Žemės ūkio naujienos: 2026-01-30

Ministrai aptarė augančią dvišalę prekybą bei konkrečias lietuviškų žemės ūkio ir maisto produktų eksporto galimybes. Ministras A. Palionis pabrėžė, kad Persijos įlankos regionas yra prioritetinis Lietuvos maisto pramonės įmonėms, o JAE – svarbūs vartai ne tik į visą regioną, bet ir į didelę dalį Azijos bei Afrikos rinkų.

JAE ministras pabrėžė, kad Lietuvoje jie mato didžiausią paukštienos, grūdinių bei pieno produktų potencialą ir tikisi toliau plėtoti abipusės prekybos klausimus, ypač šiais produktais.

Vizito metu taip pat įvyko susitikimas su JAE klimato kaitos ir aplinkos ministre dr. Amna bint Abdullah Al Dahak. Aptarti Lietuvos ir JAE bendradarbiavimo stiprinimo klausimai, ypatingą dėmesį skiriant prekybos skatinimui, apsirūpinimo maistu saugumui, žemės ūkio inovacijoms bei investicijų galimybėms.

JAE ministrė pažymėjo, kad Lietuva bus pristatyta artimiausiuose JAE Jungtinės ekonominės tarybos posėdžiuose kaip potenciali partnerė, o tai – reikšmingas žingsnis toliau gilinant dvišalius Lietuvos ir JAE ryšius žemės ūkio ir maisto srityje. Ministrė pasidžiaugė, kad kasmet didėjantis Lietuvos maisto gamintojų skaičius „Gulfood“ parodoje tik patvirtina dvišalio bendradarbiavimo potencialą bei perspektyvas.

Ministras A. Palionis patikino, kad Lietuva pasirengusi intensyvinti esamą bendradarbiavimą, laukia JAE investicijų bei kuo aktyvesnio prieš dvejus metus pasirašyto bendradarbiavimo memorandumo įgyvendinimo. Sutarta, kad abiejų šalių atstovai toliau veiks identifikuojant svarbiausias bendradarbiavimo sritis ir glaudžiai dirbs su socialiniais bei verslo partneriais užtikrinant kuo daugiau sėkmės istorijų.

Ministras A. Palionis taip pat susitiko su Žemės ūkio investicijų ir plėtros institucijos (AAAID) valdybos pirmininku dr. Obaidu Saifu Hamadu Al Zaabi. Susitikime aptartos dvišalės prekybos galimybės, JAE apsirūpinimo maistu užtikrinimas bei bendrų investicinių projektų plėtra. Ministras pakvietė į Lietuvą atvykti JAE verslo misiją ir patiems įsitikinti Lietuvos stiprybėmis: švaria gamta, aukštos kokybės žaliavomis, modernia maisto pramone ir pažangiomis gamybos technologijomis.

„Lietuvoje kuriami išskirtiniai, aukštos kokybės ir sveikatai palankūs produktai, gaminami naudojant pažangias technologijas ir aukščiausios kokybės žaliavas. Lietuviški produktai pelnė vartotojų pasitikėjimą ne tik vidaus, bet ir pasaulinėse rinkose – šiandien Lietuvos maisto produktai eksportuojami į daugiau nei 150 pasaulio šalių“, – sakė ministras A. Palionis.

Ministras A. Palionis taip pat dalyvavo vienoje didžiausių pasaulyje tarptautinių maisto ir gėrimų pramonės parodų – „Gulfood 2026“. Šiais metais parodoje Lietuvą pristato 30 maisto pramonės įmonių – nuo pieno produktų ir įvairių gėrimų gamintojų iki inovatyvius maisto sprendimus kuriančių bendrovių.

Per pastaruosius kelerius metus Lietuvos žemės ūkio produktų eksportas į JAE reikšmingai augo. 2024 metais žemės ūkio ir maisto produktų bendrasis eksportas iš Lietuvos į JAE sudarė 26,2 mln. EUR (63 proc. daugiau nei 2023 m.) ir eksporto struktūroje pagal šalis JAE buvo 34 vietoje iš 156 eksporto partnerių. 89,2 proc. į JAE 2024 m. metais eksportuotų žemės ūkio ir maisto produktų buvo lietuviškos kilmės. Daugiausia eksportuota paruoštų maisto produktų; nealkoholinių ir alkoholinių gėrimų bei acto; tabako ir perdirbtų tabako pakaitalų; koncentruoto pieno ir grietinėlės; sūrių ir varškės; salyklinio alaus.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2026-01-29

Iš viso iki balandžio 30 d. tinkamiems paramai gauti pareiškėjams planuojama išmokėti 18,8 mln. Eur už mėsinius gyvūnus, 2,8 mln. Eur už avis ir 0,3 mln. Eur už ožkas.

