiniai pasėliai“ siūloma įsėliui sutrumpinti nepertraukiamo išlaikymo dirvoje terminą po pagrindinės kultūros derliaus nuėmimo nuo 8 iki 6 savaičių, posėliui nustatyti papildomą galimybę jį įsėti į pagrindinę kultūrą iki rugpjūčio 1 d. ir nepertraukiamai išlaikyti dirvoje 8 savaites.

Posėdyje taip pat pristatytas siekis toliau populiarinti ir efektyvinti intervencinės priemonės „Trumpos tiekimo grandinės“ įgyvendinimą, siekiant įvesti kelis pakeitimus, susijusius su lankstesnių paramos sąlygų trumpoms tiekimo grandinėms kurti nustatymu. Pakeitimais siūloma sudaryti galimybes trumpas tiekimo grandines kurti ūkiams bendradarbiaujant viename ar keliuose artimuose sektoriuose, be to, numatoma lankstesnė ir tinkamų finansuoti išlaidų – specializuoto transporto – formuluotė. Keitimas siūlomas atsižvelgiant į ūkininkų poreikius įsigyti ne vien tiesioginiams pardavimams skirtą specializuotą transportą, bet ir pagamintos produkcijos surinkimui iš bendradarbiaujančių ūkių ar produkcijos gabenimui pirkėjui didesniais kiekiais ir pan.

Pritarta siūlomam naujam atrankos kriterijui, orientuotam į ypač svarbiuose sektoriuose veikiančių ūkių skatinimą investicijų dalijimosi būdu kurti trumpas tiekimo grandines ir bendradarbiavimo tinklus.

SP Stebėsenos komiteto posėdyje priimtiems sprendimams keisti Strateginį planą dar turės pritarti Europos Komisija.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2025-11-24

EURI lėšos turi būti administruojamos atskirai nuo ES paramos kaimo plėtrai lėšų ir turi būti užtikrintas 2020 m. gruodžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 2020/2220 nuostatų įgyvendinimas – ne mažiau kaip 37 proc. EURI lėšų būtų skirta KPP priemonėms, susijusioms su aplinka ir klimatu ir „Leader“ priemonei ir bent 55 proc. – investicijoms į materialųjį turtą.

Lietuvai buvo skirti 139,9 mln. EURI lėšų, laikantis minėtame reglamente nustatytų proporcijų, buvo paskirstytos trims KPP priemonėms: „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“, „Leader“ programos vietos plėtros strategijų įgyvendinimui ir priemonei „Ekologinis ūkininkavimas“.

Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (NMA) duomenimis, septyni EURI lėšomis finansuojami projektai pagal KPP priemonę „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ dar nėra pateikę galutinių mokėjimo prašymų – bendra likusi išmokėti paramos suma siekia 2,88 mln. eurų – nors ŽŪM dėjo visas pastangas, kad projektai būtų įgyvendinti (ne kartą buvo nukelti MP terminai, nustatytos kitos palankesnės paramos sąlygos projektų įgyvendinimui).

Pabrėžiame, kad mokėjimo prašymus galima pateikti iki 2025 m. gruodžio vidurio ir šis pateikimo terminas pratęstas nebebus.

Jei paramos gavėjai projektų neįgyvendins, dalis lėšų nebus panaudotos, jos turės būti grąžintos Europos Komisijai (EK), bet blogiausia, kad dėl minėtų paramos gavėjų neįgyvendintų investicinių EURI projektų gali būti neišlaikytos anksčiau nurodytos privalomos EURI lėšų paskirstymo proporcijos, todėl ne tik reikėtų grąžinti dalį lėšų EK, bet gali papildomai prireikti lėšų ir Leader projektams bei ekologiniam ūkininkavimui finansuoti.

Todėl siekdama bendro tikslo – t. y., maksimaliai efektyvaus EURI lėšų panaudojimo, ministerija ragina paramos gavėjus suskubti užbaigti projektus ir pateikti mokėjimo prašymus iki NMA nurodyto termino.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2025-11-25

Transliacijos metu paramos galimybes pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano (SP) intervencinę priemonę „Investicijos į žemės ūkio valdas“ dotacijoms ir paskoloms pristatys NMA atstovė Kristina Žukienė. Transliacijos metu žiūrovai galės užduoti klausimus, į kuriuos bus atsakyta antroje transliacijos dalyje.

Pasibaigus transliacijai, NMA svetainėje bei NMA Youtube kanale bus paskelbtas jos įrašas.

