Žemės ūkio naujienos: 2026-02-03. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Paskelbti 2025 m. žemės ūkio valdų VED – galimas tikslinimas iki balandžio 10 d.
VĮ Žemės ūkio duomenų centras (ŽŪDC) atliko naujausią žemės ūkio valdų ekonominio dydžio (VED) apskaičiavimą. Atnaujinti VED rodiklių dydžiai už 2025 m. ir paskelbti 2026 m. sausio 29 d. ir yra prieinami Žemės ūkio ir kaimo verslo registro bei Ūkininkų ūkių registro informacinių sistemų portaluose. VED apskaičiuojamas už praėjusių metų laikotarpį – nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d. Paprastai rodiklio reikšmė skelbiama iki einamųjų metų sausio 30 d., tačiau tam tikrais atvejais ji gali būti perskaičiuota ir patikslinta iki balandžio 10 d.
Kada ir kaip gali būti patikslintas VED?
Kadangi nuo VED priklauso ūkio galimybės dalyvauti paramos priemonėse, svarbu žinoti, jog rodiklis gali keistis dviem atvejais.
Patikslinimas administruojant paramos paraiškas (per NMA)
Jeigu Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA), administruodama paramos paraiškas, patikslina duomenis apie ūkį (pavyzdžiui, deklaruotus pasėlių plotus ar kitą informaciją), šie pakeitimai perduodami ŽŪDC.
Tokiu atveju NMA iki balandžio 1 d. pateikia ŽŪDC valdų, kurių duomenys buvo patikslinti, sąrašą, o ŽŪDC, gavęs atnaujintus duomenis, iki balandžio 10 d. perskaičiuoja ir patikslina VED bei apie tai informuoja NMA.
Valdos valdytojo iniciatyva
Valdos valdytojas, nesutikdamas su apskaičiuotu VED, taip pat turi teisę kreiptis į ŽŪDC su prašymu jį patikslinti, nurodydamas, kokie duomenys, jo manymu, nebuvo įvertinti arba kur pastebėtos neatitiktys. ŽŪDC įvertina pateiktą informaciją ir, jei prašymas pagrįstas, patikslina VED ir apie sprendimą informuoja valdos valdytoją.
Ką parodo žemės ūkio valdos ekonominis dydis (VED)?
VED – tai pinigais išreikštas rodiklis, parodantis ūkio ekonominį mastą. Jis apskaičiuojamas pagal visos valdos pagamintos produkcijos standartinę vertę (pavyzdžiui, tai yra vidutinė produkcijos rūšies vieneto vertė, apskaičiuojama remiantis iš eilės einančių penkerių metų vidutiniais augalų ar grybų derlingumo, gyvūnų produktyvumo bei jų supirkimo kainų duomenimis), taip pat pajamas, gautas už žemės ūkiui teikiamas paslaugas.
Šis rodiklis dažnai vadinamas ūkio „ekonomine vizitine kortele“, nes:
pagal jį vertinama, kokio dydžio yra ūkis;
nuo VED priklauso, kokiose paramos priemonėse ūkis gali dalyvauti;
jis leidžia stebėti, kaip laikui bėgant keičiasi šalies žemės ūkio struktūra.
Svarbu pabrėžti, kad VED nėra tiesioginis pelno ar realių pajamų rodiklis – jis skirtas ūkiams palyginti tarpusavyje ir jų ekonominiam potencialui įvertinti pagal vieningą metodiką.
VED apskaičiavimo ir tikslinimo tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. 3D-382 (Tvarkos aprašo 22.1 ir 22.2 papunkčiai). Tvarkos aprašą galima rasti Teisės aktų registre (TAR).
Kilus klausimų – kviečiame kreiptis į VĮ Žemės ūkio duomenų centrą:
pagalba@zudc.lt | (0 5) 266 0620
Šaltinis: zudc.lt, 2026-02-02
Pavasaris – ne už kalnų: kaip tikslingas agrotechnologijų naudojimas padeda sutaupyti ir auginti pelną
Šiuolaikinė lietuvių tautosaka sako: ruošk roges vasarą, o derlių planuok žiemą. Pirmieji žemės ūkio darbai prasideda sulig ankstyvu pavasariu, tad antroji žiemos pusė, nors ir kupina sniego, yra geriausias laikas kalbėti apie agrotechnologijas. Kokios jos yra, kada laukuose naudoti trąšas, o kada biostimuliatorius ir kaip susiplanuoti darbus bei investicijas, kad jos atsipirktų labiausiai, pasakojama „Linas Agro“ pranešime žiniasklaidai.
