Žemės ūkio naujienos: 2026-01-26

„Pats trumpų grandinių modelis yra geras, leidžia tiesiogiai parduoti pirkėjui savo produktą. Trumpas kelias yra didelis privalumas. Naudodamiesi trumpomis tiekimo grandinėm išplėtėme asortimentą, tai prekyboje labai svarbu – pasiūlyti kuo daugiau pirkėjus dominančių produktų. Manau, kad ūkininkui labai naudinga, kai savo ūkyje ne tik užaugini, bet ir perdirbi, parengi pardavimui ir pats parduodi. Tiesa, tenka apgailestauti, kad ūkininkai dar atsargiai žiūri į kooperaciją“, – sako ūkininkas, kartu su žmona Vitalija, pirmą sykį dalyvaujantis parodoje „Žalioji savaitė“ Berlyne.

Pateikęs paraišką pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos sritį „Parama trumpoms tiekimo grandinėms ir vietos rinkoms skatinti vietos lygmeniu“ ūkininkas gavo paramą, kuri prisidėjo prie ūkio stiprėjimo. Projektą R. Nekrašas vykdė kartu su kaimynystėje įsikūrusiu ir avietes auginančiu ūkininku. Įrengė parduotuvėlę prekiauti derliumi sezono metu, samdė pardavėją, įsigijo šaldymo įranga įrengtą automobilį, kad uogas pirkėjams visuomet pristatytų šviežias.

Ūkininkas greitai suprato, kad norint turėti konkurencingą ūkį, būtina kurti didesnę pridėtinę vertę ir reaguoti į rinkos poreikius. Pastebėjęs, kad vartotojai vis labiau domisi sveikatai palankia mityba, o uogomis be pridėtinio cukraus nori mėgautis visus metus, ūkininkas nusprendė veikti efektyviau: dabar jis beveik visą uogų derlių liofilizuoja, tik maža dalis šviežių uogų keliauja pas pirkėją.

Šiandien 5 ha plote ūkininkas augina braškes, avietes, šilauoges. Auga ir prieskoniniai augalai, pavyzdžiui, čiobreliai, mėtos, iš jų gaminamos arbatos. Krapai taip pat liofilizuojami.

„Žiemos vidurys, o mes su žmona Vitalija prekiaujame ne tik uogomis, bet ir šaltyje džiovinta čiobrelių bei miško bruknių arbata. Nebijome eksperimentuoti ir esame ramūs, kad visas derlius bus realizuotas – uogų šaldymas specialia technologija tai leidžia. Liofilizavimas atveria daugiau galimybių ir kelias pas pirkėjus įmanomas visus metus“, – sako ūkininkas.

Paraiškas trumpoms maisto tiekimo grandinėms vystyti ūkininkai bus kviečiami teikti nuo kovo 2 d. iki balandžio 30 d.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2026-01-23

Paraiškų pirmumo eilėse atsidūrė 20 paraiškų, iš kurių paramos visiškai pakanka 5 paraiškoms (2 – Sostinės regione numatytiems vykdyti projektams su 70 ir 55 balais, 3 – Vidurio ir Vakarų Lietuvos regionuose, su 90–80 balų).

2 paraiškoms – po vieną iš abiejų regionų, surinkusioms 50 atrankos balų (Sostinės regionas) ir 75 atrankos balus (Vidurio ir Vakarų Lietuvos regionai) – paramos lėšų pakako iš dalies. Likusioms paraiškoms paramos lėšų nepakako. Dėl visų šių paraiškų papildomo finansavimo skyrimo NMA kreipsis į Žemės ūkio ministeriją, kuri priims sprendimą dėl trūkstamų lėšų šioms 15 paraiškų skyrimo.

Parama bioekonomikos verslui kurti ir vystyti skirta juridiniams asmenims, ketinantiems vykdyti arba vykdantiems žemės ūkio produktų perdirbimą, pakeičiant jų cheminę ir fizinę sudėtį į aukštos pridėtinės vertės produktus ir taip prisidedant prie beatliekės veiklos ūkiuose ir novatoriškų produktų iš biomasės gamybos. Vienam projektui įgyvendinti gali būti skirta iki 10 mln. Eur, kompensuojant iki 30 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų vertės didelėms įmonėms ir iki 50 proc. labai mažoms, mažoms ir vidutinėms įmonėms.

Šaltinis: nma.lrv.lt, 2026-01-23

Galimi pareiškėjai

Dėl pagalbos kviečiami kreiptis fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie vykdo kokybiškų žemės ūkio ir maisto produktų pirminę gamybą ar kokybiškų žemės ūkio ir maisto produktų perdirbimą, išskyrus žuvininkystės ir akvakultūros produktus.

