Žemės ūkio naujienos: 2026-02-04. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Ruginienė sako, kad vadinamasis Pieno įstatymas bus tobulinamas toliau
Vyriausybės vadovė Inga Ruginienė žada toliau dirbti tobulinant vadinamąjį Pieno įstatymą, kuris didintų paskatas vietiniams pieno gamintojams bei užtikrintų smulkiųjų šio sektoriaus atstovų konkurencingumą. Tai premjerė kalbėjo antradienio susitikime su Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) atstovais, pranešė Vyriausybės kanceliarija.
Susitikime taip pat aptartos žalio pieno supirkimo tendencijos ir reguliavimas, valstybės maisto rezervo formavimas.
„Lietuvai svarbu turėti stiprų nacionalinį žemės ir maisto ūkį, gerai išvystytą valstybės rezervo sistemą ir būti kuo savarankiškesnei apsirūpinant „nuo lauko iki stalo“. Maisto tarybai jau esu pavedusi suformuoti siūlymus, kaip patobulinti rezervo formavimą, paskatinant vietos ūkininkus, mažinant maisto eikvojimą ir kuo tikslingiau naudojant viešąsias lėšas“, – pranešime cituojama I. Ruginienė.
Anot Vyriausybės kanceliarijos, taip pat aptarti miškų politikos ir kirtimų normos, pluoštinių kanapių produktų gamybos reguliavimo ir kiti klausimai.
Šaltinis: lrt.lt, 2026-02-03
Trumposios maisto tiekimo grandinės: nuo diskusijų regionuose iki konkrečių pokyčių
Žemės ūkio ministerijoje įvykusiame baigiamajame ciklo „Trumposios maisto tiekimo grandinės: kelias į tvarią savivaldą ir vietos ekonomiką“ renginyje dialogui susibūrė savivaldybės, ūkininkai, viešosios įstaigos ir valdžios institucijos. Renginyje aptarti ne tik realūs poreikiai, iššūkiai ir gerosios praktikos pavyzdžiai, bet ir identifikuoti konkretūs sprendimai trumpųjų maisto tiekimo grandinių (TMTG) plėtrai.
Šiuolaikiniame pasaulyje visuomenės supratimas apie sveiką gyvenseną ir atsakingą vartojimą nuolat auga. Žmonės vis labiau domisi produktų kilme, sudėtimi ir gamybos būdais. TMTG plėtra akcentuojama ir Europos Komisijos strateginiuose dokumentuose, ir 20-osios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje. Pernai Žemės ūkio ministerija, siekianti aktyvinti TMTG plėtrą ir išklausyti visas suinteresuotąsias puses, šalies regionuose suorganizavo net 6 renginius–susitikimus.
„Bendradarbiavimas, dalijimasis patirtimi duoda tikrai gražių rezultatų. Džiaugiamės, kad po šio renginių ciklo atsiranda vis daugiau savivaldybių, perkančių produktus iš vietinių ūkininkų. Žinoma, tas startas sudėtingas, nes reikalauja ir investicijų, ir planavimo“, – renginio metu sakė žemės ūkio ministras Andrius Palionis. Jis pabrėžė kooperacijos svarbą, atkreipė dėmesį į tai, kad trumpųjų grandinių puoselėjimas aktualus ne tik aprūpinant sveiku, kokybišku vietiniu maistu viešąsias įstaigas – TMTG gali būti ypač svarbios ir blogiausio šaliai scenarijaus atveju.
Renginyje vaikų maitinimo ugdymo įstaigose gerąja patirtimi pasidalijo jau ne vienerius metus veikiančio kooperatyvo „BIO LEUA”, VšĮ „Eko maistas“ ir Ukmergės vaikų lopšelio–darželio „Nykštukas” atstovės. Jos papasakojo, su kokiais iššūkiais teko susidurti siekiant, kad vaikai valgytų skanų ir ekologišką maistą, sveikata taptų gyvenimo būdu, o istorija – sėkme.
Renginių ciklo metu vykstant diskusijoms konstatuota, kad viešosios įstaigos nori bendradarbiauti ir yra motyvuotos pirkti iš vietos gamintojų, o ūkininkai pasirengę tiekti produkciją, tačiau dažnai veikia pavieniui. Vis dar trūksta centralizuoto koordinavimo: nėra vieningos gamintojų duomenų bazės, silpna partnerystė tarp institucijų. Savivaldybėms reikia metodinės pagalbos, vis dar trūksta praktinių žinių apie TMTG, viešuosius pirkimus, ūkių sertifikavimą ir rinkodarą. Problemų kelia ir logistikos iššūkiai: maži ir nereguliarūs užsakymai, trūksta sandėliavimo pajėgumų, nėra koordinavimo mechanizmo.
