Home » Žemės ūkio naujienos: 2026-02-09
Žemės ūkio naujienos

Žemės ūkio naujienos: 2026-02-09

NMA parama, pieno ukis, zemes ukio naujienos
Image by Jan Meyes from Pixabay

Žemės ūkio naujienos: 2026-02-09. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.

Mokslininkai: staigus atlydis ir krituliai būtų pavojus žiemkenčiams

Storas sniego sluoksnis ir šalčiai žiemkenčiams kol kas nepadarė jokios žalos. Mokslininkų aiškinimu, nerimauti reikėtų tada, jei staiga prasidėtų atlydys ir iškristų dar daugiau kritulių, o pavasarį būtų netikėtų šalnų. Alytaus rajone ūkininkaujančio Vytauto laukuose žieminius rapsus nuklojęs 15–20 cm storio sniego sluoksnis. Įšalas žemėje – 10 cm ir daugiau. Ūkininkas sako, kad pirkdamas sėklą renkasi atsparias šalčiui ir derlingas veisles.

„Prieš sniegą turėjome šiek tiek įšalo, kuris pagelbėjo pasėliams, sustabdė augimo vegetaciją. O dabar po šiuo sniegu pasėliai jaučiasi kaip po šilta paklode, jie tikrai diskomforto nejaučia“, – tvirtino Alytaus ūkininkų sąjungos pirmininkas Vytautas Patinskas.

Vasarą pasėliams trūko drėgmės, o dabar, anot ūkininko, reikėtų sunerimti dėl stipraus atlydžio ir gausių kritulių. Vilkaviškio rajone sniego mažiau nei Dzūkijoje, tačiau naktimis temperatūra krito iki -15 °C ir daugiau laipsnių šalčio.

„Buvo dideli šalčiai, kai sniego buvo nedaug, o vietomis nupustyta. Plika, todėl ten gali būti poveikio“, – pastebėjo Vilkaviškio rajono ūkininkas Romaldas Vaišnys.

Sėkmingam pasėlių žiemojimui, mokslininkų aiškinimu, svarbiausi keli rodikliai: žemės įšalo storis, sniego sluoksnio aukštis bei jo tankis – ar sniegas purus, ar drėgnas.

„Nesakyčiau, kad Suvalkijoje yra pati geriausia žiema, nes sniego danga gana plona. Dar turėjome tokį atvejį, kai buvo sniego ir ant viršaus palijo, susidarė ledo danga. Kai kurie augalai yra visai įšalę lede, nes sniegas buvo nupustytas“, – pasakojo Marija Totoraitytė, Vilkaviškio rajono ūkininkė.

Staigmenų gali būti, sako ūkininkai. „Didesni pavojai gali būti jau prasidedant vegetacijai, būna ir iškilnojimai. Čia negali nieko nuspėti. Praėjusį pavasarį jau visiškai žydėjo rapsai, užėjo šalnos ir viską sugadino. Laukiame visokių siurprizų“, – neslėpė R. Vaišnys.

Todėl vis daugiau ūkininkų draudžia pasėlius. Vilkaviškio rajone iš deklaruotų 85 tūkst. hektarų pasėlių daugiau nei pusė žiemkenčiai, jų derlingumas didesnis nei vasarinių kultūrų.

„Pavojingiausias laikotarpis dar ateityje. Patiriame nuostolius vasario pabaigoje ir per kovo mėnesio šalnas. Kaip rajone, palyginus Respublikos mastu, sakyčiau, draudžiasi neblogai“, – pastebėjo Lina Grygelaitienė, Vilkaviškio žemės ūkio skyriaus vedėja.

Mokslininkų teigimu, pasėliams pavasarį gali grėsti ligos. Jeigu temperatūra svyruos apie nulį, ant pasėlių ilgai laikysis sniegas, galimi derliaus nuostoliai.

„Ant įšalusios žemės yra daug pasnigta. Tada išplinta pavasarinis pelėsis ir tai gali smarkiai pažeisti augalus. Visą vaizdą, kaip tai gali daryti įtaka derliui, matysime, kai laukuose neliks sniego“, – aiškino Roma Semaškienė, Žemdirbystės instituto skyriaus vedėja.

Esant storai sniego dangai, žemei neįšalus, žiemkenčius dar gali užpulti peliniai graužikai, todėl ir kenkėjų kontrolė būtina.

Šaltinis: lrt.lt, Rūta Ribačiauskienė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt, Marius Šagunevičius, 2026-02-08

NŽT: sausį ūkininkai pateikė per 1,5 tūkst. prašymų įsigyti valstybinę žemę

Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) per pirmąjį šių metų mėnesį iš ūkininkų gavo 1 559 prašymus įsigyti teisėtai naudojamą ar su jų valdoma žemės ūkio paskirties žeme besiribojančią valstybinę žemę. Visi pateikti prašymai šiuo metu yra vertinami tikrinant jų atitiktį nustatytiems žemės pardavimo kriterijams, pranešė NŽT.

Numatyta, kad 80 proc. pajamų, gautų už parduotą valstybinę žemę, bus skiriama Valstybės gynybos fondui.

Tarnyba pažymi, kad valstybinę žemės ūkio paskirties žemę galima įsigyti neurbanizuotose teritorijose, tinkamose žemės ūkio veiklai vykdyti. Vieno sklypo plotas negali viršyti 3 hektarų, o vienam fiziniam ar juridiniam asmeniui iš valstybės įsigytos žemės bendras plotas negali būti didesnis nei 21 hektaras. Skaičiuojant kartu su susijusių asmenų žemės ūkio paskirties žeme, limitas siekia 500 hektarų.