Išmokų dydžiai už mėsinį galviją yra diferencijuojami pagal laikomo galvijo mėsinės veislės kraujo laipsnio dalį ir vykdytą produktyvumo tyrimą. Paramos už mėsinius galvijus dydžiai:

-už mėsinį galviją, kurio mėsinės veislės kraujo laipsnio dalis siekia 51 ir daugiau proc. – 144,33 Eur;
-už mėsinį galviją, kurio mėsinės veislės kraujo laipsnio dalis nesiekia 51 proc. – 77,39 Eur;
-už mėsinį galviją, kuriam buvo vykdytas produktyvumo tyrimas – 6 Eur.
Paramos dydis už avį yra 20,22 Eur, o už ožką – 27,45 Eur.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2026-01-30

Paraiškos NMA bus priimamos 2 mėnesius – nuo vasario 2 d. iki kovo 31 d. Šiuo laikotarpiu pateiktose paraiškose numatytiems įgyvendinti projektams įgyvendinti skirta 2 156 848 Eur paramos lėšų, iš kurių Sostinės regiono projektams gali būti skirta ne daugiau kaip 547 980 Eur.

Kam skirta parama

Paramos lėšomis finansuojamas apsaugos priemonių, kurios skirtos apsaugoti gyvulius nuo vilkų, kartu su aviganiu (aviganiais) arba be jo (jų), įsigijimas ir įsirengimas.

Parama apsaugoti gyvūnus nuo plėšrūnų skirta fiziniams ir juridiniams asmenims, kurie užsiima žemės ūkio veikla, įregistravę žemės ūkio valdą bei laiko avių, ožkų, galvijų iki 2 metų, mėsinių ir mėsinių-pieninių veislių karvių žindenių, laikomų kartu su prieaugliu iki 6 mėnesių amžiaus toje pačioje bandoje.

Pareiškėjai turi laikyti ne mažiau kaip 1 sąlyginio gyvulių (SG) dydžio saugomų galvijų. Laikomų gyvulių SG dydis nustatomas vadovaujantis Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašu. Parama teikiama, kai gyvūnai, kuriuos norima apsaugoti, laikomi lauke – pievose, ganyklose, ir neteikiama, kai gyvūnai laikomi namų valdos, sodybos, miško paskirties sklypuose.

Parama galės būti skiriama pareiškėjams, kurie įsigytas apsaugos priemones naudos šiose, daugiausia per pastaruosius 5 m. vilkų žalų prieš ūkinius gyvūnus (ne mažiau kaip 10) patyrusiose savivaldybėse, todėl čia vilkų daromos žalos tikimybė yra didžiausia:

-I savivaldybių grupė (nustatyta 101 ir daugiau žalos atvejų): Alytaus r., Anykščių r., Lazdijų r., Molėtų r., Telšių r., Utenos r., Vilniaus r.
-II savivaldybių grupė (51–100 žalos atvejų): Ignalinos r., Kaišiadorių r., Klaipėdos r., Kupiškio r., Plungės r., Prienų r., Šilalės r., Širvintų r., Zarasų r.
-III savivaldybių grupė (10–50 žalos atvejų): Birštono sav., Biržų r., Druskininkų sav., Elektrėnų sav., Jonavos r., Jurbarko r., Kalvarijos sav., Kauno r., Kėdainių r., Kelmės r., Kretingos r., Marijampolės sav., Pagėgių sav., Panevėžio r., Pasvalio r., Raseinių r., Rietavo sav., Rokiškio r., Skuodo r., Šakių r., Šalčininkų r., Šilutės r., Švenčionių r., Tauragės r., Trakų r., Ukmergės r., Varėnos r., Vilkaviškio r.

Kompensuojama – aptvarai ir aviganiai

Paramos lėšomis kompensuojamas šių apsaugos priemonių įsigijimas:

-vielinis elektrinis aptvaras ir (arba) jo dalys (įskaitant apsaugą nuo prasikasimo);
-juostinis elektrinis aptvaras ir (arba) jo dalys (įskaitant apsaugą nuo prasikasimo);
-mobilus tinklinis elektrinis aptvaras ir (arba) jo dalys (apsauga nuo prasikasimo netaikoma);
-stacionarus, neelektrinis tinklinis aptvaras ir jo dalys (įskaitant apsaugą nuo prasikasimo);
-stacionarus, neelektrinis tinklinis aptvaras su elektrine juosta / viela, įtempta prieš aptvarą, ir jo dalys (įskaitant apsaugą nuo prasikasimo);
-elektros tiekimo ir palaikymo įrenginys (-iai) ir (arba) jo (-ų) dalys;
-iki 4 mėnesių amžiaus aviganių, turinčių kilmės dokumentus, įsigijimo išlaidos. Gali būti įsigyjami ne daugiau kaip 2 aviganiai.

