Žemės ūkio naujienos: 2026-01-20. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Lietuvos pieno perdirbėjai dėl MERCOSUR mato ir galimybių, ir rizikų
Keturioms Pietų Amerikos valstybėms ir Europos Sąjungai (ES) po 25 metus trukusių derybų šeštadienį pasirašius svarbų bei prieštaringai vertinamą prekybos susitarimą, Lietuvos pieno perdirbėjai sako, kad mažesni muitai gali teigiamai veikti eksportą į Pietų Ameriką, tuo metu kiti baiminasi, kad Europą užplūs pigesnė produkcija. Vienos didžiausių pieno perdirbimo įmonių „Rokiškio suris“ vadovas Dalius Trumpa sako įžvelgiantis ir galimybių, ir pavojų.
„Pietų Amerika yra eksportuojanti šalis, kiek aš žinau, jie dabar daugiau eksportuodavo į Jungtines Amerikos Valstijas, o jeigu imti Lietuvos įmones, kelios įmonės, tame tarpe ir mes, eksportuojam į Pietų Ameriką ir ten tiksliai dėl tų MERCOSUR šalių negalėčiau pasakyt – ten ne visa Pietų Amerika įeina, bet manau, Lietuvos pieno pramonei yra daugiau pliusas negu minusas“, – BNS teigė D. Trumpa.
„Mes ir anksčiau po truputį eidavom į tas rinkas, bet jeigu ir bus pagal sutartį sumažinti muitai, tai, aišku, visuomet yra pliusas, mūsų prekės tampa konkurencingesnės“, – pridūrė jis.
D. Trumpa teigė, kad šiuo metu Pietų Amerika sudaro nedidelę dalį „Rokiškio sūrio“ eksporto, daugiausiai ten eksportuojami sūriai.
Tuo metu kitos eksportuojančios į šį žemyną Lietuvos pieno perdirbimo įmonės – „Vilvi Group“ vadovas Gintaras Bertašius sako dėl susitarimo įžvelgiantis daugiau rizikų, kad į Europos rinką gali plūsti pigūs Pietų Amerikos produktai.
„Mes esame Pietų Amerikoje – ir Čilėje, ir Brazilijoje. Tose rinkose (…) turime kiekius pakankamus, nemažus pagal mus, nenorėčiau įvardyti, bet kiekiai yra dideli. Tai čia iš galimybių pusės. Iš rizikos pusės aš visgi ją matau. Mes turim Argentiną kaip ypatingai pieno šalį, Urugvajų taip pat pieno šalį – pieno daug gaminama ir produktų daug gaminama. Dar nežinau visų žaidimo taisyklių iš tikrųjų, kalbama, kad tai bus dar apsaugota kažkiek laiko ir palaipsniui leidžiama į Europą. (…) Čia aš matau rizikų, kad gali ateiti pakankamai pigūs produktai į Europą“, – BNS sakė G. Bertašius.
Anot jo, papildoma konkurencija kelia rizikų perdirbėjams ir pieno gamintojams.
„Aišku, vartotojams turbūt galimybės bus didesnės, kuo didesnė konkurencija. Bet pačiam sektoriui, jeigu žiūrėti politiškai, globaliai, tai riziką aš matau, kad ji gali būti“, – teigė G. Bertašius.
Kaip rašė BNS, Europos Komisijos (EK) atstovybės Lietuvoje vadovas Marius Vaščega sako, kad susitarimas atvers naujų galimybių Lietuvos verslui, ypač pieno, sektoriui eksportuoti prekes į Pietų Ameriką, o ūkininkų apsaugai nuo pigios jos produkcijos numatyti saugikliai.
Žemės ūkio rūmų pirmininkas Arūnas Svitojus anksčiau teigė, kad dėl MERCOSUR susitarimo Europos žemės ūkiui artėja sunkios dienos. Anot jo, dėl susitarimo nukentės galvijininkystė, paukštininkystė, pienininkystė, cukraus pramonė, nes Pietų Amerikos šalys gamina daug pigios produkcijos.
