Žemės ūkio naujienos: 2026-01-28

Taip pat sudaryta galimybė UAB ILTE teikti garantijas finansų įstaigoms dėl paskolų pradiniam pajiniam įnašui į pripažintą žemės ūkio kooperatinę bendrovę (kooperatyvą) įmokėti. Garantija galės būti teikiama tuo atveju, kai pajinę įmoką įmoka pirmine žemės ūkio gamyba užsiimantis subjektas, norintis tapti kooperatyvo nariu, arba kooperatyvo narys, kuris dalį pradinio pajinio įnašo į kooperatyvą jau yra įmokėjęs, bet jam trūksta lėšų likusiai pradinio pajinio įnašo daliai įmokėti.

Nustatytos papildomos sąlygos garantijos dėl paskolų pajiniam įnašui įmokėti teikimo atveju: pajinis įnašas įmokamas į kooperatyvą, kurio paskutinio ataskaitinio laikotarpio nuosavybės koeficientas yra ne mažesnis kaip 0,2; didžiausia galimos suteikti garantijos suma – 200 tūkst. Eur.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2026-01-27

Ūkio subjektų patvirtinimo procesui buvo skirta labai mažai laiko (apie 3 mėnesius), tačiau visos procedūros vyko sklandžiai – įmonės greitai pateikė dokumentus, o VMVT apygardų inspektoriai operatyviai atliko patikras. Todėl pavyko per gana trumpą laiką pateikti visą Turkijos Respublikos kompetentingos institucijos prašomą informaciją.

„Lietuvos įmonės greitai sureagavo į pokyčius ir parodė aukščiausią profesionalumą. Maisto sektoriui tai neabejotinai svarbus pasiekimas, kadangi Turkijos naujai suteikti leidimai importuoti į šią šalį sustiprina mūsų šalies įmonių konkurencingumą tarptautinėje arenoje“, – sako VMVT vadovė Audronė Mikalauskienė.

Gautas patvirtinimas reiškia, kad į sąrašus įtrauktos Lietuvos įmonės gali teisėtai tiekti pieno ir žuvies produktus maždaug 87,8 mln. gyventojų rinkai.

Patvirtintų įmonių, sertifikatų sąrašą galima rasti Turkijos Respublikos kompetentingos institucijos tinklalapyje Türkiye Cumhuriyeti Onaylı İşletme Listesi ir VMVT tinklalapyje Turkija – Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Naujajame Turkijos kompetentingos institucijos registre yra patvirtintos 4 Estijos, 15 Latvijos ir 17 Lietuvos įmonių.

Šaltinis: vmvt.lrv.lt, 2026-01-13

Kas yra POSEI ir kodėl tai svarbu?

POSEI (Programme of Options Specifically Relating to Remoteness and Insularity) – tai specifinis ES paramos instrumentas, kuris nuo 1990-ųjų padeda žemės ūkiui regionuose, kuriuos skiria dideli atstumai nuo žemyninės Europos, o vietos rinka yra mažesnė ir labiau pažeidžiama nei kitur. ES kasmet tam skiria iki 653 mln. eurų, o lėšos papildomos sanglaudos, valstybės pagalbos ar prekybos politikos priemonėmis, ne visada susijusiomis su pagrindine žemės ūkio politika.

POSEI turi tris pagrindinius tikslus:

Išlaikyti tradicinių sektorių konkurencingumą (pvz., bananų, pomidorų ar pieno produkcijos).
Skatinti gyvulių ir auginamų kultūrų įvairovę.
Užtikrinti esminių žemės ūkio produktų prieinamumą ir tiekimą regionams.

Auditoriai: parama reikalinga, bet poveikis nevienareikšmis

EAR auditas atskleidė: nors finansinė parama yra svarbi norint išlaikyti žemės ūkį atokiausiuose ES regionuose, jos poveikis konkurencingumui ir tvariam vystymuisi yra mišrus ir ne visada pakankamas.