Primintina, jog paraiškos pagal SP intervencinę priemonę NMA pradėtos priimti nuo pirmadienio, lapkričio 24 d., ir bus priimamos iki gruodžio 19 d.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2025-11-26

Konsultavimo paslaugų gavėjai, pateikę paraiškas pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano (SP) intervencinę priemonę „Konsultavimo paslaugos“ (Priemonė), gavę informacinį pranešimą iš NMA, įgyja teisę kreiptis į konsultavimo paslaugų teikėjus ir naudotis jų teikiamomis konsultavimo paslaugomis. Tuo tarpu paramos gavėjais patvirtinti konsultacijų teikėjai įgyja teisę konsultavimo paslaugas siūlyti ir teikti užsakovams. Užsakymus teikti bei juos tvirtinti galima tik per ŽŪMIS.

Raginame susipažinti ir aktyviai naudotis.

Primename, kad paramos lėšomis finansuojamos kvalifikuotos ir specializuotos individualios konsultacijos temomis, nurodytomis priemonės įgyvendinimo taisyklėse. Konsultavimo paslaugų temas ir paslaugų teikimo trukmę (trukmė skaičiuojama valandomis) pagal atskiras temas paslaugų gavėjas pasirenka savo nuožiūra pagal individualius poreikius.

Suteikus visas konsultavimo paslaugas ar jų dalį, paslaugų gavėjas ir konsultavimo paslaugų teikėjas turi pasirašyti konsultavimo paslaugų suteikimo perdavimo−priėmimo aktą (Taisyklių 2 priedas). Jis gali būti nepasirašomas, jei konsultavimo paslaugų gavėjas nepasinaudojo paslaugomis arba nevykdė įsipareigojimų, pvz. neteikė duomenų ar dokumentų, dėl ko konsultavimo paslaugos nebuvo suteiktos arba buvo suteiktos netinkamai, nekokybiškai.

Pasirašius konsultavimo paslaugų suteikimo perdavimo−priėmimo aktą, konsultavimo paslaugų teikėjas ŽŪMIS turi nurodyti perdavimo–priėmimo akto Nr. ir datą. Jei per 6 mėnesius nuo ūkio konsultacijos rezervacijos dienos paslaugų suteikimo perdavimo–priėmimo akto Nr. ir data į ŽŪMIS nebus suvesti, ūkio konsultacija bus laikoma nepanaudota ir nepanaudotos lėšos už ją bus grąžintos į intervencinės priemonės bendrą biudžetą.

Papildomai informuojame, kad NMA jau įvertino gautas konsultavimo paslaugų teikėjų paraiškas ir paskelbė tinkamų konsultavimo paslaugų teikėjų sąrašą – kviečiame susipažinti. Primintina, jog konsultavimo paslaugų teikėjų paraiškos vis dar priimamos – jas NMA galima teikti iki gruodžio 30 d. Gautos paraiškos bus iš karto vertinamos, o, jas teigiamai įvertinus, konsultavimo paslaugų teikėjų sąrašas bus atitinkamai papildomas. Aktualų sąrašą NMA svetainėje galima rasti čia ir čia, blokeliuose „Svarbu“.

Primename, kad paslaugų gavėjas SP įgyvendinimo laikotarpiu gali pasinaudoti konsultavimo paslaugomis, kurių vertė – 2 000 Eur be PVM ne daugiau kaip 34 konsultacijoms įsigyti, įskaitant 2024 metais gautas konsultavimo paslaugas pagal SP intervencinę priemonę „Konsultavimo paslaugos“.

Kompensuojama 100 proc. tinkamų finansuoti patirtų išlaidų.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2025-11-25

Tarp jų – ir „Agrokoncernas“, padedantis ūkiams žengti į anglies kreditų rinką skaidriai bei paprastai. Kartu su įmonės tvaraus žemės ūkio specialiste Brigita Impole kalbame apie tai, kodėl anglies kreditai ūkininkams tampa vis aktualesni ir kaip ši praktika gali transformuoti žemės ūkį.

Ekonominė nauda ūkininkams

Ūkininko darbas nuolat balansuoja tarp dviejų polių: būtinybės laikytis tvarių principų ir realaus poreikio iš jų gauti finansinę naudą. Šiandien, augant rinkos spaudimui ir ES žaliojo kurso reikalavimams, šis poreikis tampa ypač ryškus. Anglies kreditų sistema daugybei ūkių tampa būdu susieti kasdienes žemdirbystės praktikas su papildomu pajamų šaltiniu – ir kartu sustiprinti savo pozicijas rinkoje.

„Ūkininkai ieško būdų, kaip iš tvarumo gauti ne tik moralinę, bet ir ekonominę naudą. Dirvožemio organinės anglies kaupimas – tai praktikos, kurios ilgainiui gerina žemės derlingumą, mažina sąnaudas, o dabar dar ir leidžia uždirbti papildomai. Be to, ES žaliasis kursas ir rinkos spaudimas verčia visus ieškoti sprendimų, kaip parodyti savo tvarumą faktais. Ir anglies kreditai tai leidžia padaryti“, – sako B. Impolė.

