Žemės ūkio naujienos: 2026-01-27

Europos Komisijai pristačius atnaujintą ES bioekonomikos strategiją, ministrai diskutavo, kas turėtų būti jos pagrindas. Lietuvos nuomone, tai – žemės ūkis, miškininkystė ir žuvininkystė. Mūsų šalis mato didelį potencialą maisto sistemų inovacijose, biodegalų, biotrąšų, biochemikalų, tekstilės pluoštų, ilgaamžių ir pakartotinai panaudojamų medienos produktų gamyboje.

Taryboje aptariant žemės ūkio ir maisto produktų kilmės ženklinimo klausimą, Lietuva pritarė kitų šalių siūlymams, kad pirkėjams turėtų būti suteikta aktuali informacija apie maisto produktus ir jų kilmę. Vartotojas, pirkdamas pagamintus ES ar atvežtus iš trečiųjų šalių produktus, turi turėti galimybę laisvai apsispręsti.

Lietuva palankiai įvertino Europos Komisijos siūlymą keisti Ekologinio ūkininkavimo reglamentą, kad užtikrintų efektyvesnę veiklą šiame sektoriuje. Tikimasi, kad tai bus padaryta jau šiemet – administracinė našta sumažinta, bet tuo pačiu metu nedaromi kompromisai dėl ekologiškos produkcijos kokybės.

Ministrai apsikeitė nuomonėmis ir dėl jautrių žemės ūkio sektorių apsaugos sudarant prekybos susitarimus su trečiosiomis šalimis. Lietuva nuosekliai laikosi pozicijos, kad prekybos susitarimai turi užtikrinti vienodas konkurencines sąlygas. Tai reiškia, kad importuojami produktai turi atitikti lygiaverčius reikalavimus – ne tik maisto saugos, bet ir gyvūnų gerovės bei aplinkosaugos srityse. Svarbu užtikrinti, kad jautrių sektorių apsaugos mechanizmai leistų greitai reaguoti į rinkos sutrikimus ir apsaugotų mūsų ūkininkus bei maisto gamintojus. Jei atsirastų neigiamas poveikis, jautriems sektoriams turėtų būti numatytos kompensacijos. Pavyzdžiui, specialus fondas galimiems nuostoliams padengti.

Ministrų taryboje taip pat aptarti veiksmai ginant ES žvejybos interesus Šiaurės Rytų Atlante, keičiami reglamentai dėl maisto ir pašarų saugos reikalavimų supaprastinimo ES valstybių narių ūkininkams ir importo kontrolės sugriežtinimo, ES apsirūpinimo maistu aktualijos.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2026-01-27

Susitikime su Saudo Arabijos aplinkos, vandens ir žemės ūkio ministru J. E. Abdulrahmanu bin Abdulmohsen Al-Fadhli daugiausia dėmesio skirta dvišalės prekybos perspektyvoms, apsirūpinimo maistu saugumui ir inovatyvioms maisto gamybos bei perdirbimo technologijoms. Pasak ministro A. Palionio, bendradarbiaujant su maisto importuotoja ir itin maisto saugumu besirūpinančia šalimi, svarbu aiškiai įsivertinti Lietuvos konkurencinius pranašumus ir strateginius tikslus šioje rinkoje.

„Tikimės ne tik palaipsniui atkurti ankstesnius eksporto lygius, bet ir reikšmingai išplėsti prekybą, siūlydami platų, kokybišką ir konkurencingą maisto produktų asortimentą. Lietuva yra pasirengusi būti ilgalaike ir patikima partnere, prisidedančia prie Saudo Arabijos apsirūpinimo maistu saugumo užtikrinimo“, – pabrėžė ministras.

Saudo Arabijos atstovai išreiškė aiškų interesą plėtoti bendradarbiavimą investicijų, maisto technologijų, taip pat apsirūpinimo maistu ir pašarais srityse. Ministras J. E. Abdulrahmanas bin Abdulmohsen Al-Fadhli pakvietė Lietuvos įmones svarstyti galimybes kurtis Saudo Arabijoje ir plėtoti bendrus projektus.

