Žemės ūkio naujienos: 2025-12-03

Tarybos sesijoje aptarti Rusijos karo prieš Ukrainą ir konfliktų Gazoje bei kituose neramumus patiriančiuose pasaulio regionuose įtaka pasauliniam aprūpinimo maistu saugumui.

Viceministras A. Pekauskas pabrėžė, kad Rusijos karas prieš Ukrainą daro didelį ir ilgalaikį poveikį Ukrainos žemės ūkiui, rinkoms ir pasauliniam maisto saugumui. Sunaikinta infrastruktūra, minų tarša ir augančios sąnaudos smarkiai riboja šalies žemės ūkio gamybą, o pagrindinių kultūrų derlius išlieka gerokai mažesnis nei iki karo. Nepaisant sudėtingų sąlygų, Ukraina tęsia humanitarinę programą „Maistas iš Ukrainos“, kuri tarptautinių partnerių dėka jau pasiekė daugelį šalių, susiduriančių su maisto trūkumu. Lietuva tvirtai remia Ukrainos pastangas ir FAO veiklą atkuriant žemės ūkio sektorių, stiprinant smulkiuosius ūkininkus ir vykdant žemės išminavimo darbus.

„Lietuva dar kartą griežtai smerkia Rusijos veiksmus, kurie nesuderinami su šios organizacijos tikslais ir uždaviniais. Primename atitinkamus pastaraisiais metais priimtus Tarybos ir regioninius sprendimus ir pritariame tolesniam jų įgyvendinimui, įskaitant būtinybę FAO bendradarbiauti su Žalos Ukrainai registru“, – teigė viceministras.

Baigiantis FAO Tarybos sesijai tvirtinamos jos metu įvykusių diskusijų išvados, nubrėžiančios FAO darbo planus artimiausiu ir tolimesniu laikotarpiais.

FAO Taryba yra FAO vykdomasis organas, sudarytas iš 49 valstybių narių, kurios yra išrenkamos trejiems metams bei turi svarbias balsavimo teises priimant pagrindinius sprendimus, susijusius su žemės ūkiu ir aprūpinimo maistu saugumu. Lietuva šioje Tarybos sesijoje dalyvauja stebėtojos teisėmis.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2025-12-02

Asmenys, tręšiantys ir skleidžiantys mėšlą ir (ar) srutas 10 ha ir daugiau, ne rečiau kaip vieną kartą per kalendorinius metus iki gruodžio 10 d. turi įvesti duomenis apie einamaisiais metais panaudotą mėšlą ir srutas Paraiškų priėmimo informacinėje sistemoje (PPIS).

Tręšiantys mėšlu ar srutomis iki 10 ha, duomenis apie panaudotą mėšlą ar srutas gali pateikti pasirinktinai – PPIS arba pildydami mėšlo ir srutų naudojimo žurnalą (Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašo 2 priedas).

Azoto kiekis, tenkantis vienam dirvos hektarui, apskaičiuojamas pagal gyvulių laikytojo valdos kodą, valdoje laikomus sutartinio gyvulio (SG) vienetus dalijant iš valdoje deklaruoto žemės ūkio naudmenų ploto ir dauginant iš 100.

Jei per metus patenkantis į dirvą bendrasis azoto kiekis viršija 170 kg/ha (tręšiant mėšlu, srutomis ir ganant gyvulius), taikomos 1–5 proc. sankcija nuo paramos paraiškoje nurodytos sumos.

NMA primena, jog paramos sąlygų reikalavimų privalo laikytis pareiškėjai, siekiantys gauti bazines išmokas, perskirstomąsias, jaunojo ūkininko, klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingų sistemų, susietosios paramos išmokas bei išmokas pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano intervencines priemones.

Šaltinis: nma.lrv.lt, 2025-12-02

Lengvatinėms paskoloms skirta 5 000 000 Eur paramos lėšų (iš jų Sostinės regiono projektams gali būti skirta ne daugiau kaip 1 000 000 Eur, o Vidurio ir Vakarų Lietuvos regiono projektams gali būti skirta ne daugiau kaip 4 000 000 Eur).

