Žemės ūkio naujienos: 2026-01-23

„Tai aš (siūlymą pirkti produktų iš ūkininkų – BNS) vertinu palankiai, bet tam, kad pirktume, tada reikia turėti ir pinigų. Nes dabar realiai pagal deleguojamus pinigus mes galime tik rezervuoti. Supraskime, kad rezervuoti pas ūkininką grūdus yra neefektyvu. (…) Dabar mes neturime to grūdų rezervo, mes rezervuojame geriau miltus ar produktą galutinį, kurį gali iš karto ir naudoti“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė ministras Andrius Palionis.

„Galima daryti miksą, bet viskas priklauso nuo finansinių išteklių. Suprantame, kad yra krašto gynyba prioritetas ir turėtumėme tuos pinigus skirti krašto apsaugai“, – pridūrė jis.

Anot A. Palionio, šiemet maisto rezervui skirta 2,634 mln. eurų, tačiau kiek papildomų lėšų reikėtų pirkti produktų iš ūkininkų, ministras neatsakė: „Viskas priklauso santykyje: kiek jūs norite rezervuot produktų, kiek jūs norite nupirkti ir laikyti.“

Ministro teigimu, gavus didesnį finansavimą „galima svarstyti apie miksą“, kuomet dalis produktų būtų rezervuojama, o kita dalis – perkama iš ūkininkų, tačiau tam reikėtų sandėlių, kurių valstybė dabar neturi.

„Su mielu noru rezervuotume maisto produktus ir juos įsigytume, bet tada reikėtų žymiai daugiau ir pinigų, ir kitas dalykas – mes neturime kur sandėliuoti. Lygiai taip pat turėtume kažkur pirkti sandėlius ir mokėti už sandėliavimą. Tai tie rezervavimo kaštai realiai praktiškai atitinka sandėliavimo kaštus“, – aiškino A. Palionis.

Anot jo, valstybės maisto rezervas dabar kaupiamas: „Negaliu visko atskleisti, kadangi tai yra riboto naudojimo (informacija – BNS), bet yra planai pagal metus, kiek turi sukaupti, rezervuoti – tą ir vykdome (…). Nesakyčiau, kad yra spraga.“

BNS rašė, kad premjerė Inga Ruginienė siūlo keisti valstybinio maisto rezervo tvarką ir daugiau produktų pirkti iš ūkininkų, o baigiantis jų galiojimui – aukoti nepasiturintiems. Anto jo, taip norima mažinti maisto švaistymą, taip pat skatinti vietos verslus ir ūkininkus bei teikti pagalbą nepasiturintiems.

Pasak žemės ūkio ministro, I. Ruginienė pavedė Maisto tarybai įvertinti, koks galėtų būti perkamų ir rezervuojamų produktų santykis, kokie produktai tai galėtų būti ir kiek jie kainuotų.

Premjerė bei Socialdemokratų partijos pirmininkas Mindaugas Sinkevičius ketvirtadienį teigė, kad nuo šiol maistas valstybės rezervui bus perkamas tiesiai iš Lietuvos ūkininkų.

Auditą atlikusi Valstybės kontrolė sako, kad rezervo kaupimo ir tvarkymo sistema neužtikrina, kad jis būtų pakankamas, tinkamas ir prireikus operatyviai pristatomas į reikiamą vietą. Už valstybės rezervą atsakingoms institucijoms Valstybės kontrolė pateikė 16 rekomendacijų.

A. Palionio teigimu, tik viena rekomendacija yra susijusi su ministerijos funkcijomis: „Rekomendacija yra susijusi su jau įsigytų rezervuotų sutarčių administravimu ir apžiūra, o ne su įsigijimu.“

Klišonis apie Valstybės kontrolės auditą: maisto rezervui savivaldybėms trūksta lėšų ir tinkamų patalpų

Valstybės kontrolei pareiškus, kad savivaldybės nekaupia maisto galimos krizės bei grėsmės valstybei atveju, Savivaldybių asociacijos prezidentas Audrius Klišonis teigia, jog savivaldai tam trūksta finansavimo ir tinkamų patalpų.