Susitarimu tarp 27 valstybes vienijančios ES ir MERCOSUR bloko narių – Brazilijos, Argentinos, Urugvajaus ir Paragvajaus – sukuriama viena didžiausių pasaulyje laisvosios prekybos zonų – panaikinami muitai daugiau nei 90 proc. dvišalės prekybos. Dokumentą dar turi patvirtinti ES parlamentas ir ratifikuoti kiekviena MERCOSUR šalis, tikimasi, kad jis įsigalios iki 2026 metų pabaigos.
Be vandens nėra maisto: GFFA Berlyne – sprendimai žemės ūkio ir pasaulio ateičiai
Berlyne vykusiame Pasauliniame maisto ir žemės ūkio forume (GFFA), pasaulio lyderiai, ekspertai ir sprendimų priėmėjai pasiuntė aiškią žinią: be vandens nėra žemės ūkio, o be žemės ūkio nėra maisto. Todėl sprendimai, kuriuos priimsime šiandien, nulems ne tik ūkių atsparumą ar derliaus dydį, bet ir globalų stabilumą, taiką bei žmonių gerovę visame pasaulyje. Šių metų GFFA diskusijų tema – „Vanduo. Derlius. Mūsų ateitis“.
Pasaulyje daugiau nei 2 mlrd. žmonių kenčia nuo vandens stygiaus, o daugelis regionų – nuo potvynių ir perteklinio vandens. Klimato kaita, augantis gyventojų skaičius, netvarus vandens išteklių naudojimas ir tarša šią situaciją dar labiau blogina. Žemės ūkiui tenka ypatinga atsakomybė prisidėti prie tvaraus vandens išteklių valdymo ir vandens apsaugos sprendimų.
Renginyje susirinkę žemės ūkio ministrai pabrėžė, kad žemės ūkio, miškininkystės, žuvininkystės ir akvakultūros sektoriai yra pagrindiniai tarptautinės vandens politikos formuotojai. Sutarta, kad šie sektoriai turi būti įtraukti į sprendimų priėmimą, siekiant užtikrinti tvarų vandens naudojimą ir maisto saugumą pasauliniu mastu.
Pagrindiniai GFFA aptarti akcentai:
-Tvarus vandens naudojimas.
-Mėlynoji bioekonomika.
-Konkurencingų naudojimų sprendimas.
-Tarptautinis vandens valdymas.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2026-01-18
Tarptautiniai susitikimai „Žaliojoje savaitėje“: dėmesys Ukrainai, Moldovai ir ES ateičiai
Tarptautinė paroda „Žalioji savaitė“ – svarbi politikų susitikimo platforma, čia vykstančiuose pokalbiuose ne tik aptariami svarbiausi klausimai, bet ir priimami svarbūs šalims sprendimai. Vieni pirmųjų Lietuvos stendą jau tradiciškai aplankė ir su žemės ūkio ministru Andriumi Palioniu susitiko Vokietijos federalinis žemės ūkio ministras Alois Rainer, Berlyno meras Kai Wegner ir ES komisaras, atsakingas už žemės ūkį ir maisto sektorių Christophe Hansen.
Moldova: kelias į Europos Sąjungą ir Lietuvos pagalba
Susitikime su Moldovos žemės ūkio ir maisto pramonės ministre Ludmila Catlabuga didžiausias dėmesys skirtas šios šalies keliui į Europos Sąjungą (ES) aptarti. Sėkmingas referendumas dėl narystės ES ir prezidento rinkimai 2024 m. ir parlamento rinkimai 2025 m. aiškiai parodė Moldovos žmonių pasirinkimą, todėl dabar kaip niekada svarbu bendradarbiauti ir keistis patirtimi.
Pasak ministrės L. Catlabuga, šie ir kiti metai yra esminiai Moldovai stojant į ES ir perimant ES teisės aktus. Taip pat svarbu akredituoti Moldovos Nacionalinę mokėjimo agentūrą ir Augalininkystės tarnybą, šiais klausimais ministrė prašė Lietuvos pagalbos.
