Žemės ūkio naujienos: 2025-12-01

Asta Kiminienė, Akmenės r.

Stebimame lauke žieminiai rapsai nuo rugpjūčio dygsta labai netolygiai – tam įtakos turėjo minimalus žemės įdirbimas. Dėl gausaus šiaudų kiekio dirvos paviršiuje augalams buvo sunku prasikalti, todėl sudygimas prastas.

Lauko pakraštyje, palei vandens griovį, rapsus papildomai pažeidė šliužai. Nors dažnai teigiama, kad šliužų problema būdinga tiesioginės sėjos laukams, šiemet situacija kitokia – dėl lietingo ir vėsaus sezono šliužams susidarė itin palankios sąlygos daugintis ir plisti. Jie smarkiai pakenkė rapsų pasėliams ir aplinkiniuose ūkiuose.

Rima Balsytė, Joniškio r.

Šiemet augalai derlių subrandino vėliau nei pastaraisiais metais, o javapjūtės eigą stabdė dažni lietūs. Kai kuriuose ūkiuose situacija buvo itin įtempta – vieną dieną dar kulti, o kitą jau tame pačiame lauke sėti žieminiai rapsai.

Įprastai ūkininkai rapsus sėja rugpjūčio 8–25 d., kad augalai spėtų pasiruošti žiemojimui. Tačiau šiemet rugpjūčio antrąją pusę lydėjo lietūs. Per Joniškio rajoną gausesni lietaus debesys praslinko rugpjūčio 23 d. – kai kur net liūtys. Meteorologinių stočių duomenimis, Žagariškių kaime išmatuota 9,8 mm, o Kepalių kaime – 8,2 mm kritulių.

Žieminiai rapsai ‘Dominator H’ rugpjūčio 24 d. pasėti į lygų 7,92 ha skustą lauką po žieminių miežių. Dirvožemis – priemolis, laukas paruoštas gerai. Stebėjimo dieną dirva buvo drėgnoka, tačiau žemė nuo augalų šaknų lengvai byrėjo. Vidutinis pasėlio tankumas – 54 vnt./m2.

Sėjant rapsai patręšti DAP 18–46 trąšomis po 120 kg/ha, o 2025 m. rugsėjo 5 d. per lapus papildomai tręšta mikroelementinėmis trąšomis Profi Boro 150 – 1,0 l/ha norma.

Stebėjimo dieną augalai turėjo vidutiniškai 8 išsivysčiusius lapus, vidutinis šaknies storis siekė apie 8 mm, o augimo kūgelio aukštis – apie 16 mm. Šie rodikliai rodo, kad augalai gerai išsivystę ir pasiruošę sėkmingai peržiemoti.

Po sėjos pasėlyje plačialapės piktžolės naikintos herbicidais Clomate – 0,2 l/ha ir Rapsan 500 SC – 1,5 l/ha. Rapsus tankinančių piktžolių šiuo metu nėra. 2025 m. rugsėjo 5 d. javų pabiros naikintos Fortune – 1,3 l/ha, tačiau pavienių pabirų dar matyti. Gausiau jos sudygo juostomis – tose vietose rapsai retesni ir šiek tiek smulkesni.

Apžiūrėjus augalus nustatyta, kad 65 proc. jų pažeisti kopūstinio šakninio paslėptastraublio lervų, o 25 proc. – lapkočių minamusių lervų. Rugsėjis buvo vėsus, tačiau spalis, kaip ir pranašauta, pasitaikė šiltesnis, todėl rapsai purkšti augimo reguliatoriumi Caryx – 0,7 l/ha, siekiant pristabdyti augimą ir apsaugoti nuo rudenį plintančios fomozės.

Lieka tikėtis gero žiemojimo ir sėkmingo pavasario starto.

Jurgita Ališauskienė, Jurbarko r.

2025 m. rudeninė sėja ūkininkams kėlė nemažai iššūkių ir papildomų svarstymų. Daugelyje laukų ji vyko vėliau nei praėjusį sezoną – dirvos buvo pernelyg drėgnos, o kai kur net šlapios, todėl dalyje plotų rudeninės sėjos apskritai nepavyko atlikti.

Pagal meteorologinių stočių duomenis, Jurbarko rajone nuo rugpjūčio 15 d. iki rugsėjo 10 d. iškrito 43–49,6 mm kritulių, didžioji jų dalis – rugpjūčio 22–23 d. ir rugsėjo 2 d. Šis laikotarpis sutapo su pagrindiniu rapsų sėjos metu. Vidutinė oro temperatūra tuo laikotarpiu siekė 16,3–16,6 °C.