Stipriosios pusės

Bananų sektorius išlaikė konkurencingumą dėl POSEI paramos, ypač Kanarų salose ir Madeiroje.
Pieno sektorius Ažoruose išsaugojo stabilų gamybos ir eksporto lygį, padedamas paramos mechanizmo.
Parama padeda kompensuoti regionų nutolimo sąnaudas, todėl produktų tiekimas tampa patikimesnis.

Silpnosios vietos ir rizikos

Netolygus poveikis tradiciniams sektoriams: cukranendrės ir cukraus gamyba Prancūzijos regionuose nesugebėjo išlikti konkurencinga, o pomidorų sektorius Kanarų salose – smarkiai sumažėjo, nepaisant paramos.
Paramos paskirstymas neretai yra labai koncentruotas nedideliam skaičiui didelių ūkių, ypač bananų sektoriuje Prancūzijos regionuose.
Diversifikacijos sektoriai (gyvuliai, kitos auginamos kultūros) auga, tačiau tik nuo patogumo lygio, o ne daro reikšmingą pažangą, nes trūksta struktūrinių sprendimų ir ilgalaikių strategijų.
Nėra pakankamai dėmesio klimato kaitos adaptacijai, tvarumui ir jaunų ūkininkų pritraukimui – tai didina rizikas ateičiai.
Paramos mechanizmo nauda importui dažnai neperduodama galutiniams vartotojams, o vertinimo metodikos skiriasi tarp regionų.

Ką tai reiškia ES ir Lietuvai?

Žemės ūkio politika turi būti tvaresnė ir proaktyvesnė

Auditinių išvadų reikšmė – pabrėžti, jog parama neturi būti tik „finansinė injekcija“, bet turi būti susieta su strateginiu augimu:

PATVARUMAS – žemės ūkis turi būti ne tik konkurencingas šiandien, bet ir atsparus klimato pokyčiams bei rinkos svyravimams.
INOVACIJOS – būtina remti produktų diferenciaciją (pvz., vietinių gaminių specifiką, ekologiją), ne tik kiekybę.
ŽMONIŲ POTENCIALAS – jaunų ūkininkų įtraukimas, profesinis rengimas ir modernių praktikų sklaida turi būti prioritetai.

Lietuva, nors nėra atokiausia ES teritorija, gali mokytis iš POSEI vertinimo: šiandieninė žemės ūkio parama turi būti derinama su strateginiu „ilgalaikiu varikliu“, kuris skatintų tvarumą, diversifikaciją ir inovacijas, o ne vien trumpalaikį konkurencingumo palaikymą.

Auditoriai siūlo pokyčius

Audito Rūmai pateikė aiškias rekomendacijas Komisijai ir valstybių narių valdžios institucijoms:

Peržiūrėti, ar parama yra paskirstyta taip, kad skatintų ne tik tradicinius, bet ir naujus bei inovatyvius sektorius.
Gerinti struktūrinių organizacijų (kooperatyvų, gamintojų asociacijų) vaidmenį.
Stiprinti tvaraus ūkininkavimo, klimato adaptacijos ir jaunimo įtraukimo strategijas.
Vienodinti praktiką, kaip vertinama parama importui ir jos perdavimas vartotojams.

Šaltinis: zur.lt, 2026-01-28

LŪD pirmininkė Algimanta Pabedinskienė pasidžiaugė draugijos narių aktyvumu, iniciatyvomis ir stipria bendryste, kuri leidžia ne tik spręsti kasdienius iššūkius, bet ir drąsiai planuoti ateitį.

„Džiaugiuosi mūsų narių iniciatyvomis, siūlymais ir bendryste. Tai rodo, kad Lietuvos ūkininkės yra aktyvios, kūrybingos ir pasirengusios prisidėti prie svarbių pokyčių. Noriu priminti, kad 2026-ieji paskelbti Tarptautiniais moterų ūkininkių metais, todėl ir Lietuvos ūkininkės turi deramai prisidėti prie tokios garbingos misijos“, – pabrėžė LŪD pirmininkė A. Pabedinskienė.

