Žemės ūkio naujienos: 2026-02-06

Tais atvejais, kai laukuose įgyvendinami įsipareigojimai pagal klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingas sistemas (ekologinė sistema) „Ekstensyvus šlapynių tvarkymas“ ir „Kompleksinė pievų ir šlapynių priežiūros schema“ir deklaruoti laukai patenka į KŽS, kurio atpažinties kodas yra ne bl1, pareiškėjas tokį lauką turi deklaruoti NEP kodu, vadovaudamasis Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei ūkinius gyvūnus paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių 5.3 papunkčio nuostatomis, o, įvykdęs visus ekologinei sistemai taikomus įsipareigojimus, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas, bet ne vėliau kaip iki kovo 1 d., per „NMA agro“ programą turi pateikti nuotraukas iš skirtingų lauko vietų, kuriose aiškiai matytųsi sutvarkytų plotų vaizdas.

Aktualu šiems pareiškėjams, kurie:

-siekia gauti paramą pagal ekologinę sistemą „Ekstensyvus šlapynių tvarkymas“, – pareiškėjai įsipareigoja deklaruoti laukus klasifikatoriaus kodu ŠLT daugiametėse pievose, patenkančiose į ekstensyvaus šlapynių tvarkymo teritorijas, taip pat pievose, atkurtose pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės „Naujos kartos Lietuva“ investiciją „Didinti ŠESD absorbcinius pajėgumus atkuriant pelkių (durpžemių) hidrologinį režimą“;

-įgyvendina įsipareigojimus pagal ekologinę sistemą „Kompleksinė pievų ir šlapynių priežiūros schema“, – pareiškėjai įsipareigoja deklaruoti laukus klasifikatoriaus kodu EBB daugiametėse pievose, patenkančiose į Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių pievose ir joms artimų buveinių sluoksnį, kai pasirenkamas sutartinis kodas ŠB (kai laukai deklaruojami šlapynėse).

Šaltinis: nma.lrv.lt, 2026-02-05

Mažesnio kukurūzų derliaus laukiama Ukrainoje, Kanadoje, Nigerijoje, Indonezijoje ir Senegale. Minėtą sumažėjimą iš dalies turėtų kompensuoti laukiamas didesnis derlius ES, Rusijoje ir Zimbabvėje. ES kukurūzų derliaus prognozė padidinta dėl didesnio jų derliaus Ispanijoje, Vengrijoje, Rumunijoje ir Lenkijoje. Ukrainoje kukurūzų derlius prognozuojamas daug mažesnis dėl mažesnio pasėlių ploto ir nepalankių meteorologinių sąlygų pagrindinėse augimo vietovėse. Miežių derlius pasaulyje prognozuojamas didesnis dėl didesnio jų derliaus Kanadoje, ES ir Australijoje.

Pasaulinė kitų grūdų sunaudojimo prognozė 2025–2026 m., palyginti su prieš tai buvusia prognoze, padidinta 2,22 mln. t ir turėtų sudaryti 1,59 mlrd. t. Bendra 2025–2026 m. kitų grūdų eksporto prognozė analizuojamu laikotarpiu padidinta 1,96 mln. t (iki 249,27 mln. t),o importo – sumažinta 320 tūkst. t (iki 233,20 mln. t). Pagrindiniai kitų grūdų pasaulinės prekybos pokyčiai 2025–2026 m. apima didesnį kukurūzų eksportą iš JAV, bet mažesnį iš Ukrainos. Kukurūzų importo prognozė padidinta į Kolumbiją, o sumažinta – į ES ir Zimbabvę. Miežių eksporto apimtys analizuojamu laikotarpiu padidintos iš Australijos, Kanados ir ES, o sumažintos – iš Ukrainos.

2025–2026 derliaus metų pabaigoje kitų grūdų atsargų prognozė sumažinta 1,04 mln. t ir turėtų sudaryti 309,76 mln. t. Iš jų – kukurūzų atsargų prognozė sumažinta 2,19 mln. t (iki 279,15 mln. t). Didesnės kukurūzų atsargos prognozuojamos Argentinoje. Kukurūzų atsargų padidėjimą dalinai turėtų kompensuoti laukiamos mažesnės jų atsargos Ukrainoje ir Kanadoje.