Siekdama, kad trumposios maisto tiekimo grandinės įgautų pagreitį, Žemės ūkio ministerija inicijavo Trumpųjų žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinių koordinavimo savivaldybėse darbo grupės sudarymą, atitinkamas įsakymo projektas jau pateiktas derinimui. Šios darbo grupės veikloje numatoma toliau svarstyti Lietuvos Respublikos Vietos savivaldos įstatymo pakeitimą – savivaldybėms ketinama deleguoti naują valstybės perduotą funkciją: organizuoti ir koordinuoti viešąsias paslaugas teikiančių subjektų aprūpinimą vietos gamintojų maisto produktais per TMTG. Savivaldybės turėtų paskirti atsakingą darbuotoją, kuris padėtų vietos ūkininkams įsitraukti į trumpąją grandinę.
Šaltinis: zum.lrt.lt, 2026-02-04
NMA, prieš pradėdama agrarinės aplinkosaugos veiklos patikras, pataria, kaip išvengti pažeidimų
Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) nuo vasario 17 d. pradeda ūkininkų, kurie siekia gauti paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veiklą „Ražienų laukai per žiemą“, patikras ir, siekdama padėti paramos gavėjams išvengti pažeidimų, primena įsipareigojimus. NMA specialistai nuo vasario 17 d. tikrins, kaip ūkininkai laikosi įsipareigojimų pagal KPP priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veiklą „Ražienų laukai per žiemą“.
Primename, jog ūkininkai, vykdantys veiklą „Ražienų laukai per žiemą“, įsipareigoja:
-nupjovę javus, neaparti laukų iki kovo 1 d.;iki ražienų aparimo nenaudoti įsipareigotame plote augalų apsaugos produktų, organinių ir mineralinių trąšų bei srutų po derliaus nuėmimo;
-nekalkinti ir neskusti ražienų;
-nuėmus derlių, sutvarkyti įsipareigotame išlaikyti plote šiaudus, surišti juos į ryšulius (ritinius) ir išvežti iš lauko arba susmulkinti bei paskleisti juos dirvos paviršiuje;
-ražienų laukuose sužėlusių augalų šienavimas ar smulkinimas yra draudžiamas.
Šaltinis: nma.lrt.lt, 2026-02-04
Susumavo 2025-jų rezultatus: „VH Lietuva“ pasėlių draudimo išmokos – 18,2 mln. eurų
2025 metais pasėlių savidraudos fondas „VH Lietuva“ mūsų šalies žemdirbiams išmokėjo 18,2 mln. eurų draudimo išmokų – 35 proc. daugiau nei 2024-aisiais, kai draudimo išmokų suma sudarė 13,5 mln. eurų. 96 proc. pasėlių draudimo rinkos apimantis savidraudos fondas pernai Lietuvoje apdraustą plotą išaugino iki beveik 560 tūkst. hektarų. Tai sudarė jau daugiau kaip trečdalį – 35 proc. – viso draustino Lietuvos pasėlių ploto.
Lietuvos žemdirbiai pasėlius pernai draudė panašiai sumai kaip ir ankstesniais metais – 777,5 mln. eurų, tačiau draudimo įmoka už prisiimtą didesnę riziką buvo 4,3 proc. mažesnė nei 2024-aisiais.
Savidraudos fondas pernai sulaukė 2944 pranešimų apie pažeistus pasėlius, o pažeistas plotas viršijo 127 tūkst. hektarų. Dėl patirtų nuostolių vertintojai apžiūrėjo daugiau kaip 13 tūkst. pažeistų laukų.
„2025-aisiais Lietuvos žemdirbiai jau ketvirtus metus iš eilės patyrė visas 8 draudžiamas pasėlių rizikas: krušą, audrą, liūtį, iššalimą, šalną, stichinę sausrą, ilgalaikį lietų ir ugnį. Lietuvą užklumpančios rizikos apima vis didesnį plotą, yra nebe lokalios, o sisteminės, todėl pagrindinis pasėlių draudimo sistemos tikslas – padėti žemdirbiams prisitaikyti prie gamtos pasikeitimų“, – komentuoja „VH Lietuva“ vadovas dr. Martynas Rusteika.
Po pernykščių nuostolių suskubo drausti 2026 m. pasėlius
Vien už šalnos padarytą žalą „VH Lietuva“ žemdirbiams pernai išmokėjo daugiau kaip 13 mln. eurų draudimo išmokų, o prieš derliaus nuėmimą iškritęs lietus bei kruša sukėlė dar per 4,5 mln. eurų nuostolių.
Nors kelerius metus Pietų Lietuva atrodė saugus regionas, bet pernai meteorologiniai reiškiniai čia buvo vieni intensyviausių ir šio krašto žemdirbiams reikėjo didžiausios paramos.
„Po pernai metų vasaros tapo populiarus ilgo lietingo laikotarpio rizikos draudimas – rudenį žemdirbiai suskubo draustis 2026-iesiems, nes ilgas lietus pakiša koją derliaus nuėmimui“, – pastebi dr. M. Rusteika.
