Žemės ūkio naujienos: 2026-01-21

– Sausio 17 d. Paragvajuje pasirašytas 25 metus derintas ES ir „Mercosur“ šalių partnerystės susitarimas dėl prekybos. Visgi trečiadienį Europos Parlamentas balsuos dėl kreipimosi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl šio susitarimo. Jei bus nubalsuota už kreipimąsi, susitarimo įsigaliojimas gali būti įšaldytas 12–16 mėn. Kokios pozicijos dėl susitarimo laikotės jūs pats?

– Visose frakcijose dabar yra skilimas. Yra tokios delegacijos kaip Prancūzijos, Lenkijos, Airijos, kur nesvarbu, ar radikali dešinė, ar radikali kairė, partijos susipriešinusios ar ne, visi šių šalių parlamentarai balsuos prieš „Mercosur“. Vokietijos parlamentarai bus už susitarimą, Skandinavijos – irgi už.

Tai nėra paprastas klausimas. Aš pats, dar kaip komisaras, daug kartų lankiausi regione ir diskutavau dėl „Mercosur“ susitarimo. Iš vienos pusės labai blogai, kai mes deramės 25 metus ir nesugebame to padaryti. Galbūt tai rodo, kad mes siekiame kažko neįmanomo ir negirdime kitos pusės.

Kitas dalykas, manau, kad dabartinėje geopolitinėje situacijoje Europai kaip niekada reikia draugų ir sąjungininkų. Izoliuoti tokį didelį regioną… Mes kalbame apie 270 mln. gyventojų rinką. Dabar balsuoti prieš šitą susitarimą būtų labai didelis įžeidimas ir negatyvus signalas tam regionui. Kur Kinijos įtaka auga, auga ir JAV įtaka. Mano kolegų nuogąstavimas yra ir dėl Amazonės miškų. Netikiu, kad JAV su Kinija turėtų interesą juos saugoti. O dabar ES gali turėti svertą tame regione.

– O jei kalbėtume apie poveikį ES žemės ūkiui?

– Akivaizdu, kad su dabartinėmis kvotomis, kurios yra susiderėtos, poveikio Europos žemės ūkiui nebus arba jis bus minimalus. Europos Komisija išgirdo ES šalių reikalavimus ir, jei susidarytų nenumatytos sąlygos, atsirastų neigiamas poveikis ES žemės ūkiui, pagalbos ūkininkams fondas siektų 1 mlrd. eurų. Be to, yra numatytas mechanizmas, kuris leistų įsikišti, jei būtų negatyvus poveikis ES rinkai.

Aš matau, kad europiečiai, be žemės ūkio sektoriaus, palaiko susitarimą. Jie mato tai kaip galimybę galbūt turėti geresnes maisto kainas. Jos per pastaruosius metus labai smarkiai paveikė namų ūkius Europoje ir Lietuvoje. Įvertinęs šiuos faktus aš nusprendžiau palaikyti susitarimą.

– Ar Lietuvos europarlamentarai derina savo poziciją?

– Ne, nederinome, tarpusavyje nekalbėjome.

– Jūsų manymu, ar ryt bus įšaldytas „Mercosur“ susitarimas?

– Žinau, kad dabar yra skaičiuojamas kiekvienas balsas. Bus labai labai artimas balsavimas.

– Kiekvieną dieną iš D. Trumpo girdime vis mažiau Europai palankių pasisakymų. Pasigirsta kalbų apie Europos saugumo architektūros kūrimą be JAV, apie tai pasisakė Europos komisaras Andrius Kubilius. Ar jūs tam pritariate ir ar JAV vis dar yra Lietuvos saugumo garantas?

– Dabartinė D. Trumpo retorika mums kelia daug iššūkių, tačiau nenoriu, kad mes galvotume, jog JAV yra tik MAGA, D. Trumpas ir jo aplinka. Nuomonės Senate ir Kongrese yra kitokios. Galime matyti, kad dar anksčiau paramos Lietuvos gynybai paketas, kurio vertė apie 300 mln. eurų, buvo priimtas.