„Esame ir toliau pasiryžę dirbti kartu, dalytis integracijos patirtimi teikiant pagalbą įvairiose žemės ūkio srityse. Raginame jus nurodyti kitas sritis, kuriose jums gali prireikti pagalbos, nes siekiame suprasti jūsų lūkesčius ir poreikius, kad galėtume padėti jums integruotis į ES“, – sakė žemės ūkio ministras A. Palionis.
Dėmesys – Ukrainai
Susitikime su Ukrainos Ekonomikos, aplinkos ir žemės ūkio ministru Oleksii Sobolev aptartos aktualios temos: apsirūpinimas maistu – viena svarbiausių gynybos ir ES atsparumo sudedamųjų dalių, prastėjanti ES šalių pieno sektoriaus padėtis, kurią veikia pasaulinė pieno rinkos situacija, Ukrainos žemės ūkio sektoriaus integracijos į ES bendrąją rinką bei kiti klausimai.
Ukrainos ministras siūlo išplėsti grūdų kilmės patikros sistemos taikymą ir kitoms šalims, per kurias Rusija eksportuoja savo produkciją. Lietuva šią sistemą taiko nuo praėjusių metų gegužės, nuo to laiko Rusijos žemės ūkio produkcijos tranzitas per Lietuvos jūrų uostą sustojo. Tikimasi, kad kitos šalys paseks Lietuvos pavyzdžiu.
Ukrainos ministras O. Sobolev pabrėžė, kad šalis nenori ir nesiekia būti priklausoma nuo ES bendrosios rinkos ir orientuojasi į trečiąsias šalis, planuoja didinti savo žemės ūkio eksporto apimtis į Afrikos šalis bei prašo pagalbos vystant infrastruktūrą – uostus, sandėlius, logistiką. Ukraina siekia eksportuoti ne žaliavas, o perdirbtus maisto produktus, tačiau karo metu nemažai maisto perdirbimo įmonių, gamyklų buvo sugriauta, todėl ministras prašo maisto perdirbimo įrangos.
„Palaikome ryžtingas Ukrainos pastangas nepaisant nuolatinių Rusijos karinių grėsmių, prisidėti prie pasaulinio aprūpinimo maistu, eksportuojant grūdus į Afrikos ir Artimųjų Rytų šalis. Remiame iniciatyvą „Grūdai iš Ukrainos“ ir joje dalyvaujame. Neabejotinai remsime ir „Maistas iš Ukrainos“ iniciatyvą“, – teigia ministras A. Palionis.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2026-01-16
NMA pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Turkijos žemės ūkio ir kaimo plėtros paramos institucija
Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos ir Turkijos žemės ūkio ir kaimo plėtros paramos institucija iškilmingai pasirašė bendradarbiavimo sutartį. Šis susitarimas įprasmina bendras Europos Sąjungos vertybes ir solidarumą su ES kandidate Turkija. Turkijos žemės ūkio ir kaimo plėtros paramos institucija šiuo metu įgyvendina jau trečiąją IPARD – ES iki prisijungimo paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai – programą, kurios vertė siekia net 430 mln. eurų, taip pat administruoja įspūdingo masto tiesiogines išmokas iš nacionalinio biudžeto, viršijančias 3 mlrd. eurų.
Bendradarbiavimas su tokio masto ir patirties institucija atveria naujas galimybes keistis gerąja praktika, stiprinti kompetencijas bei plėsti tarptautinį matomumą.
Lietuvai ir Nacionalinei mokėjimo agentūrai ši partnerystė – tai galimybė aktyviai prisidėti prie ES plėtros politikos įgyvendinimo, dalintis sukaupta patirtimi administruojant ES paramą, kartu stiprinant NMA, kaip patikimos ir kompetentingos institucijos, autoritetą tarptautinėje erdvėje bei kuriant ilgalaikes bendradarbiavimo perspektyvas ateityje.