Šaltinis: Agro RINKA, 2026-01-16 Nr. 1 (471)

„Galvojame, kad ta senoji gamykla, kuri prieš „Žalgirio“ areną, (…) dešimtmečiais ten negalės veikti. Miestas artėja ir didelės gamybos ten veikiausiai nebegalės būti. Bet mūsų niekas neriboja, neturime įpareigojimų. Tikrai manome, kad per keletą metų turėtume gamybą iškelti“, – „Verslo žinioms“ sakė A. Pranckevičius.

Kaip rašė BNS, pernai rugsėjį įmonė pranešė ketinanti didinti gamybos pajėgumus ir investuoti apie 90 mln. eurų į naują pašarų gamyklą.

Pasak A. Pranckevičiaus, galutinė statinio vieta vis dar nėra nuspręsta, bendrovė nusižiūrėjusi kelias vietas vidurio Lietuvoje. Jo teigimu, neradus tinkamos vietos bus grįžta prie idėjos gamyklą statyti Alytuje, nors tai būtų labai brangu ir trukdytų ten veikiančiai bendrovės gyvūnų maisto gamyklai.

Anot „Kauno grūdų“ vadovo, apsisprendus dėl vietos gamykla trejus metus būtų projektuojama, dar iki dvejų metų – statoma.

Anksčiau skelbta, jog naujas projektas padidintų „Kauno grūdų“ gamybos pajėgumus nuo 50 iki 80 tonų per valandą palaidų pašarų ir nuo 40 iki 60 tonų per valandą granuliuotų pašarų.

„Kauno grūdai“ Alytuje jau valdo tris gamyklas – dvi greitai paruošiamų produktų ir vieną naminių gyvūnų maisto gamyklą.

Šaltinis: lrt.lt, 2026-02-05

Vyriausioji nacionalinio plėtros banko ILTE ekonomistė Jonė Kalendienė taip pat pastebėjo, kad iki šiol Lietuva su Indija daugiausia prekiavo daržovėmis. Jos manymu, iš naujosios sutarties daugiausia naudos turės būtent šių prekių pardavėjai ir kiti Indijos rinką jau atradę lietuviai.

„Toms įmonėms, kurios ten jau eksportuoja, bus lengviau. Prekės atpigs ir jos galės daugiau išvežti, nes indai galės jų įsigyti daugiau. Tokia perspektyva panašesnė, negu kad tie, kurie ten niekada nebuvo, dabar galės lengviau pardavinėti“, – LRT.lt sakė ji.

Užsienio reikalų ministerijos duomenimis, 2024 metais Indija buvo 32-oji pagal svarbą Lietuvos prekybos partnerė.

Iš Indijos į Lietuvą importuota prekių už 210,12 mln. eurų. Valstybės duomenų agentūros duomenimis, daugiau nei ketvirtadalį šios sumos sudarė varikliai ir jėgainės. Reikšmingos sumos teko padangoms, elektros prietaisams, metalo gaminiams.

Tuo metu bendras eksportas į Indiją sudarė 115,79 mln. eurų, iš kurių 85,24 mln. eurų buvo už lietuviškos kilmės prekes. Penktadalis šios sumos buvo T. Povilausko įvardintas laivas pupų. Be to, lietuviai į Indiją eksportavo reagentų, puslaidininkių, medienos.

Kai kurie muitai kris iki nulio

Sausio pabaigoje ES ir Indijos lyderių pasirašytame laisvos prekybos susitarime numatyta, kad kai kurie muitai tarp partnerių bus apskritai panaikinti.

Vienas reikšmingiausių pokyčių susijęs su muitais Europoje gaminamiems automobiliams, kurie dabar sudaro net 110 proc., o įsigaliojus sutarčiai nukristų iki 10 proc. (galiotų metinei 250 tūkst. vienetų kvotai).

T. Povilauskas pabrėžė, kad nors Lietuva pati automobilių neeksportuoja, mūsų gamintojai yra jų tiekimo grandinėse.

„Mes esame tam tikrose tiekimo grandinėse, dėl to mūsų eksportuotojams tai tikrai yra į naudą“, – LRT.lt sakė jis.

Susitarime taip pat numatyta panaikinti muitus beveik visoms mašinoms ir elektros įrangai (nuo 44 proc.), orlaiviams (nuo 11 proc.), didžiajai daliai optinės, medicininės ir chirurginės įrangos (nuo 27,5 proc.), plastikams (nuo 16,5 proc.), perlams, brangakmeniams ir tauriesiems metalams (nuo 22,5 proc.).

