Žemės ūkio naujienos: 2026-01-29

„Nors kai kuriose produktų grupėse matome eksporto svyravimus, bendras vaizdas išlieka pozityvus. Lietuvos gyvūninio maisto eksportą stiprina plati rinkų geografija ir gamintojų gebėjimas prisitaikyti prie skirtingų tarptautinių reikalavimų bei efektyvi, veiksminga oficialios kontrolės sistema, kurios atitiktis vertinama trečiųjų šalių auditų metu. Jų metu tikrinami VMVT vykdomi kontrolės mechanizmai, o jų rezultatai yra labai svarbūs sprendžiant dėl eksporto leidimo suteikimo. Jei oficiali kontrolė būtų įvertinta kaip netinkama, net ir labai kokybiški produktai negalėtų pasiekti tarptautinių rinkų. Būtent dėl aukštų gamybos ir valstybinės kontrolės standartų Lietuvoje mūsų šalies produktai yra vertinami ir konkurencingi net labai „reiklių rinkų“ šalyse. Mūsų tikslas – kad 2026 metais Lietuvos gamintojai galėtų dar drąsiau plėsti savo veiklą pasiekdami naujas strategines rinkas“, – sako VMVT vadovė Audronė Mikalauskienė.

Mėsos ir mėsos gaminių sektoriaus eksporto kiekiai augo, išskyrus jautienos produkciją. Bendras šviežios mėsos eksporto kiekis mažėjo nuo 21,3 tūkst. tonų (2024 m.) iki 18,5 tūkst. tonų (2025 m.), tačiau šviežios paukštienos ir mėsos gaminių sektorių matomas akivaizdus augimas:

-Paukštienos eksportas padidėjo nuo 14,7 tūkst. tonų 2024 metais iki 15,3 tūkst. tonų 2025 metais;
-Eksportuojamų mėsos gaminių kiekis išaugo iki 2,5 tūkst. tonų. Šios produkcijos pagrindinės kryptys išlieka į Didžiąją Britaniją (57 proc.) ir Japoniją (23 proc.);
-Šviežios jautienos eksportas mažėjo nuo 6,4 tūkst. tonų 2024 m. iki 3,3 tūkst. tonų 2025 m.

VMVT tęsia derybas su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis (JAV) ir Vietnamu dėl šviežios jautienos eksporto leidimo suteikimo. Tikimasi, kad šios derybos padės amortizuoti jautienos eksporto rinkas ir ateinančiais metais derantis su šiomis šalimis bus pasiekta apčiuopiamos pažangos. Taip pat prognozuojama, kad 2026 m. pavyks pasiekti reikšmingų rezultatų atveriant Pietų Korėjos rinką kiaušinių gaminių ir produktų su perdirbtais kiaušiniais importui į šią šalį.

2025 m. Lietuvai gavus importo leidimus paukštienai ir jos produktams, kiaušinių gaminiams bei jautienos ir kiaulienos konservams į Singapūrą, tikimasi, kad 2026 m. šią rinką jau pasieks pirmosios lietuviškos produkcijos siuntos. Taip pat šiemet laukiama pažangos dėl termiškai apdorotos kiaulienos ir paukštienos eksporto į Japoniją.

Pieno produktų eksportas ir toliau išlieka vienas svarbiausių Lietuvos gyvūninių maisto produktų eksporto segmentų. Nors 2025 m. eksportuotas kiekis sumažėjo nuo 99,2 tūkst. tonų iki 95 tūkst. tonų, eksporto rinkų geografija pasižymi plačia įvairove. Pagrindinės rinkos yra Malaizijos (15 proc.), Uzbekistano (13 proc.), (po 10 proc.) Australijos, Saudo Arabijos, Alžyro ir Indijos. Iš viso Lietuvos įmonės pieno produktus eksportuoja į 91 pasaulio šalį.

Žuvies ir jos gaminių eksportas sudaro didžiausią visų eksportuojamų gyvūninių produktų dalį, bet 2025 m. fiksuotas mažėjimas iki beveik 150 tūkst. tonų (lyginant su 2024 metais – 196 tūkst. tonų). Šiame sektoriuje kaip importuotoja dominuoja Ukraina, kuriai tenka net 84 proc. visos eksportuojamos produkcijos. Žuvininkystės produktai dažniausiai tiekiami iš Islandijos (56 tūkst. t), Norvegijos (34 tūkst. tonų) ir JAV (27 tūkst. tonų), o Lietuvoje pagamintų žuvininkystės produktų kiekis sudaro maždaug 23 tūkst. tonų.

2025 m. eksportuota 0,8 tūkst. tonų kiaušinių produkcijos. Svarbiausia šių produktų rinka išlieka Japonijoje (40 proc.), toliau rikiuojasi Pietų Afrikos Respublika (37 proc.) ir JAV (18 proc.).