Pasirašytos sutarties tikslas – skatinti abiejų institucijų bendradarbiavimą, dalijantis žiniomis, patirtimi ir geriausia praktika, bei bendrų iniciatyvų, susijusių su žemės ūkio politikos įgyvendinimu, organizavimas.
Ypatingas dėmesys sutartyje skiriamas administracinei savitarpio pagalbai – bendradarbiavimui tiesioginių išmokų įgyvendinimo, kaimo plėtros ir kitų paramos priemonių administravimo srityse, apimančiose mokėjimo, apskaitos ir kontrolės procesus. Taip pat akcentuojama bendrų sprendimų ir praktinių įžvalgų svarba naujuoju programiniu laikotarpiu, ypatingą dėmesį sutelkiant į procesus, vykstančius iki paraiškų patvirtinimo etapo.
Ši sutartis yra nuoseklios ir jau ne vienerius metus trunkančios Nacionalinės mokėjimo agentūros ir Turkijos žemės ūkio ir kaimo plėtros paramos institucijos partnerystės tąsa. Ankstesni bendradarbiavimo etapai apėmė ir praktinius žingsnius stiprinant institucinius gebėjimus – NMA ekspertai dalyvavo ES finansuotose ekspertų misijose bei projektuose, skirtuose tobulinti tiesioginių išmokų administravimo ir kontrolės procedūras bei informacines sistemas.
Savo ruožtu Turkijos žemės ūkio ir kaimo plėtros paramos institucijos atstovai ne kartą lankėsi Nacionalinėje mokėjimo agentūroje, kur išsamiai susipažino su NMA bei kitų Lietuvos institucijų veikla ES paramos administravimo ir kontrolės srityse. Vizitų metu ypatingas dėmesys skirtas dirbtinių sąlygų ir sukčiavimo, siekiant neteisėtai gauti paramą, prevencijos bei nustatymo metodikoms, taip pat konsultavimo priemonės administravimo ir kontrolės ypatumams. Praktiniai susitikimai buvo papildyti apsilankymais pažangiuose paramos gavėjų ūkiuose, leidusiais tiesiogiai susipažinti su paramos įgyvendinimo rezultatais.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2026-01-20
Lietuva 2025 m. lapkričio mėnesį grūdų eksportavo panašų kiekį grūdų kaip ir 2024 m. tuo pačiu metu
Lietuvos grūdų supirkimo įmonės 2025 m. lapkričio mėnesį eksportavo 375,37 tūkst. t grūdų. Didžiąją (89,20 proc.) eksportuotų grūdų dalį sudarė kviečiai (334,84 tūkst. t). Juos Lietuvos grūdų supirkimo įmonės eksportavo į Latviją, Vokietiją, Ispaniją, Nyderlandus, Jungtinę Karalystę, Ganą, Namibiją, Keniją, Tanzaniją ir Nigeriją (vidutinė kaina – 195,20 EUR/t). Miežiai (38,10 tūkst. t) buvo eksportuoti į Daniją, Alžyrą ir Singapūrą (vidutinė kaina – 182,70 EUR/t).
2025 m. lapkričio mėnesį eksportuota 29,11 tūkst. t ankštinių augalų grūdų (žirnių ir pupų) – beveik dvigubai mažesnis kiekis negu 2024 m. lapkričio mėnesį. Jie buvo eksportuoti į Latviją, Norvegiją ir Egiptą (vidutinė žirnių kaina – 226,28 EUR/t, pupų – 234,32 EUR/t).
Rapsų 2025 m. lapkričio mėnesį eksportuota 97,66 tūkst. t – 62,76 proc. didesnis kiekis negu praėjusių metų analogišku laikotarpiu. Jie eksportuoti į Latviją, Lenkiją, Daniją, Vokietiją, Nyderlandus, Suomiją ir Šveicariją (vidutinė kaina – 512,54 EUR/t).