Vizito metu ministras A. Palionis taip pat susitiko su valstybinės Saudo Arabijos žemės ūkio ir maisto investicijų bendrovės SALIC (Saudi Agricultural and Livestock Investment Company) vadovybe. Aptartos investicijų galimybės, bioekonomikos plėtra, augalinių baltymų gamyba ir biotechnologijos. Ministras pažymėjo, kad Lietuva yra į eksportą orientuota šalis, visiškai apsirūpinanti pagrindiniais žemės ūkio ir maisto produktais, turinti pažangią maisto saugos sistemą ir augantį mokslinių tyrimų potencialą.

„Nors augalinių baltymų sektorius Lietuvoje dar tik formuojasi, galime pasiūlyti itin palankią aplinką investicijoms ir inovacijoms. Esame suinteresuoti bendradarbiauti su Saudo Arabija kuriant ir diegiant pažangias technologijas šioje srityje“, – sakė ministras, kviesdamas Saudo Arabijos įmones investuoti į Lietuvos maisto technologijų ir agroverslo sektorius.

Susitikime su Saudo Arabijos pramonės ir prekybos rūmų federacijos viceprezidentu Emad Sadad Alfakhri aptartos verslo bendradarbiavimo ir logistikos galimybės. Ypatingas dėmesys skirtas vertikalaus ūkininkavimo sprendimams, leidžiantiems taupyti vandenį – tai itin aktualu ribotus vandens išteklius turinčiai Saudo Arabijai. Ministras pakvietė federacijos vadovaujamą verslo misiją atvykti į Lietuvą ir vietoje susipažinti su šalies potencialu.

Ministras pabrėžė, kad Lietuvos įmonės aktyviai domisi Saudo Arabijos rinka ir ieško naujų nišų aukštos pridėtinės vertės produktų eksportui. Svarbiu žingsniu laikomas pirmasis Lietuvos įmonių dalyvavimas tarptautinėje parodoje „Saudi Food Show 2026“, kuri vyks birželį Rijade. Tikimasi, kad tai paskatins naujas verslo partnerystes ir dvišalės prekybos augimą.

Nors pastaraisiais metais Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų eksportas į Saudo Arabiją sumažėjo, ministras A. Palionis pabrėžė matantis didelį ir dar neišnaudotą dvišalio bendradarbiavimo potencialą. Daugiau kaip 97 proc. į Saudo Arabiją eksportuojamų Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų yra lietuviškos kilmės ir atitinka aukščiausius kokybės bei saugos standartus. Saudo Arabija, turinti apie 38 mln. gyventojų ir sparčiai augančią rinką, vertinama kaip reikšminga ir perspektyvi Lietuvos prekybos partnerė.

Vizitą regione ministras A. Palionis tęsia Jungtiniuose Arabų Emyratuose, Dubajuje, kur dalyvauja didžiausioje pasaulyje maisto pramonės parodoje „Gulfood 2026“.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2026-01-27

Kai tą tau sako žmonės, kurie patys savo rankomis tau jau yra pridirbę Europoje, užkėlę kažkokius kosminius reikalavimus, dėl kurių čia ūkininkai ne vieną kartą yra protestavę, tai aš suprantu, kad jie nepasitiki“, – trečiadienį „Žinių radijui“ sakė A. Veryga.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininko teigimu, sprendimas dėl ES susitarimo su „Mercosur“ valstybėmis yra „politinė dilema“.