Paraiškų priėmimas Vidurio ir Vakarų Lietuvos regiono projektams (dotacijoms) buvo sustabdytas lapkričio 3 d., 9 val. 21 min. 42 sek., pateiktose paraiškose prašomai paramos sumai viršijus kvietimui skirtą sumą.

Paraiškų priėmimo laikotarpiu, lapkričio 3–28 dienomis, iš viso pateiktos 42 paraiškos. Dotacijoms pateiktos 42 paraiškos: 35 paraiškos Vidurio ir Vakarų Lietuvos regionui ir 7 Sostinės regionui. Dėl lengvatinių paskolų paraiškų pateikta nebuvo.

Šios dienos duomenimis, Sostinės regiono ir Vidurio ir Vakarų Lietuvos regiono pagal priemonę pateiktuose projektuose prašoma paramos suma sudaro daugiau kaip 24,4 mln. Eur.

Šiuo metu atliekamas paraiškų tinkamumo vertinimas. Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA), įvertinusi paraiškas, priims sprendimą dėl paramos pareiškėjui skyrimo ar neskyrimo, apie kurį jis bus informuojamas administravimo taisyklėse nustatyta tvarka. Priėmus sprendimą skirti paramą, pareiškėjas tampa paramos gavėju.

Primintina, kad tuo atveju, kai dėl paramos paraiškoje pateiktos neišsamios ar netikslios informacijos, trūkstamų dokumentų NMA negali įvertinti paramos paraiškos, ji kreipiasi į pareiškėją dėl papildomų dokumentų ir (arba) informacijos pateikimo. Paklausimas paskelbiamas NMA informaciniame portale (https://portal.nma.lt), o pareiškėjas dar ir informuojamas paramos paraiškoje nurodytu informavimo būdu.

Šaltinis: nma.lrv.lt, 2025-12-03

Stabdis – didžiuliai įkainiai

Penkerius metus Žynių kaime (Vilkaviškio r.) ūkininkaujantys broliai Vaidas ir Marius Valentos kartu dirba per 100 ha žemės. Jauni vyrai kartu vysto tradicinį šeimos augalininkystės ūkį, augina žiemkenčius, vasarines kultūras bei sėmeninius linus. Nemažuose plotuose broliams pasitaiko ir melioracijos iššūkių. Jie neslėpė, kad beveik kasmet neaplenkia melioracijos rūpesčiai, bet šie metai buvo išties nelengvi, o tvarkyti melioracijos gedimų nebuvo iš ko.

„Melioracijos tinklų tvarkymas kainuoja labai brangiai. Gerai dar, jog šiemet nebuvo atvejų, kad itin semtų. Bet melioracijos tinklus vis vien reikia tvarkyti, nes laukuose yra nuolat užmirkstančių vietų. Kai pasėliai mirksta, menksta derlius, patiriame nuostolių. Jeigu būna prilyta daug, dar ir į laukus negalime įvažiuoti tada, kada reikia“, – pasakojo Vaidas.

V.Valenta: „Viena vieta buvo mirkstanti, susiformuodavo nedidelė bala. Samdėme įmonę, kuri užsiima melioracijos tvarkymu, mokėjome iš savo kišenės. Kainavo apie 1 tūkst. eurų.“

Vilkaviškio krašto ūkininkas patikino, kad pradedantiems ūkininkams patiems savo jėgomis imtis melioracijos tinklų tvarkymo įmanoma labai minimaliai. Gali nebent tik pavienėse problemiškiausiose vietose kažką padaryti.

„Kaip tik praėjusiais metais samdėme įmonę, kuri užsiima melioracijos tinklų tvarkymu, mokėjome iš savo kišenės.Nors vieta, kurioje nuolat susiformuodavo bala, buvo nedidelė, ją reikėjo sutvarkyti. Mums tai kainavo apie 1 tūkst. eurų. Pagalvojus, gana nepigu“, – kaip išsprendė problemą, aiškino V.Valenta.