Stebimasis rapsų pasėlis pasėtas rugpjūčio 21 d. po žieminių kviečių. Laukas prieš sėją buvo suskustas ir apsėtas diskine sėjamąja, sėklos norma – 2,4 kg/ha. Pasėta veislė ‘DK Placid’ – aukštaūgiai, žieminiai hibridiniai rapsai, toleruojantys šaknų gumbą ir turintys atsparumą ropių geltos virusui (TuYV). Ši veislė pasižymi geru žiemkentiškumu, aukštu atsparumu fomozei ir derlingumu, todėl tinkama auginti įvairiomis sąlygomis. Prieš sėją laukas patręštas diamofosu NP 18–46 – 150 kg/ha norma.

Šiemet Jurbarko rajono ūkininkai susidūrė su keliais iššūkiais – dirvos drėgmės pertekliumi ir kenkėjais: šliužais, minamusėmis, paslėptastraubliais ir kt. Stebimame pasėlyje taip pat fiksuojami pažeidimai: amarai – 5 proc., minamusės – 55 proc., šakninis paslėptastraublis – 10 proc., kopūstinė kandis – 10 proc.

Žieminiai rapsai turi vidutiniškai po 6 lapus, augimo kūgelio aukštis siekia apie 12 mm, o šaknies storis – 9 mm. Vidutinis pasėlio tankumas – 35 vnt./m2.

Gerai žiemoti pasiruošusiam augalui būdingas 20–30 mm neviršijantis augimo kūgelis, daugiau kaip 5 mm storio šaknis, 5 ir daugiau lapų, o pasėlio tankumas turėtų būti 25–50 vnt./m2.

Stebimas pasėlis atitinka šiuos rodiklius, todėl laikomas gerai pasiruošusiu žiemai.

Snieguolė Sarapinienė, Kaišiadorių r.

Ūkininkai šiemet žieminius rapsus pasėjo viena ar dviem savaitėmis vėliau nei įprastai. Rudeniniams priežiūros darbams taip pat netrūko iššūkių – purškimus teko derinti tarp šalnų ir lietingų dienų.

Stebimasis pasėlis pasėtas rugpjūčio 22 d. Kartu su sėja įterptos NPK 10-26-26 trąšos. Piktžolės naikintos iškart po sėjos, naudojant Kalif 360 CS ir Rapsan 400 herbicidus.

Šiame lauke žieminiai rapsai pasėti tinkamu laiku, tačiau permainingos oro sąlygos stabdė jų vystymąsi. Pasėlis išsivystęs netolygiai – matyti plotų su gerokai smulkesniais augalais. Tai lėmė užmirkęs, molingas dirvožemis. Apžiūrėti augalai turėjo vidutiniškai po 5 lapus, gerai išsivysčiusias šaknis, kurių vidutinis storis – 8 mm, o augimo kūgelio aukštis – 9 mm. Tai vidutiniai rodikliai – geriau išsivysčiusių augalų parametrai geresni, beje, jų pasėlyje daugiau nei silpnesnių.

Augalų peržiemojimą daugiausia lems žiemos oro sąlygos. Rapsų atsparumas šalčiui priklauso nuo augalų išsivystymo ir užsigrūdinimo, kuris trunka 4–6 savaites. Tinkamai grūdinantis iš augalų ląstelių pasišalina laisvas vanduo, todėl nesusidaro ledo kristalai – tai padeda rapsams sėkmingai ištverti žiemą.

Vos įžengus į stebimą rapsų pasėlį, iš karto pastebima šliužų problema. Daugiausia pažeidimų matyti lauko pakraščiuose, kur augalų lapai vietomis smarkiai išgraužti. Apžiūrint rasta įvairaus dydžio šliužų, o einant lauko vidurio link, pažeidimų mažėja. Ūkininkas bandė juos kontroliuoti – pakraščiuose išbarstė granules, tačiau to nepakako. Šliužai itin atsparūs – maitinasi esant vos 1–2 °C temperatūrai, pakelia net iki 8 °C šalnas. Pavojingiausias laikotarpis – iki 4 lapelių tarpsnio, kai šie kenkėjai gali visiškai sunaikinti augalus.