Šiandien akivaizdu, kad vyksta geopolitinis poslinkis, bet nurašyti JAV būtų pernelyg ankstyva. Ypač Lietuvai. Akivaizdu, kad MAGA pasaulio vizija, kur dominuoja didžiosios imperinės jėgos ir nėra jokio taisyklėmis grįsto susitarimo, tarptautinė teisė negalioja, dominuoja tie, kas turi daugiau galios, toks pasaulis mums pavojingas. Akivaizdu, kad Lietuva turi į tai reaguoti ir turėti planą, kokia saugumo sąjunga mums garantuotų mūsų valstybės suverenitetą.

Aš pritariu antrajai teiginio daliai, kad mes turime galvoti apie aljansą su Ukraina, su Baltijos jūros šalimis, kur mes turėtume papildomų saugumo garantijų. Akivaizdu, kad JAV nebūtų prieš. Jų retorika rodo, kad mes patys turime rūpintis savo saugumu. Todėl tai nebūtų prieš JAV interesus.

Bet jei kalbėtume apie ilgalaikę viziją, nemanau, kad visus kiaušinius gali sudėti į vieną krepšį ir besąlygiškai pasitikėti vienu ar kitu partneriu. Tam, kad sąjungininkų kariai gintų tavo teritoriją, reikia ir politinio sprendimo. Tačiau matome, kad demokratija nesugeba apsiginti. Turime vis daugiau politikų, kurie neturi jokios ideologijos ir yra socialinės medijos produktai. Toks pasaulis mums yra pavojingas.

Mano vizija, kad Lietuva taptų Izraeliu savo regione. Mes turime maksimaliai investuoti į savo saugumą, turėti pakankamai pajėgų, kad atremtume galimą agresiją.

– Paminėjote Izraelį šalies saugumo kontekste. Tačiau Izraelis garsėja ir savo aukštosiomis technologijomis, vienaragių skaičiumi. Tuo tarpu Lietuva, be vidaus investicijų, šiuo metu išgyvena išorės investicijų badą. Kaip pritraukti investuotojų į Lietuvą, kad jie čia kurtų aukštąsias technologijas?

– Akivaizdu, kad reikia labai agresyvios strategijos. Luko Savicko veiksmai dėl „Investicijų greitkelio“ verslui buvo teisingi. Tai palanku ir lietuviškoms įmonėms, nes per 36 nepriklausomybės metus mūsų įmonės sutvirtėjo tiek, kad ir jos gali investuoti daug. Mes netgi turime joms teikti prioritetą.

Žinoma, turime ieškoti sričių, kurias norime vystyti. Mes savo laiku buvome pasirinkę finansinių technologijų sritį.

– Pasirinkote, bet jums išėjus pozicija buvo pakeista. Nuo sausio Lietuvoje teikti kriptovaliutų paslaugas begali vos 3 įmonės.

– Tačiau tai vis tiek atnešė labai daug investicijų ir proto. Kalbant apie specializaciją, Lietuva gali kalbėti apie gynybos sektorių. Mes dabar esame pavojingoje situacijoje, kur tik pirkti technologijas, o paskui laukti leidimo jas naudoti būtų pavojinga. Turime jas vystyti Lietuvoje. Dauguma startuolių Izraelyje pradėjo nuo gynybos pramonės, o vėliau tos technologijos tapo masinio naudojimo produktu. Tačiau šiandien vizijos iš politikų nėra, yra tik idėjų vakuumas ir tai yra didelis pavojus valstybei.

– Šiek tiek apie Lietuvos aktualijas. Pirmadienį LRT laidoje „LRT forumas“ Edmundas Jakilaitis teigė, kad dalis jaunesnių Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) narių galvoja atsiskirti nuo frakcijos. Pavasarį bus LSDP pirmininko rinkimai, jie taip pat gali atnešti pokyčių ir galimybę vėl keisti koaliciją. Ar „Demokratai“ matytų galimybę įsilieti į koalicijos darbą?