„Nėra lengvas šitas sprendimas, nes yra turbūt pramonės sričių, kurioms tokie susitarimai būtų naudingi – gal automobilių pramonei, gal dar kažkokioms pramonės šakoms. Čia yra tikrai politinė dilema, kaip dabar padaryti (…), kad mūsų žemės ūkis tikrai nenukentėtų, nes girdime ūkininkus“, – teigė jis. „Girdėjau, aš diskusiją pats klausiau ir Lietuvoje, (…) kai ūkininkai tokius spalvingus pavyzdžius teikė, kad vienas kooperatyvas Brazilijoje yra didesnis nei visi Lietuvos mėsinių galvijų augintojai kartu sudėjus. (…) Natūralu, kad žmonės rūpinasi ir protestuoja“, – pridūrė A. Veryga. ES ir Lotynų Amerikos prekybos blokas „Mercosur“ šeštadienį pasirašė daug ginčų sukėlusį ir ilgai lauktą laisvosios prekybos susitarimą. Šis susitarimas sukuria vieną didžiausių laisvosios prekybos erdvių pasaulyje, apimančią daugiau kaip 700 mln. žmonių ir produkciją už maždaug 22 trilijonus Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) dolerių. Strasbūre antradienį prasidėjo ūkininkų protestas. Protesto akcija rengiama prieš balsavimą Europos Parlamente dėl galimo kreipimosi į Europos Teisingumo Teismą (ETT) dėl šio susitarimo.

Šaltinis: valstietis.lt, 2026-01-22

Poreikis didžiulis

Paskutiniame praėjusių metų Marijampolės sav. tarybos posėdyje po dalykiškų diskusijų pritarta įsteigti Marijampolės sav. Melioracijos fondą, posėdyje patvirtinti šio fondo nuostatai. Fondas pradėjo veikti nuo sausio 1 dienos.

Anot Marijampolės sav. administracijos atstovų, jų krašte žemės ūkio naudmenos yra gana našios ir derlingos. Jų drėgmės režimą reguliuoja ir vandens perteklių pašalina melioracijos ir hidrotechnikos statiniai. Tačiau pastatyti 1958–1986 m., sensta, drenažo sistemų būklė bloga ar patenkinama, o nusidėvėjimas siekia 83,71 proc.

Nors savivaldybės administracija patikėjimo teise valdo valstybei priklausančius melioracijos statinius, hidrotechninius statinius – magistralinius griovius, drenažo rinktuvus, kurių vamzdynų skersmuo didesnis nei 125 mm, pralaidas, tiltus, tvenkinių hidrotechnikos statinius, tačiau iš valstybės biudžeto skiriamų lėšų melioracijos ir hidrotechnikos statiniams prižiūrėti ir remontuoti, jų būklei pagerinti nepakanka. Nesulaukta ir Lietuvos melioracijos fondo įkūrimo, apie kurį buvo daug kalbama. O kol buvo tik diskutuojama, situacija tik prastėjo. Tinkamam melioracijos statinių veikimui dažnai neužtenka likviduoti avarijas, jau būna reikalinga ir melioracijos statinių rekonstrukcija.

Be to, esamos melioracijos sistemos buvo įrengtos žemės ūkio naudmenoms sausinti ir neužtikrina tinkamo sausinimo režimo plečiantis miestui, gyvenvietėms ar statant infrastruktūros objektus. Dabar drenažo būklė geriausia dirbamuose laukuose, tačiau savivaldybės teritorijoje yra ir apleistų žemės ūkio naudmenų. Prastoka situacija gyvenvietėse ir miesto plėtros teritorijose, dažnai čia neužtenka esamų drenažo sistemų, reikia įrengti lietaus nuotekų tinklus. Laukuose situacija blogiausia Gudelių, Daugirdų, Želsvos, Gavaltuvos, Igliškėlių apylinkėse. Nors melioracijos būklė toliau blogėja, situaciją gelbėjo keli iš eilės sausesni metai. Be to, pastačius „Via Baltica“ automagistralę, pertvarkytos aplinkinių teritorijų drenažo sistemos, melioracijos griovių atkarpos, tad reikia suderinti pertvarkytas ir esamas melioracijos sistemas. Savivaldybės teritorijoje vyksta ir kiti didelės apimties vėjo jėgainių, elektros požeminių ir oro linijų statybos darbai. Deja, blogi ir netinkami projektiniai sprendiniai dažnai paaiškėja tik po keleto metų.

