Žemės ūkio naujienos: 2025-12-04. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Dėl paramos apsisaugoti nuo plėšrūnų kreipėsi 29 pareiškėjai
Nuo spalio 1 d. iki lapkričio 28 d. Nacionalinėje mokėjimo agentūroje (NMA) buvo priimamos paramos paraiškosūkinių gyvūnų apsaugos priemonėms nuo plėšrūnų daromos žalos įsigyti. Pateikiame paraiškų teikimo rezultatus.Per du mėnesius trukusį paraiškų teikimo laikotarpį pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano (SP) intervencinę priemonę „Apsaugos priemonės nuo didžiųjų plėšrūnų daromos žalos“ pateiktos 29 paraiškos, kuriose bendra prašoma paramos suma sudaro 215 983,2 Eur.
Primintina, jog šiemet šiai priemonei įgyvendinti skirta 1 726 242 Eur paramos lėšų (iš kuriųSostinės regiono projektams – ne daugiau kaip 586 597 Eur).
Taigi, visoms pateiktoms paraiškoms paramos lėšų pakanka, o kadangi prašoma paramos suma yra mažesnė nei kvietimui skirtoji, paraiškų atrankos vertinimas pagal atitiktį atrankos kriterijams nebus atliekamas ir pirmumo eilė nesudaroma. Paraiškos bus įvertintos atlikus paraiškų tinkamumo gauti paramą vertinimą.
NMA, įvertinusi paraiškas ir atsižvelgdama į paraiškų vertinimo rezultatus, priims sprendimą dėl paramos skyrimo ar neskyrimo, kuris įforminamas ir apie jį pareiškėjai informuojami SP administravimo taisyklėse nustatyta tvarka. Priėmus sprendimą skirti paramą, pareiškėjas tampa paramos gavėju.
Primintina, jog didžiausia paramos suma vienam paramos gavėjui gali siekti:
-10 000 Eur be PVM, kai įsigyjami ir įsirengiami aptvarai bei elektros padavimo ir palaikymo įrenginiai;
-12 000 be PVM, kai įsigyjami ir įsirengiami aptvarai bei elektros padavimo ir palaikymo įrenginiai ir aviganiai šunys, kuriems įsigyti taikomas šie fiksuotieji įkainiai:
-vienam Podhalės aviganiui įsigyti – ne daugiau kaip 1 000 Eur be PVM;
-vienam Vidurio Azijos aviganiui įsigyti – ne daugiau kaip 850 Eur be PVM.
Tinkamos finansuoti išlaidos kompensuojamos 65 proc.
Įsigyjamų investicijų PVM nekompensuojamas.
Šaltinis: nma.lrv.lt,2025-12-03
Valstybinę žemę galima pirkti ir išsimokėtinai
Vis daugiau gyventojų ir verslų renkasi valstybinę žemę pirkti išsimokėtinai. Tai patogus ir prieinamas būdas tapti žemės savininkais iš karto nesumokant visos sumos. Šiemet jau sudaryta apie 200 naujų sutarčių, kuriomis išsimokėtinai parduota daugiau kaip 134 ha valstybinės žemės už 28,6 mln. eurų. NŽT primena, kad įmokas už išsimokėtinai įsigytą valstybinę žemę būtina sumokėti iki 2026 m. sausio 15 d. Palyginti su ankstesniais metais, žemės pardavimas išsimokėtinai išaugo kelis kartus.
2024 m. buvo sudaryta tik apie 40 tokių pirkimo–pardavimo sutarčių. Parduota 24,5 ha valstybinės žemės už 6,5 mln. eurų.
Dažniausiai valstybinę žemę išsimokėtinai įsigyja asmenys, kurie žemę jau naudoja, pavyzdžiui, kai žemės sklypas yra užstatytas jų statiniais ar įrenginiais, priklauso sodininkų bendrijoms, reikalingas gyvenamajam namui eksploatuoti arba įsiterpęs tarp privačių žemės sklypų. Tokiais atvejais žmonės gali žemę įsigyti be aukciono, todėl pirkimas išsimokėtinai tampa patogi galimybė tapti žemės savininku.
Valstybinės žemės pirkimas išsimokėtinai negali būti ilgesnis kaip 10 metų laikotarpis.