– Aš manau, kad šiandien koalicija, tokia, kokia yra, ji yra stabili. Nepaisant viso triukšmo, kuris vyksta dėl Remigijaus Žemaitaičio veiksmų. Manau, kad socialdemokratai turėtų jam būti dėkingi, nes jis balsavo už mokesčių didinimą, jis parėmė juos dėl biudžeto, pakeitė poziciją dėl poligono.

Nors ir atrodo, kad pozicija yra braškanti, realų ginčą aš matau tik dėl „Nemuno aušros“ ir „Valstiečių“ nesutarimo dėl žemės ūkio viceministrų. Akivaizdu, kad valdžios reikia tiek socialdemokratams, tiek „Nemuno aušrai“. Jie tos valdžios laikosi ir laikysis įsikibę.

Spėju, kad konfliktų ir jų imitavimo gali kilti likus metams ar pusmečiui iki Seimo rinkimų. Tam, kad savo rinkėjams būtų siunčiama viena ar kita žinia. „Nemuno aušra“ jau seniausiai yra pamiršusi savo programą, nebandys jos priimti ir gale kadencijos gali įžiebti konfliktą tam, kad išeitų iš koalicijos.

Mes jau anksčiau su socialdemokratais kalbėjome, kad esame pasiruošę remti Vyriausybės programą, bet socialdemokratų pasirinkimas buvo labai aiškus – „Nemuno aušra“.

– Pabaigai, pirmadienį R. Žemaitaitis apstumdė jaunuolį, protestavusį prieš jį. Prokuratūra dėl to įvykio pradėjo ikiteisminį tyrimą. Koks jūsų požiūris į R. Žemaitaičio veiksmus?

– Negatyvus. Tai peržengia bet kokias sveiko proto ribas. Jei politikas naudoja jėgą, nereikia jokio tyrimo. Viskas akivaizdu. Mes matome įvairiausių protestų, provokacijų, tačiau išrinktieji politikai turi nuraminti konfliktą gatvėje ir perkelti diskusijas į parlamentą. Jei mes pereiname prie kumščių ir kandžiojimosi, tai nebelieka daug argumentų ginant savo poziciją.

Šaltinis: lrt.lt, Jonas Deveikis, specialiai LRT.lt iš Strasbūro, 2026-01-20

Stambiems pieno ūkiams, parduodantiems daugiau kaip 40 tonų pieno per mėnesį, gruodį už žalio natūralaus riebumo pieną mokėta 460,52 euro už toną.

Iš stambių ūkių praėjusį mėnesį gauta per 71 proc. viso Lietuvoje iš ūkių patiekto natūralaus riebumo pieno kiekio.

Europos Komisijos duomenimis, 2025 m. per dvylika mėnesių vidutinė pieno supirkimo kaina Europos Sąjungoje siekė 525,9 euro už toną – 8,6 proc. daugiau nei 2024 m.

Vidutinė Bendrijos ūkininkų gaunama pieno kaina 2025 metais buvo ketvirtadaliu didesnė nei pastarųjų 5 metų vidurkis.

Šaltinis: lrt.lt, 2026-01-20

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen savaitgalį pasirašė prekybos susitarimą su „Mercosur“ šalimis Brazilija, Argentina, Urugvajumi ir Paragvajumi. Prieš tai ES šalys po kelerius metus trukusių derybų uždegė žalią šviesą vienos didžiausių pasaulyje laisvosios prekybos zonų, apimančios daugiau kaip 700 mln. vartotojų, sukūrimui. Europos Parlamentas ateinančiais mėnesiais dar turės sutartį ratifikuoti. Tačiau parlamentarai jau šią savaitę balsuos, ar dėl sutarties kreiptis į ETT.

Virtinės Europos šalių ūkininkai yra prieš susitarimą. Pirmiausiai Prancūzijos galvijų ir paukščių augintojai baiminasi pigios konkurencijos iš Pietų Amerikos, nors Europos Komisija pažadėjo daugybę apsaugos mechanizmų.