Marijampoliečiai – antrieji šalyje

Marijampolės sav. administracijos atstovų tikinimu, savivaldybės biudžeto lėšų, skiriamų melioracijos ir hidrotechnikos statinių būklei pagerinti, dalis nuosekliai didėjo – 2022 m. buvo skirta 210 tūkst. eurų, 2024 m. – 705,7 tūkst. eurų, 2025 m. – 606,00 tūkst. eurų. Tačiau įkūrus Melioracijos fondą, jo sąmata šiais metais turėtų siekti 811,2 tūkst. eurų – tai sudarys 65 proc. bendros metinės žemės mokesčio sumos.

Daug metų žemės ūkiui svarbią sritį kuruojančio Marijampolės sav. administracijos Žemės ūkio skyriaus vyriausiojo inžinieriaus melioratoriaus Jono Kazakevičiaus teigimu, rūpestis melioracija yra nenutrūkstantis procesas net ir sniegingą žiemą. Pasak jo, jeigu tik įvažiuoja į laukus technika, galima judėti – grioviuose (kanaluose) kirsti krūmus, medžius. O pagrindiniai žemės darbai pilnu tempu įsisiūbuoja nuo pavasario, išėjus įšalui. „Jau esame parengę probleminių objektų ir vietų sąrašą. Kad nebūtų neaiškumų, 24 kadastro vietovėms parengsime vieną investicinį projektą, kuriame įvertinsime ir iš karto fiksuosime esamą melioracijos sistemų būklę ir tada galėsime planuoti investicijas ateičiai“, – artimiausius planus, pasitelkus naujai įsteigtą Melioracijos fondą, aiškino J.Kazakevičius.

Marijampoliečiai patyrimo pasisėmė nuvykę į Kauno r. sav. ir susipažinę su jų darbais. Marijampolės sav. Tarybos narys ir ūkininkas, buvęs Žemės ūkio skyriaus vedėjas Eugenijus Alesius aiškino, kad, naudojantis Melioracijos fondo galimybėmis, melioracijos sistemos galės būti tvarkomos ne tik savivaldybės lėšomis, bet atskirai galės būti įgyvendinami ir europiniai projektai. „Mūsų Melioracijos fondas – dar tik antras Lietuvoje. Finansavimo prašysime ir iš Žemės ūkio ministerijos, kad padidintų valstybines lėšas, nes melioracijos sistemoms tvarkyti iš valstybės biudžeto 2026 m. melioracijai skirta 266,3 tūkst. eurų specialiųjų tikslinių dotacijų lėšų – tai yra nedideli pinigai. Šiais metais šalies biudžete melioracijai papildomai skirta 15 mln. eurų. Turėsime šansą prašyti, kad prisidėtų prie mūsų įgyvendinamo siekio“, – pastebėjo E.Alesius.

Turint lėšų, melioracijos darbai vyks daug efektyviau. Anot E.Alesiaus, pirmiausia bus pasirenkamos vietos, kur situacija yra blogiausia, dėmesį kreipiant ne tik į pavienius objektus, bet apimant vos ne visą kadastrinę vietovę. Tuomet melioratoriai dirbtų nuosekliai, atsižvelgdami į keleto metų perspektyvą. Juolab kad pinigų suma žinoma – kiekvienais metais Marijampolės sav. Melioracijos fonde prognozuojama bus per 811 tūkst. eurų, o galbūt šią sumą bus galima ir padidinti.

„Šio Melioracijos fondo įsteigimas turės didžiulę reikšmę melioracijos ir hidrotechninių įrengimų priežiūrai. Melioracijos įrengimai kai kur yra nusidėvėję daugiau kaip 80 proc., įrengti prieš 40 metų ir seniau, jau reikalauja intensyvesnės priežiūros. Šis fondas užtikrins stabilų finansavimą atliekant būtent šiuos darbus. Taip pat planuojama 16 proc. šio fondo lėšų skirti nenumatytiems avariniams darbams. Tai užtikrins tokių darbų finansavimą ir atsiras reali galimybė pasiekti norimų tikslų. Geriau veiks melioracijos sistemos, hidrotechniniai įrenginiai ir žemės ūkiui tikrai bus pastebima nauda“, – teigė savivaldybės tarybos narys Albinas Mitrulevičius.