Nulinių muitų gali tikėtis ir chemijos prekių bei metalo ir plieno eksportuotojai, kuriems dabar taikomi iki 22 proc. siekiantys tarifai. Nuo 11 iki 0 proc. turėtų sumažėti muitai vaistams.

Smarkiai nukristi turėtų ir kai kurių maisto prekių bei alkoholinių gėrimų muitai. Pavyzdžiui, tarifas vynui palaipsniui turėtų sumažėti nuo 150 iki 20–30 proc., stipriesiems gėrimams – nuo 150 iki 40 proc., alui – nuo 110 iki 50 proc.

Alyvuogių aliejui taikomas 45 proc. muitas turėtų sumažėti iki nulio. Muitų turėtų nebelikti ir sultims, duonai, kepiniams, makaronams, šokoladui, naminių gyvūnėlių maistui.

Pabrėžiama, kad tokie ES ūkininkams svarbūs produktai kaip jautiena, vištiena, ryžiai ar cukrus į liberalizavimo sutartį neįtraukti.

„Duok Dieve, kad viskas nueitų sėkmingai iki galo, iki ratifikavimo“, – palinkėjo T. Povilauskas.

Kaip žinoma, nors susitarimas jau pasirašytas, jį dar turi patvirtinti Indijos ministrų kabinetas, ratifikuoti Europos Parlamentas. Tuo metu kitas šiemet ES pasiektas susitarimas su vadinamuoju „Mercosur“ bloku čia užstrigo – EP pareikalavo, kad jį įvertintų ES Teisingumo Teismas, o tai gali užtrukti net iki dvejų metų.

Neatrasta rinka

Dėl prekybos susitarimo tarp ES ir Indijos derėtasi maždaug du dešimtmečius. Diskusijos prasidėjo 2007 metais, 2013-aisiais buvo sustabdytos, o 2022-aisiais – atnaujintos.

Skaičiuojama, kad ES ir Indija kasmet suprekiauja prekių ir paslaugų už daugiau nei 180 mlrd. eurų.

EK tikisi, kad naujasis susitarimas iki 2032 metų padvigubins ES prekių eksportą į Indiją, o per metus leis sutaupyti apie 4 mlrd. eurų.

T. Povilauskas apibendrino, kad Indija Lietuvai iki šiol buvo „neatrasta rinka“.

„Pažiūrėjus, ką ten eksportuojame ar galime eksportuoti, tam dabar tarifai yra nemaži. Šiuo atveju sakyčiau, kad susitarimas teikia vilčių. Vienareikšmiškai sutartis yra naudinga. Sumos į Indiją dabar nėra didelės. Tai neatrasta rinka“, – sakė jis.

Ekonomistas svarstė, kad Lietuvos Užsienio reikalų ir Ekonomikos ir inovacijų ministerijos galėtų padėti verslui žengiant į Indiją.

„Žiūrint į artėjančius keliasdešimt metų, tai šalis, kurios dalis prekyboje turėtų didėti. Žinoma, indiška rinka yra su savo specifika. O dabar įmonių, kurios eksportuoja į Indiją, nėra daug. Galima netgi atsekti jas, kas ką eksportuoja“, – svarstė pašnekovas.

T. Povilauskas dar pastebėjo, kad Indijai sumažinus muitus ES, Bendrija įgyja konkurencinį pranašumą.

„Jei kažkokia tarptautinė įmonė turi savo atstovybę Lietuvoje, gamybos padalinį, tai, kad gali iš ES eksportuoti į Indiją pigiau nei iš JAV ar kitos rinkos, yra mums didžiulis pranašumas. Gali būti, kad tarptautinės kompanijos pradės daugiau eksportuoti iš ES į Indiją, nes muitai pas mus yra mažesni“, – teigė jis.
Indijos ministras pirmininkas Narendra Modi su Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen ir Europos Vadovų Tarybos pirmininku

Apibendrindamas T. Povilauskas pasveikino ES pastangas ieškoti naujų rinkų pasirašant sutartis su „Mercosur“ bloku, o dabar – ir su Indija.

Šaltinis: lrt.lt, Edgaras Savickas, 2026-02-06

Žuvo 16 avių ir 16 ožkų. Išgelbėtos 24 avys ir aštuonios ožkos. Išsaugotas prie pastato priblokuotas tvartas. Ugniagesiams savo traktoriumi padėjo ūkininkas.

Šaltinis: lrt.lt, 2026-02-06