Kompensuojamos išlaidos:

-produkto su saugomomis nuorodomis registravimo paraiškos parengimo išlaidos ir nacionalinės maisto kokybės produkto (NKP) specifikacijos parengimo bei šių produktų ir ekologinės gamybos sertifikavimo ir kontrolės išlaidos – 100 proc.
-atlyginamos kokybiško žemės ūkio ir maisto produkto etiketės spausdinimo, prekinės (pirminės) pakuotės įsigijimo, etiketės ir (ar) prekinės pakuotės dizaino sukūrimo išlaidos 70 proc.

Kompensuojamos ateinančius 5 metus po pirmojo sertifikato gavimo kokybiško žemės ūkio ir maisto produkto gamybai ar gamintojų įregistravimo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos tvarkomuose produktų, kurių pavadinimai įregistruoti Saugomų kilmės vietos nuorodų ir saugomų geografinių nuorodų registre ar Garantuotų tradicinių gaminių registre, gamintojų sąrašuose.

Paraiškų teikimas

Paraiškos (taisyklių 1 priedas) ir pridedami dokumentai NMA teikiami pasirašyti kvalifikuotu elektroniniu parašu, juos siunčiant el. paštu dokumentai@nma.lt. Paraišką ir skenuoti prašomi dokumentai priimami iki kvietimo teikti paramos paraiškas paskutinės dienos, t. y. vasario 27 d., 24 valandos. Paraiškos, pateiktos kitu nenumatytu Taisyklėse būdu, nebus vertinamos.

Šaltinis: nma.lrv.lt, 2026-01-23

Informuojame, kad vasario 2 d. Žemės ūkio agentūra (ŽŪA) planuoja kaimo bendruomenėms, teikiančioms paraiškas dėl pagalbos jų veikloms įgyvendinti, mokomąjį renginį. Raginame sekti informaciją ŽŪA svetainėje www.zua.lt.

Reikalavimai gauti paramą

Dėl paramos pagal Taisykles galės kreiptis kaimo bendruomenės ir bendruomeninės organizacijos, turinčios bent 30 narių. Bendruomeninė organizacija – tai asociacija, kurios steigėjai ir nariai yra gyvenamosios vietovės bendruomenės gyventojai (jų atstovai) ir kurios paskirtis – per iniciatyvas įgyvendinti viešuosius interesus, susijusius su gyvenimu kaimynystėje.

Kai planuojama įgyvendinti trečiąją veiklos sritį, tinkamais paramos gavėjais bus laikomos ir rajono kaimo bendruomenes vienijančios organizacijos (pavadinime gali būti žodžiai „sąjunga“, „asociacija“ ir kt.), įskaitant VVG (jei rajone nėra veikiančios rajono bendruomenes vienijančios organizacijos), bei Nacionaliniu lygmeniu kaimo bendruomenes vienijančios organizacijos (jos pavadinime gali būti žodžiai „sąjunga“, „asociacija“ ir kt.).

Kaimo bendruomenių remiamos veiklos sritys ir veiklos:

I veiklos sritis – kaimo bendruomenės materialinės bazės sukūrimas arba stiprinimas.

II veiklos sritis – kaimo vietovės viešųjų erdvių, statinių sutvarkymas ir (arba) priežiūra, pritaikant jas kaimo gyventojų poreikiams, bendruomeninės veiklos skatinimas:

pirma veikla – viešųjų erdvių kūrimas ir (ar) gerinimas:

– viešųjų erdvių kūrimas ir (ar) gerinimas, ir (ar) priežiūra, siekiant patenkinti kaimo gyventojų viešuosius poreikius (pvz.: poilsio ir (ar) laisvalaikio vietos (sporto aikštynų, paplūdimio ir kt.) įrengimas);

– viešųjų erdvių ir (ar) statinių, skirtų civilinei saugai, kūrimas ir (ar) pritaikymas (pvz., patalpų pritaikymas priedangai ekstremalių situacijų metu);

antra veikla – viešųjų paslaugų prieinamumo gerinimas.

III veiklos sritis – renginių (mokomųjų renginių arba vizitų, renginių, skirtų Lietuvos mažųjų kultūros sostinių veikloms įgyvendinti, renginių Lietuvos Respublikos Seimo ir (ar) savivaldybės, kurioje veikia organizacija, paskelbtoms metų temoms garsinti, minėti) organizavimas.