Dėl protestų policija Europos Parlamentą Strasbūre atitvėrė, buvo paruoštos vandens patrankos. Į protestą laukta atvykstant ūkininkų ir iš Italijos, Belgijos bei Vokietijos.

Šaltinis: lrt.lt, 2026-01-20

„Ūkininkavimas yra verslas: ūkininkas investuoja savo lėšas į pasėlius, juos tręšia, saugo nuo kenkėjų ir ligų, o nuėmus derlių, nori jį parduoti kuo brangiau ir uždirbti kuo daugiau. Kaip ir įprastame versle, žemės ūkyje būtina turėti strategiją, ką, kaip ir kada daryti, taip pat – ir pardavimų srityje“, – teigia „Linas Agro“ grūdinių kultūrų pirkimo vadovas Justas Eimontas.

Galima tikėtis iki 15 proc. didesnių pajamų

Svarstantiems, kokia derliaus pardavimo strategija gali būti geriausia, J. Eimontas pabrėžia: vienodo modelio skirtingiems ūkiams nėra. Anot jo, kiekvienas ūkininkas turi įsivertinti, kas jo ūkiui geriausia, tad ir spręsti dėl palankiausių grūdų kainų fiksavimo reikia patiems.

„Pavyzdžiui, pagal išankstines sutartis galima parduoti trečdalį būsimo derliaus, kitą trečdalį – vėlesniu etapu, o likusį trečdalį – nuėmus derlių. Turime tris skirtingas kainas, tad ir pajamos gali būti skirtingo lygio. Be to, mūsų ilgamečiai duomenys rodo, kad grūdų kainų fiksavimas bent kelis kartus per metus leidžia pasiekti geresnį pajamingumą, nei kainas fiksuojant tik kartą ar to nedarant visai“, – sako grūdinių kultūrų ekspertas.

Kaip rodo pastarųjų kelerių metų „Linas Agro“ duomenys, ūkininkai, grūdų kainas fiksavę bent kelis kartus per metus, vidutiniškai gali tikėtis nuo 5 iki 15 proc. didesnių pajamų. J. Eimonto teigimu, vos per kelerius metus šis skirtumas gali siekti tūkstančius eurų.

„Mūsų atlikti skaičiavimai patvirtina faktą, kad stabilus ir reguliarus kainų fiksavimas sutartimis ilgalaikėje perspektyvoje leidžia pasiekti geresnių rezultatų. Be to, taip užtikrinamas didesnis ūkio ir paties verslo stabilumas. Galiausiai, didesnės pajamos – raktas į didesnes investicijas ir žemės ūkio modernizavimą, dėl ko laimėtų visa šalis“, – teigia „Linas Agro“ grūdinių kultūrų pirkimo vadovas J. Eimontas.

J. Eimontas – įsitikinęs: geriausia strategija, norint pasiekti aukštą ūkio pajamingumą – laikytis numatyto grūdų pardavimo plano ir nepasiduoti blaškymams.

Pasiteisina ilgalaikė strategija

„Atlikus investicijas į pasėlius, suplanavus trąšų, augalų apsaugos produktų įsigijimus, jau yra žinoma hektaro savikaina, kurią ir norima kompensuoti. Žinoma, situacija rinkoje – nenuspėjama, tad be galo sunku prognozuoti, kokia bus grūdų kaina. Todėl pardavimų strategija – būtina“, – pabrėžia „Linas Agro“ atstovas.

Anot jo, geriausias veiklos modelis – nuolatinis savo ūkio rezultatų stebėjimas ir sekimas.

Siekiant susikurti palankiausią pardavimų strategiją, taip pat užfiksuoti tinkamiausias grūdų pardavimo kainas, ekspertai pataria įvertinti ne tik ūkio patiriamas sąnaudas, bet ir išanalizuoti istorinius grūdų rinkos ir užauginamo derliaus duomenis.

Pasak J. Eimonto, atsižvelgiant į itin dinamišką grūdų rinką, patartina vertinti bent jau pastarųjų trejų–ketverių metų kainas, o penkerių metų vidurkis būtų optimaliausias dydis.

