Žemės ūkio naujienos: 2026-02-02. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
STT pareiškė įtarimus ŽŪM viceministrui Jagminui, jam skirta kardomoji priemonė
Dėl galimo turto iššvaistymo ir piktnaudžiavimo Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) įtaria žemės ūkio viceministrą Arūną Jagminą, penktadienį atlieka kratas. „Patvirtiname, kad STT atlieka procesinius veiksmus, susijusius su ikiteisminiu tyrimu dėl Šilutės rajono savivaldybės valdomos „Šilutės sporto“ vadovo galimai padarytų korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų. Dėl galimo turto iššvaistymo ir piktnaudžiavimo šiame tyrime įtariamas dabartinis žemės ūkio viceministras Arūnas Jagminas. Kratos atliktos viceministro namuose, – rašoma komentare BNS.
Kiek vėliau pranešta, kad STT penktadienį žemės ūkio viceministrui A. Jagminui pareiškė įtarimus dėl piktnaudžiavimo ir turto iššvaistymo.
„Jam skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti“, – Eltai sakė STT Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Dovilė Andrijauskaitė.
Kaip rašo portalas „15min“ kratos atliktos A. Jagmino namuose Šilutėje.
Tyrimo duomenimis, A. Jagminas būdamas vienos įmonės vadovu, galimai piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir iššvaistė jo žinioje buvusį svetimą įmonei priklausantį didelės vertės turtą.
A. Jagminas 2010–2022 metais buvo Šilutės statybų bendrovės „Šilutės polderiai“ direktorius, o nuo 2022 metų yra rajono savivaldybės tarybos narys.
Registrų centrui pateiktos sporto organizavimo viešosios įstaigos „Šilutės sportas“ ataskaitos rodo, kad 2021 metais „Šilutės polderiai“ įmonei suteikė 15 tūkst. eurų paramą, 2020 metais – 2,4 tūkst. eurų, o 2015–2016 metais – po 1 tūkst. eurų.
Su „Šilutės sporto“ vadovu Aivaru Lileikiu BNS susisiekti nepavyko, tuo metu „Šilutės polderių“ vadovas Donatas Kisielius teigė, kad šiuo metu abi įmonės niekaip nėra susijusios.
„Absoliučiai niekaip, neturi jokių santykių. Dirbu penkis mėnesius, per juos jokių sąsajų nėra. Žinau tik, kiek iš spaudos matau. Nei rėmimo, nei dar kažko nėra“, – BNS sakė D. Kisielius.
Jis taip pat teigė nežinantis, ar anksčiau įmonės buvo susijusios.
BNS pernai lapkritį rašė, kad ikiteisminis tyrimas atliekamas dėl „Šilutės sporto“ vadovo, teismo nuo pareigų pusmečiui nušalinto Dainiaus Gricevičiaus galimai padarytų korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų.
Ikiteisminio tyrimo duomenimis, „Šilutės sporto“ vadovas galimai piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, siekdamas sau turtinės naudos ir pasisavino jo žinioje buvusį svetimą, įstaigai priklausantį labai didelės vertės turtą.
Įtariama, kad buvo manipuliuojama „Šilutės sportui“ priklausančių komandų žaidėjų atlyginimais, neformalaus ugdymo ir kitomis organizacijos lėšomis. „Šilutės sportui“ priklauso pagrindinės miesto krepšinio ir futbolo komandos.
2024 metais „Šilutės sporto“ biudžetas siekė 718 tūkst. eurų. Savivaldybė yra pagrindinė įstaigos finansinės paramos teikėja.
Premjerės atstovas: Arūnas Jagminas turėtų palikti pareigas
Dėl galimo turto iššvaistymo ir piktnaudžiavimo Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT) įtariant žemės ūkio viceministrą Arūną Jagminą, premjerės Ingos Ruginienės patarėjas sako, kad viceministras turėtų palikti pareigas.
„Premjerė, žinoma, pasitiki teisėsaugos institucijomis ir jų darbu, ir jos nuomone, viceministras turėtų pats priimti sprendimą ir palikti savo pareigas“, – BNS penktadienį sakė Ignas Dobrovolskas.
„Jeigu jis nepriims sprendimo pats, tada galim žiūrėti iš savo perspektyvos, bet pradžioje jis įsivertinęs situaciją pats turėtų priimti sprendimą“, – pridūrė jis.
Ministerijos atstovė BNS pranešė, kad kol kas jis nėra nušalintas nuo pareigų.