Pasak specialistės, tvarus ūkininkavimas tampa nebe pasirinkimu, o konkurenciniu pranašumu. Ir nors ši rinka dar tik formuojasi, ūkininkams, galintiems įrodyti savo poveikį aplinkai, atsiveria naujos galimybės.

Kas lemia ūkio potencialą?

Nors pati anglies kreditų schema skamba sudėtingai, jos esmė yra gana aiški: didžiausias poveikis pasiekiamas ten, kur didėja organinės anglies kiekis dirvožemyje arba mažėja emisijos. Tai reiškia, kad praktikos turi būti orientuotos į dirvos gerinimą ir mažesnį neigiamą poveikį aplinkai. „Svarbiausios yra tos veiklos, kurios padeda išsaugoti ar kaupti organinę anglį dirvožemyje: neariminis žemės dirbimas, tarpinių pasėlių auginimas, sėjomainos įvairovė, augalinės dangos išlaikymas per žiemą ir trąšų naudojimo optimizavimas“, – vardija B. Impolė.

„Ūkio potencialas priklauso nuo ūkio praktikos istorijos ir dirvožemio. Vidutiniškai iš hektaro galima sugeneruoti nuo 1 iki 2 kreditų per metus, o vieno kredito vertė šiuo metu siekia apie 35 eurus.“ Pasak pašnekovės, nors skaičiai ūkininkams leidžia gana greitai pasidaryti orientacinę analizę, tvarumas nėra vien tik kreditas. Papildomai tai didina dirvos biologinį aktyvumą, ilgainiui mažina degalų ir trąšų poreikį, o ūkio procesai tampa stabilesni net ir sudėtingesniais sezonais.

Palankiausias metas žengti į anglies kreditų rinką

Europos žemės ūkio sektoriaus transformacija vyksta greičiau, nei daugelis spėjo įsivaizduoti. Didėja tiek investuotojų, tiek įmonių spaudimas mažinti emisijas, o įmonės privalės pateikti tvarumo ataskaitas. Tai reiškia, kad paklausa patikimiems anglies kreditams tik augs. „Rinka dar jauna, bet potencialas – milžiniškas.

Kreditų kaina labiausiai priklausys nuo to, kiek įmonės sieks mažinti savo taršą ir pirkti kreditus. Vis daugiau verslų renkasi kompensuoti emisijas iš patikimų šaltinių. Pavyzdžiui, „Verra“ sertifikuotos programos. Ilgainiui paklausa tik augs, nes tvarumo ataskaitos verslams taps privalomos. Tai reiškia, kad dabar – tinkamiausias metas ūkiams žengti į šią rinką“, – mano B. Impolė.

Būtent ankstyvas įsitraukimas daugeliui ūkių gali tapti pranašumu. Ilgainiui reikalavimai tik griežtės, o kol kas sertifikavimo procesai yra paprastesni ir palankesni norintiems pradėti nuo mažesnio ploto. Taip pat prognozuojama, kad ateityje kreditų kaina kils, tad pirmaisiais metais pradėję ūkininkai turės galimybę tapti šios rinkos senbuviais.

Lengvesnis kelias į tvarias praktikas ir sertifikavimą

Anglies kreditų rinkoje didžiausia kliūtis dažniausiai būna ne praktikos, o dokumentai. Prireikia daug duomenų, žemės naudojimo istorijos, tikslių mėginių ir sertifikavimo procesų: į tai gilintis laiko turi anaiptol ne visi. Tokiais atvejais padeda „Agrokoncernas“ – kaip partneris, kuris užtikrina aiškesnį, paprastesnį ir greitesnį procesą.

„Mūsų požiūris – viskas turi būti paprasta. Ūkininkui tereikia toliau dirbti savo darbą, o mes padedame sutvarkyti duomenis, dokumentaciją, stebėseną, mėginius, sertifikavimą. Dirbame su „Verra“ standartu – vienu patikimiausių pasaulyje – todėl viskas vyksta skaidriai. Esame agronomai, todėl kalbame paprastai ir ūkiškai“, – sako B. Impolė.

Ši pagalba reiškia, kad ūkininkas neprivalo skirti papildomo laiko administraciniams niuansams – didžioji dalis darbo atliekama už jį. Bendrovė taip pat padeda suprasti, nuo ko pradėti, kaip pasiruošti mėginių ėmimui, kaip pateikti informaciją ir lengviau suprasti gaunamus duomenis.