Pasak žemės ūkio specialistų, siekiant konkurencingai dirbti ir užsidirbti, žemės ūkyje nebepakanka vien tradicinių sprendimų – sėti, auginti ir pjauti. Norint net ir besikeičiančio klimato sąlygomis išlaikyti gausų derlių, reikalingos investicijos, kurios pasiektų žemę ir pasėlius.
„Ūkininkai nuolat klausia: kaip pakelti dirvos našumą ar jį išlaikyti? Staigių sprendimų nėra: žemė, kaip bebūtų, yra įsavinama per laiką, o į naudmenas ją paversti galima jai įgavus maksimalų derlingumą. Tam gali būti reikalingi įvairiausi sprendimai: nuo produktų su organiniu ir mineraliniu azotu, siera, mikro, makro elementais, taip pat papildyti dirvožemį organika ar mikroorganizmais, auginti tarpinius pasėlius, iki kompleksinių trąšų. Tačiau derinant kelis agrotechnologijų variantus, ilgainiui galima pasiekti gerų rezultatų ir stabilizuoti dirvožemio derlingumą. Esant didžiulei agrotechnologinių produktų pasiūlai, labai svarbu augalų auginimo technologijose juos tinkamai optimizuoti“, – teigia „Linas Agro“ agrotechnologijų plėtros vadovė dr. Gabrielė Pšibišauskienė.
Ką rinktis ir kodėl svarbu viską padaryti laiku?
Ribotas ūkininkavimo plotas ir besikeičiančios klimato sąlygos – vieni didžiausių iššūkių, kurie vis labiau veiks ateities ūkininkavimą. Anot G. Pšibišauskienės, esminiai agrotechnologijų sprendimai bus reikalingi visuomet: tai – mineralinės ir organinės trąšos, pesticidai ir mikroelementai.
Žemės ūkio ekspertės teigimu, didžiausia ir svarbiausia grupė po jų – biostimuliatoriai, kuriuos reikėtų rinktis pagal konkrečius poreikius ir dirvos ypatybes.
„Tačiau svarbiausia – laiku išsiaiškinti ir susidaryti planą, kokie sprendimai gali būti naudingi konkrečiam ūkiui. Šiuo metu dar nežinome – tik spėjame, kad ir šį pavasarį dalyje pasėlių bus reikalingi biostimuliatoriai. Storas sniego sluoksnis, lyjant ant įšalusių paviršių susidaręs ledas gali iš dalies neigiamai paveikti pasėlius, todėl biostimuliatoriai bus viena iš pasėlių imuniteto atstatymo priemonių“, – sako specialistė.
Kaip paaiškina G. Pšibišauskienė, Lietuvoje gamta natūraliai yra labai kontrastinga: net ir tame pačiame rajone, skirtingose vietovėse, jei yra sniego, jo yra nevienodai. „Jei yra šalčio – žemė, vėlgi, gali būti įšalusi skirtingai. Tad vieningos agrotechnologijos, tinkamos visiems, deja, turėti neįmanoma. Jos yra ir turi būti pasirinktos pagal tai, kokie veiksniai veikia konkrečioje vietovėje: galbūt reikalingos investicijos norint pakelti pasėlius, o gal naudoti biostimuliatorius, kad išvengtume buvusio streso. Vieno recepto nėra, bet ūkininkas, žinodamas savo ūkio specifiką ir pasikliaudamas specialistų pagalba, gali atrasti jam tinkamiausius sprendimus.“
Ji taip pat pažymi: ūkininkai dažnai įvairiose situacijose bando išsiversti savarankiškai, vengia agrotechnologinių sprendimų norėdami sutaupyti. Ekspertė pastebi ir tai, kad ūkininkai į specialistus neretai kreipiasi tik kraštutiniais atvejais ir kartais per vėlai, nes pavasarį kiekviena pavėluota diena turi neigiamą poveikį augalų derliaus potencialui.
„Kiekvienas ūkininkas geriausiai pažįsta savo ūkio laukus ir juose auginamus pasėlius. Vis dėlto, specialistų pagalba gali būti naudinga ieškant sprendimų, kaip padidinti žemės našumą, didinti ūkio pajamingumą ar išspręsti kitus klausimus. Be to, patarėjai iš išorės gali patarti, kaip tikslingiau kontroliuoti investicijas, žemei ir gamtai palankesniais būdais siekiant kuo didesnio derliaus“, – sako G. Pšibišauskienė.
