Žemės ūkio naujienos: 2026-02-05. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Vyriausybė skyrė papildomą paramą nuo šalnų nukentėjusiems trijų savivaldybių žemdirbiams
Vyriausybė skyrė beveik 41 tūkst. Eur valstybės rezervo lėšų nuo 2025 metų šalnų nukentėjusiems Druskininkų savivaldybės, Alytaus ir Pakruojo rajonų savivaldybių žemdirbiams. Lietuvai pernai nukentėjus nuo pavojingo meteorologinių reiškinio – šalnų, Europos Komisija skyrė skubią 1,1 mln. Eur finansinę paramą. Mūsų šaliai taip pat buvo suteikta galimybė prie šios paramos prisidėti iki 200 proc. nacionalinių lėšų. Tad visa parama nukentėjusiems sodų ir uogynų augintojams siekė 3,3 mln. Eur.
Paraiškas nuostoliams kompensuoti iš viso buvo pateikę 369 sodų ir uogynų augintojai 3,8 mln. eurų sumai. Kadangi bendras visiems augintojams apskaičiuotas paramos dydis viršijo nuostoliams kompensuoti skirtą sumą (3,3 mln. Eur), parama kiekvienam pareiškėjui buvo mažinama proporcingai trūkstamų lėšų kiekiui. Parama augintojams buvo išmokėta 2025 m. gruodį.
Tačiau šalnos buvo padarę žalos ir kitoms žemės ūkio kultūroms (žieminiams kviečiams, žieminiams rapsams, žieminiams kvietrugiams, vasariniams miežiams ir kt.), tad savivaldybių sudarytos komisijos, įvertinusios augintojų nuostolius, kreipėsi į Finansų ministeriją.
Vyriausybei pritarus Finansų ministerijos siūlymui, iš valstybės rezervo lėšų Druskininkų savivaldybės žemdirbiams skirta 13 445 Eur, Alytaus rajono savivaldybės – 911 Eur, Pakruojo rajono savivaldybės – 26 576 Eur kaip nereikšminga (de minimis) pagalba ūkio subjektų žalai, patirtai dėl stichinio meteorologinio reiškinio (šalnos), kai yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija, iš dalies atlyginti.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2026-02-04
Atnaujintas paraiškų pagal Strateginio plano intervencines priemones priėmimo tvarkaraštis. Teikti paraiškas pagal priemonę „Sumanieji kaimai“ bus galima rudenį
Žemės ūkio ministro įsakymu pakeistas paramos paraiškų pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano intervencines priemones priėmimo 2026 metais tvarkaraštis. Su žemės ūkio ministro įsakymu, kuriuo pakeistas grafikas, susipažinti galite čia.
Tvarkaraštyje numatytas paraiškų pagal intervencinę priemonę „Sumanieji kaimai“ priėmimo laikotarpis. Paraiškas bus galima teikti nuo 2026 m. rugsėjo 1 d. iki spalio 30 d.
Šaltinis: nma.lrv.lt, 2026-02-04
Apskaičiuotas žemės ūkio valdų ekonominis dydis (EDV): ką daryti, jei matote netikslumų arba nesutinkate su rezultatu
Žemės ūkio duomenų centras, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010 m. gruodžio 23 d. įsakymu, atliko žemės ūkio valdos ar ūkio bendrojo standartinio gamybinio pelno ir ekonominio dydžio, išreiškiamo ekonominio dydžio vienetais (EDV), apskaičiavimą. EDV apskaičiuojamas už praėjusių metų laikotarpį – nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d. Atnaujinta EDV rodiklio reikšmė paskelbta 2026 m. sausio 29 d. ir yra pasiekiama Žemės ūkio ir kaimo verslo registro ir Ūkininkų ūkių registro informacinės sistemos portale.
Kas patenka į EDV skaičiavimą?
Skaičiuojant EDV yra naudojami valdų ar ūkių duomenys apie deklaruotas žemės ūkio naudmenas, laikomus ūkinius gyvūnus, įveistus akvakultūros tvenkinių plotus, uždarųjų akvakultūros sistemų talpyklų tūrius ir auginamų grybų – pievagrybių, valgomųjų dantenių (šitakių), gluosninių kreivabudžių ir stambiakočių kreivabudžių (eringių) – plotus.
Taip pat įtraukiami valdų ar ūkių duomenys apie pajamas, gautas iš paslaugų žemės ūkiui teikimo, kurie nustatomi pagal pažymą apie žemės ūkio veiklos subjekto pajamas per praėjusius kalendorinius metus.