Labai svarbu, kad apsaugos nuo plėšrūnų priemonės būtų įrengtos laikantis įgyvendinimo taisyklėse nustatytų techninių reikalavimų ir rekomendacijų.

Paramos intensyvumas – didesnis

Šiemet pagal priemonę teikiantys paraiškas gali tikėtis didesnių kompensacijų, mat įgyvendinimo taisyklėse nustatytas svarbus pakeitimas – tinkamos finansuoti išlaidos bus kompensuojamos nebe 65 proc., o 90 proc.

Didžiausia paramos suma vienam paramos gavėjui, kaip ir anksčiau, gali siekti:

-10 000 Eur be PVM, kai įsigyjami ir įsirengiami aptvarai bei elektros padavimo ir palaikymo įrenginiai;
-12 000 be PVM, kai įsigyjami ir įsirengiami aptvarai bei elektros padavimo ir palaikymo įrenginiai ir aviganiai šunys, kuriems įsigyti taikomas šie fiksuotieji įkainiai:

-vienam Podhalės aviganiui įsigyti – ne daugiau kaip 1 000 Eur be PVM;
-vienam Vidurio Azijos aviganiui įsigyti – ne daugiau kaip 850 Eur be PVM.

Įsigyjamų investicijų PVM nekompensuojamas.

Atrankos kriterijai

Pareiškėjų prašomai paramos sumai viršijus skirtąją, paraiškos bus vertinamos pagal atitiktį atrankos kriterijams ir parama bus skiriama daugiau balų surinkusioms paraiškoms.

Pateikiame atrankos kriterijus ir skiriamus atrankos balus:

Projektai įgyvendinami savivaldybėse, kuriose yra didelė tikimybė patirti vilkų daromą žalą ūkiniams gyvūnams (kuriose per pastaruosius 5 m. užregistruota vilkų žalų prieš ūkinius gyvūnus atvejų):

-I savivaldybių grupė (101 ir daugiau žalos atvejų) – suteikiama 100 balų;
-II savivaldybių grupė (51–100 žalos atvejų) – suteikiama 70 balų;
-III savivaldybių grupė (10–50 žalos atvejų) – suteikiama 50 balų.

Papildomas paraiškų atrankos vertinimas atliekamas pirmenybę skiriant pareiškėjams, įgyvendinantiems projektus saugomose teritorijose, kurios įtrauktos į Saugomų teritorijų valstybės kadastrą.

Paraiškų teikimas NMA

Paraiška ir pridedami dokumentai gali būti teikiami vienu iš šių būdų:

-naudojantis Žemės ūkio ministerijos informacinės svetainės (ŽŪMIS) pranešimų siuntimo funkcionalumu (ŽŪMIS meniu punktas „Pranešimai“);
-pasirašyti kvalifikuotu elektroniniu parašu, juos siunčiant el. paštu paraiskos@nma.lt, pateikiant paraišką ir skenuotus prašomus dokumentus (PDF formatu).

Paraiška ir prašomi dokumentai turi būti pateikti ne vėliau kaip iki kvietimo teikti paraiškas paskutinės dienos 23.59.59 val.

Paraiška ir prašomi dokumentai gali būti pasirašyti bei pateikti ir įgalioto asmens. Įgaliotas asmuo kartu su paraiška pateikia notaro patvirtintą įgaliojimą arba įgaliojimą, kuriame parašo tikrumą patvirtino seniūnas.

Šaltinis: nma.lrv.lt, 2026-01-28

Šių metų sausio pradžioje pakeistose priemonės įgyvendinimo taisyklėse nustatyta, kad Europos inovacijų partnerystės (EIP) veiklos grupių projektų įgyvendinimo laikotarpiu bus vykdoma projekto priežiūra, tačiau projektų vykdytojams neliko įsipareigojimo šiuo laikotarpiu kas 12 mėn. nuo sprendimo skirti paramą priėmimo dienos teikti NMA EIP projekto įgyvendinimo tarpines ataskaitas, kuriose informuojama apie EIP projekto įgyvendinimo eigą. Apie tai, ar EIP projektas įgyvendinamas pagal EIP projekto įgyvendinimo plane numatytus etapus ir ar įgyvendintos planuotos EIP projekto veiklos, NMA sieks įsitikinti vykdomų patikrų metu – jos, kaip ir anksčiau, bus vykdomos tiek administraciniu būdu, tiek fiziškai, taip pat vertinant mokėjimo prašymus.

Baigus įgyvendinti projektą, įsipareigojimas pateikti galutinę ataskaitą liko – ją būtina pateikti kartu su mokėjimo prašymu. Primintina, jog įgyvendinus EIP projektą kontrolės laikotarpio nėra.