„Problemų dėl jo (maisto atsargų sandėliavimo – BNS) yra keletas. Viena iš tų problemų yra finansiniai dalykai – ne visuomet yra gaunami finansai maisto atsargų kaupimui. Kita problema yra tinkamas patalpų turėjimas (maisto – BNS) laikymui“, – LRT RADIJUI ketvirtadienį sakė A. Klišonis.

A. Klišonis teigia, jog dėl lėšų trūkumo visiškai aprūpinti gyventojus maistu tris dienas negalėtų nė viena savivaldybė.

„Taip, nė viena savivaldybė šiuo metu negalėtų tinkamai pasirūpint (maistu – BNS)“, – BNS teigė Plungės meras A. Klišonis.

Jis pateikė Plungės pavyzdį – mobilizacijos užtikrinimo planams savivaldybei, kurioje gyvena 33 tūkst. žmonių, skiriama 20 tūkst. eurų per metus.

„Mobilizacijos užtikrinimo planams metams yra skiriama 20 tūkst. eurų, čia yra visoms mobilizacijos užduotims vykdyti. Maisto savivaldybės trims dienoms turėtų turėt rezervą. Vien mūsų savivaldybėje yra 33 tūkst. gyventojų“, – sakė Savivaldybių asociacijos prezidentas.

Anot jo, iškilus realiai grėsmei lėšų poreikis viršytų šimtus tūkstančių eurų: „Jeigu dar papildomai evakuacijai numatomi (pinigai – BNS) ir kiti visi dalykai, tai skaičiai yra didžiuliai – sumos, kurios yra skaičiuojamos turbūt šimtais tūkstančių eurų, o ne 20 tūkstančių.“

Pasak savivaldos atstovo, sutartis su „Maisto banku“ arba maisto gamintojais dėl jo rezervavimo turi tik dalis savivaldybių.

„Dalis savivaldybių turi sudarę sutartis tiek su gamintojais, tiek su „Maisto banku“, turbūt koks ketvirtadalis. Bet ar sutartis su „Maisto banku“ leis užtikrinti galimybę aprūpinti gyventojus maisto produktais? Aš turiu abejonių. „Maisto bankas“ yra ta institucija, kuri dalina maisto produktus. Kiek ji jų sukaupia labdaros būdu ar kažkaip kitaip, tie skaičiai nėra dideli“, – kalbėjo A. Klišonis.

Paklaustas, kodėl savivaldybės nesudaro maisto rezervavimo sutarčių ar maisto gamintojais ir prekybininkais, A. Klišonis sako, kad tam nėra pakankami lėšų.

„Toks modelis gali būti taikomas, tačiau tam reikia turėti ne teorines sutartis, bet faktinį dalyką. Šalia mūsų (Plungės – BNS) yra kelios įmonės, kurios gamina labai dideliais kiekiais žuvies produktus, bet jų laikymui reikalingos atitinkamos sąlygos ir tai yra didžiuliai kaštai“, – sakė Plungės meras.

Pasak Valstybės kontrolės, dabar numatyta, kad iškilus grėsmei valstybės saugumui, pirmąsias tris dienas gyventojai patys turėtų pasirūpinti maistu, o ketvirtą–šeštą dienomis jo tiekimą turėtų užtikrinti savivaldybės, tačiau auditas parodė, kad jos šiam tikslui maisto atsargų nekaupia.

Valstybės kontrolieriai taip pat pabrėžia, kad tvarka, kai maisto atsargos kaupiamos ne jas sandėliuojant, o rezervuojant pagal sutartis, grindžiama mažesnėmis sąnaudomis, bet kaštų ir naudos analizė nebuvo atlikta.

Premjerė Inga Ruginienė bei Socialdemokratų partijos pirmininkas Mindaugas Sinkevičius ketvirtadienį teigė, kad nuo šiol maistas valstybės rezervui bus perkamas tiesiai iš Lietuvos ūkininkų, o artėjant galiojimo pabaigai bus perduotas nepasiturintiems.

BNS dar 2022 metais rašė, jog tuometinis žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas sakė, kad Lietuva turi užpildytą valstybinį maisto rezervą.

2022 metų pavasarį Seimas priėmė įstatymo pakeitimus, susijusius su rezervo išplėtimu, ir leido jį kaupti ne tik valstybės valdomose, bet ir privačiose įmonėse su tam tikromis garantijomis. Tikėtasi, kad tai išplės ir paįvairins rezervą.