Svarbu
-Valdai, kuri teikia paslaugas žemės ūkiui, pajamos iš šių paslaugų skaičiuojamos naudojant valdos valdytojo ir valdos partnerių duomenis apie praėjusių kalendorinių metų pajamas. Valdos valdytojo šeimos narių duomenys nėra įtraukiami.
-Skaičiuojant valdos bendrąjį standartinį gamybinį pelną (SGP) ir ekonominį dydį, taip pat naudojami tik valdos valdytojo ir valdos partnerių duomenys. Valdos valdytojo šeimos narių duomenys į šiuos skaičiavimus neįtraukiami.
-Jeigu asmuo registruotas tik Ūkininkų ūkių registre, ūkio bendrasis SGP ir ekonominis dydis apskaičiuojami pagal to ūkininko duomenis. Ūkininko ūkio partnerių bendrasis SGP ir ekonominis dydis skaičiuojami individualiai, remiantis jų pateiktomis pažymomis ir atitinkamų registrų duomenimis.
Į ką svarbu atkreipti dėmesį:
Jeigu valdoje ar ūkyje laikomi žolėdžiai ūkiniai gyvūnai, pašarinių augalų ir pašarinių javų plotai, naudojami SGP skaičiavimui, proporcingai sumažinami pagal apskaičiuotus plotus, kuriems SGP nenustatomas, detaliau rasite . https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.390083/asr
Paršeliams SGP skaičiuojamas tik tuo atveju, jei valdoje ar ūkyje nelaikomos paršavedės.
Pašarinių augalų ir pašarinių javų plotai, kuriems SGP neskaičiuojamas, nustatomi žolėdžių sutartinių gyvulių (ŽSG) vidutinį metinį skaičių padauginus iš šių normatyvų:
-2,0 ha – pašariniams augalams (išskyrus pašarinius javus);
-0,35 ha – pašariniams javams.
Žolėdžių sutartinių gyvulių (ŽSG) skaičius apskaičiuojamas pagal valdos ar ūkio žolėdžių ūkinių gyvūnų vidutinį metinį skaičių, taikant skaičiavimo koeficientus, įskaitant sutartinio gyvulio (SG) dydį, kuris prilyginamas vienam gyvūnui. Detaliau https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.260167/asr
Ką daryti, jei matote netikslumų arba nesutinkate su rezultatu?
Jeigu valdos ar ūkio valdytojas nesutinka su apskaičiavimo rezultatais arba pastebi netikslumų, jis gali kreiptis į VĮ Žemės ūkio duomenų centrą dėl duomenų patikslinimo, pateikdamas informaciją, kuri, jo manymu, turėjo būti įvertinta. EDV perskaičiuojamas teisės aktuose nustatyta tvarka.
Kodėl EDV gali pasikeisti po paskelbimo?
Svarbu žinoti, kad kai kuriais atvejais EDV reikšmė gali būti perskaičiuojama, jeigu po sausio 30 d. gaunami ar patikslinami duomenys už praėjusių metų laikotarpį – nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d. , darantys įtaką EDV skaičiavimui.
Visada naudokitės aktualiais teisės aktais ir kilus klausimų – kviečiame kreiptis į VĮ Žemės ūkio duomenų centrą:
pagalba@zudc.lt | (0 5) 266 0620
Šaltinis: zudc.lt, 2026-02-05
Svarbūs ir dideli, ir smulkūs ūkiai
Žemės ūkio ministerijoje (ŽŪM) įvykusiame Tarpinstitucinės prioritetinių darbų koordinavimo darbo grupės posėdyje aptarti svarbūs žemės ūkio sektoriui klausimai. Posėdyje diskutuota dėl Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano (toliau – Strateginis planas) intervencinės priemonės „Investicijos į prevencinę veiklą, kuria siekiama sumažinti galimų gaivalinių nelaimių, nepalankių klimato reiškinių ir katastrofinių įvykių padarinius“ atrankos kriterijų pakeitimo bei didžiausios paramos sumos vienam paramos gavėjui nustatymo.
Ši priemonė buvo tokia populiari, kad jai net pritrūko lėšų, todėl ruošiamasi keisti Strateginį planą ir ieškoti galimybių panaudoti kitų priemonių lėšas.
Siekiant, kad visi ūkiai turėtų galimybę pasinaudoti parama ir kuo daugiau skirtingų ūkių galėtų įgyvendinti biosaugos priemones, darbo grupės nariai pritarė siūlymui atsisakyti specializacijos kriterijaus, jį pakeičiant ir prioritetą teikiant ūkininkams, kurie dar nėra gavę paramos biosaugai.