Rudenį Lietuvos žemdirbiai 2026-ųjų derlių jau apdraudė daugiau kaip 320 tūkst. ha plote.
„Šiais metais suteikiame galimybę žemdirbiams visas vasaros rizikas, išskyrus iššalimą, saugoti visą žiemos laikotarpį. Apdraustas plotas kasmet didėja, tad tikimės, kad šiais metais jis viršys 600 tūkst. hektarų. Turime draudimo apsaugas įvairaus dydžio ir specializacijos ūkiams – žemdirbiai gali patys pasirinkti rizikas, susidėlioti visą savo verslo ir rizikos valdymo modelį ir jie tuo naudojasi vis aktyviau“, – pasakoja dr. M. Rusteika.
Lietuva – tarp Europos lyderių
„VH Lietuva“ yra dalis Vokietijoje įkurto tarptautinio pasėlių savidraudos fondo „Vereinigte Hagelversicherung“ (VH), kuris veikia jau virš 100 metų ir draudžia pasėlius 11 Europos šalių (Prancūzijoje veiklą pradėjo 2025-aisiais).
Iš viso VH Europoje pernai apdrausta 6,4 mln. ha pasėlių – 1,3 proc. daugiau nei ankstesniais metais, o labiausiai draudimo apimtys augo Kroatijoje, Lenkijoje, Vokietijoje ir Liuksemburge. Draudimo suma pernai buvo panaši kaip ir ankstesniais metais ir sudarė 13,3 mlrd. eurų. Draudimo įmokų žemdirbiai sumokėjo 1,5 proc. daugiau nei 2024-aisiais – beveik 335 mln. eurų. Pasėlių žalų išmokos pernai 10-tyje Europos šalių sudarė 157,1 mln. eurų, iš jų pagal plotą didžiausioje Vokietijoje žalos sudarė 67,6 mln. eurų.
„Nuo šių metų Lietuvoje sustiprintas ir vystomas ilgo lietingo laikotarpio lietaus rizikos draudimas. Tai itin aktuali rizika, apsauga nuo jos išsiplėtė, didėja jos poreikis, paklausa, o Vyriausybė suteikė valstybinį perdraudimą, kuris iki šiol buvo taikomas tik stichinės sausros atveju. Tai didžiulė pagalba visai pasėlių draudimo sistemai vystant ir valdant šitą riziką kartu su žemdirbių bendruomene. Lietuvą galime laikyti pavyzdžiu visai Europai, kaip čia plečiamas aktualių draudimo rizikų skaičius ir kaip jos suvaldomos“, – komentavo iš Vokietijos į Lietuvą atvykęs „Vereinigte Hagelversicherung“ valdybos narys Thomas Gehrke, kuris gerai įvertino Lietuvoje sukurtą ir vystomą pasėlių draudimo sistemą, paremtą partneryste tarp draudimo sistemoje dalyvaujančių žemdirbių, valstybės institucijų ir pasėlių savidraudos fondo.
Lietuvoje dalis pasėlių draudimo įmokų yra kompensuoja: iš valstybės biudžeto iki 50 proc. draudimo įmokos, o iš Europos Sąjungos biudžeto – iki 70 proc. Tai yra didžiulė paspirtis žemdirbiams drausti pasėlius ir suvaldyti rizikas.
Pasėlių savidraudos fondas nuo draudimo įmonių skiriasi tuo, kad tai yra žemdirbius vienijanti nekomercinė organizacija, paremta savidraudos idėja, kurios tikslas – apsaugoti savo narių (apsidraudusių žemdirbių) interesus ir padėti valdyti verslo riziką. Jis veikia kaip draudėjų ir draudiko susivienijimas, kur įnašus daro patys nariai. Kadangi savidraudos fondas „VH“ veikia 11 Europos šalių, pasėlių draudimo rizika išskaidoma tarp visų 110 tūkstančių šiuo metu savidraudos fonde esančių narių.
Šaltinis: Pranešimas žiniasklaidai, 2026-01-28
Pavėlinta pirmo kvietimo teikti paraiškas pagal priemonę „Trumpos tiekimo grandinės“ data
Žemės ūkio ministro įsakymu pakeistas paramos paraiškų pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano intervencines priemones priėmimo 2026 metais tvarkaraštis. Su žemės ūkio ministro įsakymu, kuriuo pakeistas grafikas, susipažinti galite čia.
Tvarkaraštyje pavėlinta pirmojo kvietimo teikti paraiškas pagal intervencinę priemonę „Trumpos tiekimo grandinės“ data. Paraiškas bus galima teikti nuo 2026 m. gegužės 4 d. iki birželio 30 d. Anksčiau buvo numatyta paraiškas priimti nuo šių metų kovo 2 d.
Šiais metais taip pat numatyta paraiškas pagal minėtą priemonę priimti nuo lapkričio 2 d. iki gruodžio 30 d.