Pasėlyje taip pat aptikti kopūstinės minamusės pažeidimai. Jų žalos rudenį netrūksta daugelyje žieminių rapsų laukų – ant lapų matyti šviesios dėmės, likęs tik lapo epidermis. Dažniausiai pažeidžiami senesni, geriau išsivystę lapai, o ne jauni, besiformuojantys. Šiuo metu lervučių lapuose nebėra – jos jau nusileidusios į dirvą žiemoti.

Be to, aptikti augalai, pažeisti kopūstinio šakninio paslėptastraublio. Prie šaknies kaklelio matomos apvalios išaugos, o prapjovus jose randama balkšvų lervučių. Tokie pažeidimai ypač pavojingi silpnesniems, menkai patręštiems pasėliams – jie lėčiau auga, silpniau žiemoja ir mažiau dera.

Tarp apžiūrėtų augalų rastas ir vienas, turintis šaknų gumbą – vieną sunkiausiai kontroliuojamų dirvoje plintančių grybinių ligų. Ją sukelia dirvožemyje išliekančios grybo sporos, kurios pažeidžia bastutinių šeimos augalų šaknis. Dėl to šaknys deformuojasi, sustorėja, susidaro gumbai ar išaugos, o augalo vystymasis sulėtėja.

Į dirvą pasklidusios sporos gali būti pernešamos į kitus laukus. Ligos požymiai dažniausiai pastebimi jau rudenį – pagrindinės ar šoninės šaknys sustorėja, deformuojasi, susidaro nebūdingi augalui šaknies dariniai. Esant silpnam patogeno išplitimui, deformacijos susidaro tik ant šoninių augalo šaknų.

Vėliau šaknys sutrūkinėja, pasidaro bespalvės su mažu šakniaplaukių kiekiu, sutrinka vandens bei maisto medžiagų pasisavinimas. Sausros metu ant augalo lapų išryškėja maisto medžiagų trūkumo požymiai, o užkrėsti augalai nustoja augti, šaknys pradeda pūti.

Romas Paksas, Klaipėdos r.

Nepaisant itin nepalankių rugpjūčio orų, ūkininkui pavyko į suartą žemę pasėti žieminius rapsus. Žieminiai rapsai pasėti rugpjūčio 22 d., sėklos norma – 2,7 kg/ha. Sėjimo metu įterpta 230 kg/ha NPK 10-26-26 trąšų. Pasirinkta veislė – ‘DK Excited’, pasižyminti geru žiemkentiškumu, ankstyvumu ir atsparumu fomozei, verticiliozei bei ankštarų atsidarymui.

Meteorologinės sąlygos, lydėjusios rapsų pasėlius iki vertinimo dienos: nuo sėjos datos (rugpjūčio 21 d.) iki mėnesio pabaigos (rugpjūčio 31 d.) iškrito 41,4 mm kritulių, o vidutinė oro temperatūra siekė 13,8 °C. Rugsėjo mėnesį kritulių kiekis padidėjo iki maždaug 120 mm, temperatūra šiek tiek pakilo iki 15 °C.

Spalio mėnesį iškrito dar daugiau – per 157 mm kritulių, o vidutinė oro temperatūra sumažėjo iki 11,7 °C.

Per visą rudeninį vegetacijos laikotarpį žieminių rapsų pasėliui teko daugiau kaip 300 mm kritulių, o vidutinė oro temperatūra svyravo apie 13,5 °C. Dėl gausių lietų kai kuriose vietose susiformavo pelkėti plotai, kuriuose rapsai augo silpniau. Vis dėlto šilumos pakako – augalai sukaupė gausų lapų skaičių, o arime pasėti rapsai sėkmingai įsišaknijo ir sustiprėjo.

Nustatyti augalo morfologiniai rodikliai:

· lapų skaičius pasėlyje siekė vidutiniškai 5 lapus (BBCH 15). Sėkmingam peržiemojimui rapsai turėtų būti suformavę bent 5 lapus;

· augimo kūgelio aukštis siekė vidutiniškai 7 mm. Augimo kūgelis turėtų būti ne didesnis kaip 20–30 mm, idealiausia – apie 10 mm;

· šaknies storis – 13 mm. Šaknis turėtų būti storesnė nei 5 mm;

· rapsų tankumas pasėlyje siekė 45 vnt./m2. Augalų kiekis turėtų varijuoti tarp 25–50 vnt./m2.

Visi pagrindiniai augalų vystymosi kriterijai atitinka – rapsai pasiruošę žiemoti, tačiau išlieka nerimas dėl perteklinės drėgmės, kuri gali mažinti deguonies kiekį dirvožemyje ir neigiamai paveikti šaknų kvėpavimą.