Nuostata NMA nebeteikti tarpinių ataskaitų galioja visiems EIP projektams, t. y. tiek pradėtiems įgyvendinti iki šio įsakymo patvirtinimo dienos, tiek vėliau pateiktoms paraiškoms.

Šiuo metu priimamos EIP projektų paraiškos

Primintina, jog šiuo metu NMA pagal priemonę priimamos EIP projektų paraiškos. Paraiškų teikimo laikotarpis, prasidėjęs 2026 m. sausio 15 d., truks iki vasario 27 d. Projektams įgyvendinti šiuo paraiškų teikimo etapu skirta 3 863 235 Eur paramos lėšų, iš jų Sostinės regiono projektams – ne daugiau kaip 1 600 000 Eur suma, o Vidurio ir Vakarų Lietuvos regiono projektams – ne daugiau kaip 2 263 235 Eur.

Paraiškas kviečiamos teikti EIP veiklos grupės, kurios 2025 metų rugpjūčio – spalio mėn. pateikė EIP projektų įgyvendinimo planus ir, juos įvertinus NMA ir Inovacijų agentūrai, gavo Žemės ūkio ministerijos patvirtinimą, jog planai tinkami įgyvendinti. Paraišką gali teikti EIP veiklos grupės, narys, jungtinės veiklos sutartimi dėl EIP veiklos sudarymo paskirtas pareiškėju (kiti EIP veiklos grupės nariai laikomi EIP projekto partneriais).

Žinoma, jog minėtu laikotarpiu (rugpjūčio 18 d. – spalio 10 d.) iš NMA pateiktų 21 EIP projektų įgyvendinimo plano, atlikus administracinį vertinimą, Inovacijų agentūrai toliau vertinti buvo perduota 19 EIP projektų įgyvendinimo planų, o ŽŪM patvirtino 10 EIP įgyvendinimo planų, kurie tinkami teikti paraiškas.

Didžiausia galima paramos suma inovaciniam projektui įgyvendinti – 200 000 Eur, kompensuojant, priklausomai nuo įsigyjamų išlaidų, nuo 65 iki 100 proc. visų tinkamų įsigyti išlaidų. Paramos suma yra bendra suma bendradarbiavimo išlaidoms ir inovaciniam projektui įgyvendinti.

Šaltinis: nma.lrv.lt, 2026-01-28

Šių metų sausio 7 d. LVAT galutine ir neskundžiama nutartimi paliko galioti Regionų administracinio teismo sprendimą, kuriuo teismas nusprendė, kad ŽŪM 2021 m. nepagrįstai atmetė bendrovės „Nepriklausoma tyrimų laboratorija“ prašymą suteikti jai įgaliojimus atlikti rinkoje superkamo žalio pieno sudėties ir kokybės tyrimus, kurie yra privalomi atsiskaitant su pieno tiekėjais.

„Teismo sprendimas sudaro prielaidas konkurencijai pieno tyrimų rinkoje ir naikina valstybinį monopolį. Tai reikšmingas pokytis. Nauja pieno tyrimų praktika galėtų paskatinti efektyvesnį, skaidresnį ir rinkos principais grindžiamą sektoriaus veikimą“, – pranešime teigia pareiškėją byloje atstovavęs advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ partneris Karolis Kačerauskas. Ministerija savo sprendimą grindė Pieno įstatymo nuostata, pagal kurią pieno pirkėjams uždrausta pirkti žalią pieną iš pardavėjų, kurių pienas nebuvo ištirtas valstybės valdomos akredituotos laboratorijos bendrovės „Pieno tyrimai“.

Su ministerijos sprendimu nesutikusi „Nepriklausoma tyrimų laboratorija“ kreipėsi į teismą. Pareiškėjos nuomone, „Pieno tyrimai“ atliekama veikla nėra valstybės funkcijų įgyvendinimas, todėl reikalavimas tyrimus atlikti tik valstybės valdomoje laboratorijoje yra nepagrįstas ir riboja konkurenciją.

Pareiškėja byloje nurodė, kad pagal Europos Sąjungos reglamentus tokias paslaugas gali teikti privatūs rinkos dalyviai, o valstybė – tik prižiūrėti kontrolę. Digital Matter icon AD LVAT konstatavo, kad ministerija nepagrįstai rėmėsi Pieno įstatymu, kuris po Konstitucinio Teismo nutarimo paskelbimo nuo 2020 m. liepos 1 d. nebegalėjo būti taikomas, nes visas įstatymas buvo pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai pagal priėmimo tvarką. Teismas taip pat pabrėžė, kad vėlesni šio įstatymo pakeitimai ir papildymai negali būti taikomi savarankiškai, kai pats pagrindinis įstatymas buvo eliminuotas iš teisės

Šaltinis: lrytas.lt, 2026-01-20