Pasak jos, artėjantys metai – puiki proga dar labiau stiprinti moterų ūkininkių matomumą, skatinti lyderystę kaimo vietovėse, dalintis gerąja patirtimi ir aktyviai įsitraukti į žemės ūkio politikos bei kaimo plėtros procesus.

Susitikime taip pat aptartos galimos 2026 metų veiklos kryptys – edukaciniai renginiai, bendri projektai, tarptautinis bendradarbiavimas ir iniciatyvos, skirtos moterų vaidmeniui žemės ūkyje stiprinti. Dalyvės sutarė, kad kryptingas pasirengimas leis Tarptautinius moterų ūkininkių metus pasitikti prasmingais darbais ir realiais rezultatais.

Lietuvos ūkininkių draugija, veikdama drauge su Žemės ūkio rūmais, ir toliau sieks telkti bendruomenę, atstovauti ūkininkių interesams bei prisidėti prie tvaraus, socialiai atsakingo ir gyvybingo Lietuvos kaimo kūrimo.

Šaltinis: zur.lt, 2026-01-25

Ūkio planavimo darbai – vienoje vietoje

Tiksliosios technologijos ūkiuose – ne naujiena, tačiau Š. Sadauskas pastebi, kad jeigu prieš penkerius metus jas turėjo tik didesni ir stipresni ūkiai, tai dabar jų naudojimas ženkliai išaugo.

Žemės tyrimai, darbų planavimas remiantys palydoviniais žemėlapiais, laukų skenavimas sensoriais, tikslusis vairavimas, tręšimas, purškimas, sėja pagal kintamą normą – visos šios technologijos ūkininkams gerai žinomos, taip pat aktyviai naudojamos.

Tačiau Š. Sadauskas pastebi, kad net ir tos pačios, visiems jau gerai žinomos technologijos kinta, tobulėja ir atsinaujina.

„Agrokoncernas“ ūkininkams pristatė atsinaujintą ūkio valdymo platformą „Agro247“, kuri nuo šiol turi ir dirvožemių tyrimų modulį. Nuo šiol galima visus ūkio planavimo darbus atlikti vienoje vietoje.

„Dar viena naujiena, mūsų partneris „OneSoil“, kurio žemėlapius naudojame kintamai sėjai, pradėjo bendradarbiauti su „Planet“ palydovu. Tai reiškia, kad nuo pikselio, kuris yra 10 ant 10 metrų, pereiname prie dar tikslesnio – 3 ant 3 metrų. Toks tikslumas mus įgalima darbus atlikti dar tiksliau ir ekonomiškiau“, – paaiškina Š. Sadauskas.

Sezono naujiena – pulsiniai purkštukai

Didžiausia šio sezono naujiena – pulsiniai purkštukai, kur kiekvienas purkštukas gali purkšti kintama norma. Nepriklausomai nuo to ar technika lėtėja ar greitėja, jie yra susieti su palydovinių žemėlapių duomenimis padengia lauką ypač tiksliai – t.y. purškia tik ten kur reikia kiek reikia ir kada reikia.

„Šiai dienai tai yra viena efektyviausių sistemų, kurią ūkininkas gali įsidiegti į savo esamą purkštuvą. Jis dirba ir atlieka lygiai tokią pat funkciją, kaip naujausi, purkštuvai, tačiau yra ženkliai pigesni. Jie maksimaliai leidžia išnaudoti visas palydovinių ir dronų žemėlapių teikiamas galimybes“, – paaiškina „AgroTTC“ vadovas.

Konferencijoje nemažai dėmesio buvo skiriama ir robotizuotiems sprendimams. Buvo pristatytas dar vienas autonominis robotas „AgXeed“, taip pat specialus traktorių valdymo blokas, kuris pilnai automatizuoja traktorių.

Toks modifikuotas traktorius buvo testuojamas „Ateitys ūkyje“. „Agrokoncerno“ partneris „AgriFood Lithuania DIH“ pristatė technologiją, kuri leidžia valdyti traktorių iš bet kurios pasaulio vietos. Tiesa, kol ji bus pilnai įgyvendinta dar prireiks laiko, tačiau, kad robotizacija ateityje neišvengiama – neabejoja ir patys ūkininkai.