Probleminių vietų ūkio laukuose jie turi ir daugiau. Ūkininkas domėjosi, kiek kainuotų kur kas didesni projektai, nes tvarkytinų vietų yra daug. Paaiškėjo, kad melioracijos tinklų tvarkymas atsieitų tūkstančius eurų. Tačiau šie metai finansiškai buvo ne patys geriausi, ūkių rentabilumui pakenkė labai žemos grūdų supirkimo kainos. Todėl kol kas melioracijos tinklų tvarkymų daugiau neplanuoja – susilaiko. Pripažįsta, kad melioracijos tinklų gedimai – viena aštriausių problemų, kurią jauniems ūkininkams įveikti nėra lengva.

„Melioracijos sistemų gedimai – didžiulė problema visoje Lietuvoje. Ypač tokiais drėgnais metais, kaip šie. Pas mus, kur mes ūkininkaujame, nebuvo itin didelių bėdų, kokios ištiko kitų Lietuvos regionų žemdirbius. Mes galėjome laukuose tvarkytis, įvažiuoti į laukus. Gal dėl to neteko girdėti, kad Vilkaviškio krašto ūkininkai vienytųsi bendriems melioracijos sistemų tvarkymo projektams. Kiek žinau, kiekvienas tvarkosi savarankiškai“, – pastebėjimais dalijosi V.Valenta.

Atsiskleidė problemos

Alytaus rajono savivaldybės administracijos Komunalinio ūkio ir žemės ūkio skyriaus vyriausiojo specialisto Mindaugo Petriko teigimu, po vyravusio gana ilgo sausesnio laikmečio, jie Dzūkijoje jau matė nusekusius vandens telkinius, upes ir upelius, dėl kritusio gruntinio vandens lygio išdžiūvusius šulinius, taip pat melioracinius griovius, todėl šiais metais dėl didelio kritulių kiekio šiemetinė vasaros ir rudens kritulių gausa melioracijos statinių nusidėvėjimo problemą tik dar labiau išryškino.

„Dėl nefunkcionuojančių drenažo sistemų, patvenktų melioracijos griovių daug kur buvo ir yra apsemti laukai, nuiminėjant derlių laukuose, taip pat sėjant technika klimpo užmirkusiame grunte. Dėl to vėlavo ir derliaus nuėmimas, ir sėja. Tuo pačiu vėlinosi planuoti melioracijos statinių remonto ir rekonstrukcijos darbai. Šiais metais melioracijos statinių remontą ir rekonstrukciją trikdė didelis metinis kritulių kiekis. Dėl to buvo paskelbta ekstremali situacija šalies mastu. Buvo sudėtinga įvažiuoti į kai kuriuos laukus dėl užmirkusių gruntų, taip pat darbus trikdė aukštas gruntinio vandens lygis, todėl kai kurie planuoti darbai vienu metu atsiliko nuo numatyto darbų grafiko, tačiau juos planuojame užbaigti laiku“, – šiemetės situacijos realijomis Alytaus rajone pasidalijo M.Petrikas.

Panaši situacija ir kituose Lietuvos rajonuose. Kelmės rajono savivaldybės teritorijoje iš 96 025,67 ha žemės ūkio naudmenų nusausinta 70 965 ha ploto, iš jo drenažu – 62 919 ha. Valstybei nuosavybės teise priklausančių magistralinių griovių ilgis 1 472 km, juose pastatyti 22 tiltai, 2 062 pralaidos, 279 greitvietės. Taip pat yra 15 tvenkinių, kurių hidrotechninius statinius, kaip ir visą minėtą turtą, patikėjimo teise valdo savivaldybės administracija. Bendras melioracijos statinių nusidėvėjimas spalio 31 dieną Kelmės rajone siekė 79 proc.

Lėšų iš valstybės biudžeto melioracijos statinių remontui ir priežiūrai jau keletas metų skiriama apie 250 tūkst. eurų. Jų panaudojimą nustato melioracijos darbų finansavimo valstybės biudžeto dotacijomis taisyklės. Dar 50 tūkst. eurų jau trejetą metų skiriama iš Kelmės rajono savivaldybės biudžeto melioracijos statinių remontui gyvenamosiose teritorijose. Poreikis būtų 2–2,5 mln. eurų.