Ministras Palionis tikisi, kad Jagminas pats priims sprendimą
Teisėsaugai įtariant žemės ūkio viceministrą A. Jagminą galimu turto iššvaistymu ir piktnaudžiavimu anksčiau jam vadovaujant įmonei, žemės ūkio ministras Andrius Palionis sako tikintis, kad viceministras pats priims sprendimą dėl tolesnio darbo ministerijoje.
„Tiesą pasakius, šiandien dar atostogauju, bet dar nešnekėjau su juo, nes manau, kad dar nelabai ir prisiskambinčiau jam. Ir aš tikiu, kad viceministras pats yra atsakingas žmogus ir jeigu jam yra pareikšti įtarimai, tai jis pats priims teisingus sprendimus“, – BNS penktadienį sakė ministras.
Paklaustas, ar atleistų viceministrą, jeigu jis pats nepasitrauktų, ministras tikino, kad sprendimas dėl to galėtų būti priimtas pirmadienį.
„Tą galiu padaryt (atleisti – BNS), bet sakau, aš pirma noriu išgirst jo poziciją ir nuomonę, bet aš tikiu, kad jis pats teisingai pasielgs. (…) Realiai net nėra kada jam ir pasitraukt, jis tik pirmadienį ir galės pasitraukt, nes šiandien jis net prašymo neturi kam atiduot. (…) Jūs spaudžiat mane į kampą atsakyt, tai pasielgsim sąžiningai, pagal aukščiausius skaidrumo standartus“, – komentavo ministras.
Jis sakė su A. Jagminu dar nekalbėjęs, apie įtarimus penktadienį jį informavo STT. Ministras taip pat teigė žinantis, kad situacija nėra susijusi su darbu Žemės ūkio ministerijoje.
Puchovičius: jeigu STT įtarimai Jagminui rimti, tikimės, kad jis priims sprendimą dėl savo pareigų
„Nemuno aušros“ vicepirmininkas Robertas Puchovičius tikisi, kad, jeigu pasitvirtins Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) įtarimai „aušriečių“ deleguotam žemės ūkio viceministrui Arūnui Jagminui, šis sustabdys savo narystę partijoje ir nusišalins nuo pareigų.
„Jeigu rimti yra pateikti įtarimai viceministrui Jagminui, mes tikimės, kad jis laikinai sustabdys savo narystę partijoje ir artimiausiu metu priims sprendimą, ar jis gali tęsti viceministro darbus“, – penktadienį Eltai komentavo R. Puchovičius.
„Bet jeigu pasikeis situacija artimiausiu laiku, tada matysime, gal jis ir toliau galės tęsti darbą. Manau, reikia palaukti, susipažinti, dėl ko yra atliekamos kratos, kokia yra jo rolė toje situacijoje“, – pabrėžė politikas.
Pasak parlamentaro, „Nemuno aušros“ partija pasitiki A. Jagminu, kad šis pats priims reikiamą sprendimą.
„Jeigu partija delegavo į tokį postą, tai partija pasitiki, kad, jeigu tikrai praeityje kažką blogo padarė, jis priims visą atsakomybę, visas pasekmes ir artimiausiu laiku išstos su pareiškimu, ar jis pats sustabdo savo narystę, ar pats palieka viceministro postą“, – sakė R. Puchovičius.
Žemaitaitis kol kas nekalba apie viceministro pasitraukimą, aiškinsis situaciją
„Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis kol kas nekalba apie žemės ūkio viceministro partiečio Arūno Jagmino pasitraukimą iš posto po to, kai Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) patvirtino įtarianti jį galimu turto iššvaistymu ir piktnaudžiavimu.
„Reikia sulaukt oficialios informacijos. Kitą savaitę paprašysim, kas ten vyksta. Mes net nežinom nieko… Aš irgi dabar tik sužinojau, pasiskambinau į Šiaulius, pasiklausiau, sakau: kas, yra, chebra, duokit man informaciją. Sako, kadangi senas vyksta tyrimas ir kadangi jis buvo įstaigos vadovas, o kai įstaigos vadovas, pas jį visi dokumentai, tai paėmė iš jo dokumentus ir sakė, vėliau viską žinosim“, – BNS penktadienį sakė R. Žemaitaitis.
„Reikia sulaukti oficialios informacijos, tada priimsim sprendimą, ką daryti“, – pridūrė jis.