Prieš parduodant valstybinę žemę išsimokėtinai, NŽT patikrina, ar pirkėjas neturi įsiskolinimų valstybei. Tai būtina sąlyga pirkimo–pardavimo sandoriui sudaryti.
Pirkdamas žemę išsimokėtinai, pirkėjas ne mažiau kaip 20 proc. nustatytos žemės kainos turi sumokėti iki valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, likusią dalį – lygiomis dalimis per vėlesnius valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartyje nustatyto pirkimo išsimokėtinai termino metus, pradedant mokėti antraisiais kalendoriniais metais po valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo.
Už laiku nesumokėtą kainos dalį skaičiuojamos 5 proc. metinės palūkanos.
Didėjantis susidomėjimas pirkimo išsimokėtinai galimybe rodo, kad ši priemonė padeda žmonėms paprasčiau tvarkyti nuosavybės klausimus, o valstybei – sklandžiau administruoti valstybinės žemės išteklius.
Pažymėtina, kad pirkimo išsimokėtinai galimybė netaikoma perkant iš valstybės miškų ūkio paskirties žemę. Už tokią žemę privaloma iš karto sumokėti visą žemės kainą.
Šaltinis: valstietis.lt, 2025-12-02
Žemės ūkiui stinga aiškių sprendimų
Briuselyje vykusiuose Copa ir Cogeca prezidiumų posėdžiuose dalyvavęs Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) vicepirmininkas Algis Baravykas grįžo su aiškia žinute: Europos žemdirbiams metas kalbėti trumpiau, aiškiau ir garsiau. Artėjant masinei ūkininkų protesto akcijai gruodžio 18 d. Briuselyje, Europos žemės ūkio organizacijos mėgina susitelkti į kelias kertines žinutes – dėl bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) ateities, sąžiningos prekybos ir tikro, o ne deklaratyvaus supaprastinimo.
„Per daug dokumentų, per painūs klausimai. Politiškai ir techniškai viskas tapo taip sudėtinga, kad jei ir toliau rašysime po 14 puslapių pozicijų, mus tiesiog nustos girdėti. Šiandien ūkininkams labiau reikia keleto labai aiškių ir argumentuotų tezių“, – po posėdžio sakė ŽŪR vicepirmininkas A.Baravykas.
Reforma be tikros reformos?
Vienas pagrindinių Copa-Cogeca prezidiumo darbotvarkės klausimų – daugiametės finansinės programos (DFP) ir BŽŪP ateitis po 2027 metų. Europos Komisija (EK) šiemet pateikė biudžeto reformos pasiūlymą, kuris, ūkininkų vertinimu, labiau keičia formą, o ne turinį.
„EK planas nėra standartinis. Normaliomis sąlygomis būtų projektas, mes pateiktume pastabas, vyktų aiškus politinis procesas. Dabar vyksta keli procesai vienu metu – kaip ir su „Mercosur“ – ir rizikuojame likti paskutiniai, kurie tik reaguoja, o ne formuoja politiką“, – kalbėjo A.Baravykas.
Pasak jo, dalis ES valstybių jau tyliai susitaiko su „taupiu“ ES biudžetu, nors žemės ūkio sektorius jau dabar spaudžiamas iš visų pusių – nuo klimato įsipareigojimų ir aplinkosauginių reikalavimų iki prekybos susitarimų ir naujų reguliavimų.
„Europos Tarybos nariai po truputį nutekino savo pozicijas dėl biudžeto. Didžiosios mokėtojos skaičiuoja, kiek kainuos papildomos įmokos, o mes žiūrime į tai, kas liks ūkininkams. Mes labai aiškiai sakome: mums reikia stabilaus, tęstinio ir nuo infliacijos apsaugoto BŽŪP finansavimo“, – pabrėžė ŽŪR vicepirmininkas.
Trys žinutės ir tūkstančiai ūkininkų
Copa ir Cogeca kartu planuoja gruodžio 18 d. Briuselyje surengti didelio masto ūkininkų demonstraciją – tikimasi iki 10 tūkst. protestuotojų ir šimtų traktorių. Protestas vyks tą pačią dieną, kai Briuselyje susirinks ES valstybių vadovai svarstyti būsimo ES biudžeto, o EK pirmininkė Ursula von der Leyen ruošis vizitui į Braziliją dėl „Mercosur“ susitarimo.