Tik iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad nusausinti laukus – labai paprasta.

Daug kam rūpi, kaip vyks atranka, kam bus teikiama pirmenybė, ar būtų teikiamas pirmumas tiems melioracijos darbams, prie kurių prisidėtų patys ūkininkai? Panašiu principu Marijampolėje renovuojamos automobilių stovėjimo aikštelės prie daugiabučių namų, kai prisideda patys daugiabučių gyventojai. „Darbo grupėje svarstėme ir tokį modelį, kai prisidėtų ir patys žemės savininkai. Sulaukę veikiančio modelio projekto, tokį variantą dar svarstysime“, – atrankos prioritetus, tarp kurių kol kas tokio punkto nėra, aiškino melioratorius J.Kazakevičius. Jis atkreipė dėmesį, kad Marijampolės sav. teritorijoje melioracijos srityje lėšų poreikis – apie 4 mln. eurų per metus, bet realybėje tai prilygsta tik svajonei.

Laukia apčiuopiamos pagalbos

Iš pradedančio veikti Marijampolės Melioracijos fondo naudos ūkių laukams tikisi kiekvienas ūkininkas, žemės ūkio bendrovė, kaimų ir miestelių gyventojai. Padovinio ŽŪB pirmininko Gintauto Gumausko nuomone, Melioracijos fondo nauda turėtų pasijausti, būti teigiamu poslinkiu, žinoma, jei pinigai bus tam ir naudojami ir jei už juos bus atliekami konkretūs darbai. Tačiau jei jie bus išskaidyti plačiai, tai tuomet bus ne kažin kas. „Tikiuosi, kad fondo veikla bus skaidri. Tačiau labai daug abejonių dabar kelia melioracijos sistemų tvarkymo darbų įkainiai, kuriuos šiuo metu pateikia firmos – už kasimo ekskavatoriumi darbo valandą ima šimtus arba net tūkstančius eurų. Tai esant tokiems dirbtinai iškeltiems darbų įkainiams, vargu ar ką nors bus galima padaryti. Bet jeigu realūs įkainiai, tuomet už Melioracijos fondo lėšas tikrai būtų galima daug ką nudirbti. Mes kiekvienais metais ūkio būdu savo laukuose tvarkome melioracijos sistemas ir tą darome nuolat. Net ir žiemos metu šalinami krūmynai. Todėl žinome, ką ir už kiek galima padaryti. Kitą kartą ir už nedidelę pinigų sumą galima padaryti daug svarbių darbų. Tvarkome apleistas laukų vietas, kur telkšo balos, priaugę karklų, privirtę medžių. Ir mums šie darbai tikrai nekainuoja tiek, kiek reikėtų mokėti samdomai bendrovei“, – ūkiškai situaciją apibūdino G.Gumauskas.

Narto kaimo ūkininkė daržininkė Vilma Košubienė taip pat pritarė, kad tvarkyti melioracijos sistemas yra būtina, nes tai, kas buvo padaryta dar sovietiniais laikais, jau seniai sutrūkinėję. „Aš nieko prieš, tegul žemės mokesčio pinigai grįžta melioracijai, bet daugiau prisidėti dabar tikrai neturime iš ko. Aš tiek pajamų negaunu, kad mokėčiau dar daugiau. Nors ir užsiimu daržininkyste, bet turiu negalią, prižiūriu sergančią mamą. Ar man vertėtų dirbti žemę, jeigu vos ne 60 proc. pajamų turėčiau atiduoti valstybei? Tai būtų nenormalu. Jau ir dabar dirbame tam, kad pavalgytume, sumokėtume valdžiai priklausančius mokesčius, o patiems nebelieka nei sanatoriniam gydymui, nei vaistams, nei poilsiui prie ežero ar jūros. Tad apie mokesčių kėlimą neturėtų būti jokių kalbų“, – patikino V.Košubienė, atkreipdama dėmesį ir į kitų kaime gyvenančių žmonių kuklias išgyvenimo sąlygas.