„Už gaunamas lėšas kasmet suremontuojame 18–28 km griovių su juose esančiais statiniais (pralaidomis, greitvietėmis, drenažo žiotimis), todėl visiems grioviams suremontuoti reiktų apie 60 metų. Dar atliekame tvenkinių hidrotechninių statinių priežiūros ir smulkaus remonto darbus, šaliname avarinius drenažo (tik valstybinio) gedimus. Melioracijos sistemos sensta, užsikiša sąnašomis, augalų, ypač asiūklių, šaknimis, statiniai (pralaidos, tiltai) dėvisi, lūžta, nes nėra pritaikyti šiuolaikinės technikos svoriams. Dažnai remontu jau negalima sutvarkyti, reikalingas rekonstravimas, o tam lėšų Kelmės rajono savivaldybės administracijai, kaip ir daugumai kitų, neskiriama“, – situaciją apžvelgė šio rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio ir kaimo plėtros skyriaus vyriausiasis specialistas Apolinaras Jasaitis.

Darbų – ne vienam dešimtmečiui

„Nepaisant didėjančių darbų apimčių, skiriamų 188,6 tūkst. eurų valstybės lėšų, taip pat didelio savivaldybės administracijos ir ES struktūrinių fondų indėlio, lėšų poreikis yra žymiai didesnis. Alytaus rajone melioruotų žemių plotas siekia apie 41,3 tūkst. ha, iš jų drenažo tinklas užima 23,3 tūkst. km, griovių – apie 900 km. Melioracijos statinių nusidėvėjimo vidurkis panašus kaip ir visos respublikos ir siekia apie 76 proc.“ – kalbėjo Alytaus rajono savivaldybės administracijos Komunalinio ūkio ir žemės ūkio skyriaus vyriausiasis specialistas M.Petrikas.

Šiemet šiame rajone pradėti didesnės apimties ES struktūrinių fondų remiamo projekto rangos darbai, t.y. Alytaus r. Eičiūnų, Gervėnų ir Mikalavo kadastrinių vietovių dalies melioracijos statinių rekonstrukcija. Projekto metu numatyta išvalyti iš melioracijos griovių susikaupusias sąnašas, išpjauti augančius krūmus ir medžius, pakeisti drenažo žiotis, rekonstruoti vandens pralaidas, taip pat numatytos aplinkosauginės priemonės. Rekonstruojamų griovių ilgis – 22,27 km. Darbų pabaiga numatyta 2026 m. liepos mėn. Šiuo metu išvalyta didžioji dalis melioracijos griovių. Bendra projekto vertė – daugiau kaip 460 tūkst. eurų.

Alytaus rajono savivaldybės administracija 2025 m. pasirašė dar vieną projekto paramos sutartį su Nacionaline mokėjimo agentūra (NMA) dėl melioracijos griovių rekonstrukcijos projekto Alovės kadastrinėje vietovėje. Šiuo metu rengiamas techninis darbo projektas, rangos darbus planuojama pradėti 2026 m. pirmą pusmetį. Projektu siekiama rekonstruoti 23,13 km melioracijos griovių.

Kaip ir kasmet, Alytaus rajono savivaldybės administracija gauna valstybės lėšų melioracijos darbams ir pati jau antrus metus iš eilės iš savivaldybės biudžeto skiria 100 tūkst. eurų lėšų melioracijos darbams. Už jas yra tvarkomi melioracijos statinių avariniai gedimai, prižiūrimi polderiai, šienaujami melioracijos grioviai, kurių šiemet nušienauta net 90 km, dalis lėšų naudojama melioracijos griovių remontui. Iki metų pabaigos bus suremontuoti 7,90 km melioracijos griovių Eičiūnų, Vaisodžių, Verebiejų kadastrinėse vietovėse, taip pat atnaujinta 0,57 km bendrojo naudojimo drenažo rinktuvų Vaisodžių kadastrinėje vietovėje.

Pasak vyriausiojo specialisto M.Petriko, prie melioracijos infrastruktūros savivaldybėje palaikymo ir gerinimo papildomai prisideda tai, kad Alytaus rajono savivaldybės administracija skiria biudžeto lėšų Alytaus rajono žemės ūkio konkurencingumo didinimo programai, kurios viena iš priemonių yra melioracijos sritis.