Paramos dydis priklauso nuo veiklos

Paramos dydžiai skiriasi atsižvelgiant į tai, kokia numatyta vykdyti veikla, t. y.:

pagal I veiklos sritį didžiausia galima paramos suma vienam projektui įgyvendinti gali būti 3 500 Eur, finansuojant iki 95 proc. tinkamų finansuoti išlaidų;pagal II veiklos sritį – 5 500 Eur, finansuojant iki 95 proc. tinkamų finansuoti išlaidų;pagal III veiklos sritį:

– 3 000 Eur, kai pareiškėjas – kaimo bendruomenė;

– 4 000 Eur, kai pareiškėjas – rajono kaimo bendruomenes vienijanti organizacija;

– 10 000 Eur, kai pareiškėjas – nacionaliniu lygmeniu kaimo bendruomenes vienijanti organizacija.

III veiklos projektai finansuojami iki 100 proc. tinkamų finansuoti išlaidų.

Kaip teikti paraiškas

Kaimo bendruomenių paramos paraiškos ir pridedami dokumentai teikiami pasirašyti kvalifikuotu elektroniniu parašu, juos siunčiant el. paštu dokumentai@nma.lt.

Dokumentai NMA turi būti pateikti ne vėliau kaip iki kvietimo teikti paramos paraiškas paskutinės dienos – kovo 2 d. – 24 valandos.

Šaltinis: nma.lrv.lt, 2026-01-23

„Žinoma, kol nepasiekėm viduržiemio – sausio 25-osios, kai, pasak tradicijų, barsukas verčiasi ant kito šono, tol sunku prognozuoti, kaip baigsis žiema ir kokios būklės pavasarį pasitiks žiemkenčiai. Vis dėlto, esant dabartinėms oro sąlygoms, centrinėje Lietuvoje po sniegu esančios žieminės kultūros jaučiasi gerai“, – sako „Linas Agro“ agrotechnologijų plėtros vadovė dr. Gabrielė Pšibišauskienė.

Sniego danga – svarbi ir reikalinga, bet ir neprognozuojama

Nors šiemet žiema – vėlavo, ir sniego bei šalčio sulaukta tik sausio mėnesį, ankstesnių metų žiemos buvo kur kas prastesnės. Kaip paaiškina G. Pšibišauskienė, sniegas veikia kaip apsauginė priemonė nuo stipraus šalčio, dėl ko besniegės žiemos ir žemos temperatūros – itin pavojingos žemės ūkio naudmenims.

„Nesant sniego sluoksnio, žema oro temperatūra tiesiogiai pažeidžia žieminius pasėlius: jie nusilpsta, žūsta ir nebesulaukia pavasario. Kita vertus, kai turime itin storą sniego sluoksnį – apie metrą ir daugiau, po juo esantys augalai iššunta ir taip pat žūsta“, – sako agrotechnologijų ekspertė.

Anot G. Pšibišauskienės, pasėlių žiemojimui yra svarbiausi keli rodikliai: žemės įšalo dydis, sniego storis ir jo tankis – purus ar šlapias sniegas, bei sniego tirpimo periodai. Bendrovės specialistų sausio viduryje atlikti matavimai rodo, kad žemės įšalas centrinėje Lietuvoje vidutiniškai siekia nuo 16 iki 19 cm, o sniego dangos storis – apie 10 cm.

„Duomenys skirtinguose regionuose gali skirtis, priklausomai nuo ten vyravusios oro temperatūros ir sniego kiekio, dirvožemio, augalinės dangos. Pavyzdžiui, Žemaitijoje sniego danga vietomis gali siekti 40–50 cm, o sniego sąnašų vietose – apie 1 m ir daugiau, todėl javų pasėlius vietomis gali pažeisti pavasarinis pelėsis. Negana to, sniego danga regione sudaryta iš puraus ir šlapio sniego, o pastarasis yra sunkus, turintis mažiau oro, tad gali sudaryti palankias sąlygas šio patogeno plitimui“, – komentuoja ekspertė.

Kaip paaiškina Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro Žemdirbystės instituto (LAMMCŽI) jaunesnysis mokslo darbuotojas, doktorantas Aurimas Sabeckis, šis patogenas klesti drėgnoje aplinkoje, su nuolatine sniego danga. Pasak jo, didžiausia rizika patogenų plitimui (Microdochium nivale ir Microdochium majus) yra, kai temperatūra svyruoja apie 0 laipsnių, laikosi ilgalaikė sniego danga, ypač, jei ji išlieka mėnesį ir ilgiau.

„Dar blogiau, jei sniego danga formuojasi ant neįšalusios dirvos. Tiesa, net esant nepastoviai sniego dangai, drėgnos ir nepastovios žiemos metu, jautresnės veislės taip pat gali būti paveiktos pavasarinio pelėsio Microdochium genties patogenų, augalai serga pašaknio puviniais, prastai žiemoja ar išvis neperžiemoja. Vyraujant ankščiau minėtoms sąlygoms ir jei sėklos – nebeicuotos, galimi itin dideli pasėlių nuostoliai“, – sako A. Sabeckis.