„Jeigu kažkas iš tikrųjų yra… Aš pats su juo irgi bandysiu susiskambint, šnekėt. (…) Gal kitą savaitę aš pats atvažiuosiu, paklausiu, kas yra. (…) Nėra nei su ministerija (susiję – BNS), nėra absoliučiai susiję su politiniu dalyku. Iš tos pusės, žmogų nuteisti gali greitai, o gal ten išaiškės, kad du akcininkai kalasi, o direktorius kaltas“, – kalbėjo R. Žemaitaitis.
ŽŪM teigia, kad STT įtarimų sulaukęs viceministras Jagminas turėtų trauktis
Žemės ūkio ministerija pritaria Vyriausybės vadovės Ingos Ruginienės patarėjo Igno Algirdo Dobrovolsko nuomonei, kad dėl galimo turto iššvaistymo ir piktnaudžiavimo Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) įtariamas žemės ūkio viceministras Arūnas Jagminas turėtų trauktis iš pareigų.
„Žemės ūkio ministerija pritaria Vyriausybės iškomunikuotai nuomonei“, – Eltai komentavo ministerijos atstovė Danguolė Starkuvienė.
Ministerija Eltai pateiktame atsakyme nurodė, kad STT kol kas iki į instituciją nesikreipė.
„Žemės ūkio ministerija žino apie Specialiųjų tyrimų tarnybos atliekamus procesinius veiksmus, susijusius su žemės ūkio viceministru Arūnu Jagminu. Kiek mums žinoma, šie veiksmai nėra susiję su Žemės ūkio ministerija ir jo, kaip žemės ūkio viceministro, veikla“, – nurodė ŽŪM.
„Iki šiol STT į ŽŪM dėl viceministro nesikreipė“, – rašoma komentare.
Šaltinis: lrt.lt, 2026-01-30
Ūkininkų atstovai: šaltis ir sniegas pasėliams rizikų kelia, bet sąlygos žiemoti palankios
Laukus nuklojusi stora sniego danga ir stingdantis šaltis – tokie iš Lietuvos nesitraukiantys žiemiški orai kelia rizikų pasėliams, tačiau tokios oro sąlygos jiems žiemoti yra palankios ir išvadas apie galimą žalą daryti dar anksti, sako žemdirbių atstovai. „Šiuo metu visa Lietuvos teritorija padengta sniegu, ne išimtis ir grūdų augintojų laukai. Gruodis buvo tipinis pastarųjų žiemų atspindys – šlapia ir šilta kaip žiemos mėnesiui, tačiau sausio pradžioje viskas apsivertė aukštyn kojomis“, – komentare BNS teigė Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas Audrius Vanagas.
Ūkininkų atstovai sako, kad didžiąją Lietuvos dalį užklojęs purus sniego sluoksnis pasėliams yra kaip apsauginė ir izoliacinė priemonė nuo stipraus šalčio.
„Šį rudenį susiklostė palanki situacija, kad pirmiau nestipriai pašalo, temperatūra nukrito žemiau nulio, po to žiemkenčius užsnigo. Sniego sluoksnis apsaugo žieminius pasėlius nuo iššalimo, po sniegu jie gali ir iki 20 ar 30 laipsnių šaltį atlaikyti“, – BNS teigė Lietuvos žemės ūkio tarybos pirmininkas Jonas Vilionis.
Anot jo, situacija neramina ten, kur pūgos nuo žiemkenčių nupustė sniego sluoksnį ir liko plikas laukas – pasėlius šalčiai gali sušaldyti.
„Jei (oras – BNS) atšiltų ir vėl pašaltų, būtų rimtas atlydys, tada žiemkenčiams labai pavojinga. O kur žiemkenčiai normaliai įsišakniję ir yra po sniegu, jie turėtų atlaikyti“, – sakė J. Vilionis.
„Gal šiek tiek neramina prieš kelias dienas praėjusi lijundra, kuri padengė sniego paviršių kietu ledo sluoksniu. Tikėkimės, kad tai nepadarys didelės žalos“, – teigė A. Vanagas.
Sinoptikams šiomis dienomis kuriose šalies vietose žadant net iki 30 laipsnių šalčio, Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas sako, kad šaltis yra labai pavojingas žieminių rapsų pasėliams, žieminiams miežiams, jautresnėms kviečių veislėms.
„Jeigu nebūtų storo sniego sluoksnio, kuris šiuo metu siekia vidutiniškai 20 centimetrų ir daugiau, tai keltų tam tikrą stresą (…). Dabar prognozuojamą šaltį sutinkame ramiau ir tikimės, kad jis tiesioginės žalos nepadarys“, – aiškino A. Vanagas.