„Galime pasidžiaugti, kad vietos ūkininkai aktyviai naudojasi šia galimybe, teikia paraiškas ir šiemet daugiau nei pusė savivaldybės programos lėšų sumos bus panaudota melioracijos statinių remonto darbams žemės ūkio valdose atlikti. Investicijų suma į melioracijos infrastruktūrą dar padidės daugiau kaip 58 tūkst. eurų“, – kalbėjo jis.

Problemų vis daugėja

Kelmės rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio ir kaimo plėtros skyriaus vyriausiasis specialistas A.Jasaitis atkreipė dėmesį, kad Žemės ūkio misterija (ŽŪM) ir Aplinkos ministerija jau daugelį metų nesutaria dėl melioracijos griovių, turinčių pavadinimus ir įtrauktų į Upių, ežerų ir tvenkinių kadastrą. Jie vizualiai ir pagal projektinius parametrus niekuo nesiskiria nuo melioracijos griovių, tačiau aplinkosaugininkų vadinami upėmis ir jų remontui būtina laikytis sudėtingų aplinkosauginių reikalavimų.

Nerimą kelia įmonėse, atliekančiose melioracijos darbus, visų grandžių specialistų trūkumas. Darbų vadovai yra garbaus amžiaus, pakeisti jų nėra kam, nes buvusi pagrindinė specialistų „kalvė“ – Žemės ūkio akademija, po pertvarkų jau keletą metų nesulaukia potencialių studentų, norinčių tapti hidrotechnikos inžinieriais. Trūksta techninio personalo, gerų ekskavatorininkų, suvirintojų. Tad susikūrė daug įmonėlių, kuriose direktorius yra ir darbų vadovas, ir tiekėjas, ir darbininkas. Dažnai tokios įmonėlės laimi rangos darbus, tada prasideda vargai dėl terminų, atliekamų darbų kokybės, dokumentacijos tvarkymo.

„Šie lietingesni metai privertė ūkininkus prisiminti, kas yra melioracija. Tik labai padėti savivaldybės administracijos specialistai negali. Nuo prašymo pateikimo iki darbų pradžios praeina, geriausiu atveju, metai laiko – trunka objekto apžiūra, įvertinimas, įtraukimas į metinę darbų programą, projektavimo konkursai, projekto parengimas, ekspertizės konkursas, projekto ekspertavimas, darbų rangos konkursas. Per tą laiką dažnai pasikeičia teisės aktų reikalavimai, taisyklės, reglamentai“, – aiškino A.Jasaitis.

Pasak jo, net ir tinkamas finansavimas problemų per metus ar dvejus neišspręstų, tačiau per keliolika metų stabilus, užtikrintas finansavimas galėtų atgaivinti ne tik melioracijos sistemas, statinius, bet ir melioraciją kaip ūkio šaką, kaip mokslo ir studijų objektą.

„Vienas iš finansavimo šaltinių galėtų būti Melioracijos fondas. Jau kelios vyriausybės bandė jį įkurti. Dabar girdėti gandai, kad fondai bus kuriami savivaldybių lygmenyje. Belieka tikėtis, kad viskas bus gerai, melioracija buvo, yra ir bus reikalinga“, – vylėsi A.Jasaitis.

Komentaras

Savivaldybių fondų – tik užuomazgos

Melioracijos fondo koncepcija buvo išanalizuota ir pristatyta Vyriausybei, įgyvendinant XVIII Vyriausybės darbų programą. Šiuo metu, atsižvelgiant į vis prastėjančią šalies melioracijos statinių būklę, mažėjančias žemės ūkio gamybos apimtis ir dėl to patiriamus ūkininkų pajamų nuostolius, intensyviai diskutuojama dėl ilgalaikių ir tvarių šios srities finansavimo sprendimų.

Nors Melioracijos fondo steigimo klausimas šiuo metu nėra įtrauktas į ŽŪM Valdymo prioritetų, numatomų įgyvendinti per kadenciją, planą (VPNĮP), šios galimybės neatsisakoma. Fondo sukūrimas nacionaliniu lygiu galėtų tapti vienu veiksmingų sprendimų, kai žemės naudotojai – turėdami aiškią ir tiesioginę naudą – prisidėtų prie valstybės skiriamų, tačiau akivaizdžiai nepakankamų dotacijų melioracijos infrastruktūrai atnaujinti.