Laukia robotikos proveržio

Arminas Živatkauskas iš Telšių raj. patvirtina, kad rasti darbuotojų darosi vis sunkiau, tačiau, jo nuomone, robotizuoti sprendimai bus efektyvūs tuomet, kai vienas žmogus galės valdyti kelias mašinas vienu metu.

„Jeigu vienam traktoriui valdyti reikia vieno darbuotojo, vis tiek to žmogaus reikia. Robotizuotų technologijų proveržis bus tuomet, kai vienas žmogus galės valdyti kelis robotus. Manau, kad tai – tik laiko klausimas“, – svarsto ūkininkas.

Jo ūkyje naudojamos pagrindinės tiksliosios technologijos, tačiau tiems, kurie negali leisti jų visų, A. Živatkauskas pataria pradėti nuo dirvožemio tyrimų.

„Turi lauką, kuriame niekas neauga, padarai tyrimus ir matai, kad trūksta vieno ar kito elemento. Dirvožemio tyrimai, tręšimas kintama norma ir kalkinimas – tikriausiai yra pagrindas. Mūsų ūkis mišrus, naudojame ir mėšlą tręšimui, bet tik atlikę žemės tyrimus pamatėme, kur yra problemos ir jas išsprendėme“, – dalijasi patirtimi jis.

Artimiausiuose ūkininko planuose – tikslingiau naudoti palydovinius žemėlapius, taip pat įsidiegti augalų skenavimo sensorius. A. Živatkauskas aktyviai domisi technologijomis, nes pats įsitikino – investicijos atsiperka.

Skaičiuoja kiekvieną centą

Ūkininkas Daivaras Skiotys iš Telšių rajono sako, kad ūkyje naudoja visas konferencijoje pristatytas tiksliąsias technologijas, tačiau jis pabrėžia ir patyrusių agronomų svarbą. Jau trejus metus jo ūkį konsultuoja „AgroITC“ agronomas.

„Matome, kad šie sprendimai pasiteisina. Per pastaruosius trejus metus derliai didėja, savikainą, kiek įmanoma, technologijų pagalba mažiname. Jomis naudotis ne tik patogu, bet ir taupo pinigus, laiką. Be jų to nebūtų įmanoma pasiekti“, – sako jis.

Ūkininkas neabejoja, kad laukia ne itin lengvi metai. Žemos grūdų ir pieno kainos verčia ūkininkauti ypač racionaliai ir apgalvotai.

„Bendros nuotaikos vis tiek yra geros. Nedejuosime čia dabar dėl grūdų ir pieno kainų, bet iššūkių tikrai bus. Pernai buvome sukaupę „lašinių“ iš prieš tai buvusių metų, bet šiemet jau dabar matome, kad pajamos bus 30-40 proc. mažesnės. Todėl tik taupydami ir skaičiuodami kiekvieną centą galime eiti į priekį“, – įsitikinęs jis.

„AgroITC“ agronomas jau trečius metus konsultuoja ir Arno Aušinskio iš Telšių rajono ūkį. Pasak jo, rezultatai, pasitelkus į pagalbą profesionalų komandą – akivaizdūs.

„Pasiteisino darbas su agronomu, nes trąšos yra naudojamos tada kada reikia ir kiek reikia, o ne taip, kad sugalvojai ir išvažiavai tręšti. Taupome išteklius, pinigus ir gamtą. Dabar domiuosi automatinio vairavimo antena, nes tikslumas atsiperka“, – kalbėjo ūkininkas.

Agronomai remiasi ne kalbomis, o skaičiais

Žinių į konferenciją atvyko pasisemti ir ūkininkas Kęstutis Tamašauskas iš Panevėžio rajono. Jis sako, kad dabar ūkio pagrindinis tikslas – įsigyti daugiau dirbamos žemės, o tuomet po truputį investuoti į tiksliąsias technologijas.