Melioracijos problemos neaplenkia ir sodininkų bendrijų. Nuotraukose: suremontuotas griovys SB „Krokodilas“.

Marijampolės sav. vadovai teigia, kad, siekiant skaidrumo ir realaus dialogo, sprendimai nebus priimami už uždarų durų. Fondo lėšų naudojimą planuos komisija, kurioje dalyvaus ne tik savivaldos atstovai, bet ir ūkininkų organizacijų bei kaimo bendruomenių atstovai.

Komentarai

Sprendimą diktavo būtinybė

Melioracijos fondas Kauno r. pasiteisino kaip efektyvi ir savalaikė priemonė įsisenėjusioms melioracijos problemoms, kurios aktualios ne tik Kauno r., bet ir visoms Lietuvos savivaldybėms, spręsti.

Siekiant sistemiškai ir nuosekliai spręsti melioracijos infrastruktūros būklės reikalus, dar 2022 m. pabaigoje Kauno r. sav. pirmoji Lietuvoje parengė melioracijos statinių atnaujinimo planą. Rengiant šį strateginį dokumentą buvo išanalizuota 24 kadastro vietovių būklė, įvertintas statinių nusidėvėjimas ir sudaryta prioritetinė darbų eilė. Paskaičiuotas bendras investicijų poreikis melioracijos statiniams atnaujinti Kauno r. 2022 m. kainomis siekė 40 mln. eurų.

Nuo 2023 m. savivaldybė kryptingai ieškojo finansavimo galimybių šiam strateginiam planui įgyvendinti. Pasinaudojant ES ir valstybės teikiamomis finansavimo priemonėmis, kasmet buvo įgyvendinami po 2–3 melioracijos projektai. Vis dėlto tapo akivaizdu, kad toks finansavimo modelis neleidžia pasiekti esminio proveržio ir spręsti problemų reikiamu mastu.

Atsižvelgiant į tai, kad nacionaliniu lygmeniu sprendimas dėl Melioracijos fondo steigimo nebuvo priimtas, Kauno r. sav. ėmėsi iniciatyvos ir 2024 m. patvirtino Melioracijos fondo nuostatus. Fondas pradėjo veikti 2025 m. Įvertinus priskaičiuojamą žemės mokestį už žemės ūkio paskirties žemę, savivaldybė fondo veiklai skyrė 1 mln. eurų.

Šios lėšos sudarė sąlygas, vadovaujantis parengtu strateginiu planu, kryptingai planuoti atnaujinti nusidėvėjusius melioracijos statinius, pagerinti laukų drenažo būklę ir sumažinti žemės ūkio naudmenų užmirkimo riziką. Tai turi tiesioginę naudą tiek savivaldybei, tiek ūkininkams.

Siekiant aiškių rezultatų, akivaizdu, kad vien savivaldybės lėšų nepakanka melioracijos problemoms išspręsti. Todėl itin svarbu, kad viena iš Melioracijos fondo finansuojamų sričių yra melioracijos statinių naudotojų asociacijų ir ūkininkų įgyvendinamų projektų bendras finansavimas. Savivaldybės pastangos skatinti ūkininkus prisidėti prie investicijų pritraukimo bei Melioracijos fondo teikiama finansinė parama paskatino aktyviai įsitraukti ir pačius ūkininkus.

2025 m. ūkininkai pasirašė net 10 paramos sutarčių ES finansuojamiems projektams, prie kurių savivaldybė, kaip partnerė, prisidės maksimalia – 35 proc. – bendro finansavimo dalimi. Iš viso 2026 m. bus įgyvendinami net 13 ES finansuojamų ūkininkų projektų, skirtų melioracijos statinių rekonstrukcijai, kurie per dvejus metus pritrauks 5 mln. eurų investicijų į melioracijos sistemas.