Melioracijos sistemos atnaujinimas yra tokios apimties ir svarbos problema, jog būtina siekti didesnio valstybės finansinio įsitraukimo. Tą patvirtina ir XX Vyriausybės programoje įtvirtintas įsipareigojimas rasti valstybės ir ES lėšų kompleksinės visuotinės melioracijos sistemų atnaujinimo, remonto, rekonstravimo programai parengti ir įgyvendinti. Atsižvelgiant į temos svarbą, mastą ir kompleksiškumą, manome, kad būtina tęsti konstruktyvias diskusijas su socialiniais partneriais bei Vyriausybe. Melioracijos fondo steigimo klausimas galėtų būti svarstomas ir Tarpinstitucinėje prioritetinių darbų koordinavimo darbo grupėje, siekiant įvertinti optimalų finansavimo modelį bei realius jo įgyvendinimo būdus.

Šiuo metu iš visų savivaldybių tik Kauno rajono savivaldybės administracija yra oficialiai įsteigusi Melioracijos fondą, kurio pagrindu finansuojami melioracijos statinių priežiūros ir rekonstrukcijos darbai. Šis pavyzdys rodo, kad savivaldybių lygmens fondai gali veikti kaip efektyvus finansinis instrumentas, rodantis savivaldybės administracijos iniciatyvą užtikrinant melioracijos statinių priežiūros ir rekonstrukcijos tęstinumą, kaupiant lėšas bei įtraukiant tiek savivaldybės, tiek žemdirbių bendruomenę. Kauno rajono praktika taip pat rodo, kad toks fondas leidžia planuotai ir skaidriai finansuoti melioracijos darbus bei geriau koordinuoti savivaldybės poreikius.

Tikslinga skatinti ir kitų savivaldybių administracijas steigti tokius fondus, taip stiprinant savivaldybių administracijų atsakomybę už melioracijos infrastruktūros priežiūrą. Tokie fondai sudarytų ilgalaikes sąlygas kryptingai ir nuosekliai kaupti lėšas melioracijos statinių rekonstrukcijai bei remontui ir užtikrintų aiškų bei skaidrų finansavimo mechanizmą.

Šaltinis: valstietis.lt, 2025-12-01

Žemės sklypų kadastrinius matavimus reglamentuojantys teisės aktai nustato, kad žemės sklypo ribos vietovėje žymimos dalyvaujant savininkui arba jo įgaliotam atstovui. Kartu kviečiami ir kiti suinteresuoti asmenys: besiribojančių sklypų savininkai, valstybinės žemės patikėtiniai, savivaldybės ar kelių priežiūros institucijų atstovai, priklausomai nuo to, kieno valdomi žemės sklypai ribojasi su ženklinamu ir matuojamu žemės sklypu. Privalomai į žemės sklypo ženklinimą kviečiamų asmenų dalyvavimas reikalingas tam, kad ženklinamo sklypo ribos būtų aiškiai suderintos ir ateityje nekiltų ginčų.

Sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktą ir parengtą žemės sklypo planą turi pasirašyti žemės sklypo savininkas arba patikėtinis arba jo įgaliotas asmuo, taip pat kviestiniai suinteresuoti asmenys ir matininkas. Sklypo nuomininkai ar naudotojai šių dokumentų pasirašyti negali, nes jie nėra žemės valdymo teisės turėtojai.

Parašais patvirtinama, kad asmenys sutinka su matininko nustatytomis žemės sklypo ribomis ir kitais kadastro duomenimis, todėl tiek matininkai, tiek gyventojai raginami atkreipti dėmesį, kad dalyvauti žemės sklypo ženklinime bei pasirašyti ribų paženklinimo–parodymo aktą ir parengtą žemės sklypo planą gali tik tie asmenys, kuriems teisės aktai suteikia tokią teisę.

Šaltinis: valstietis.lt, 2025-12-01