Apžiūrint pasėlį nustatyta kenkėjų ir ligų pažeidimų: rasta minamusių (5 proc.) ir kopūstinės kandies (25 proc.) pažeistų lapų, taip pat aptikta amarų, fomozės dėmių, rapsinių spragių lapkočiuose bei šaknų gumbas ant kelių augalų šaknų. Šaknų gumbas dažniausiai plinta drėgnose, rūgščiose dirvose. Reikėtų atskirti šaknų gumbą nuo kopūstinio šakninio paslėptastraublio pažeidimų – pastarojo atveju, prapjovus gumbelį, viduje randamos lervos, o šaknų gumbas yra tuščias, be lervos.

Rudeninė pasėlio priežiūra atlikta tinkamai. Piktžolių kontrolė įgyvendinta laiku – pasėlyje aptikta vos kelios pavienės piktžolės, gebančios prasiskverbti pro tankią rapsų lapiją ir pasiekti saulės šviesą. Pasėlis taip pat purkštas fungicidu, kurio veiklioji medžiaga – tebukonazolas. Ši medžiaga pasižymi apsauginiu, gydomuoju ir naikinamuoju poveikiu patogeniniams grybams, todėl užtikrina efektyvią rapsų apsaugą rudenį.

Apibendrinant galima teigti, kad šis pasėlis, palyginti su kitais Pajūrio regiono laukais, atrodo pakankamai stiprus, nepaisant kenkėjų ir ligų poveikio. Belieka tikėtis palankios, nepernelyg staigios žiemos, kuri leistų augalams pamažu pereiti į ramybės būseną, ir kad gausus drėgmės kiekis pagaliau atslūgs nuo Pajūrio regiono laukų.

IKMIS duomenys leidžia pažvelgti plačiau – matyti, kokius morfologinius rodiklius pasiekė augalai, kokios veislės vyrauja, kada buvo sėjama ir kokia šiuo metu bendra pasėlių būklė.

Parengta pagal LŽŪKT

Šaltinis: valstietis.lt, 2025-11-26

Antroje transliacijos dalyje buvo atsakyta į pateiktus žiūrovų pateiktus klausimus. Atsakymus į juos netrukus bus galima rasti NMA svetainės skiltyje „Dažniausiai užduodami klausimai“.

Primename, kad paraiškos pagal SP intervencinę priemonę „Investicijos į žemės ūkio valdas“ NMA priimamos iki gruodžio 19 d.

Šaltinis: nma.lrv.lt, 2025-11-28

Nuo šiol, atrinkdama mokėjimo prašymus patikroms, NMA vadovausis tokiais principais:

Kiekvienos investicinio pobūdžio priemonės atveju bus atliekamos atskiros atrankos:

Planuojama patikrinti bent 1 proc. visų per metus gautų mokėjimo prašymų pagal konkrečią priemonę.

Šis procentas gali būti padidintas, jei:
-ataskaitiniais metais nustatoma daugiau neatitikimų,
-priemonė turi didesnį rizikingumo balą (jį nustato NMA).

Nebebus atliekami administraciniai vizitai, kai teikiamas galutinis mokėjimo prašymas. Tačiau projektas vis tiek gali būti patikrintas, jei pagal atrankos metodiką jis pateks į tikrinamų sąrašą.100 % bus tikrinami projektai, jei:
-jų vidutinė vertė siekia 600 000 Eur ar daugiau,
-arba SP tai numato konkrečiai priemonei.

Patikros labiau orientuotos į rizikas

Patikras planuojant ir vykdant vadovaujantis nauja atrankų patikroms tvarka, jos kur kas labiau bus orientuotos į rizikingiausias paramos priemones bei tas, kurias įgyvendinant neatitikimų nustatoma daugiausia.

Tuo tarpu, jei atitinkamos priemonės projektai įgyvendinami tinkamai ir tų projektų vykdytojai sąžiningai vykdo veiklas, patikrų procentas pagal priemonę galės būti minimalus – iki 1 proc. visų pagal priemonę įgyvendinamų projektų.

Tikimasi, kad dėl naujos metodikos patikrų skaičių pavyks sumažinti net iki 60–70 proc. Tai reiškia:

-mažiau tikrintojų vizitų,
-mažesnę administracinę naštą,
-sutaupytą laiką ir paramos gavėjams, ir NMA darbuotojams.