Atsižvelgiant į padidėjusį lėšų poreikį biosaugos priemonėms įgyvendinti ir siekiant užtikrinti paramos sklaidą, didžiausia paramos suma vienam pramos gavėjui 2023–2027 metams negalės viršyti 600 tūkst. eurų.
Investicijos prevencijai nuo šalnų
Darbo grupėje pristatyta ir planuojama nauja priemonė, skirta investicijoms prevencijai nuo šalnų. Ją ketinama įtraukti į Strateginį planą.
Numatoma remti veiklą, kuria siekiama sumažinti nepalankių klimato reiškinių (šalnų, krušos) keliamas grėsmes sodininkystės, daržininkystės, uogininkystės ūkiuose. Tinkamos finansuoti išlaidos: mobilūs ir stacionarūs ventiliatoriai, karšto oro dyzeliniai šildytuvai, sodo tuneliai.
Vienas paramos gavėjas galės gauti ne daugiau kaip 40 tūkst. eurų. Parama bus mokama pagal faktiškai patirtas tinkamas finansuoti išlaidas, bet ne daugiau 20 tūkst. Eur/ha.
Į šią paramą, kurios intensyvumas – 80 proc., galės pretenduoti ūkiai, deklaruojantys ne mažiau kaip 1 ha sodų, daržovių ar uogų plotą, taip pat realizuojantys savo produkciją rinkoje.
Už mažareikšmius pažeidimus nebaus
Darbo grupės nariai aptarė ir administracinių nuobaudų taikymą už mažareikšmius Valdymo reikalavimų pažeidimus.
ŽŪM specialistai išanalizavo 10 ES šalių kontrolės institucijų praktikoje taikomas nuobaudas už paramos sąlygų nesilaikymą.
ŽŪM kartu su nacionalinę kontrolę atliekančiomis institucijomis išnagrinėjo visus mūsų žemės ūkio sektoriuje taikomus Valdymo reikalavimus, kurių pažeidimai gali būti priskirti mažareikšmiams. Savo pasiūlymus jau pateikė ir socialiniai partneriai.
Darbo grupės nariai aptarė penkių Valdymo reikalavimų mažareikšmių pažeidimų siūlymus, už kuriuos nebus taikomos nuobaudos. Tai – „Maisto sauga“, „Augalų apsaugos produktų naudojimas“, „Tausus augalų apsaugos produktų naudojimas“, „Veršelių gerovė“ ir „Ūkinių gyvūnų gerovė“.
Darbo grupės nariai
Tarpinstitucinei prioritetinių darbų koordinavimo darbo grupei vadovauja žemės ūkio ministras, ją sudaro po keturis Žemės ūkio rūmų ir Lietuvos žemės ūkio tarybos atstovus bei atsakingų ŽŪM padalinių vadovai. Į darbo grupę naujai priimti ir Lietuvos neariminės tausojamosios žemdirbystės asociacijos bei Lietuvos kaimo bendruomenių sąjungos atstovai. Esant poreikiui, į posėdžius kviečiami konkrečių sričių ekspertai, pavaldžių įstaigų ir kitų institucijų atstovai.
Šaltinis: valstietis.lt, 2026-02-03
Žiema be dramų? Žiemkenčių situacija
Storas sniego sluoksnis gali tapti ir apsauga, ir rimtu išbandymu žiemkenčiams – ypač po itin drėgno rudens. Vienuose laukuose sniegas saugo augalus nuo šalčio, kituose gali sudaryti palankias sąlygas iššutimui ar ligų plitimui. Kokia situacija susiformavo šią žiemą ir kokių scenarijų galima tikėtis pavasarį?
Sniego danga ir dirvos įšalas – regioniniai skirtumai
Šalčio ir sniego poveikis šią žiemą Lietuvoje pasiskirstė gana netolygiai, tačiau bendras fonas – palankesnis nei galėtų atrodyti iš pirmo žvilgsnio. Sausio pradžioje visoje šalyje susiformavo gana stora sniego danga – daugumoje rajonų jos storis siekia 20–40 cm, o storiausias sluoksnis fiksuojamas šiaurės vakarinėje Lietuvos dalyje.
Remiantis Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos (LŽŪKT)Integruotos augalų apsaugos informavimo, konsultavimo ir mokymų informacinės sistemos (IKMIS)meteorologinių stočių duomenimis, vasario 3 dieną dirvos temperatūra 10 cm gylyje daugelyje rajonų pagaliau nukrito iki neigiamų reikšmių ir siekė dabar vidutiniškai apie -0,5 °C.