Ūkininkai – ekonomistai
Agrotechnologijų naudojimas ilgainiui taps svarbia sėkmingai dirbančio ūkio dalimi: tuo įsitikinęs Ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Juknevičius. Anot jo, ūkininkams vis labiau bus reikalingi gebėjimai planuoti ne tik sėjos, bet ir derliaus priežiūros investicijas.
„Ūkininkai jau supranta, kad jie yra ne tiesiog ūkininkai, o verslininkai. Tad ir pagrindinis verslininko dalykas yra ne pasigirti prieš kaimyną, kad tavo pasėliai geresni, bet kurti kuo didesnę naudą iš to hektaro, kurį užauginsi ir susibalansuoti sąnaudas. Kuo toliau, tuo labiau ūkininkai turės tapti ekonomistais ir gebėti susiskaičiuoti reikalingas sąnaudas pelnui pasiekti“, – teigia R. Juknevičius.
Ūkininkų sąjungos pirmininkas tvirtina: tokie pokyčiai – neišvengiami. „Kad galėtume tai sėkmingai padaryti, reikės pereiti prie algoritmų ir skaičiavimų. Todėl žemės ūkis toliau eis skaitmenizacijos keliu, kaups labai daug duomenų, kad būtų galima priimti optimaliausius sprendimus ir dar tiksliau apskaičiuoti agrotechnologijų poreikį.“
Šaltinis: linasagro.lt, 2026-01-29
„Aušriečių“ lyderis: Jagminas sustabdė narystę partijoje, bus ieškoma naujo viceministro
„Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis sako, kad teisėsaugos įtarimų sulaukęs ir pirmadienį atsistatydinęs žamės ūkio viceministras Arūnas Jagminas nusprendė sustabdyti narystę partijoje. „Jis priėmė tokį sprendimą (stabdyti narystę partijoje – BNS)”, – BNS pirmadienį sakė R. Žemaitaitis. R. Žemaitaičio teigimu, kandidato į viceministro postą Žemaitijos regione ieškos partijos nariai.
„Priklauso (šis postas – BNS) Žemaitijos pusei, tai kažką jau jie, matyt, žiūrės, kažkas iš dabartinių, iš mūsų partijos tarybos narių gal“, – teigė „aušriečių“ lyderis.
Anot jo, šis klausimas galėtų būti išspręstas „po poros savaičių“, tačiau kai kurių srities profesionalų gali būti sudėtinga pritraukti dėl per mažo atlyginimo. R. Žemaitaičio teigimu, viceministro kandidatūra taip pat bus derinama ir su ministru Andriumi Palioniu.
„Vienareikšmiškai, aišku, taigi jam irgi reikės dirbti. Ir partijai, ir mums irgi, tuo labiau, kad Andrius nuo mūsų deleguotas yra, tai čia labai svarbu (kad kandidatūra būtų derinama su ministru – BNS)“, – tikino R. Žemaitaitis.
Kaip rašė BNS, A. Palionis pirmadienį patenkino A. Jagmino prašymą atsistatydinti iš viceministro pareigų.
STT atlieka ikiteisminį tyrimą dėl Šilutės rajono savivaldybės valdomos „Šilutės sporto“ buvusio vadovo galimai padarytų korupcinių veikų. Praėjusį penktadienį kratos atliktos A. Jagmino namuose Šilutėje.
Tyrimo duomenimis, A. Jagminas būdamas vienos įmonės vadovu, galimai piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir iššvaistė jo žinioje buvusį didelės vertės įmonės turtą. Jam skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.
A. Jagminas 2010–2022 metais buvo statybų bendrovės „Šilutės polderiai“ direktorius.
Pagalba kokybiškų žemės ūkio ir maisto produktų gamybai skatinti
Visą vasario mėnesį priimamos paraiškos pagalbai pagal Pagalbos kokybiškų žemės ūkio ir maisto produktų gamybai skatinti teikimo taisykles gauti. Priemonei šiais metais skirta 150 tūkst. eurų. Šią valstybės pagalbą gali gauti fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie vykdo kokybiškų žemės ūkio ir maisto produktų pirminę gamybą ar perdirbimą, išskyrus žuvininkystės ir akvakultūros produktus. Daugiau informacijos apie paramą galite rasti čia.