„Per penkerius metus ūkiui būna geresnių metų, būna prastesnių, tad toks vidurkis yra kaip tam tikra kelrodė žvaigždė, kuri gali nusakyti ir tikėtiną derliaus potencialą. Kaip bebūtų, žemės ūkio sektoriuje viskas nesikeičia taip greitai ar dažnai, kaip kitose ūkio šakose. Derlius užauga reguliariai, kartą per metus, tad ir sprendimai turi būti stabilūs“, – sako ekspertas.

Šaltinis: valstietis.lt, 2026-01-19

Statiniais neužstatyta valstybinė žemė yra parduodama aukciono būdu. Nuo 2024 m. savivaldybės, tapusios valstybinės žemės patikėtinėmis miestų ir miestelių teritorijose, gali pačios inicijuoti valstybinės žemės aukcionus, tai yra spręsti dėl žemės pardavimo ir kreiptis į NŽT dėl aukcionų organizavimo. Valstybinės žemės pardavimas aukcionuose duoda naudą visoms pusėms: užtikrinamas racionalus žemės įveiklinimas, žmonės ir įmonės turi galimybę už jiems tinkamą kainą įsigyti žemės sklypą, o už aukcionus gautos lėšos lygiomis dalimis paskirstomos valstybei ir aukcioną organizavusiai savivaldybei. Pavyzdžiui, 2025 metais už valstybinės žemės pardavimą į valstybės ir savivaldybių biudžetus pervesta 53,3 mln. eurų. Tai 11,1 mln. eurų daugiau nei 2024 metais. Iš šios sumos 32,2 mln. eurų pervesta į valstybės biudžetą, o 21,1 mln. eurų – į savivaldybių biudžetus.

Aukcionai vyksta elektroniniu būdu Elektroninių varžytynių ir aukcionų portale www.evarzytynes.lt. Prisijungti gali visi norintys: tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys, taip pat užsienio piliečiai, atitinkantys teisines sąlygas. Norint dalyvauti, reikia sumokėti registracijos mokestį bei garantinį įnašą.

Visą informaciją apie skelbiamus aukcionus galima rasti NŽT interneto svetainėje skiltyje „Skelbimai“, taip pat dalies savivaldybių interneto svetainėse.

Atkreipiame dėmesį, kad valstybinę kitos paskirties žemę galima pirkti išsimokėtinai. Tai patogus ir prieinamas būdas tapti žemės savininkais iš karto nesumokant visos sumos. Valstybinės žemės pirkimas išsimokėtinai negali būti ilgesnis kaip 10 metų laikotarpis.

Žemės ūkio paskirties valstybinės žemės įsigijimas

Nuo 2026 metų ūkininkams atsivėrė nauja galimybė įsigyti teisėtai naudojamą ar su jų valdoma žemės ūkio paskirties žeme besiribojančią valstybinę žemės ūkio paskirties žemę. Net 80 proc. lėšų, gautų pardavus valstybinę žemės ūkio paskirties žemę, bus skiriama Valstybės gynybos fondui.

Įsigyti galima iki 3 ha valstybinės žemės sklypus neurbanizuotose teritorijose, tinkamose žemės ūkio veiklai, kurie nėra rezervuoti investiciniams projektams ar karinei infrastruktūrai. Vienam asmeniui iš valstybės įsigytų tokių sklypų plotas negali viršyti 21 ha, o bendras asmeniui ir su juo susijusiems asmenims priklausantis žemės ūkio paskirties žemės plotas negali būti didesnis kaip 500 ha.

Pirkti tokią žemę galės valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų naudotojai, kurie ją teisėtai naudoja žemės ūkio veiklai vykdyti, o privačių žemės sklypų savininkai – laisvus (neišnuomotus) valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypus, besiribojančius su jų nuosavybės teise turimais žemės ūkio paskirties žemės sklypais.

Svarbu žinoti, kad valstybinė žemės ūkio žemė neparduodama išsimokėtinai.

Šaltinis: valstietis.lt, 2026-01-20