Kiek sutarčių ir su kokiais tiekėjais pasirašoma, neskelbiama, nes tai riboto naudojimo informacija.

Nacionalinio krizių valdymo centro vadovas Vilmantas Vitkauskas yra sakęs, kad sutarčių skaičius netenkina, todėl ketinama imtis tam tikrų pakeitimų.

Pasak Žemės ūkio ministerijos, rezervo sąraše yra makaronai, kruopos, daržovių ir mėsos konservai, miltai, geriamasis vanduo ir kiti produktai. Anksčiau daug metų dalį rezervo – grūdus, druską ir cukrų – kaupė bendrovė „Jonavos grūdai“, tačiau nuo 2023 metų rudens ji to nebedaro.

Šaltinis: lrt.lt, Lukas Oželis, Evelina Paškovskytė, BNS, 2026-01-22

Ši priemonė buvo tokia populiari, kad jai net pritrūko lėšų, todėl ruošiamasi keisti SP ir ieškoti galimybių panaudoti kitų priemonių lėšas.

Siekiant, kad visi ūkiai turėtų galimybę pasinaudoti parama ir kuo daugiau skirtingų ūkių galėtų įgyvendinti biosaugos priemones, darbo grupės nariai pritarė siūlymui atsisakyti specializacijos kriterijaus, jį pakeičiant ir prioritetą teikiant ūkininkams, kurie yra dar negavę paramos biosaugai.

Atsižvelgiant į padidėjusį lėšų poreikį biosaugos priemonėms įgyvendinti ir siekiant užtikrinti paramos sklaidą, didžiausia paramos suma vienam pramos gavėjui 2023-2027 metams negalės viršyti 600 tūkst. Eur.

Investicijos prevencijai nuo šalnų

Darbo grupėje pristatyta ir planuojama nauja priemonė, skirta investicijoms prevencijai nuo šalnų. Ją ketinama įtraukti į SP.

Numatoma remti veiklą, kuria siekiama sumažinti nepalankių klimato reiškinių (šalnų, krušos) keliamas grėsmes sodininkystės, daržininkystės, uogininkystės ūkiuose. Tinkamos finansuoti išlaidos: mobilūs ir stacionarūs ventiliatoriai, karšto oro dyzeliniai šildytuvai, sodo tuneliai.

Vienas paramos gavėjas galės gauti ne daugiau kaip 40 tūkst. Eur. Parama bus mokama pagal faktiškai patirtas tinkamas finansuoti išlaidas, bet ne daugiau 20 tūkst. Eur 1 ha.

Į šią paramą, kurios intensyvumas – 80 proc., galės pretenduoti ūkiai, deklaruojantys ne mažiau kaip 1 ha sodų, daržovių ar uogų plotą, taip pat realizuojantys savo produkciją rinkoje.

Mažareikšmiams pažeidimams nebus taikomos nuobaudos

Darbo grupės nariai aptarė ir administracinių nuobaudų taikymą už mažareikšmius Valdymo reikalavimų pažeidimus.

ŽŪM specialistai išanalizavo 10 ES šalių kontrolės institucijų praktikoje taikomas nuobaudas už paramos sąlygų nesilaikymą.

ŽŪM kartu su nacionalinę kontrolę atliekančiomis institucijomis išnagrinėjo visus mūsų žemės ūkio sektoriuje taikomus Valdymo reikalavimus, kurių pažeidimai gali būti priskirti mažareikšmiams. Savo pasiūlymus jau pateikė ir socialiniai partneriai.

Darbo grupės nariai aptarė penkių Valdymo reikalavimų mažareikšmių pažeidimų siūlymus, už kuriuos nebus taikomos nuobaudos. Tai – „Maisto sauga“, „Augalų apsaugos produktų naudojimas“, „Tausus augalų apsaugos produktų naudojimas“, „Veršelių gerovė“ ir „Ūkinių gyvūnų gerovė“.