Iš viso projektų bendrajam finansavimui 2025 m. buvo skirta beveik 32 proc. Melioracijos fondo lėšų (318 tūkst. eurų), o 2026 m. planuojama šiam tikslui skirti jau 67 proc. fondo lėšų (947 tūkst. eurų).

Melioracijos fondo lėšomis taip pat finansuojami melioracijos statinių rekonstrukcijos darbai, techninės dokumentacijos rengimas, avarinių gedimų šalinimas, kas leidžia neieškant papildomų finansavimo šaltinių vykdyti darbus.

Melioracijos fondo steigimas ir kryptingas darbas jau po pirmų metų leidžia įvardyti aiškius ir apčiuopiamus rezultatus. Vien 2025 m. Kauno r. buvo rekonstruota apie 150 km melioracijos griovių ir sutvarkytos 154 pralaidos. Tai reikšmingas indėlis į bendrą melioracijos sistemų būklės gerinimą. Siekiant tęsti pradėtus darbus ir vykdyti įsipareigojimus, 2026 m. Melioracijos fonde numatoma 1,4 mln. eurų.

Pasiteisino su kaupu

Kauno r. pirmieji Lietuvoje įsisteigėme Melioracijos fondą, kuris gimė po daugybės diskusijų, patys ūkininkai prisidėjome prie šios iniciatyvos svarstymo. Paskutinis pasiūlymas mums pasirodė logiškas. Ir labai tuo dabar džiaugiamės. Kauno r. žemė yra brangi, ypač šalia didmiesčio. Mes patys kėlėme problemą, bet dabar nustatytos žemės vertės yra, vadinkime, tikrai per didelės. Jos neatspindi žemės ūkio galimybių iš 1 ha. Vyksta urbanizacija ir žemės sklypų kainos yra gerokai didesnės negu žemės ūkyje. Tai kai už tuos plotelius ūkininkai sumoka mokestį, kurio dalis patenka į fondą, bent jau pasidaro savotiška kompensacija. Visi pinigai, surenkami iš žemės mokesčio, savivaldybės nutarimu eina ne pravalgymui, ne kur nors kitur, o į Melioracijos fondą. Tokiu būdu suplaukia pakankamai didelės lėšos.

Kauno r. sav. administracija pradėjo nuo išsamios tuo metu buvusios melioracijos statinių būklės studijos. Įvertino, kurie plotai reikalauja didžiausio ir greičiausio dėmesio, o kurie dar ne tokie blogi. Pagal šią strategiją ir vyksta melioracijos sistemų atstatymas. Visi ūkininkai matome, kad procesas vyksta jeigu ne mūsų, tai mūsų kaimynų laukuose. Ir tas procesas vyksta geografiškai visose Kauno r. vietose. Tas labai džiugina. Manau, tai – vienintelis kelias į priekį. Lėšos, kurias sumokame kaip žemės mokestį, kels mažiau aistrų, jei visos grįš atgal žemės statinių rekonstrukcijai. Kadastrinės vertės registrų centro duomenimis kyla, didėja ir žemės mokestis. Dabar nors jau žinosime, kad už sumokėtus pinigus atliekami realūs darbai mūsų pačių infrastruktūrai pagerinti. Ir tas proveržis tikrai apčiuopiamas, jaučiamas. Be to, labai svarbu, kad ne vien valdininkai priima sprendimus. Yra sudaryta Melioracijos fondo komisija, kurioje yra ūkininkų atstovų. Jie gali išsakyti lūkesčius ir pageidavimus. Pernai į melioracijos sistemas Kauno r. investuota 3,2 mln. eurų. O 2026 m. suplanuota daugiau kaip 4,1 mln. eurų.