„Domina anglies kaupimo programa, įdomu sužinoti, ką kiti naudoja, ir kas pasiteisina. Atsižvelgiant į grūdų kainas ir išlaidas, kurias patiriame, norėtųsi uždirbti ir pasilikti daugiau, o ne viską sudėti į žemę. Šiandieniniame ūkyje reikia skaičiuoti ir planuoti, dalyvauti susibūrimuose su kitais ūkininkais, nes būdamas tik savo kieme į priekį toli nenueisi“, – sako K. Tamašauskas.

Tiksliųjų technologijų konferencija aktuali ir ūkiuose dirbantiems specialistams. Agronomė Marija Sukurytė iš Joniškio rajono sako, kad ūkininkai nebijo naujovių, jų ieško ir pasitiki agronomų sprendimais.

„Galbūt ne visada finansinės galimybės leidžia, bet tikrai esame ir norime būti inovatyvūs. Už tai važinėjame, domimės, mokomės nes tikime, kad ateityje ir mūsų ūkyje bus kažkas panašaus“ – sako pašnekovė.

Iš Dzūkijos atvykęs vyr. agronomas Mindaugas Surdokas labiausiai tiki skaičių kalba. Pasak jo, tiksliųjų technologijų ekonominė nauda – akivaizdi.

„Mūsų ūkyje tikrai pasiteisino. Tiksliosios technologijos padeda racionaliau išnaudoti resursus ir uždirbti daugiau pinigų“, – teigia jis.

Prieš dvejus metus tiksliuosius žemėlapius pradėjęs naudoti ūkininkas Tomas Šablinskas iš Rokiškio rajono sako, kad jų nauda pirmiausiai matosi vertinant augalų tankumą.

„Naudojame žemėlapius, tręšimą kintama norma, optimizuojame ūkį. Skaičiai rodo, kad kol kas sprendimai pasiteisina. Dabar, kai grūdų kainos nukritusios, trąšos pabrangusios, nuotaikos nekokios. Bet dirbame, laukiame pavasario, tikimės, kad ateis geresni laikai“, – sakė jis.

Ūkiuose – kartų kaita

Ūkininkas Stasys Pranckus iš Alytaus rajono į konferenciją atvyko su sūnumi, taip pat Stasiu. Netrukus 71 metų gimtadienį švęsiantis ūkininkas pamažu traukiasi iš aktyvios veiklos ir džiaugiasi, kad agronomijos studijas baigęs sūnus tęs jo pradėtus darbus.

Tiesa, gyvulininkystės teko atsisakyti. Kaip S. Pranckus sako – jaunimas nelabai nori dirbti su gyvuliais.

Nors ir būdamas garbaus amžiaus vyras ir toliau domisi naujovėmis, nes pats ne kartą įsitikino jų nauda.

„Savo ūkyje naudojame sensorius, automatinį vairavimą, sėjame kintama norma, išbandome naujas veisles, tręšimo rekomendacijas. Be viso šito su tokiomis grūdų kainomis nieko neišloštum. Kiti verkia, kad eina į minusą, bet mes neinam. Žinoma, nėra lengva, bet technologijos tikrai padeda sutaupyti“, – sako S. Pranckus.

Ūkį į savo rankas perėmęs jaunasis Statys sako, kad tėvas buvo visuomet atviras naujovėms, todėl ūkyje viskas griežtai planuojama ir skaičiuojama.

„Nuo praėjusių metų pradėjome naudoti „Agrokoncerno“ ūkio valdymo platformą „Agro247“. Didelės patirties dar neturime, bet kol kas viskas atrodo labai patraukliai. Pradėjome visus duomenis kelti į skaitmeninę erdvę ir tikimės, kad bus galima dirbti dar išmaniau“, – sako jaunasis S. Pranckus.

Tėvas neabejoja, kad sūnus ne tik tęs tradicijas, bet, kaip ir jis, bus atviras naujovėms.
„Jeigu neisi į priekį – nieko ir neturėsi“, – sako jis.

Šaltinis: valstietis.lt, 2026-01-26