„Nesant sniego sluoksniui, žema oro temperatūra tiesiogiai pažeidžia žieminius pasėlius: jie nusilpsta, žūsta ir nebesulaukia pavasario. Kita vertus, kai turime itin storą sniego sluoksnį, apie metrą ir daugiau, po juo esantys augalai iššunta ir taip pat žūsta“, – pranešime teigė „Akola group“ bendrovės „Linas Agro“ agrotechnologijų plėtros vadovė Gabrielė Pšibišauskienė.
Ūkininkų atstovai: kol kas pavojaus nėra, bet prognozuoti dar anksti
Pasak Lietuvos žemės ūkio tarybos pirmininko, pernai, palyginti su šiųmetine, galima sakyti, žiemos net nebuvo, o prognozuoti, kaip pasėliai ją išgyvens šiemet, dar anksti.
„Kol kas pavojaus nėra, bet būna metų, kai pasėliai iššąla pavasarį, nes atšilus, nutirpus sniegui, vėl užšąla neužsnigti žiemkenčiai ir tampa pažeidžiami. Jei staigiai atšyla ir pradeda šusti po sniego sluoksniu, irgi nėra gerai, bet kol kas taip nėra“, – BNS sakė J. Vilionis.
A. Vanago teigimu, ne žiema didžiausių nuostolių pastaraisiais metais padaro, o temperatūros svyravimai pavasarį, kurie paveikia per anksti pabudusius pasėlius.
„Rudeninė pasėlių sėja įvyko per drėgnomis sąlygomis ir pasėliai žiemą pasitiko nevisiškai gerai pasiruošę“, – teigė Grūdų augintojų asociacijos pirmininkas.
„Dar tik viduržiemis, barsukas išlindęs iš olos apsisuko ir vėl grįžo snausti toliau. Sunku prognozuoti ateitį, bet matant, kiek laukuose sniego, tikimės, kad jis ištirps tolygiai neužmerkdamas laukų“, – pridūrė jis.
G. Pšibišauskienės teigimu, ūkininkams dabar nevertėtų nerimauti dėl pasėlių, šiuo metu situacija jiems žiemoti yra palanki.
Didžiausia grėsmė pasėliams – pelėsis
G. Pšibišauskienė sako, kad pasėlių žiemojimui svarbus žemės įšalo ir sniego storis bei jo tankis – purus ar šlapias sniegas, jo tirpimo periodai.
Anot jos, storas šlapio sniego sluoksnis yra sunkus ir turi mažiau oro, todėl po juo atsiranda palankios sąlygos plisti pavasariniam pelėsiui, kuris vietomis gali pažeisti javų pasėlius.
„Ant dar neįšalusios žemės paviršių padengė jau visai neblogas sniego sluoksnis. Tikėkimės, kad tas įšalo nebuvimas neturės neigiamų pasekmių ir pasėliai peržiemos sveiki ir negrės pelėsio pavojus“, – BNS teigė A. Vanagas.
Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro Žemdirbystės instituto atstovas Aurimas Sabeckis teigia, jog didžiausia rizika pelėsio patogenų plitimui yra tuomet, kai temperatūra svyruoja apie nulį ir sniego danga laikosi mėnesį ir ilgiau.
„Net esant nepastoviai sniego dangai drėgnos ir nepastovios žiemos metu, jautresnės veislės taip pat gali būti paveiktos pavasarinio pelėsio patogenų, augalai serga pašaknio puviniais, prastai žiemoja ar išvis neperžiemoja“, – pranešime teigė A. Sabeckis.
„Kita vertus, sulaukus pavasario, stiprus augalas, net dėl pavasarinio pelėsio praradęs lapelius, gali gana puikiai atželti ir išsikrūmyti vegetacijai atsinaujinus“, – pridūrė jis.
Pasak „Linas Agro“ atstovės, po stora sniego danga taip pat palankios sąlygos gyventi peliniams graužikams: „Jei žemėje nėra įšalo, jie išsirausia urvelius ir puotauja žieminiais rapsais.“
Lietuvos mokslininkai kviečiami dalyvauti tarptautiniuose gyvūnų sveikatos ir gerovės mokslinių tyrimų projektuose
Žemės ūkio ministerija kviečia mokslinius tyrimus vykdančias Lietuvos institucijas jungtis prie tarptautinių konsorciumų ir dalyvauti Europos Sąjungos mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Europos horizontas“ Gyvūnų sveikatos ir gerovės partnerystės (EUPAHW) paskelbtame antrajame tarptautiniame kvietime teikti paraiškas moksliniams tyrimams vykdyti. Vasario 2 d. 10 val. organizuojamas informacinis seminaras pareiškėjams.