Patikros gali būti atliekamos ir nuotoliniu būdu

Patikra gali vykti ne tik vietoje, bet ir nuotoliniu būdu — naudojant mobiliąją programą „NMA agro“.

Svarbu žinoti

Naujoji atrankos metodika taikoma tik 2023–2027 m. SP priemonėms.

Projektams, įgyvendinamiems pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programą (KPP), tikrinimo tvarka nesikeičia.

Šaltinis: nma.lrv.lt, 2025-11-28

Ūkininkas žemę dirba taikydamas neariminės žemdirbystės technologiją. Ankstesniais metais barstant cheminį preparatą, gyvių populiaciją pavyko sumažinti. Ši drėgna vasara buvo palanki jiems daugintis. Pavasarį šiame lauke sės kviečius, jų šliužai negraužia, po kelių metų vėl bandys rapsus. Tik teks gerai išdirbti žemę.

„Arti žemę, kad gautų deguonies žemė, saulės, išsilėkščiuotų žemė, tie šliužai miršta. Kad nereiktų naudoti tų granulių nuo šliužų“ – pasakoja ūkininkas.

„Čia yra toks tos bearimininės žemdirbystės toks kaip ir trūkumas. Šliužai kadangi jie turi kur veistis, jei žemė nedirbama, tik prapjauna griovelį, įmeta sėklą ir trąšas, nejudinama ta žemė, tai šliužai už tų ražienų užsikabina ir jie ten gyvena“, – teigia Marijampolės ūkininkų sąjungos vadovas Sigutis Jundulas.

Mokslininkai šliužus siūlo naikinti nuolat – nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens.

„Spalio mėnesį išsirito, išsirito lapkričio mėnesį kai kurie šliužiukai, dabar užšąlo, dabar jie bus išsislapstę, pavasarį anksti vėl jie bus aktyvūs. Ūkininkas jau žinodamas, kad pas jį yra, turi sekti juos ir kontroliuoti“, – pabrėžia Vilniaus universiteto biomokslų instituto mokslininkė dr. Grita Skujienė.

Pasak ūkininkų, kol kas galimybės pasėlius apdrausti nuo šliužų nėra. Jie niokoja ne tik gyventojų daržus, bet gyvių netrūksta ir viešosiose erdvėse, graužia dekoratyvinius augalus. Pasak mokslininkų, svarbu sunaikinti kiaušinių dėtis, kuo mažesnius šliužus, nes vienas suaugęs, padeda keturis šimtus kiaušinėlių.

„Pašešupy baisiniai plotai, palei vandens telkinius, viešosiose erdvėse, pas privačius gyventojus, kompostavimo krūvose, visur tas šliuzas visur, grioviuose“, – sako Marijampolės savivaldybės skyriaus vedėja Roberta Kelertienė.

Kitąmet kovai su šliužais visoms savivaldybėms numatytas finansavimas – 840 tūkstančių eurų, Marijampolės savivaldybei 14 tūkstančių, tai tik lašas jūroje, sako specialistė.

„Šiai dienai savivaldybės paliktos vienos spręsti šitą problemą, gyventojai lygiai tiek pat, mes ką galim padaryt tik informuot gyventojus kad rinkt, barstyt granules“, – teigia R. Kelertienė.

Gyventojams, nenorintiems naudoti cheminio preparato, mokslininkai pataria juos rinkti ir naikinti.

Šaltinis: lrt.lt, Rūta Ribačiauskienė, LRT TV naujienų tarnyba, 2025-11-30

„Prisidėjimas 10 proc. savivaldybėms yra didelė (finansinė – BNS) našta. Reikėtų eiti truputį kitu keliu. Vis tiek įdedami pinigai į valstybės turtą. Principinis klausimas yra, ar valstybė prižiūri savo turtą, rekonstruoja 100 proc., ar ieško partnerių – savivaldybių, kurios (tokiu atveju – BNS) turės atsisakyti kitų projektų“, – Seimo Kaimo reikalų komitete praėjusią savaitę teigė Savivaldybių asociacijos atstovas Kaimo ir teritorijų planavimo klausimais Gediminas Vaičionis.

Pasak jo, asociacija siūlo palikti tik galimybę, o ne prievolę vietos valdžiai prisidėti prie apleistos žemės gerinimo.