Galimybė pakeisti Lietuvos žemės ūkio ekonomikos kryptį

Nors tvarumas dažnai apibūdinamas kaip moralinė pareiga, anglies kreditų modelis keičia šią logiką iš esmės. Lietuvoje žemės ūkis yra viena stipriausių ekonomikos šakų, todėl kiekvienas pokytis, kuris padidina sektoriaus konkurencingumą, turi įtaką ne tik atskiriems ūkiams, bet ir visai šalies ekonomikai. Anot tvaraus žemės ūkio specialistės, tai galimybė parodyti, kad tvarumas gali būti pelningas, o ne tik gražus tikslas.

„Anglies kreditų modelis leidžia ūkininkui gauti finansinę naudą už tai, kad jis dirba atsakingai ir protingai. Kuo daugiau tokių ūkių – tuo stipresnis mūsų sektoriaus įvaizdis tarptautinėje rinkoje ir didesnė žemės vertė ateityje“, – įsitikinusi B. Impolė. Šis modelis gali paskatinti ilgalaikes investicijas į žemės kokybę: tai sustiprins sektoriaus atsparumą klimato svyravimams. Didėjant patikimų kreditų pasiūlai, didės ir Lietuvos konkurencingumas tarptautiniu mastu.

Ko tikėtis pereinant prie anglies kaupimo?

Praktiniai pokyčiai dažniausiai prasideda nuo žemės dirbimo technologijų peržiūros. Neariminis ir seklesnis žemės dirbimas, sėjomainos plėtimas ir tarpinių pasėlių naudojimas reikalauja ne revoliucijos, o strateginių sprendimų. Digital Matter icon AD „Pagrindinis pokytis – mažiau arimo. Kai žemė mažiau judinama, sunaudojama mažiau kuro, o dirva pradeda dirbti mums“, – aiškina B. Impolė.

Arimo metu viršutinis dirvožemio sluoksnis apverčiamas, ir sukaupta organinė anglis patenka į sąlytį su deguonimi ir tuomet dalis anglies virsta CO₂ ir grįžta į atmosferą. „Mažesnis žemės dirbimas padeda išsaugoti organinę anglį dirvožemyje. Tarpiniai pasėliai ir sėjomaina dar labiau sustiprina šį efektą ir pagreitina geruosius dirvos procesus. Žinoma, rezultatai neateina per vieną sezoną – dirvai reikia laiko. Todėl pokyčiai daromi palaipsniui, pagal ūkio galimybes ir tempą.“ Tai reiškia, kad anglies kreditų programa nėra vienkartinis projektas: tai kryptingas, nuoseklus kelias, kuris duoda vis daugiau naudos ilgalaikėje perspektyvoje.

Kokie pokyčiai matomi per pirmuosius metus?

Kad ūkininkas galėtų gauti kreditus, reikia įrodyti realų poveikį; tam būtini dirvožemio mėginiai, istorinių praktikų analizė, fiksuotos ūkio technologijos. Šie duomenys ne tik reikalingi sertifikavimui, bet ir leidžia ūkiui pačiam suprasti savo dirvos būklę. „Programa paremta faktais, todėl duomenys yra jos pagrindas. Dirvožemio mėginiai ir informacija apie ūkio praktiką leidžia tiksliai įvertinti organinės anglies pokyčius.

Žinoma, duomenims pateikti reikia skirti laiko, bet viską darome taip, kad ūkininkui būtų lengva: aiškūs žingsniai, aiškūs terminai ir visada yra kas padeda, jei kyla klausimų“, – sako tvaraus ūkininkavimo specialistė. Kadangi Lietuva tik kuria savo anglies kaupimo projektų istoriją, daugelis pokyčių paaiškės ateityje. „Esame ankstyvoje stadijoje. Pirmieji mėginiai imami dabar, kiti bus pavasarį, todėl apie dirvos pokyčius kalbėsime tada, kai turėsime realius duomenis.

Gavę rezultatus juos lyginsime su to paties ūkio ankstesnių metų duomenimis, kad matytume tikrą pokytį. Ekonominė nauda atsiras tuomet, kai kreditai bus parduoti. Tai sakome atvirai: viskas paremta mokslu, todėl greitų stebuklų nebūna. Tačiau mes tikime šiuo projektu ir dalyvaujame su savo ūkiais. Laukiant rezultatų stovime toje pačioje pusėje, kaip ir visi ūkininkai“, – aiškina B. Impolė.

Anot specialistės, tiems, kurie dar svarsto, verta bent pasikalbėti ir išsiaiškinti, kokias konkrečias naudas duoda programa. „Čia esmė labai paprasta: ūkininkavimas koja kojon su gamta padeda dirvai, o už tvarias praktikas suteikiama papildoma nauda. Šiame procese ūkininkai nepaliekami vieni. Visada yra komanda, kuri padės, pakonsultuos. Esame šalia kiekviename žingsnyje.“

Šaltinis: lrytas.lt, 2025-11-25