100 proc. kompensuojamos produkto su saugomomis nuorodomis registravimo paraiškos parengimo išlaidos ir nacionalinės maisto kokybės produkto (NKP) specifikacijos parengimo bei šių produktų ir ekologinės gamybos sertifikavimo ir kontrolės išlaidos.
Taip pat 70 proc. atlyginamos kokybiško žemės ūkio ir maisto produkto etiketės spausdinimo, prekinės (pirminės) pakuotės įsigijimo, etiketės ir (ar) prekinės pakuotės dizaino sukūrimo išlaidos.
Papildomą informaciją teikia Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos Žemės ūkio paramos departamento Nacionalinės paramos skyrius tel. (+370 5) 252 6762 ir Žemės ūkio ministerijos Tvarios žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento Maisto pramonės ir kokybės skyrius tel.: (+370 5) 239 1194.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2026-02-02
Aplinkos ministerija parengė instrukciją, kaip ūkininkams pateikti pranešimus apie medžiojamų gyvūnų padarytą žalą
Aplinkos ministerija, pasikeitus teisiniam reguliavimui dėl medžiojamų gyvūnų padarytos žalos atlyginimo tvarkos, parengė išsamią instrukciją ūkininkams, kaip pateikti pranešimus apie patirtą žalą. Nuo š. m. sausio 1 d. dėl žalos atlyginimo reikia kreiptis ne į seniūnijas, o pateikti duomenis per Biologinės įvairovės informacinę sistemą. Joje, pasirinkus skiltį „Medžioklė“, galima rasti „Pranešimas apie žalą“ formą, čia taip pat rasite ir instrukciją. „Pranešimo apie žalą“ formą galima rasti čia.
Formą reikia užpildyti, įvesti reikalingus duomenis, ir pranešimas nukeliaus medžioklės ploto naudotojui, jei žalą padarė kanopiniai žvėrys (išskyrus stumbrus) ar bebrai, arba tiesiogiai seniūnijai, jei žalą padarė stumbrai, vilkai, rudieji lokiai ar lūšys. Pildant pranešimą, svarbu pažymėti tikslią žalos padarymo vietą, nes pagal ją sistema automatiškai parenka atitinkamą medžioklės ploto naudotoją ir seniūniją.
Jeigu per 3 darbo dienas nuo pranešimo išsiuntimo su jumis nesusisieks medžioklės ploto naudotojas arba per 5 darbo dienas nebus sutarta dėl žalos atlyginimo, apie tai reikėtų informuoti seniūniją. Tokiu atveju reikia pakartotinai prisijungti prie Biologinės įvairovės informacinės sistemos. Puslapio viršuje paspauskite mygtuką „Mano teikti pranešimai apie žalą“, įveskite savo elektroninio pašto adresą ir juo gautą saugos kodą. Prisijungę matysite visus savo pateiktus pranešimus ir jų būsenas. Pasirinkę konkretų pranešimą ir paspaudę mygtuką „Pranešti seniūnijai“, galėsite persiųsti informaciją savo seniūnijai. Atkreipkite dėmesį, kad šis mygtukas bus aktyvus tik praėjus 3 dienoms nuo pirminio pranešimo išsiuntimo medžioklės ploto naudotojams. Jei su medžiotojais susitarėte, nespauskite „Pranešti seniūnijai“.
Aplinkos ministerija primena, kad šiemet įsigaliojo Medžioklės ir Laukinės gyvūnijos įstatymų pakeitimai, papildantys žemės ūkio šakų, kurioms medžiojamųjų gyvūnų padaryta žala būtų atlyginama, sąrašą.
Sąrašas papildytas, į jį įtraukiant sumedėjusius sodo augalus ir bitynus, o ūkiniams gyvūnams padaryta žala bus atlyginama ne tik tuomet, kai ją padaro vilkai, bet ir kai tokią žalą padaro rudieji lokiai ar lūšys. Tam tikrais atvejais laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padaryta žala bus atlyginama tik tuomet, jeigu pasėlių, pievų, sumedėjusių sodo augalų, miško, bitynų savininkai, valdytojai ir naudotojai ar ūkinių gyvūnų savininkai ir laikytojai vykdo šių pasėlių, pievų, sumedėjusių sodo augalų, miško želdinių ir žėlinių, bitynų, ūkinių gyvūnų apsaugojimo nuo laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos priemones, nurodytas aplinkos ir žemės ūkio ministrų patvirtintoje žalos apskaičiavimo metodikoje.