Darbo grupės nariai

Tarpinstitucinei prioritetinių darbų koordinavimo darbo grupei vadovauja žemės ūkio ministras, ją sudaro po keturis Lietuvos žemės ūkio rūmų ir Lietuvos žemės ūkio tarybos atstovus bei atsakingų Žemės ūkio ministerijos padalinių vadovai. Į darbo grupę naujai priimti ir Lietuvos neariminės tausojamosios žemdirbystės asociacijos ir Lietuvos kaimo bendruomenių sąjungos atstovai. Esant poreikiui, į posėdžius kviečiami konkrečių sričių ekspertai, pavaldžių įstaigų ir kitų institucijų atstovai.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2026-01-22

Lyginant su 2024 m., pernai sertifikuotas ekologiškai dirbamos žemės plotas padidėjo daugiau kaip 34 tūkst. hektarų, arba apie 13,4 proc.

Augo ir veiklos vykdytojų skaičius. 2025-aisiais, lyginant su 2024 m., sertifikuota 11,6 proc. daugiau veiklos vykdytojų, vykdančių ekologinę gamybą pagal ES reikalavimus.

Kokios veiklos vyrauja? Daugiausia yra užsiimančiųjų ekologiškų augalininkystės ir gyvulininkystės produktų auginimu – 3182. Ekologiškų produktų tvarkymo veiklos (perdirbimas, prekyba) vykdytojų sertifikuota 339.

„Praėję metai buvo didžiausi mūsų įstaigos istorijoje klientų skaičiumi – nuo veiklos pradžios 1997 metais pasiekėme rekordinius veiklos rodiklius. Nuoširdžiai dėkoju mūsų klientams, kurie renkasi ekologinės gamybos kelią, ir darbuotojams, kurių profesionalus, atsakingas darbas yra mūsų patikimumo pagrindas. 2025 metų rezultatai rodo aiškią tendenciją – vis daugiau ūkių ir įmonių mato prasmę ekologinėje gamyboje, net jei ji reikalauja daugiau pastangų. Kaip sertifikavimo ir kontrolės įstaiga, esame pasirengę ir toliau padėti tiems, kurie šį kelią renkasi sąmoningai ir atsakingai“, – sako „Ekoagros“ direktorė Virginija Andrulė.
2025 m. skaičiais – svarbiausi faktai:

Sertifikuota 291 014,38 ha ekologinės gamybos plotų (iš jų augalininkystės ir gyvulininkystės 285 037,09 ha, žuvininkystės 5 977,29 ha)
+34 tūkst. ha ekologinės gamybos plotų per metus (+13,4 proc.)

Ekologiškai dirbamos žemės plotai sudaro 9,78 proc. nuo visų deklaruotų žemės ūkio naudmenų (2024 m. buvo 8,6 proc.)

Lyginant su ankstesniais metais, +364 daugiau veiklos vykdytojų, vykdančių ekologinę gamybą pagal ES reikalavimus (+11,6 proc.) (iš viso 3507)

Su ekologišku viešuoju maitinimu iš viso 3524 veiklos vykdytojai

Daugiau nei vieną ekologinės gamybos veiklą / sritį sertifikavo 80 veiklos vykdytojų

Sertifikuota veiklų:
augalininkystė / augalininkystė su gyvulininkyste – 3182
ekologiškų produktų tvarkymas – 339
bitininkystė – 40
žuvininkystė – 16
laukinės augalijos rinkimas – 13
ekologiškas viešasis maitinimas – 21

Vidutinis ūkio dydis – 89,58 ha

Naujai pradėjusių ekologinę gamybą – 457 ūkiai, užsiimantys augalininkystės ir gyvulininkystės produktų auginimu, taip pat 7 bitininkai

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2026-01-22

Įvertinus paraiškų atitiktį atrankos kriterijams ir sudarius paraiškų pirmumo eilę, paaiškėjo, kad paramos lėšų visiškai pakanka 28 labai smulkių ūkininkų paraiškoms, kuriose bendra prašoma paramos suma sudaro 2,2 mln. Eur. Tai paraiškos, surinkusios nuo 60 iki 85 atrankos balų.

30-čiai 55 balus surinkusių paraiškų, kuriose bendra prašoma paramos suma sudaro beveik 2 mln. Eur, paramos lėšų pakako iš dalies.

Likusioms paraiškoms, surinkusios 50 ir mažiau atrankos balų, paramos lėšų nepakako.