Šaltinis: vmvt.lrv.lt, 2026-01-28

„Durpžemiai yra vieni jautriausių dirvožemių – jie greičiausiai parodo, kur ir kaip keičiasi žemės savybės. Todėl būtent jų duomenys yra itin svarbūs vertinant dirvožemio našumą ir priimant sprendimus dėl žemės naudojimo“, – sako Žemės tvarkymo ir geodezijos departamento direktorius Gintautas Vasiliauskas.

2025 metais valstybės įmonė Žemės ūkio duomenų centras (toliau – ŽŪDC), įgyvendindama priemonę „Plėtoti ir palaikyti Žemės išteklių stebėsenos informacinę sistemą“, atnaujino Lietuvos Respublikos teritorijos M 1:10 000 dirvožemio erdvinių duomenų rinkinį Dirv_DR10LT.

Atnaujinimo tikslas – užtikrinti, kad dirvožemio duomenys kuo tiksliau atspindėtų realią situaciją, susiformavusią dėl gamtinių procesų, žemės ūkio veiklos, metodinių ir klasifikacinių pokyčių bei šiuolaikinių kartografavimo sprendimų taikymo.

20 savivaldybių – kryptingas ir nuoseklus darbas

Dirvožemio duomenų atnaujinimo darbus 2025 m. Žemės ūkio duomenų centro Žemės tvarkymo ir geodezijos departamento kvalifikuoti dirvožemio specialistai vykdė 20 šalies savivaldybių teritorijose.

Darbai buvo atliekami laikantis patvirtinto grafiko ir tolygiai paskirstyti per metus – po 10 savivaldybių pirmajame ir antrajame metų pusmečiuose.

Pirmąjį 2025 m. pusmetį dirvožemio duomenys buvo atnaujinami Druskininkų, Birštono, Kretingos rajono, Lazdijų rajono, Prienų rajono, Rietavo, Skuodo rajono, Šiaulių rajono, Šilalės rajono ir Zarasų rajono savivaldybėse.

Antrąjį pusmetį darbai buvo tęsiami Alytaus miesto ir Alytaus rajono, Jonavos rajono, Jurbarko rajono, Kalvarijos, Kelmės rajono, Klaipėdos rajono, Marijampolės, Raseinių rajono ir Šiaulių miesto savivaldybėse.

Didžiausias dėmesys atnaujinimo metu buvo skirtas durpžemių plotų ribų ir savybių patikslinimui, kadangi šie dirvožemiai dėl savo specifinių savybių yra ypač jautrūs ir greičiau nei kiti indikuoja ilgalaikius pokyčius, susijusius su gamtiniais procesais bei žemės naudojimo intensyvumu.

Patikslinti duomenys parodo realų durpžemių pokytį

Remiantis atliktų tyrimų rezultatais, buvo atnaujintas plotinis durpžemio duomenų sluoksnis KONTURAS, pakoreguotos dirvožemio kontūrų ribos ir patikslinti atributiniai duomenys. Tikslintose savivaldybėse nustatytas apie 15 proc. durpžemių plotų sumažėjimas nuo bendro 70 850 hektarų ploto.

Duomenys tikslinami ir pagal gautus prašymus

Be suplanuotų darbų, 2025 m. buvo atsižvelgta ir į gyventojų bei kitų suinteresuotų asmenų pateiktą informaciją.

Išnagrinėti asmenų pateikti prašymai, pagrįsti užsakymu atliktais dirvožemio tyrimais, taip pat tiesioginių prašymų dėl durpžemių (kai durpingas sluoksnis buvo mažesnis nei 40 cm) bei prašymai, pateikti per Paraiškų priėmimo informacinę sistemą (PPIS). Pagal gautą informaciją Dirv_DR10LT duomenys buvo patikslinti.

Duomenys – vieši ir pasiekiami kiekvienam

Atnaujintas erdvinių duomenų rinkinys Dirv_DR10LT yra viešai prieinamas ir gali būti peržiūrimas Žemės išteklių stebėsenos informacinėje sistemoje bei jos mobiliojoje programėlėje, sudarant galimybę specialistams, savivaldybėms ir žemės naudotojams sprendimus grįsti aktualiais ir patikimais duomenimis.

Šaltinis: zudc.lt, 2026-01-28

„Norime, kad mūsų sistemoje veikiančios institucijos veiktų skaidriai, atsakingai ir tam kartais patys turime pasitikrinti, ką dar galime padaryti geriau, kad tas darbas būtų sklandesnis. Auditas – tai yra pagalbos priemonė identifikuoti, kur yra problemos“, – Vyriausybės pasitarime teigė I. Ruginienė.