Žemę gali įsigyti asmenys, kurie ne trumpiau kaip trejus metus yra įregistravę ūkininko ūkį arba turi profesinį pasirengimą ūkininkauti ir per pastaruosius trejus metus deklaravo pajamas iš žemės ūkio veiklos.

Tuo metu juridiniai asmenys turi būti žemės ūkio produkcijos gamintojai, kurių pajamos iš prekinės žemės ūkio produkcijos sudaro daugiau kaip 50 proc. visų gaunamų pajamų per pastaruosius trejus metus.

Šaltinis: lrt.lt, 2026-02-08

Įvertinimas: Žemės ūkio duomenų centras – tarp patikimiausių Lietuvoje

Žemės ūkio duomenų centras pateko tarp mažiau kaip 15 procentų Lietuvos įmonių, kurios atitinka aukščiausius patikimumo kriterijus ir gali būti įvertintos sertifikatu „Stipriausi Lietuvoje“. Tai – vienas reikšmingiausių finansinio patikimumo vertinimų šalyje. Šis įvertinimas – visų Žemės ūkio duomenų centro darbuotojų kasdienio, atsakingo darbo atspindys. Jau penkioliktus metus šį sertifikatą teikiantis kredito biuras Creditinfo vertina įmones pagal jų mokėjimų istoriją, likvidumą ir bendrą kredito reitingą. Šie rodikliai leidžia objektyviai įvertinti organizacijos stabilumą ir patikimumą ilgalaikėje perspektyvoje.

Finansinis patikimumas valstybės įmonėje reiškia daugiau nei skaičius ataskaitose. Tai – pagrindas stabiliai veiklai, ilgalaikiams projektams ir pasitikėjimui, kuriuo remiasi kasdienis darbas visose organizacijos srityse.

Svarbu tai, kad sertifikato duomenys nėra fiksuojami vieną kartą – jie tikrinami ir atnaujinami kasdien. Todėl patikimumas galioja tik tol, kol įmonė iš tiesų atitinka aukštus finansinius ir veiklos standartus.

Šis įvertinimas patvirtina nuoseklią ir atsakingą Žemės ūkio duomenų centro veiklos kryptį, kurios rezultatai ilgainiui matomi ir už organizacijos ribų bei svarbūs šalies ekonomikos stabilumui.

Šaltinis: zudc.lt, 2026-02-06

Grūdų rinka – nežymūs savaitiniai svyravimai, ryškus metinis kritimas

Lietuvos grūdų supirkimo įmonėse 2026 m. 5 savaitę (01 26–02 01) grūdų kainos, palyginti su 4 savaite (01 19–25), kito nežymiai. Kviečių kaina padidėjo 1,38 proc. ir siekė 185,58 EUR/t, o avižos pabrango 1,40 proc. (iki 129,56 EUR/t). Tuo metu miežių kaina sumažėjo 3,50 proc. (iki 182,95 EUR/t), kvietrugių – 1,64 proc. (iki 159,00 EUR/t). Žirnių ir pupų kainos beveik nesikeitė – atitinkamai sumažėjo 0,48 ir 0,24 proc. Rapsų kaina per savaitę sumažėjo 2,12 proc. ir sudarė 476,68 EUR/t.

Vertinant metinį pokytį, 2026 m. 5 savaitę visų grūdų, išskyrus rapsus, kainos buvo mažesnės nei tuo pačiu laikotarpiu 2025 m. Didžiausias kainų kritimas fiksuotas avižų rinkoje – 29,49 proc. Žirnių ir pupų kainos per metus sumažėjo daugiau nei 20 proc. Kviečių, miežių ir kvietrugių kainos buvo 11–15 proc. mažesnės nei prieš metus. Rapsai išsiskyrė – jų kaina per metus padidėjo 0,92 proc., nors trumpuoju laikotarpiu buvo fiksuotas kainos sumažėjimas.

Šaltinis: Agro RINKA, 2026-02-09 Nr. 2 (472)

Užbaigtas kvietimas antros kartos biodegalais ir elektra varomos žemės ūkio technikos skatinimui

Pasibaigus numatytam paraiškų teikimo terminui, sustabdytas kvietimas žemdirbiams, norintiems įsigyti mažiau taršios, antros kartos biodegalais ar elektra varomos žemės ūkio technikos.   Šiais metais kvietimą planuojama kartoti. Kvietimui iš Klimato kaitos programos, siekiant sudaryti sąlygas mažinti emisijų kiekį žemės ūkio sektoriuje, buvo skirta 7 mln. eurų.  Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) iš viso sulaukė 24 paraiškų, kurių bendra vertė siekia 1,6 mln. eurų. 

Šiuo metu finansavimas jau skirtas 9 pareiškėjams, beveik 800 tūkst. eurų sumai, dalis paraiškų dar vertinamos. Likusieji prašymai buvo anuliuoti pačių pareiškėjų iniciatyva arba atmesti dėl neatitikimo nustatytoms finansavimo sąlygoms. 

Parama skiriama naujai biodujomis, biometanu, elektra varomai žemės ūkio technikai ir savaeigėms mašinoms, tokioms kaip traktoriai, derliaus nuėmimo technika, krautuvai, savaeigiai purkštuvai, šienapjovės, smulkintuvai, srutų skirstytuvai, pašarų dalytuvai, srutvežiai ir kita technika, naudojama žemės ūkio produktų gamyboje. Pareiškėjai dažniausiai rinkosi pasinaudoti parama įsigyjant elektrinius krautuvus bei elektrinius traktorius.

Pasinaudoti teikiama parama buvo kviečiami pirminę žemės ūkio gamybą vykdantys labai maži, maži ir vidutiniai žemės ūkio kooperatyvai bei įmonės.

Šaltinis: valstietis.lt, 2026-02-05

Ankstesnės žemės ūkio naujienos