Pasak A.Baravyko, užmojai dideli, tačiau būtent dėl to dar svarbiau susitelkti ir kalbėti suprantamai. „Trys pagrindinės žinutės yra aiškios: stipri, bendra ir gerai finansuojama BŽŪP po 2027 metų; sąžiningos ir skaidrios prekybos taisyklės, apsaugančios ES standartus ir jautriausius sektorius; tikras, o ne deklaratyvus supaprastinimas bei teisinis tikrumas“, – sakė A.Baravykas.
Diskusijose netrūko ir savikritikos – ūkininkų organizacijos ginčijosi dėl planuoto šūkio „Gana miglos ir apgaulingų triukų“ („Enough smokes and mirrors“), kurį dalis narių siūlė keisti.
„Šūkis neturi provokuoti smurto ar chaosą primenančių asociacijų. Mums nereikia griauti Briuselio – mums reikia aiškiai pasakyti, ko reikalaujame: stabilaus finansavimo, sąžiningų taisyklių ir mažiau biurokratinio šantažo“, – akcentavo ŽŪR vicepirmininkas A.Baravykas.
Prekybos susitarimai
Cogeca prezidiumo posėdyje daug dėmesio skirta tarptautinei prekybai – „Mercosur“ susitarimo įgyvendinimo sąlygoms, santykiams su JAV, deryboms su Australija ir Indija, taip pat Maroko susitarimui dėl Vakarų Sacharos.
Mes labai aiškiai pasakėme: jei norime, kad ūkininkai laikytųsi ES taisyklių, importas turi atitikti tas pačias taisykles“, – sakė A.Baravykas.
Šią poziciją sustiprino ir diskusijos su EK nariais: pripažinta, kad šiandien du Europos uostai atsakingi už 80 proc. importo patikrų iš trečiųjų šalių – tai per mažai, jei Europa rimtai kalba apie lygiaverčius standartus.
Reguliavimo lavina
Posėdžių maratone aptarta visa eilė ES iniciatyvų: nuo Anglies dioksido pasienio reguliavimo mechanizmo (CBAM) ir trąšų kainų bei prieinamumo rizikų iki ES miškų naikinimo reglamento (EUDR), gyvūnų ligų valdymo, naujos genomikos technologijų (NGT) reglamentavimo ir dedeklių vištų gerovės.
„Nuo 2024 metų esame neaiškioje teritorijoje. Viskas, kas atsitinka, yra svarbu ir daro poveikį ūkiams – nuo trąšų kainos iki individualios vištidės. Problema ta, kad procesas tapo nepriimtinas įvairiose dimensijose: dokumentų kiekis milžiniškas, procedūros susipina, ūkininkams nebelieka jokio prognozuojamumo“, – teigė ŽŪR vicepirmininkas A.Baravykas.
Kalbėdamas apie CBAM, jis atkreipė dėmesį, kad tikrasis pavojus slypi ne tik trąšų brangime, bet ir tiekimo trūkume. „Jei dalis tiekėjų apskritai pasitrauks iš ES rinkos, ūkininkai liks be alternatyvų“, – teigė jis.
Tuo tarpu diskusijose dėl gyvūnų gerovės ir ligų valdymo A.Baravykas pabrėžė, kad būtent ūkininkai pirmieji suinteresuoti sveikais ir gerai laikomais gyvūnais, tačiau nauji reikalavimai turi būti kuriami kartu su praktine žemdirbių patirtimi.
Žinutė žemės ūkio sektoriui
Nors Briuselio diskusijos ir protesto planai sulaukia daug dėmesio, Copa-Cogeca generalinė sekretorė Elli Tsiforou akcentuoja, kad be nacionalinių vyriausybių spaudimo pokyčių nebus.