Gyvūnų sveikatos ir gerovės partnerystėje ŽŪM dalyvauja kaip tarptautinius mokslinius tyrimus finansuojanti institucija. Šios partnerystės tikslas – skatinti moksliniais tyrimais ir inovacijomis grįstus sprendimus gyvūnų sveikatos, gerovės, ligų prevencijos ir kontrolės srityse, taip pat stiprinti mokslininkų, verslo ir politikos formuotojų bendradarbiavimą Europoje.
Šiame tarptautiniame kvietime finansuojami moksliniai tyrimai pagal dvi pagrindines temas:
-Gyvūnų gerovė
-Prevencija ir kontrolė
Maksimali Lietuvos pareiškėjo prašoma suma projektui – iki 120 tūkst. eurų.
Projekto trukmė – iki 3 metų.
Papildoma informacija
Vasario 2 d. 10 val. (Centrinės Europos laiku) organizuojamas informacinis seminaras pareiškėjams prisijungimo nuoroda.
Trumposios išankstinės paraiškos teikiamos anglų kalba elektroninėje sistemoje iki 2026 m. kovo 30 d. 12 val. (Centrinės Europos laiku)
Detalesnė informacija apie kvietimo sąlygas, tinkamumo kriterijus, finansavimo taisykles ir paraiškų teikimo tvarką pateikiama EUPAHW kvietimo dokumentuose čia.
Papildomą informaciją teikia ŽŪM Strateginio planavimo departamento Mokslo, inovacijų ir žinių plėtros skyrius tel.: +370 5 239 1082.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2026-01-30
Pagalba kokybiškų žemės ūkio ir maisto produktų gamybai skatinti
Visą vasario mėnesį priimamos paraiškos pagalbai pagal Pagalbos kokybiškų žemės ūkio ir maisto produktų gamybai skatinti teikimo taisykles gauti. Priemonei šiais metais skirta 150 tūkst. eurų. Šią valstybės pagalbą gali gauti fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie vykdo kokybiškų žemės ūkio ir maisto produktų pirminę gamybą ar perdirbimą, išskyrus žuvininkystės ir akvakultūros produktus. Daugiau informacijos apie paramą galite rasti čia.
100 proc. kompensuojamos produkto su saugomomis nuorodomis registravimo paraiškos parengimo išlaidos ir nacionalinės maisto kokybės produkto (NKP) specifikacijos parengimo bei šių produktų ir ekologinės gamybos sertifikavimo ir kontrolės išlaidos. Taip pat 70 proc. atlyginamos kokybiško žemės ūkio ir maisto produkto etiketės spausdinimo, prekinės (pirminės) pakuotės įsigijimo, etiketės ir (ar) prekinės pakuotės dizaino sukūrimo išlaidos.
Papildomą informaciją teikia Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos Žemės ūkio paramos departamento Nacionalinės paramos skyrius tel. (+370 5) 252 6762 ir Žemės ūkio ministerijos Tvarios žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento Maisto pramonės ir kokybės skyrius tel.: (+370 5) 239 1194.
Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA), siekdama, kad paramos administravimas būtų paprastesnis, aiškesnis ir patogesnis, nuosekliai ieško būdų klientams mažinti administracinę naštą. Dėl šios priežasties NMA pateikė Žemės ūkio ministerijai siūlymą atsisakyti metinių ataskaitų ir papildomų dokumentų teikimo kiekvienais metais pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano intervencinę priemonę „Investicijos į melioracijos sistemas“. NMA siūlymui buvo pritarta.
Atsisakius užbaigtų projektų metinių ataskaitų teikimo mažinama administracinė našta, taupomas klientų laikas ir finansai bei didinamas intervencinės priemonės patrauklumas ir prieinamumas. Tikimasi, kad šie pokyčiai paskatins paramos kreiptis pareiškėjus, kurie dėl sudėtingų administracinių reikalavimų anksčiau dvejojo kreiptis paramos.
Atkreiptinas dėmesys, kad, nors metinių ataskaitų teikti nebereikės, NMA ir toliau kasmet atliks duomenų patikrą, siekdama įvertinti paramos gavėjų atitiktį įsipareigojimams, prioritetiniams kriterijams ir projekto rodikliams. Visi patikrinimai bus atliekami užtikrinant jų atsekamumą.
Taigi, nors pokyčiai leidžia sumažinti biurokratinius reikalavimus, kartu išlaikomos kontrolės funkcijos, užtikrinant skaidrų paramos administravimą.