Jis patikslina: pavasarinis pelėsis gali toleruoti ir aukštesnę aplinkos temperatūrą, todėl pasėlių apsauga reikia pasirūpinti dar prieš sėją. Anot eksperto, nors itin svarbu taikyti integruotą, įvairiapusę augalų apsaugą, cheminė ligų kontrolė vis dar išlieka efektyviausia priemone prieš pavasarinio pelėsio ir kitų per sėklas plintančių ligų sukėlėjus.

„Esant palankioms sąlygoms, rinkoje esantys beicai gali efektyviai kontroliuoti pavasarinį pelėsį ir pašaknio puvinius – ypač tos priemonės, kurios savo sudėtyje turi fludioksonilo. Jos apsaugo augalą ankstyvais augalų augimo tarpsniais rudenį, slopina kenksmingo patogeno daromą žalą žiemos metu. Atliktų tyrimų duomenimis, išskirtiniais metais, lyginant nebeicuotos ir beicuotos sėklos laukelius, ši klastinga žieminių kviečių pasėlių pašaknio liga, veikdama kartu su pašaknio puviniais gali sukelti nuostolius, vidutiniškai siekiančius iki 4 t viename hektare. Kitaip tariant, neapdorotos sėklos pasėlis neperžiemotų. Žinoma, kitais metais derlingumo skirtumas nebuvo toks drastiškas“, – paaiškina A. Sabeckis.

LAMMCŽI jaunesnysis mokslo darbuotojas papildo, kad beicai – vienas efektyviausių sprendimų, saugančių javų sėklas nuo plintančių ligų. „Pavasarinis pelėsis – prisitaikęs gyventi prie žemų temperatūrų. Tad jei sėkla – nebeicuota, per žiemą po sniegu tūnančios pašaknio ligas, puvinius sukeliantys patogenai gali padaryti neatitaisomos žalos, dėl ko pavasarį pasėlis gali būti išretėjęs, augalai nusilpę, prastai vystytis. Kita vertus, sulaukus pavasario, stiprus augalas net dėl pavasarinio pelėsio praradęs lapelius gali gana puikiai atželti ir išsikrūmyti vegetacijai atsinaujinus.“

Iššūkių gali kelti graužikai ir tirpstantis sniegas

G. Pšibišauskienės teigimu, ūkininkams dabar nevertėtų nerimauti dėl po sniegu esančių pasėlių. Nors, pasak ekspertės, pastaruosius keletą metų žiemos pasirenka kraštutinumus – jos būna arba besniegės ir šiltos, arba itin šaltos, šiemet situacija kol kas – kur kas palankesnė. Vis dėlto, ji išskiria tuos regionus, kuriuose pasėliai užkloti storu sniego sluoksniu, o žemė – neįšalusi.

„Jeigu sniego danga – itin stora, o po ja esantys žieminiai rapsai – vegetuojantys, sniegas gali išlaužyti jų lapus. Kita vertus, šiems pasėliams pavasarį minimi lapai – nereikalingi, tad netgi taip palengvinamas jiems gyvenimas. Svarbiausia, kad centrinėje žieminio rapso rozetėje būtų gyvas šaknies kaklelis, ir viskas bus gerai“, – teigia agrotechnologijų žinovė.

Ji taip pat pabrėžia, kad jei sniegas neužsilaikys ilgai atšilus, po jo likusi drėgmė dirvoje bus itin naudinga pavasarį.

„Ne veltui sniegas vadinamas gyvybės vandeniu: pavasarį jam tirpstant, vanduo sudrėkina laukus ir padeda žieminiams pasėliams atsigauti, sustiprėti. Jei ankstesnės žiemos buvo itin sausos, dirvoje trūkdavo vandens, tad ūkininkai skubėdavo kuo greičiau patręšti pasėlius, šiemet situacija gali būti priešinga: gausi sniego danga gali palikti didelį kiekį vandens dirvos paviršiuje ir neleisti į laukus įvažiuoti atšilus“, – sako „Linas Agro“ agrotechnologijų plėtros vadovė.

Tačiau G. Pšibišauskienė atkreipia dėmesį į kenkėjus, ypač pelinius graužikus. „Pastariesiems labai patinka stora sniego danga: po ja – šilta, tad ir gyvenimo sąlygos graužikams – palankios. Jei žemėje nėra įšalo, jie išsirausia urvelius ir puotauja žieminiais rapsais. Tad kenkėjų kontrolė tampa ypač svarbi. Vis dėlto, šiuo metu prognozuoti, ar sniegas nutirps staiga, ar išliks ilgai ir kas atsivers iš po sniego dangos, neįmanoma.“

Šaltinis: linasagro.lt, 2026-01-23