„Turime būti aktyvūs dėl biudžeto ir struktūrų savo šalyse, – akcentavo ji, kalbėdama kolegoms iš kitų šalių. – Negalime tikėtis, kad viską išspręs Briuselis. Žemdirbių organizacijos turi veikti tiek ES lygiu, tiek nacionaliniu – kitaip sprendimai bus priimti be mūsų.“
Jos teigimu, artimiausios savaitės bus lemtingos: Copa ir Cogeca baigia derinti protesto detales, nacionalinės organizacijos sprendžia dėl dalyvavimo masto ir finansavimo, o ūkininkų balsas gali tapti vienu svarbiausių argumentų Briuselio debatuose dėl ES biudžeto ir žemės ūkio ateities.
„Jei dabar tylėsime, po kelerių metų diskutuosime ne apie tai, kaip stiprinti Europos žemės ūkį, o kaip tvarkytis su dar viena ūkių uždarymo banga. Mūsų pareiga – paverti šį protestą ne emocijų iškrova, o strateginiu signalu, kad žemės ūkio pamatai Europoje nebegali būti statomi iš dūmų ir veidrodžių“, – reziumavo E.Tsiforou.
Copa-Cogeca jau paskelbė, kad savo dalyvavimą patvirtino apie 40 žemdirbių organizacijų iš visos Europos. Tikimasi, kad apie 10 tūkst. ūkininkų perduos aiškią ir vieningą žinią EK: žemdirbiai nebegali tenkintis vien pažadais ir politine retorika.
„Lietuvos ūkininkai dirba sąžiningai ir atsakingai, tačiau šiandien jie nebeturi kuo tikėti, kai sprendimai priimami už jų nugarų. Nepriimtini prekybos susitarimai, perteklinės prievolės, nuolat mažinamas finansavimas – tai smūgiai ne tik žemdirbiams, bet ir maisto saugumui bei kaimo ateičiai. Gruodžio 18 d. vyksiantis protestas – tai visos Europos žemdirbių ribos taškas. Mes turime būti matomi ir girdimi“, – sako ŽŪR pirmininkas dr. Arūnas Svitojus.
Anot jo, Lietuva prisijungs prie bendros jėgos, nes „kai sprendžiami esminiai žemdirbių ateities klausimai, tylėti būtų neatsakinga“.
Protesto reikalavimai aiškūs ir nedviprasmiški. Ūkininkai visoje Europoje reikalauja:
· stiprios, bendros ir tinkamai finansuojamos BŽŪP po 2027 metų;
· sąžiningų ir skaidrių prekybos taisyklių, kurios apsaugotų ES standartus ir jautriausius sektorius.
· tikro supaprastinimo, geresnio reguliavimo ir teisinio aiškumo, užtikrinančio žemdirbių galimybes dirbti, o ne pildyti dokumentus.
Šaltinis: valstietis.lt, 2025-12-02
Silpniausia grandis žiemą: kodėl kalis tampa lemiamu veiksniu?
Dar XIX amžiuje vokiečių mokslininkas Justus von Liebigas suformulavo taisyklę, kuri tapo agronomijos klasika – tai vadinamasis Minimumo dėsnis, arba Liebigo augalų derlingumo minimumo statinė. Jo esmė labai paprasta: augalo augimą ir derlių lemia ne tas elementas, kurio yra daugiausia, o tas, kurio labiausiai trūksta. Kitaip tariant, augalas yra stiprus tiek, kiek stipri jo silpniausia grandis.
Ši taisyklė ypač aktuali šiandienos Lietuvos laukuose ruošiantis žiemai. Dažniausiai ta silpniausia grandimi, lemiančia, ar pasėlis sėkmingai peržiemos, tampa ne azotas, kurio neretai būna net perteklius, o elementas, kurį kartais nepelnytai nustumiame į antrą planą – kalis.
Kodėl Lietuvos dirvožemiai klaidina?
Lietuvos situacija su kaliu yra dviprasmiška. Viena vertus, lengvesniuose dirvožemiuose kalis yra natūraliai išplaunamas – rudeniniai lietūs jį tiesiog nuneša į gilesnius sluoksnius, kur jaunos šaknys jo nepasiekia. Kita vertus, sunkesniuose molio dirvožemiuose susiduriame su vadinamąja fiksacija.
ia bendrieji kalio kiekiai gali būti didžiuliai, tačiau jis yra tarsi įmūrytas molio mineraluose. Kaip rodo Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro tyrimai, augalams realiai prieinamo kalio kiekis dirvožemyje gali drastiškai skirtis nuo bendrojo jo rezervo. Todėl ūkininkas, matydamas gerus bendruosius tyrimų rodiklius, gali klaidingai manyti, kad augalas yra aprūpintas, nors realybėje pasėlis tarsi badauja prie nukrauto stalo.