Sniego dangos storis lemia, kad net ir tame pačiame rajone dirvos temperatūros gali būti labai skirtingos. Pavyzdžiui, Vilkaviškio rajone, Gudkaimio apylinkėse, dirvos temperatūra buvo nukritusi iki -6,2 °C, o Užbaliuose tuo pačiu metu siekė 0,6 °C. Ūkininkai ir specialistai gali patys stebėti dirvožemio bei kitus meteorologinius rodiklius, pasirinkę vieną artimiausią iš 97 stočių IKMIS sistemoje. Tai leidžia tiksliai įvertinti situaciją konkrečioje vietovėje.
Sniego danga susiformavo ant dar neįšalusio arba tik nežymiai pašalusio dirvožemio. Dėl šios priežasties vėliau užėję intensyvesni šalčiai labiausiai paveiks tas vietoves, kuriose sniego sluoksnis yra plonesnis. Sniegas veikia kaip natūrali šilumos izoliacija – storesnė jo danga reikšmingai sumažina šilumos nuostolius iš dirvos ir riboja įšalo gylį. Todėl teritorijose, kur sniego sluoksnis storesnis, dirvožemio įšalas išlieka nedidelis, o sąlygos žiemkenčiams kol kas vertinamos kaip santykinai saugios.
Švelnios žiemos paskatino eksperimentus su žiemkenčių veislėmis
Pastarųjų metų švelnios žiemos paskatino ūkininkus drąsiau eksperimentuoti – vis dažniau pasirenkamos mažiau žiemkentiškos, bet derlingesnės ar ankstyvesnės žiemkenčių veislės. Toks sprendimas yra logiškas ir tiesiogiai susijęs su klimato šiltėjimo tendencijomis.
Vis dėlto būtent dėl šiltų žiemų iki šiol buvo sudėtinga objektyviai įvertinti realų naujų veislių atsparumą nepalankioms žiemos sąlygoms. Ši žiema gali tapti savotišku lakmuso popierėliu – ji leidžia aiškiau pamatyti skirtingų veislių žiemkentiškumo skirtumus, kurie ateityje taps vertinga praktine patirtimi renkantis veislę.
Vis tik skubėti su išvadomis nereikėtų. Tikrasis pasėlių vaizdas paaiškės pavasarį, nutirpus sniegui ir atsinaujinus augalų vegetacijai, kai bus galima objektyviai įvertinti, kaip žiemkenčiai peržiemojo realiomis lauko sąlygomis.
Pavasarį žiemkenčiams galimos įvairios rizikos
Po itin drėgno rudens ir sniego, iškritusio ant neįšalusios dirvos, pavasario situacija žiemkenčiams gali būti rizikinga. Storas sniego sluoksnis augalus apsaugo nuo tiesioginio šalčio poveikio, todėl, jei pavasarį sniegas tirps palaipsniui ir nebus staigių temperatūros svyravimų, didesnių iššalimų galima išvengti.
Tačiau tokios sąlygos turi ir kitą pusę. Kaip minėta, storas sniego sluoksnis ant neįšalusios dirvos pavasarį sudaro palankias sąlygas augalų iššutimui ir tam tikrų ligų – pavasarinio pelėsio bei tifuliozės – plitimui. Šioms ligoms itin palanku vystytis esant ilgalaikei sniego dangai, kai po ja išlieka aukšta oro ir dirvos drėgmė bei ribota aeracija. Vis dėlto iššutimo riziką gali sumažinti tai, kad javai žiemoti nuėjo turėdami 2–3 lapelius ir jie buvo užauginę nedidelę antžeminę masę. Kita vertus, dėl didelės iš rudens dirvos drėgmės bei gausios sniego dangos pavasarį tikėtina susidarys didelė dirvos drėgmė. Tokios sąlygos, ypač vėlesniu augalų vegetacijos laikotarpiu, gali skatinti pašaknio ir šaknų ligų bei kitų kompleksinių puvinių vystymąsi.
Didžiausia grėsmė žiemkenčiams – staigūs temperatūrų svyravimai
Didžiausią neigiamą poveikį žiemkenčiams daro staigūs temperatūrų svyravimai, kai po atlydžių vėl grįžta stiprūs šalčiai. Tokiomis sąlygomis dirvose susidaro užmirkimas, o vėliau – ledo pluta, ribojanti deguonies apykaitą dirvoje. Dėl to augalai silpsta, gali iššusti, o jų šaknų sistema – nukentėti. Todėl reikia stebėti žiemos ir pavasario orus ir ruoštis įvairiems scenarijams.
Parengė Giedrė Masliukovienė, Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos vyriausioji augalininkystės specialistė