„Keista, kad žiniasklaida skiria dėmesį tokiems gana banaliems dalykams, o neskiria dėmesio tiems gražiems darbams, kurie buvo aptarti pirmuose dviejuose (Vyriausybės pasitarimo – BNS) klausimuose“, – pasitarime sakė žemės ūkio viceministras Ramūnas Krugelis.

ŽŪM atrinks nepriklausomus ekspertus, kurie iki birželio 1-osios įvertins VMVT darbą – vidaus kontrolės sistemą, informacinių išteklių valdymą, finansinius išteklius ir valdomą turtą, viešųjų pirkimų procesų organizavimą ir vykdymą.

Ministerija patikrinimą motyvuoja siekiu įvertinti institucijos veiklos 2024–2025 metais ekonomiškumą ir efektyvumą bei „priimti sprendimus dėl tarnybos veiklos optimizavimo“.

„Kad būtų užtikrinta skaidri ir sąžininga jos veikla bei veiksminga ir rezultatyvi valstybinė maisto ir veterinarijos kontrolė“, – prašymo atlikti tarnybos veiklos įvertinimą pažymoje nurodo ŽŪM.

Ministerijos atstovai portalui „Delfi“ aiškino, kad auditai atliekami nuolat ir tai nesusiję su ketinimais atleisti tarnybos vadovę Audronę Mikalauskienę.

Pasak „Delfi“, A. Mikalauskienė 2024 metų vasarą sulaukė tuometinio Vyriausybės kanclerio Laimono Rudžio pasiūlymo trauktis iš posto – jis esą aiškino, jog dėl A. Mikalauskienės darbo sulaukta personalo ir klientų skundų, jos atžvilgiu vyksta tyrimas.

Dviejuose skunduose, pasak portalo, VMVT vadovė kaltinama psichologiniu spaudimu, mobingu, didelių priedų mokėjimu artimam darbuotojų ratui, prastai vykdomomis reformomis.

Anot „Delfi“, buvęs žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas yra sakęs, jog „aušriečių“ lyderis anksčiau spaudė pakeisti dalį ŽŪM pavaldžių institucijų vadovų, įskaitant ir A. Mikalauskienę.

Šaltinis: lrt.lt, Lukas Juozapaitis, BNS, 2026-01-28

LKT sekretoriatui gali būti teikiami tiek pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones, tiek pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano intervencines priemones jau įgyvendinti projektai: be pažeidimų ir pritaikytų sankcijų, pasiekę visus paraiškoje numatytus projekto priežiūros rodiklius.

Šių metų atrankoje numatytos 5 nominacijos:

„Pažangus ūkis“
„Pažangus verslas“
„Drauge su gamta“
„Gerovės kūrėjai“
„Moterų iniciatyvos“

Kiekvienas konkursui teikiamas projektas gali dalyvauti tik vienoje pasirinktoje nominacijoje bei privalo atitikti bent vieną pasirinktos nominacijos kriterijų. Papildomi balai yra skiriami už atitiktį keliems kriterijams. Svarbu atkreipti dėmesį, jog pildant projekto gerojo pavyzdžio formą reikėtų prisegti bent keletą geriausiai projekto veiklas reprezentuojančių nuotraukų ar video medžiagą, išsamiai aprašyti įgyvendinus projektą pasiektus rezultatus, projekto įkvėpimo šaltinį arba kitą informaciją, kuri padėtų atkreipti komisijos narių dėmesį bei padidintų galimybę projektui surinkti kuo daugiau atrankos balų.

Reikalavimus atitinkančių projektų vykdytojai, norintys dalyvauti konkurse, privalo užpildyti projekto gerojo pavyzdžio formą ir išsiųsti ją el. paštu tinklo.sekretoriatas@zum.lt iki š. m. vasario 27 d.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2026-01-28

„Šie tyrimai mums visiems yra svarbūs, nes jie padeda priimti faktais pagrįstus sprendimus, stiprina tarpusavio ryšį tarp mokslo, politikos formavimo ir praktinio įgyvendinimo. Tvarus žemės ir maisto ūkis, aplinkosauga, gyvūnų gerovė – tai sritys, kur sprendimai turi būti ne tik ambicingi, bet ir moksliškai pagrįsti, o svarbiausia – realiai pritaikomi. Ministerijai aktualu, kad rezultatai neliktų segtuvuose, o duotų apčiuopiamą naudą sektoriui“, – sako žemės ūkio viceministras Gediminas Tamašauskis.

Renginyje, kuriame dalyvavo ūkininkai, socialiniai partneriai ir įvairių institucijų atstovai, diskutuota žemės ūkio sektoriui aktualiais dirvožemio sveikatos gerinimo, tvaraus ūkininkavimo, gyvulininkystės inovacijų, klimato kaitos ir žuvininkystės klausimais.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2026-01-28