Žemės ūkio ministerija, komiteto posėdyje pristačiusi apleistų žemės plotų mažinimo priemonių 2025–2027 metų programą, BNS teigė, kad pagal pirminį projektą savivaldybės turėjo prisidėti 20 proc., tačiau joms pareiškus, kad tai būtų per didelė finansinė našta, sutarta jų indėlį sumažinti iki 10 procentų.

Komiteto pirmininkas Bronis Ropė pabrėžė, kad savivaldybėms tenkanti finansavimo dalis nėra „dideli pinigai“.

„Aš nemanau, kad 10 proc. yra jau tokie dideli pinigai, jeigu randama (iš valstybės biudžeto – BNS) 90 proc.“, – komiteto posėdyje teigė politikas.

Seimo nario Viktoro Pranckiečio teigimu, savivaldybės teisinasi neturinčios pakankamai lėšų, tačiau pačios siūlo nuo kitų metų taikyti minimalų nekilnojamojo turto mokestį.

„Savivaldybės taip pat yra valstybės dalis (…). Teisinamasi, kad mums čia trūksta pinigų, tai visiems trūksta pinigų. Žemės, turto mokestis (yra – BNS), tai visos savivaldybės turi galimybę susirinkti pinigų (iš šių mokesčių – BNS), bet visos savivaldybės prieš 2027 metų rinkimus labai aiškiai pasakė, kad bus minimalus (NT – BNS) mokestis. Centrinis biudžetas turi duoti pinigų (savivaldybėms – BNS), bet kur jos pačios turi susirinkti, jos sako, mes minimaliai (apmokestinsim turtą – BNS), nes mums ateina rinkimai“, – posėdyje kalbėjo politikas.

Žemės ūkio ministro Andriaus Palionio įsakymas numato, kad melioracijos sistemų rekonstravimui apleistose žemėse per trejus metus ministerija skirs apie 1 mln. eurų. Jis pabrėžė, kad apleistos žemės plotų mažinimui reikėtų milijardų eurų.

„Tas finansinis poreikis skaičiuojamas milijardais eurų. Negalima tikėtis, kad mes gausime tokį finansavimą melioracijos įrenginių sutvarkymui“, – komiteto posėdyje kalbėjo A. Palionis.

Jis pridūrė, kad investicijos turi vykti pamažu, nes tai atliekančios įmonės neturi didelių gamybinių pajėgumų.

„To starto (melioracijos sistemų rekonstravimo – BNS) negalime daryti nuo didelių sumų. Mūsų melioracijos įmonės per tą ilgą laikotarpį, kada nebuvo skirta pakankamo finansavimo melioracijai, jos net gamybinių pajėgumų nebeturi. (Finansavimas – BNS) turėtų kilti palaipsniui ir strategija turėtų būti ilgalaikė, kad verslas pasiruoštų ir investuotų į savo įrengimus“, – kalbėjo žemės ūkio ministras.

Ministerijos Melioracijos, Žemės ūkio žemės ir infrastruktūros departamento direktorė Aura Šalugienė teigė, kad ankstesnės programos pinigus skirdavo ne melioracijos įrenginių rekonstrukcijai, o dokumentų tvarkymui.

„Esminiai (šios programos – BNS) pokyčiai, yra kad visas finansavimas galės būti paskirtas realiems darbams ir sistemų rekonstrukcijai. Anksčiau to atlikti pagal galiojančius teisės aktus negalėjome. Tai buvo labiau dokumentinis tvarkymas. Anksčiau pinigų tinkamas panaudojimas nebuvo užtikrinamas. Šiuo metu galėsime nukreipti pinigus ten kur jų labiausiai reikia“, – teigė A. Šalugienė.

2024 metų gruodį Lietuvoje apleistų žemės ūkio naudmenų plotas siekė 31,2 tūkst. ha ir sudarė apie 0,9 proc. viso tokių naudmenų ploto. Daugiausiai tokios žemės buvo Alytaus (1,2 tūkst. ha), Anykščių (728 ha) bei Akmenės (339 ha) savivaldybėse, rodo Žemės išteklių stebėsenos informacinės sistemos duomenys.

BNS rašė, kad Žemės ūkio ministerijos 2023 metų duomenimis, valstybinių melioracijos inžinerinių statinių nusidėvėjimas siekė 74,4 proc.

Iš 2,5 mln. hektarų nusausintų žemių ūkio naudmenų 2 mln. ha drenažo buvo itin blogos būklės.

Šaltinis: lrt.lt, Lukas Oželis, BNS, 2025-12-01