Paraiškos, kurioms paramos lėšų visiškai pakako, jau vertinamos toliau, tuo tarpu dėl likusių paraiškų, kurioms paramos lėšų pakako iš dalies arba nepakako, finansavimo NMA kreipsis į Žemės ūkio ministeriją (ŽŪM). ŽŪM priėmus sprendimą dėl papildomų lėšų skyrimo, šie pareiškėjai bus informuoti atskirai.

Primename, kad parama pagal SP intervencinę priemonę „Labai smulkių ūkių plėtra“ teikiama labai smulkiems ūkininkams –fiziniams ir juridiniams asmenims, atitinkantiems priemonės įgyvendinimo taisyklėse nustatytus reikalavimus. Jų remiama veikla – žemės ūkio produktų gamyba, įskaitant žemės ūkio produktų gamybą pripažinto žemės ūkio kooperatyvo savo narių valdose bei žemės ūkio valdoje pagamintų ir (arba) išaugintų žemės ūkio produktų perdirbimas, įskaitant pirminį perdirbimą.

Šaltinis: nma.lrv.lt, 2026-01-22

Atlikus atrankos vertinimą, daugiausia – net 130 paraiškų – įtraukta į pieninės galvijininkystės sektoriaus pirmumo eilę. Prašoma bendra paramos suma sudaro daugiau nei 77,1 mln. Eur, tuo tarpu šiam sektoriui skirta 30 mln. Eur. Visiškai pakanka lėšų 44 paraiškoms, surinkusioms 79–55 atrankos balus, 4 paraiškoms, surinkusioms 53 atrankos balus, lėšų pakako iš dalies, 82 paraiškoms, surinkusioms 52–25 balus, lėšų nepakanka. Sprendimą dėl paraiškų, kurioms lėšų pakanka iš dalies arba nepakanka, tolimesnio vertinimo priims Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano valdymo komitetas.

54 paraiškos po atrankos vertinimo pateko į sodininkystės, uogininkystės, daržininkystės, gėlininkystės ir vaistažolininkystės sektorių pirmumo eilę. Prašoma bendra paramos suma sudaro daugiau nei 28,6 mln. Eur. Šiam sektoriui skirta daugiau kaip 10 mln. Eur. Visiškai pakanka lėšų 9 paraiškoms, surinkusioms 80–71 atrankos balą, 9 paraiškoms, kurios surinko 70 atrankos balų, lėšų pakako iš dalies, 36 paraiškoms, surinkusioms 65 balus ir mažiau, lėšų nepakanka. Sprendimą dėl paraiškų, kurioms lėšų pakanka iš dalies arba nepakanka, tolimesnio vertinimo priims Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano valdymo komitetas.

Mėsinės galvijininkystės ir kitų gyvulininkystės sektorių prioritetinėje atsidūrė 44 paraiškos, kurioms finansuoti prašoma daugiau kaip 11,9 mln. Eur. Šiam sektoriui skirta 5 mln. Eur. Visiškai pakanka lėšų 11 paraiškų, surinkusių 75–61 atrankos balą, 18 paraiškų, kurios surinko 60 atrankos balų, lėšų pakako iš dalies, 15 paraiškų, kurios surinko 55 balus ir mažiau, lėšų nepakanka. Sprendimą dėl paraiškų, kurioms lėšų pakanka iš dalies arba nepakanka, tolimesnio vertinimo priims Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano valdymo komitetas.

Kiaulininkystės ir paukštininkystės sektorių projektus vykdyti nusprendę pareiškėjai pateikė 36 paraiškas, kurių prašoma bendra paramos suma sudaro daugiau nei 25,8 mln. Eur. Visiškai pakanka lėšų 8 paraiškoms, surinkusioms 75–69 atrankos balus, 7 paraiškoms, kurios surinko 65 atrankos balus, lėšų pakako iš dalies, 21 paraiškai, kuri surinko 64 balus ir mažiau, lėšų nepakanka. Sprendimą dėl paraiškų, kurioms lėšų pakanka iš dalies arba nepakanka, tolimesnio vertinimo priims Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano valdymo komitetas.

Šaltinis: nma.lrv.lt, 2026-01-22