Fiziologinė gynyba: daugiau nei antifrizas
Kodėl kalio trūkumas rudenį yra toks pavojingas? Kalis augalo ląstelėje veikia kaip gyvybiškai svarbus elektrolitas, atliekantis kelias kritines funkcijas. Pirmiausia, pakankamas kalio kiekis lemia storesnes ir tvirtesnes ląstelių sieneles. Tai veikia kaip mechaninis barjeras. Kai žiemą susidaro ledas, silpna ląstelė neatlaiko spaudimo ir žūsta, o kalio prisotinta ląstelė išlieka elastinga. Antra, kalis reguliuoja vandens režimą pačiame augale.
Jis neleidžia augalui išdžiūti per šalčius, kai vanduo dirvoje sušalęs, o vėjas garina drėgmę iš lapų. Trečia ir svarbiausia funkcija – energijos atsargų kaupimas. Augalas rudenį lapuose gamina cukrus, bet žiemojimui jie reikalingi ne lapuose, o šaknies kaklelyje. Kalis yra tas variklis, kuris aktyvuoja fermentus, pernešančius cukrus iš lapų į apačią. Be kalio cukrūs lieka lapuose (kurie žiemą vis tiek nušals), o šaknys lieka be energijos rezervo.
Apgaulingi signalai: kai akys meluoja
Verta atkreipti dėmesį į vieną dažnai pasitaikantį, tačiau ne visada teisingai interpretuojamą reiškinį laukuose. Tai vadinamasis paslėptas badas, kai augalas dar nerodo akivaizdžių lapų kraštų geltimo požymių, tačiau jo vidinė struktūra jau yra pažeista. Patyrę agronomai pastebi, kad kalio stokojantys pasėliai rytais atrodo lyg apvytę, praradę standumą, nors drėgmės dirvoje pakanka. Tai klasikinis signalas, kad augalas nebegali efektyviai valdyti vandens slėgio ląstelėse.
Dar pavojingesnė situacija susiklosto, kai rudenį gausiai tręšiama azotu be pakankamo kalio kiekio: augalas sparčiai augina masę, tačiau neturi statybinės medžiagos tvirtoms sienelėms formuoti. Toks vizualiai gražus, bet gležnas augalas, susidūręs su pirmuoju sniegu ant neįšalusios žemės, gali tapti ir lengvu grobiu sniego pelėsiui, nes neturi tvirto mechaninio barjero apsiginti nuo ligų sukėlėjų.
Praktinė strategija: kaip panaudoti rezervus?
Ką daryti dabar, kai sėja baigta, o pavasaris dar toli? Svarbiausia – neapsigauti dėl azoto. Vešlus, tamsiai žalias pasėlis lapkritį dažnai rodo azoto perteklių ir santykinį kalio trūkumą. Toks augalas yra vandeningas ir itin jautrus šalčiui. Antras žingsnis – išnaudoti tai, kas jau yra dirvoje. Jei dirvožemis sunkesnis, molingas, jame kalio tikrai yra, tik jis neprieinamas augalui. Čia į pagalbą ateina šiuolaikinės technologijos, kurios atkartoja natūralius gamtos procesus.
Mikrobiologiniai produktai, kurių sudėtyje yra specializuotų bakterijų, veikia kaip biologinis tirpiklis. Jos išskiria organines rūgštis, kurios lokaliai parūgština aplinką aplink šaknis ir atpalaiduoja kalį iš molio mineralų. Tai leidžia pasiekti dvigubą naudą: augalas gauna kalį palaipsniui, būtent tada, kai jo reikia (net ir vėstant orams, kai trąšų tirpumas sulėtėja), ir efektyviau panaudojami natūralūs dirvožemio resursai. Artėjant žiemai pasirūpinti, kad kalis netaptų silpniausia grandimi, yra viena geriausių investicijų į sėkmingą pasėlių peržiemojimą ir pavasarinį atžėlimą.