Pernai rajone jau nebuvo dramatiškų „skendimų“. Nėra labai patvinusių laukų. Bet iki visiško sutvarkymo, aišku, dar toli. Tarpusavyje kalbėjomės, kad galbūt patys ūkininkai kooperacijos pagrindu nusipirktų griovių valymo techniką, kad infrastruktūra būtų prižiūrima. Nes ne visi turi reikiamos technikos ir laiko tam. Bet kol kas tai – tik pamąstymai žvelgiant į ateitį. Svarbiausia yra griovių šienavimas, nes kai periodiškai šienauji, viskas tvarkoje – karklai neužauga. Tad išsivalyti griovį yra gerai, bet svarbu nepamiršti, kad jį reikia dar ir reguliariai prižiūrėti.

Užmojai dideli

Melioracijos fondas užtikrins nenutrūkstamą darbą ir planavimą, kad melioracijos sistemų tvarkymui skiriama pinigų suma nemažėtų, o tai vienas svarbiausių uždavinių. Iki šiol dažniausiai gesinome gaisrus: vienur sulūžo – ten lekiam, kitur sulūžo – kitur lekiam. Bet nebuvo taip, kad imtume ir sutvarkytume iš esmės visą kadastrinę vietovę. Tam nebuvo resursų. Šis fondas užtikrins, kad bus galima šalinti ne tik problemas, bet ir jų priežastis.

Melioracijos sritis labai svarbi, tik gal visuomenė to nemato, nes darbų rezultatas – po žeme. Bet visi labai greitai pamato, kai vanduo pradeda semti kiemą, žemės sklypą, laukus. Dažniausiai su šia problema susiduria ūkininkai, kurie turi didelius plotus. Melioracijos sistemos tiestos praėjusio amžiaus viduryje ar kiek vėliau, daugelis jų yra nusidėvėjusios. Todėl jaučiame didelę atsakomybę atnaujinti šias sistemas, patobulinti jas, nes iš gyventojų sulaukiame daug pastabų, kad reikia atnaujinti vietas. Dabar padarytas kokybinis šuolis, nes pinigų iš savivaldybės biudžeto kiekvienais metais numatoma skirti vis daugiau, tad ir darbų bus galima padaryti daug daugiau.

Sasnavos seniūnijoje pernai vyko intensyvūs darbai – išvalyta daug griovių, rekonstruoti rinktuvai ir sausintuvai. Tai – didelis pasiekimas, nes šios vietovės buvo per daug drėgnos, vandens perteklius kliudė žemės ūkio veiklai. Ir ne tik jai, nes kad melioracijos sistemos dirbtų sklandžiai, svarbu ne tik ūkininkams ir kaimų gyventojams. Dabar privažiavimai prie jų valdų ir į sklypus patikimi. Naudą pajus ir priemiestinės gyvenvietės.

Jau yra parengti melioracijos sistemų atnaujinimo projektai, kurie apima ir 80 ar 140 ha teritorijas. Tai nemaža dalis mūsų savivaldybės. To naudą pirmiausia pajus ūkininkai.

Šaltinis: valstietis.lt, Rima Kazakevičienė, 2026-01-26

USDA duomenimis, pasaulinio kviečių sunaudojimo 2025–2026 m. prognozė padidinta 4,07 mln. t ir turėtų sudaryti 822,97 mln. t. Kviečių sunaudojimo prognozė padidinta dėl laukiamo didesnio pašarų ir kitų kviečių sunaudojimo. Kviečių eksportas analizuojamu laikotarpiu pasaulyje turėtų padidėti 1,50 mln. t ir sudaryti 218,71 mln. t. Kviečių eksporto prognozė padidinta dėl numatomo didesnio Australijos, Kanados ir Argentinos eksporto, kuris turėtų daugiau nei kompensuoti sumažėjusią Turkijos ir Ukrainos kviečių prekybą.

Naujausiais USDA duomenimis, 2025–2026 m. kviečių atsargos pasaulyje turėtų padidėti 3,44 mln. t (iki 274,87 mln. t), daugiausia dėl prognozuojamų didesnių keleto eksportuojančių šalių atsargų.

Šaltinis: Agro RINKA, 2026-01-16 Nr. 1 (471)